Sodra

Alytiškė Danguolė jau kuris laikas bando išsiaiškinti, kodėl dėl institucijų klaidų liko be jai priklausančių išmokų. Dalis moters gyvenimo prabėgo Jungtinėje Karalystėje, dalis – Lietuvoje, tačiau grįžus į gimtąjį miestą Alytų – jos finansinė situacija tapo itin sudėtinga. Per mėnesį gauna vos 42 eurus Šiuo metu 62 metų Danguolė gauna vos 42 eurus per mėnesį, nes iš „Sodros“ vis dar laukia dokumentų, patvirtinančių stažą Jungtinėje Karalystėje.

Nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos gyventojai galės atsiimti II pakopos fonde kauptus pinigus. Tiesa, ne visi pinigai bus pervedami į jūsų banko sąskaitą. Nusprendus kaupimą nutraukti, lėšos, kurios papildomomis įmokomis už žmogų buvo mokėtos iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto, bus grąžintos į „Sodrą“. Gyventojui bus pervesti likę pinigai – skirtumas tarp visos fonde sukaupto turto vertės ir iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto sumokėtų įmokų sumos.

Artėjantys pokyčiai antroje pensijų pakopoje suteiks daugiau laisvės apsispręsti dėl savo kaupimo. Svarbu prisiminti, kad šiemet tvarka dar nesikeičia, o visi sprendimai bus priimami tik nuo 2026 m. sausio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jeigu šiandien žmogus jau kaupia, šiais metais nieko daryti nereikia. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos bus galima apsispręsti: tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.

Dalis gyventojų svarsto trauktis iš antrosios pensijų pakopos, nors tai reikštų mažesnę senatvės išmoką ateityje. Ar sprendimą dėl savo pensijos priimsime ramiai įvertinę skaičius, ar vis dėlto vadovausimės emocijomis? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

„Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas liepos mėnesį.

Nuo 2026 metų pradžios keisis kai kurios pensijų anuitetų savybės ir pavadinimai. Šie pokyčiai įvedami tam, kad žmonėms būtų aiškiau ir paprasčiau suprasti, kokį pensijų anuitetą jie renkasi ir kokios išmokos jiems priklauso. Šiuo metu dauguma – 69 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų – yra pasirinkę standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

„Sodros“ sistema Lietuvoje grindžiama solidarumo principu – kiekvienas darbuotojas moka įmokas nuo pirmos darbo dienos, kad prireikus užsitikrintų finansinį saugumą. Vis dėlto kai kurie pastebi, kad ši sistema veikia ne visai teisingai. Nors „Sodrai“ įmokas privalu mokėti nuo pirmos darbo dienos, netekus darbo, išmokos išmokamos tik po 8 dienų nuo bedarbio statuso įgijimo.

Nuo lapkričio visi „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių priimamieji ir skambučių informacijos centras penktadieniais darbą pradės viena valanda vėliau – nuo 9 val., rašoma pranešime žiniasklaidai. Tarp 8 ir 9 valandos penktadieniais „Sodros“ darbuotojai skirs laiką mokymams, kvalifikacijos kėlimui, teisės aktų analizei bei susipažinimui su įstatymų  pakeitimais. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti dar kokybiškesnį klientų aptarnavimą ir nuolatinį specialistų tobulėjimą.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pensijų didinimui reikėtų skirti mažiau „Sodros“ biudžeto perviršio, nei siūlo prezidentas Gitanas Nausėda. Seimas šiuo metu svarsto šalies vadovo teiktas pataisas, numatančias, kad individualiai pensijos daliai indeksuoti papildomai būtų skiriama nuo 20 iki 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) jau anksčiau skelbė, kad pernai daugiau kaip 200 gyventojų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. O dėl to padidėjo ir jų gaunamos pensijos dydis. Kaip jau anksčiau skelbė NKC atstovai, visi šie asmenys nuo 1997 m. bent 40 kartų neatlygintinai aukoję kraujo, gali pretenduoti į II-ojo laipsnio pensiją, šiuo metu siekiančią beveik 150 eurų. Siekiant gauti šį vardą bei didesnę pensiją, kraujas visus kartus turi būti aukotas neatlygintinai.

Pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kelia daug klausimų. Kartais sumaištį gyventojams sukelia net ir pats pagrindinis dalykas – ar aš kaupiu papildomai pensijai? Per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendintos kelios pensijų kaupimo sistemos reformos, todėl šiandien dalis žmonių nėra tikri, kokioje situacijoje yra dabar – kaupia, sustabdė įmokas ar jau pasitraukė iš kaupimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau šią savaitę lankytojai, užsukę į www.sodra.lt, pamatys visiškai atnaujintą svetainės vaizdą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak „Sodros“ atstovų, svarbu žinoti, kad tai – oficialus svetainės atnaujinimas. Adresas nesikeičia, keičiasi tik išvaizda ir informacijos išdėstymas. Jei puslapis atrodys kitaip nei įprasta, nesijaudinkite – tai tikroji ir saugi „Sodros“ svetainė.

Seime antradienį pirmąjį balsavimą įveikė perteklinis kitų metų „Sodros“ biudžetas – jo pajamos išlaidas viršys 1,46 mlrd. eurų. Prognozuojamos pajamos iš viso kitais metais sudarys 10,25 mlrd. eurų (augs 15,3 proc.), išlaidos – 8,79 mlrd. eurų (didės 10,9 proc.) Iš viso pensijoms 2026-aisiais planuojama skirti daugiau kaip 6,93 mlrd. eurų – 12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.

Lietuvoje sparčiai daugėja užsidarančių kavinių ir restoranų – bankrotų banga neaplenkia net gerai žinomų vardų. Ekspertai sako, kad tai ne tik pandemijos pasekmė, bet ir griežtų „Sodros“ reikalavimų bei finansinio neatsparumo rezultatas. Ar maitinimo sektorius dar turi vilties atsitiesti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Sandra Pavlova, verslo mokesčių specialistė, „Noewe“ partnerė.

Visi dirbantys asmenys kas mėnesį moka įmokas „Sodrai“. Tiesa, sumokant tą pačią sumą įmokų, pensija gali būti didesnė arba mažesnė nepriklausomai nuo paties žmogaus indelio.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos registruoti valstybės, „Sodros“ ir kiti biudžetų projektai. Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus. Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį.

Kitąmet dalis gyventojų gali sulaukti nemalonių pokyčių. Kartu su „Sodros“ biudžeto projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia naujas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti dabartinę lengvatą ir kai kuriems darbuotojams padidinti socialinio draudimo įmokas. Siūlomos pataisos gali paliesti daugelį savarankiškai dirbančių asmenų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuose – medikų ir pacientų ilgai laukti nedarbingumo tvarkos pokyčiai. Svarstoma, kad žmogui lengvai susirgus, pavyzdžiui, peršalus, dėl pirmų ligos dienų jis galėtų susitarti su darbdaviu, o ne skubėtų pas gydytoją. Nors darbdaviai baiminasi piktnaudžiavimo, ministerija ramina, kad rizika maža. Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti.

Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti teisę į išmokas, kurios jiems priklauso, rašoma pranešime spaudai.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia papildomas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti socialinio draudimo įmokas daliai gyventojų, kurie dabar jų moka mažiau už daugelį. Be kita ko, siūlomos pataisos palies ir meno kūrėjus, atlikėjus, mažųjų bendrijų narius ir kitas visuomenės grupes. „Sodros“ įmokos padidės mažinant lengvatą Paprastai dirbantys pagal darbo sutartis „Sodros“ įmokas moka nuo visos (100 proc.

„Sodra“ iš gyventojų kasmet surenka šimtais milijonų eurų daugiau, nei jų išleidžia įvairioms išmokoms. Tačiau pensijos vis tiek išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi kodėl sukaupiant nemažai perviršio lėšų pensijos negali būti didinamos sparčiau? Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia. Prognozuojama, kad šiemet jos biudžeto perviršis sieks beveik 740 mln. eurų.

Atėjus rudeniui ir atvėsus orams padaugėja sergančių žmonių. Tačiau ne visi žino, kad susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą itin svarbu laikytis nustatytų gydymosi režimo taisyklių. Priešingu atveju „Sodra“ gali priimti sprendimą ligos išmokos neskirti arba liepti ją grąžinti. Neretai nedarbingumo metu žmonėms atsibosta būti namuose, todėl jie sugalvoja apsilankyti prekybos centruose ar nuvykti į sodybą. Visgi kai kurie net neįtaria, kad taip gali prisidaryti sau bėdų.

Į užsienį gyventi persikėlę pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. „Sodrai“ privalo pranešti, kad yra gyvi. Kitu atveju jiems nebus mokama pensija. Sulaukusi tokio gyventojo pranešimo „Sodra“ yra užtikrinta, kad pinigai pasieks gavėją, ir toliau skiria jam pensiją. Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Rasa (vardas pakeistas), kuri sulaukusi pensijos išvyko gyventi pas dukrą į Norvegiją.

Lietuvoje pensijų sistema paremta solidarumu – šiandien dirbantieji iš savo įmokų finansuoja dabartinių pensininkų pajamas. O pensijų dydis priklauso ne tik nuo darbo stažo ir įmokų dydžio, bet ir nuo gyvenimo trukmės.  Oficialūs duomenys rodo, kad vyrai dažniausiai gyvena trumpiau. Tad ir pensija jiems mokama trumpesnį laiką.  Tai reiškia, kad nors vyrų pensijos vidutiniškai yra kiek didesnės, dėl trumpesnio gyvenimo jie bendrai sukaupia mažiau išmokų.

Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Gyventojai nėra atsiėmę 4 mln. eurų. Taigi vidutiniškai po 105 eurus kiekvienas.

Lietuvos gyventojai, prisijungę prie savo asmeninių paskyrų „Sodros“ svetainėje, gali sužinoti savo sukauptą draudimo arba stažą ir apskaitos vienetus. Būtent nuo šių dviejų dydžių labiausiai priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta baigus darbinę karjerą. Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Skurdo rizikoje gyvenantys senjorai išlieka vienas didžiausių iššūkių socialinei sistemai. Pensijų didinimas ir „Sodros“ stiprinimas įvardijami kaip esminiai sprendimo keliai – ar to pakaks užtikrinti orią senatvę? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė.

Ilgesnis gyvenimas leidžia daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, pasimėgauti kasdieniais džiaugsmais ar sužinoti ką nors naujo. Kita vertus, lietuviams ilgiau gyvenant, mėnesinės jų pajamos gali ir sumažėti. Bent jau tiems gyventojams, kurie kaupia pensiją II pakopos fonduose ir juos sukaups pakankamai, kad nusipirktų vadinamąjį pensijų anuitetą. T.y. tam tikrą priedą prie įprastinės pensijos. Seimas neseniai pakeitė Pensijų kaupimo įstatymą.

Kitąmet pensijos gali augti daugiau nei dešimtadaliu – tokią iniciatyvą pristatė prezidentas Gitanas Nausėda. Po pateikimo Seime tam pritarta, laukia svarstymo ir priėmimo stadijos. Anot buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų maždaug 20 eurų.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai, kartu su prezidentu Gitanu Nausėda, siekiant įprastai į „Sodros“ rezervą keliaujančias lėšas naudoti spartesniam pensijų didinimui, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog tai trumparegiškas bandymas pasikelti reitingus, būdingas socialdemokratams. „Čia problema yra labai skirtinga prieiga iš skirtingų partijų, kalbant apie tokius dalykus (kaip „Sodros“ lėšos ir pensijos – ELTA). Socialdemokratai, akivaizdu, atėjo su švaistūniška darbotvarke.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva dalį „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam pensijų indeksavimui padėtų užtikrinti pensijų didinimą ateityje, kai valdžią perims naujos politinės jėgos, sako paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Anot politikės, šalies vadovo pasiūlymas dera ir su jos pačios rengiamu pensijų didinimo planu. „G. Nausėdos projektas daugiau yra apie ateitį – kad užtikrintų, kad ir ateities Vyriausybės imtųsi tos pačios politikos ir didintų pensijas.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

 Dalies „Sodros“ rezervo panaudojimas didinti senatvės pensijas turėtų būti vienas iš prioritetinių naujosios Vyriausybės darbų, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai vienas iš ateities tokių darbų. Nenoriu šnekėti visos Vyriausybės vardu, bet turiu nuojautą, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė neatmeta, kad „Sodros“ rezervas jau kitais metais galėtų būti naudojamas spartesniam pensijų indeksavimui, tačiau didesne apimtimi tai galėtų būti daroma dar po metų.  Anot jos, kokios šio milijardinio rezervo galimybės prisidėti prie pensijų didinimo, paaiškėtų parengus 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą.

Dalies krizinėms situacijoms skirto „Sodros“ rezervo panaudojimas spartesniam senatvės pensijų indeksavimui gali būti tvarus, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai gali būti tvaru, viskas priklausys nuo priėjimo prie šitos problemos – aš girdėjau premjerę komunikuojant šiuo klausimu, ji bene visuose pasakymuose pabrėžė, kad „Sodros“ rezervas yra būtinas, jis turi augti ir turi būti išlaikytas stabilumas.

Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje. Tai būtina, kad „Sodra“ galėtų toliau pervesti pensiją ir užtikrinti, jog ji pasieks gavėją. Jau galima registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu tapatybės ir buvimo vietos patvirtinimas įvyksta greitai, be būtinybės siųsti dokumentus paštu.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad spartesniam senatvės pensijos indeksavimui nebus naudojamos „Sodros“ rezervo lėšos. Visgi, pasak politikės, šiuo metu ieškoma būdų, kaip vienu metu ir auginti krizinėms situacijoms skirto rezervo lėšas, ir sparčiau indeksuoti individualiąją pirmos pakopos pensijos dalį.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres socialdemokratė Jūratė Zailskienė sako, kad kelių milijardų eurų „Sodros“ rezervas galėtų būti mažesnis, o dalis jo galėtų būti naudojama sparčiau didinti senatvės pensijas. „Manau, turime kalbėti apie pensijų indeksavimą greitesnį, turime kalbėti apie rezervo dydį, ar jis tikrai turi būti toks didelis. Tikėtina, kad jį galima šiek tiek mažinti“, – žurnalistams po susitikimo su paskirtąja premjere Inga Ruginiene trečiadienį sakė J. Zailskienė.

Jau nuo kitos savaitės išmokų gavėjai gali tikėtis, kad į jų sąskaitą „Sodra“ perves pinigų. Penktadienį „Sodra“ paskelbė, kuriomis tiksliai dienomis gyventojai sulauks pensijų ir kitų išmokų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugsėjo mėnesį.

„Sodra“ gyventojus įspėja apie galimus sutrikimus, jeigu naudositės internetinėmis paslaugomis. Pasak „Sodros“ atstovų, šiuo metu kilusius nesklandumus bandoma kuo greičiau išspręsti. „Šiuo metu dalis „Sodros“ informacinių sistemų veikia iš dalies arba lėčiau nei įprastai. Mūsų komanda dirba, kad kuo greičiau grįžtume prie sklandaus darbo“, – rašoma socialiniame tinkle.

„Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai nustatė įmones, kurios galėjo nesąžiningai nurodyti mažesnius atlyginimus, nei faktiškai mokėjo savo darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia praktika ne tik mažina valstybės biudžeto pajamas, bet ir gali tiesiogiai pakenkti žmonėms – sumažinti jų socialines garantijas: pensijas, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis. Svarbu prisiminti, kad visos „Sodros“ teikiamos paslaugos yra nemokamos, o socialinio draudimo įmokų dydžius nustato įstatymai.

Darbo pajamos Lietuvoje toliau auga, tačiau ne visiems jos didėja vienodai. Nors sostinėje pajamos vienos didžiausių, antrąjį metų ketvirtį atlyginimai sparčiausiai kilo Šiauliuose. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių savivaldybių per metus dar padidėjo, rašoma „Sodros“ pranešime. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 122 eurais į rankas ir pasiekė 1 468 eurus.

Jei neturite darbo ar dirbate savarankiškai, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turite mokėti patys. Vis tik augindami mažametį vaiką ar kelis galite prašyti, kad nuo įmokų būtumėte atleidžiami. Tačiau svarbu nepamiršti, kada vėl ims kauptis skola. 3 ir 18 metų vaikus turinti vilnietė Laura neseniai sužinojo, kad jos buvęs vyras, su kuriuo ji dalijasi vaikų priežiūra teismo sprendimu, yra atleistas nuo PSD įmokų. „Darbo jis jau seniai neturi, gyvena iš mamos paveldėtame bute.

Netekus darbo, dirbusiam žmogui priklauso nedarbo išmoka. Šios išmokos dydis kasmet šiek tiek padidėja, nes yra tiesiogiai susijęs su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu bei minimalia mėnesine alga. Kitaip tariant, kylant gyventojų atlyginimams, didėja ir valstybės skiriama parama netekus darbo. Tiesa, nedarbo išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio dydžio.

Pensijos Lietuvoje kasmet indeksuojamos ir nuosekliai didėja visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp pensijų dydžių skirtingose savivaldybėse išlieka akivaizdūs. Kai kuriose vietovėse pensininkai gauna kur kas didesnes išmokas nei kitur – net ir po didinimų kai kurių rajonų gyventojų pensijos tebėra gerokai mažesnės nei, pavyzdžiui, didžiųjų miestų pensininkų.