Sodra

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai, kartu su prezidentu Gitanu Nausėda, siekiant įprastai į „Sodros“ rezervą keliaujančias lėšas naudoti spartesniam pensijų didinimui, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog tai trumparegiškas bandymas pasikelti reitingus, būdingas socialdemokratams. „Čia problema yra labai skirtinga prieiga iš skirtingų partijų, kalbant apie tokius dalykus (kaip „Sodros“ lėšos ir pensijos – ELTA). Socialdemokratai, akivaizdu, atėjo su švaistūniška darbotvarke.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva dalį „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam pensijų indeksavimui padėtų užtikrinti pensijų didinimą ateityje, kai valdžią perims naujos politinės jėgos, sako paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Anot politikės, šalies vadovo pasiūlymas dera ir su jos pačios rengiamu pensijų didinimo planu. „G. Nausėdos projektas daugiau yra apie ateitį – kad užtikrintų, kad ir ateities Vyriausybės imtųsi tos pačios politikos ir didintų pensijas.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

 Dalies „Sodros“ rezervo panaudojimas didinti senatvės pensijas turėtų būti vienas iš prioritetinių naujosios Vyriausybės darbų, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai vienas iš ateities tokių darbų. Nenoriu šnekėti visos Vyriausybės vardu, bet turiu nuojautą, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė neatmeta, kad „Sodros“ rezervas jau kitais metais galėtų būti naudojamas spartesniam pensijų indeksavimui, tačiau didesne apimtimi tai galėtų būti daroma dar po metų.  Anot jos, kokios šio milijardinio rezervo galimybės prisidėti prie pensijų didinimo, paaiškėtų parengus 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą.

Dalies krizinėms situacijoms skirto „Sodros“ rezervo panaudojimas spartesniam senatvės pensijų indeksavimui gali būti tvarus, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai gali būti tvaru, viskas priklausys nuo priėjimo prie šitos problemos – aš girdėjau premjerę komunikuojant šiuo klausimu, ji bene visuose pasakymuose pabrėžė, kad „Sodros“ rezervas yra būtinas, jis turi augti ir turi būti išlaikytas stabilumas.

Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje. Tai būtina, kad „Sodra“ galėtų toliau pervesti pensiją ir užtikrinti, jog ji pasieks gavėją. Jau galima registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu tapatybės ir buvimo vietos patvirtinimas įvyksta greitai, be būtinybės siųsti dokumentus paštu.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad spartesniam senatvės pensijos indeksavimui nebus naudojamos „Sodros“ rezervo lėšos. Visgi, pasak politikės, šiuo metu ieškoma būdų, kaip vienu metu ir auginti krizinėms situacijoms skirto rezervo lėšas, ir sparčiau indeksuoti individualiąją pirmos pakopos pensijos dalį.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres socialdemokratė Jūratė Zailskienė sako, kad kelių milijardų eurų „Sodros“ rezervas galėtų būti mažesnis, o dalis jo galėtų būti naudojama sparčiau didinti senatvės pensijas. „Manau, turime kalbėti apie pensijų indeksavimą greitesnį, turime kalbėti apie rezervo dydį, ar jis tikrai turi būti toks didelis. Tikėtina, kad jį galima šiek tiek mažinti“, – žurnalistams po susitikimo su paskirtąja premjere Inga Ruginiene trečiadienį sakė J. Zailskienė.

Jau nuo kitos savaitės išmokų gavėjai gali tikėtis, kad į jų sąskaitą „Sodra“ perves pinigų. Penktadienį „Sodra“ paskelbė, kuriomis tiksliai dienomis gyventojai sulauks pensijų ir kitų išmokų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugsėjo mėnesį.

„Sodra“ gyventojus įspėja apie galimus sutrikimus, jeigu naudositės internetinėmis paslaugomis. Pasak „Sodros“ atstovų, šiuo metu kilusius nesklandumus bandoma kuo greičiau išspręsti. „Šiuo metu dalis „Sodros“ informacinių sistemų veikia iš dalies arba lėčiau nei įprastai. Mūsų komanda dirba, kad kuo greičiau grįžtume prie sklandaus darbo“, – rašoma socialiniame tinkle.

„Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai nustatė įmones, kurios galėjo nesąžiningai nurodyti mažesnius atlyginimus, nei faktiškai mokėjo savo darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia praktika ne tik mažina valstybės biudžeto pajamas, bet ir gali tiesiogiai pakenkti žmonėms – sumažinti jų socialines garantijas: pensijas, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis. Svarbu prisiminti, kad visos „Sodros“ teikiamos paslaugos yra nemokamos, o socialinio draudimo įmokų dydžius nustato įstatymai.

Darbo pajamos Lietuvoje toliau auga, tačiau ne visiems jos didėja vienodai. Nors sostinėje pajamos vienos didžiausių, antrąjį metų ketvirtį atlyginimai sparčiausiai kilo Šiauliuose. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių savivaldybių per metus dar padidėjo, rašoma „Sodros“ pranešime. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 122 eurais į rankas ir pasiekė 1 468 eurus.

Jei neturite darbo ar dirbate savarankiškai, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turite mokėti patys. Vis tik augindami mažametį vaiką ar kelis galite prašyti, kad nuo įmokų būtumėte atleidžiami. Tačiau svarbu nepamiršti, kada vėl ims kauptis skola. 3 ir 18 metų vaikus turinti vilnietė Laura neseniai sužinojo, kad jos buvęs vyras, su kuriuo ji dalijasi vaikų priežiūra teismo sprendimu, yra atleistas nuo PSD įmokų. „Darbo jis jau seniai neturi, gyvena iš mamos paveldėtame bute.

Netekus darbo, dirbusiam žmogui priklauso nedarbo išmoka. Šios išmokos dydis kasmet šiek tiek padidėja, nes yra tiesiogiai susijęs su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu bei minimalia mėnesine alga. Kitaip tariant, kylant gyventojų atlyginimams, didėja ir valstybės skiriama parama netekus darbo. Tiesa, nedarbo išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio dydžio.

Pensijos Lietuvoje kasmet indeksuojamos ir nuosekliai didėja visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp pensijų dydžių skirtingose savivaldybėse išlieka akivaizdūs. Kai kuriose vietovėse pensininkai gauna kur kas didesnes išmokas nei kitur – net ir po didinimų kai kurių rajonų gyventojų pensijos tebėra gerokai mažesnės nei, pavyzdžiui, didžiųjų miestų pensininkų.

Kaip ir kas mėnesį, „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugpjūčio mėnesį.

Šiemet gimnaziją, vidurinę ar aukštąją mokyklą baigusiems jaunuoliams nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kam ir kada reikės savarankiškai mokėti po 72,45 euro PSD įmokas kas mėnesį, kad nesikauptų skola, pvz., studijuojant užsienyje.

Tūkstančiai lietuvių kasdien pervedinėja pinigus, jungiasi prie bankų, „eSveikatos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar „Sodros“. Tačiau užtenka vos vieno karto, kad visi jūsų pinigai tiesiog dingtų ir atitektų sukčiams. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaudžiomis patirtimis, kai tiesiog prisijungę prie valstybinių institucijų tinklapių, kurie, kaip po to išaiškėjo, buvo netikri, prarado savo pinigus. Pvz.

Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo – neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas. Vilniečių algos ir toliau pirmauja šalyje.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Žmonėms, dirbusiems Lietuvoje ir užsienyje, „Sodra“ rekomenduoja savo pensija pradėti rūpintis kuo anksčiau – pateikti darbo stažą įrodančius bei kitus būtinus dokumentus.   Pasak „Sodros“ Pensinių išmokų skyriaus patarėjos Laimos Fergelienės, pateikus prašymą „Sodra“ pensijos išmoką turi paskirti per 30 dienų, tačiau kitų šalių atsakymai dėl žmogaus darbo stažo toje šalyje trunka nuo dviejų mėnesių – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – iki 20 mėnesių – Norvegijoje.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo vaizdo žaidimų kūrėja „Game Insight“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 10 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 55,95 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo Nerijaus Numos valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“, kurios 11 darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 46,1 tūkst. eurų, trečia – informacinių technologijų įmonė „Whitebit“ (20 darbuotojų) su 43,7 tūkst. eurų.

Pensijų taškai vietoj eurų – kodėl viskas skaičiuojama taip painiai? Gyventojai klausia, kur jų realūs pinigai, o ekspertai atsako: sistema logiška tik tiems, kas ją kūrė, tačiau aiškumo paprastam žmogui vis dar trūksta. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Lietuvoje keičiama pensijų kaupimo tvarka verčia susimąstyti: ar valstybės skiriama subsidija – tai paskata rūpintis savo ateitimi, ar tik trumpalaikė privilegija? Tuo pačiu vis daugiau gyventojų kelia klausimą, kodėl negali patys nuspręsti, kaip naudoti sukauptas lėšas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Pradėjo veikti nauja civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) duomenų sistema, kuri yra integruota į „Sodros“ sistemą, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, duomenys apie mobilizacijai svarbių įmonių ir organizacijų darbuotojus bus teikiami per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą.

Jaunimo akibrokštas darbdaviams – vis daugiau jaunuolių prasidėjus vasarai meta darbą ir tris mėnesius, o kartais ir visą pusmetį, mėgaujasi atostogomis gyvendami iš nedarbo išmokų ir tėvų kišenės. Kaip pastebi „Sodra“, tarp bedarbių daugiausia iki 25 metų jaunimo. Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra. Vieniems neužtenka nė 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitiems pakanka ir 1,3 tūkst. visai šeimai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia apie 2326,3 euro neatskaičius mokesčių arba 1430,56 euro po mokesčių.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, dalyvauti kaupime atsisakė apie 200 tūkst. šalies gyventojų, pranešė „Sodra“. Tuo metu kaupti pradėjo ar kaupimą antroje pakopoje atnaujino beveik 36 tūkst. lietuvių. „Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų atnaujinimą sulaukė 236 tūkst. žmonių.  Pasibaigus apsisprendimo laikotarpiui, daugiau nei 29,5 tūkst.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, beveik 36 tūkstančiai gyventojų prisijungė prie kaupimo antroje pakopoje arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, informuoja „Sodra“. Tuo metu apie 200 tūkst. žmonių atsisakė dalyvauti kaupime. Įtrauktiems į kaupimą arba jį atnaujinus darbo užmokestis prieš mokesčius sumažės 3 proc. Šie pinigai bus pervedami į pensijų fondus.

Gyventojams, kuriems suteiktas garbės donoro vardas, siūloma leisti gauti valstybinę pensiją už donorystę, nepriklausomai nuo to, ar jie jau gauna kitą valstybinę pensiją.  Tokią Valstybinių pensijų įstatymo pataisą siūlo grupė įvairioms opozicijos ir valdančiųjų frakcijoms priklausančių parlamentarų. Vienas tokių pataisų iniciatorių Domas Griškevičius BNS teigė, kad donorams neribojant valstybinių pensijų skaičiaus tai skatintų kraujo dovanojimą.

Kaip ir kas mėnesį, „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas liepos mėnesį.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad kintant vidutiniam darbo užmokesčiui turi būti perskaičiuojami ir kai kurių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tai „Sodra“ daro kas ketvirtį. Nuo liepos prasideda trečiasis 2025 m. ketvirtis, todėl „Sodra“ paskelbia, kaip pasikeitė išmokų dydžiai. „Sodros“ išmokos paprastai mokamos už praėjusį mėnesį, o tai reiškia, kad daugiau pinigų gyventojai gaus rugpjūtį, kai bus mokamos išmokos už liepą.

Nuo 2026 metų keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo sistema – pereinama prie savanoriško modelio, o gyventojams suteikiama galimybė pasitraukti iš kaupimo, jei to pageidauja. Svarbu įsidėmėti, kad naujovės įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., tad iki to laiko kaupime dalyvaujantiems gyventojams nereikia nieko daryti. Tai tinkamas metas susipažinti su informacija ir priimti apgalvotą asmeninį sprendimą. Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą.

Vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbantys gyventojai, nepasitraukę iš antros pakopos pensijų fondų bei sukaupę 40 metų stažą, galėtų tikėtis apie 60 proc. jų atlyginimo siekiančios pensijos, skaičiuoja „Sodra“. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1432 eurai. 60 proc. šios sumos būtų 859 eurai. O tai 190 eurų daugiau nei dabartinė vidutinė pensija, siekianti 669 eurus.

„Sodros“ teigimu, pirmadienį yra paskutinė diena apsispręsti dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje.  „(Antros pensijų kaupimo pakopos – BNS) pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, todėl šiais metais automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą vyksta pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – pranešė „Sodra“.  D. Gerulytės teigimu, iki penktadienio sprendimo dėl kaupimo dar nebuvo priėmę apie 35 proc. gyventojų.

Seimo priimti pensijų sistemos pakeitimai įsigalios tik kitąmet, todėl dalyvavimo antroje pensijų pakopoje iki pirmadienio, birželio 30 dienos, neatsisakę gyventojai į kaupimą bus įtraukti automatiškai, teigia „Sodra“. „Visi, kurie šiais metais gavo „Sodros“ pranešimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą ar įmokų atnaujinimo, turi priimti sprendimą iki birželio pabaigos.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba gavusiems pasiūlymą atnaujinti neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, nuo liepos įmokos į pensijų fondus bus skaičiuojamos automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Seimas priėmė pensijų reformą, pagal kurią antros pensijų kaupimo pakopos laukia pokyčiai.

Lietuviai, norintys prasiilginti savaitgalius ar tiesiog paatostogauti, simuliuoja, jog serga – tokių darbdavių, gyventojų ar pačių gydytojų skundų „Sodra“ sulaukia kasdien. O pakviesti darbingumo patikrinimui net 6 iš 10 gyventojų staiga pasveiksta. Darbdaviai skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpį simuliantai naudodami kaip papildomą laisvadienį švaisto visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigus.

Nemažai žmonių šiemet automatiškai įtrauktų į antros pakopos pensijų kaupimą, vis dar neapsisprendė, kaip elgsis su savo pinigais – naudotis jais dabar ar kaups senatvei. Visgi tokiems žmonėms reiktų suskubti, nes apsispręsti liko vos savaitė. Apsispręsti dėl pensijų kaupimo reikia iki birželio 30 d. Visus, kurie buvo automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą „Sodra“ informavo elektroniniais laiškais, automatiniais skambučiais ir asmeninių konsultacijų metu.

Prie Klaipėdos „Sodros“ padalinio trečiadienį popiet susimušė trys vyrai ir vienas jų išdaužė įstaigos langą. Kaip ketvirtadienį nurodė Klaipėdos apskrities policija, apie 15.20 val. prie socialinio draudimo įstaigos Smiltelės gatvėje iš chuliganiškų paskatų ir rodydami nepagarbą aplinkiniams trys nenustatytos tapatybės vyrai tarpusavyje sukėlė muštynes. Vienas iš jų taip pat tyčia išdaužė patalpų langą, po to visi pasišalino automobiliu BMW. Padaryta žala nustatinėjama, įtariamieji ieškomi.

Seime kelią skinantis antrosios pensijų pakopos pertvarkai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlo į „Sodros“ biudžetą numatyti grąžinti visą iš valstybės prisidėjimo – pačios „Sodros“ įmokų, taip pat valstybės subsidijos – uždirbtą investicinę grąžą, kai dabartiniu projektu planuojama iš kaupimo pasitraukiantiems gyventojams leisti atsiimti visą investicinį prieaugį.

„Sodra“, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), tikrina savarankiškai dirbančių asmenų VMI deklaruotas apmokestinamąsias pajamas su „Sodrai“ pateiktų pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis (SAV pranešimus) duomenimis. Nustačius neatitikimus – inicijuojamas savarankiškai dirbančių asmenų duomenų patikrinimo procesas.     Artimiausiu metu pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gaus 4,6 tūkst.

Jaunimas Lietuvoje neskuba integruotis į darbo rinką, neretai pasirenka skirti laiko asmeniniui augimui – keliavimui, pažinimui savęs ar tiesiog poilsiui. Kaip tai paveikia Lietuvos darbo rinką ir kokios pasėkmės jų laukia? Apie priežastis, kodėl Lietuvos jaunimo nedarbo lygis aukščiausias Europoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada sparčiau didinti Sodros senatvės pensijas. Ji siekia, kad pensija siektų bent 60 proc. vidutinio atlyginimo. Ko galime tikėtis? Apie pensijų reformos planą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos socialinių apaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Valstybės kontrolė nustatė, kad „Sodra“ dar nėra identifikavusi viso masto asmenims paskirtų, bet dėl įvairių priežasčių jiems neišmokėtų socialinių išmokų (periodinių ir dalies vienkartinių). Fondo įsipareigojimai dėl tokių išmokų finansinėse ataskaitose neatsispindi. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl auditorių nuomonė dėl šio fondo ataskaitų yra sąlyginė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš 31 metus sveikatą dėl sunkaus ir dažnai pavojingo darbo aukoję gyventojai dabar gauna kompensacijas. Kenksmingomis darbo sąlygomis dirbę lietuviai per mėnesį gali gauti virš 400 eurų. Tiesa, šios kompensacijos nėra nuolatinės – jos nutraukiamos, kai gyventojas sulaukia pensijos. Neretai tokią valstybės išmoką gaunantys žmonės nustemba, kai pradėję gauti pensiją, šių pinigų nebegauna.