Vitalijus Čiapas

Ilgąjį, net keturias dienas trunkantį, Žolinių savaitgalį tautiečiai leidžia Palangoje. Viešbučiuose likę vos keli kambariai, o gelbėtojai pasakoja, kad paplūdimiuose žmonių taip tiršta, kad, norėdami pasiekti postus, turi iki jų plaukti – keturračiais pravažiuoti jau nebegali. Dešimtys tūkstančių tautiečių pirmadienį pasiėmė laisvadienį ir jau nuo penktadienio vakaro mėgaujasi kurorto teikiamais malonumais. Poilsiautojai dalinasi artimiausiais planais: „Savaitei tikriausiai.

Klaipėdos uoste prasidėjo grandiozinės statybos. Už 80 milijonų eurų vietoj senos Tarptautinės perkėlos ten pradėta įrenginėti vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo zona. Ją užbaigus, Klaipėdos uoste bus remontuojamos, surenkamos ir kraunamos vėjo jėgainės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir net Danijos vėjo jėgainių parkams jūroje. Buvusioje Tarptautinėje perkėloje Klaipėdoje darbuojasi ekskavatoriai. Visą buvusią infrastruktūrą jie lygina su žeme.

Beveik 700-us medžių Nemuno deltos regioniniame parke Rusnės seniūnė ir jos samdyta įmonė iškirto neteisėtai, konstatuoja Šilutės teismas. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad žala gamtai siekia kone 76 000 eurų. Pati seniūnė su kaltinimais nesutinka ir sako, kad dirbo turėdama visus leidimus, o medžius kirto norėdama žmonėms atverti vaizdą į Nemuną.

Juodkrantėje susirungė profesionaliausi Lietuvos pajūrio gelbėtojai. Kasmet vykstančiose varžybose jauni vaikinai ir merginos siekia išsiaiškinti, kurio mūsų šalies paplūdimio gelbėtojai greičiausi ir ištvermingiausi. Kepinant saulei jiems reikia ne tik bėgti šimtus metrų įkaitusiu smėliu, o ir plaukti supamiems bangų.   Juodkrantėje prie jūros vyko Klaipėdos, Palangos bei Neringos gelbėtojų varžybos. Uostamiestis delegavo net dvi komandas.  Pirmoji rungtis – estafetė.

Prie Klaipėdos krantų vyko didžiulė gelbėjimo operacija – liudininkai pranešė, jog jūra nusinešė vandens sporto mėgėją. Žmogaus ieškojo kateriai, skraidė sraigtasparnis, tačiau nieko nerado. Kadangi apie dingusį žmogų niekas nepraneša, gelbėtojai mano, kad liudininkai ekstremalaus sporto mėgėjo treniruotę galėjo palaikyti nelaime. Tiesa, kol vyko operacija, jūra išmetė negyvo žmogaus kūną su juodais drabužiais. Šio vyro taip pat niekas nėra pasigedęs. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdos medikams teko gaivinti degtine ir galimai net narkotikais iki sąmonės netekimo apsinuodijusią paauglę. Mergaitei vos 14 metų. Ją, vėmalų baloje, aptiko namo, kurio požeminėje aikštelėje jaunimas su draugais ir linksminosi, gyventoja. Kol moteris buvo išbėgusi kviesti pagalbos, sąmonę praradusią 14-metę sugėrovai paslėpė tarp mašinos ir sienos. Jei automobilis būtų pajudėjęs, viskas galėjo baigtis mergaitės mirtimi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdoje iš antro aukšto balkono iškrito tėvų viena namie palikta aštuonmetė. Mergaitė dabar Vaikų ligoninės reanimacijoje – daktarai sako, kad nuo baisiausios lemties aštuonmetę išgelbėjo po lietaus šlapia žemė. Įvykį tiria vaiko teisių specialistai bei policija. Įvykio liudininkai pasakoja, kad laukdama medikų, mažametė vis kvietėsi mamą. Iš Klaipėdoje esančio namo antro aukšto balkono iškrito 8-metė, apie nelaimę medikams bei policijai pranešė kaimynai.

Per Lietuvą ritasi galinga audra. Netoli Šiaulių iki žemės linksta medžiai, milžiniški, vištos kiaušinio dydžio ledo gabalai Panevėžio rajone kiurdo namų stogus, daužo ir automobilių langus, namų stogus plėšo ir vėjas. Nors oficialiai audra prasidėjo šią naktį, Klaipėda su gamtos stichija jau kovoja nuo savaitgalio. Dėl rekordiškai patvinusių gatvių, uostamiesčio meras pirmadienį išsikvietė atsakingų tarnybų atstovus.

Pajūryje iš Klaipėdos į Mažeikių rajoną juda istorinis krovinys. Tokio dydžio ir svorio krovinio mūsų šalyje dar nebuvo. Net 704 ratų platforma gabena milžinišką reaktorių, kurio svoris – 2200 tonų. Tad kelininkai turėjo sutvirtinti kelius bei tiltus, nuimti ženklus bei išjungti šviesoforus. 3 kilometrų per valandą greičiu krovinys savo tikslą pasieks per 2 savaites. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kasmet pajūryje vasarą susižaloja ir įvairias traumas patiria vis daugiau paspirtukininkų. Vien nuo šių metų pradžios greitosios atvežė jau šimtą susižalojusių suaugusiųjų ir tiek pat vaikų. Dalis jų – iš Palangos. Policininkai pastebi, jog pusė traumas patyrusių suaugusiųjų vairavo girti, o vaikai – be tėvų priežiūros. Kai kurie nelaimių pasekmes jaus visą likusį gyvenimą, pasitaiko ir atvejų, kai kelionė paspirtuku tampa paskutine gyvenime. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Užsienyje veikiantys Lietuvos šaulių sąjungos nariai taip pat pasiryžę ginti Tėvynę, jei prireiktų. Tai garantuoja Klaipėdoje susitikę visų kitose šalyse esančių šaulių vadai. Jie kalba ne tik apie tiesioginę kovą su priešu. Štai amerikiečiai šauliai kilus karui spaustų kongresmenus padėti Lietuvai, o Ukrainoje veikę šauliai dalijasi karčiomis, savo akimis matytomis pamokomis. „Turiu tėtį šaulį ir tai man suteikia motyvacijos.

Į Klaipėdos universitetą žvejai atgabeno prie pat Klaipėdos sugautą retą žuvį. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai tik pačiuose Baltijos pietuose ar Juodojoje jūroje gyvenantis paprastasis merlangas. Dėl taršos keičiasi Baltijos jūros vandens sūringumas bei nyksta menkės, tad mokslininkai mano, kad merlangai ruošiasi jas pakeisti, o dabar žvalgosi teritoriją. „Per paskutinius 20 metų, jei neklystu, merlangas pagautas antrą kartą.

Trumpa, bet galinga liūtis ryte paskandino Klaipėdą. Nors lijo tik pusvalandį, kritulių iškrito tiek daug, kad automobiliai gatvėse plaukė, o žmonės ėmėsi iniciatyvos ir patys atkišinėjo nuotekų grotelės, kad kaimynai nepavėluotų į darbus. Nors liūtis truko nuo pusės devynių iki devintos valandos, tačiau vandens iš dangaus buvo tiek daug, kad Klaipėdos gatvės virto srauniomis upėmis, o automobilių vairuotojai – tikrais kapitonais ar šturmanais.

Karas Ukrainoje, dėl jo įvestos sankcijos ir praūžęs elektros kainų vajus Klaipėdos uostui atnešė milžiniškus, milijonais eurų skaičiuojamus nuostolius. Lyginant su pernai tuo pačiu metu, krova pirmąjį šių metų pusmetį čia krito 2-iem milijonais tonų.  Klaipėdos uosto krovos kompanijose darbas virte verda, tačiau nuotaikos labai dviprasmiškos.

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Į Klaipėdą atvyko vienas iš keturiasdešimties šį sezoną uostamiestį lankančių kruizinių laivų. Tiesa, šis milžiniškas svečias išskirtinis – jo įgula sutiko papasakoti, kur miega, ką valgo, kaip linksminasi kruiziniais laivais keliaujantys žmonės. Beveik 4000 turistų iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kitų 45-ių šalių keliauja po Baltijos jūros uostus Italijoje pastatytu kruiziniu laivu.

Į naujo karinio miestelio Šilalės rajone statybas vyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis su žmona lankėsi Šilalės rajone esančiame brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. Ten vyksta intensyvios statybos. Vietoj ten buvusio Žemės ūkio technikumo dygsta karinis miestelis. Jame galės apsigyventi pusė tūkstančio karių, jau dygsta kareivinės, štabo patalpos, garažai ir dirbtuvės karinei technikai bei sandėliai ir laisvalaikio zona.

Į Kretingą po 86-erių metų grįžo miesto gintaro lobis. Jį dar tarpukariu kretingiškiams padovanojo grafienė Tiškevičienė, tačiau po metų gintaro dirbinių rinkinį klastingai pasisavino Kauno muziejus. Tad net Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dar 25-erius metus kretingiškiams teko derėtis su kauniečiais, kad jų nuosavybė grįžtų.  „Grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė 1936 metais apsisprendė dovanoti gintaro dirbinių rinkinį Kretingos muziejui.

Vieno laivo statyba užtrunka apie dvejus metus. Tam prireikia kelių šimtų žmonių darbo ir milijonų eurų. Tiesa, laivų statytojai sako, kad specialistų trūksta ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad šios specialybės darbuotojų paklausa vis labiau auga. „Vakarų laivų gamykla“ niekada nemiega. Ištisą parą keliomis pamainomis dirbantys įvairiausių sričių specialistai stato laivus Lietuvai ir kitoms šalims.

Šalia Klaipėdos griaudėja artileristų pabūklų salvės – vykta pratybos „Barboros ryžtas“. Jose lietuvių, amerikiečių bei slovakų kariai savo šalies artilerijos sistemomis naikina už 40 kilometrų esančius taikinius jūroje. Amerikiečiai bei kiti NATO sąjungininkai su savomis artilerijos sistemomis treniruojasi naikinti taikinius jūroje. Vyksta lietuvių vadovaujamos pratybos „Barboros ryžtas“. Jose dalyvauja 500 karių ir 26 įvairūs artilerijos pabūklai.

Klaipėdos universiteto mokslininkai Lietuvos miestams siūlo viešose vietose esančias pievas šienauti tik reikalui esant. Mat jų nešienaujant miestai tampa gyvesni, žalesni, žydi retos gėlės, daugėja bičių bei kamanių.  Pievoje prie Klaipėdos universiteto žydi įvairiausių spalvų ir rūšių gėlės. Universiteto mokslininkai atliko eksperimentą – šalia esančių pievų nešienavo nuo vasaros pradžios ir dabar stebi rezultatus.

Klaipėdos uoste britų mokslininkai pristatė vienintelį pasaulyje tokio tipo povandeninį droną. Jis be atvangos gali dirbti net 60 valandų, yra varomas vandeniliu, o jį valdantis žmogus gali būti už kelių tūkstančių kilometrų. Uostininkai tokį, kiek daugiau nei milijoną eurų kainuojantį, droną nori naudoti Kuršių marių bei jūros dugno tyrimams ir taip pakeisti savo gyvybe rizikuojančius narus. Klaipėdos uostas nurungė būrį kitų šalių uostų ir pirmasis pasaulyje planuoja tokį droną įsigyti.

Šalia Klaipėdos 2000 skautų iš Lietuvos ir užsienio įkūrė milžinišką stovyklą. Ji – jubiliejinė. Tokios, Tautinėmis vadinamos stovyklos, rengiamos kas penkerius metus, o pirmąją Lietuvos skautų įkūrėjas suorganizavo prieš 90 metų, šalia Palangos. Kariniame poligone Kairiuose, šalia Klaipėdos praūžė Tautinė stovykla. Tokios stovyklos vyksta kas penkerius metus vis kitose Lietuvos vietose.

Galingi varikliai, akį traukiantys automobiliai bei jų komandų palaikytojos ir minios žmonių. Palangoje prasidėjo „Aurum 1006-ių kilometrų lenktynės“. Šiemet favoritu laikomas pirmą kartą jose dalyvaujantis legendinis „Formulės 1“ pilotas. „Sportiniame vaire vairuotojui pagrindinis akcentas yra spidometras, kuris mums rodo pavarų eigą ir kada jas perjungti. Yra pagrindiniai mygtukai – pamirksėjimo, lietaus, oro, užvedimo.

Klaipėdoje iškilmingai prasideda tris dienas truksianti 64-oji Jūros šventė. Šį kartą pagrindiniai jos akcentai – iš viso pasaulio suplaukę burlaiviai ir vaizdai, kurių uostamiestis jau dešimtmetį nėra matęs – oro balionų varžybos. Per triukšmingą eiseną gatvėmis žygiavo 6 orkestrai, 3 muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų. Eisenoje – 70 kolektyvų, įmonių, organizacijų. Iš viso net 7000 žmonių.

Klaipėdoje būrį vaikų iš audringos jūros pabandžiusiems išvaryti gelbėtojams teko į pagalbą kviestis policiją bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Mat vaikus atlydėję suaugusieji atsisakė išlipti iš vandens, kadangi ten vyko stovykla, kurios metu vaikus mokė plaukti. Nors plevėsavo raudona, maudytis draudžianti vėliava, ritosi milžiniškos bangos, jūroje plaukiojo būrelis nepilnamečių ir keli suaugusieji.

Ypač karštas savaitgalis pareikalavo net keturių gyvybių. Ežeruose ir tvenkiniuose skirtingose Lietuvos dalyse nuskendo keturi vyrai. Tiesa, be atvangos plušo ir pajūrio gelbėtojai. Vien Palangoje jūroje vos nenuskendo 15 žmonių. Vienas jų – girtos motinos be priežiūros paliktas dešimtmetis.  Klaipėdos gelbėtojai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti skęstančiojo gelbėjimo operacija.

Dirbiniais iš kiaušinių lukštų ir mažiausios Lietuvoje knygos išleidimu pagarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl stebina. Šį kartą vyras išleido knygą ant beržo lukšto. Tai vienintelis toks oficialiai įregistruotas leidinys mūsų šalyje. V. Kusas savo rankomis pagamino oficialiai įregistruotą literatūrinį kūrinį ant medžio lukšto. „Knygoje – šiųmetiniai mano eilėraščiai – švieži, niekur nepublikuoti“, – sako menininkas. Egzempliorių tokia išskirtinė knyga turi tik 50-imt.

Jūra atidengė prieš pusšimtį metų nuskendusio ir iki šiol niekam nežinomo laivo liekanas. Radinys nepaprastai sudomino istorikus. Anot jų, prie Lietuvos krantų yra nuskendę įvairiausių laivų.  Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, dronu fiksuodami Lietuvos paplūdimių pokyčius, nepastebėjo kažko neįprasto, tačiau peržiūrėdami nufilmuotus vaizdus, išvydo iš vandens ir smėlio kyšančius laivo griaučius. Vis tik, radinys agentūros darbuotojus labiau sudomino nei nustebino.

Palangos gelbėtojai įsigijo vienintelį tokį droną Baltijos šalyse, kuris gelbės skęstančius žmones. Aparatas toks galingas ir greitas, kad į nelaimės vietą atskirs greičiau nei sraigtasparnis ar atskubės gelbėtojai vandens motociklu. O tai reiškia dvigubai daugiau išgelbėtų gyvybių. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pristato naujausią pirkinį. Tai vienintelis toks Baltijos šalyse dronas, kuris nuo šiol gelbės skęstančius žmones skraidindamas jiems gelbėjimosi ratą.

Naujieji automobilių vaistinėlėse visiems vairuotojams privalomi turniketai galimai yra nekokybiški. Tokią išvadą padarė vienas klaipėdietis kariškis, kuris vaistinėje pirktus turniketus išbandė juos filmuodamas ir šie sulūžo.  Nuo šiol kiekviename automobilyje turi būti vaistinėlė, kurioje yra ir kraujui iš pažeistų galūnių stabdyti naudojamas turniketas. Klaipėdietis Aurimas tokią naujo pavyzdžio vaistinėlę įsigijo vaistinėje.

Pačiame Klaipėdos centre, Danės upėje bei jos krantinėse, vyko bendros Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų pratybos. Jas atvyko stebėti abiejų šalių prezidentai. Tiesa, tiek Gitanas Nausėda, tiek Andrzejus Duda prakalbo ir apie juos neraminančią situaciją Baltarusioje. Anot prezidentų, kitą savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime, jie reikalaus didesnių saugumo garantijų.  Paskutinę viešnagės dieną Lietuvoje, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lankosi Klaipėdoje.

Robotas medikas, kuris gali nuodugniai ištirti žmogaus sveikatą, smegenų skaitytuvai ir virtualios gamybos linijos – su tokiomis naujausiomis technologijomis galima susipažinti Skaitmeninių inovacijų centre Klaipėdoje. O ten dirbantys specialistai sako, kad šios naujovės – tik pradžia, mat technologijoms taip sparčiai vystantis po 50 metų kai kuriuose sektoriuose žmones visiškai išstums robotai. Klaipėdoje nuo šiol darbuojasi robotas medikas.

Artėjant Mindaugo karūnavimo dienai ir ilgajam savaitgaliui Palanga jau braška per siūles. Kambarių viešbučiuose rasti jau dabar sunku, o rytoj bus nebeįmanoma – atšauna verslininkai. Kavinės ir barai žada poilsiautojams sumažinti rekordines maisto kainas. O gelbėtojai įspėja – ilgąjį savaitgalį jūra bus labai pavojinga. Palangoje žmonių minios pastebimos dar net neprasidėjus ilgajam savaitgaliui.

Skaudi šeimos nelaimė, kokios pajūryje nebuvo jau kelias dešimtis metų. Klaipėdos rajone įvažiuodamas į savo namų kiemą 30-metis tėvas nepastebėjo savo vos daugiau nei vienerių metų sūnaus ir jį pervažiavo. Mažylis žuvo vietoje. Šlapšilės kaime, Klaipėdos rajone, įvyko skaudi nelaimė. Iš darbo grįžęs 30-metis blaivus tėvas, įvažiuodamas į savo namų kiemą nepastebėjo kiek daugiau nei metukų sulaukusio savo sūnaus ir jį pervažiavo. Mažylis žuvo iš karto.

Savaitgalį Lietuvos tvenkiniuose ir upėse nuskendo trys žmonės. Aukų galėjo būti ir dar daugiau – jūra vos nepasiglemžė 17-metės ir ją puolusio gelbėti tėvo gyvybių. Nidoje, audringoje jūroje, ėmė skęsti 17-metė. Jos tėtis puolė ją gelbėti, o srovė jį patį taip pat pradėjo traukti į jūrą. Jiems padėjo kiti poilsiautojai. Šie rankomis susikabino grandine ir laikė tėvą, o šis įsikibęs jūrai neatidavė dukros.

Norėjo kaip geriau, o gavosi kaip visada. Taip sako Neringos valdžios atstovai, kurie Neringoje registruotiems verslininkams išimties tvarka buvo suteikę galimybę nemokėti ekologinio mokesčio, jei autobusas į Neringą grįžta tuščias. O kas tuščias, kas pilnas, niekas niekaip nekontroliavo. Kol nesąžiningi verslininkai nemokėdavo 70 eurų siekiančio ekologinio mokesčio, kurortas prarado dešimtis tūkstančių eurų.

Jūros ir kiti vandens telkiniai užteršti ne tik Lietuvoje. Tuo įsitikinusi į Klaipėdą atvykusi tarptautinė mokslininkų grupė. Jie dvejus metus keliauja po Europą ir tiria priekrančių būklę įvairiose šalyse. Mikroplastikas, trąšos bei vaistų likučiai pasklidę po visos Europos vandens telkinius. „Keliaujam nuo pat Prancūzijos. Dabar atvykome čia. Po to tęsime – kilsime viršun į Norvegiją ir tada vėl žemyn į Ispaniją“, – sako mokslininkė Valerie Maier.

Vis daugiau kavinių ir barų bei viešbučių Lietuvoje savo klientams atsigerti patiekia vandenį iš čiaupo. Verslininkai sako, kad žmonės dėl to jokios problemos nemato, o ir mokestį už tai ima reta įstaiga. Sveikatos specialistai patvirtina – Lietuva yra viena išskirtinių šalių pasaulyje, kur vandenį iš čiaupo galima gerti drąsiai. Restobaro „Tabu“ padavėja Raimonda klientams ruošia šaltą stalo vandenį, paskanintą citrina.

Į Baltijos jūrą iškeliavo dešimt naujajame Jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų. Juos nusilpusius bangos išmetė į krantą, tad biologai mažyliais rūpinosi, o sustiprėjusius paleido. Tai – pirmoji šio centro ruoniukų laida. Biologai pastebi, kad nors jiems patiems darbo padaugėjo, ruoniukams ten labai patiko. Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms.

Palangos valdžia dvigubai kelia poilsiautojams mokestį už nakvynę – vadinamąją pagalvės rinkliavą. Jau nuo liepos pradžios naktis kurorto viešbučiuose papildomai kainuos nebe vieną, o du eurus žmogui. Dėl šio kainų kėlimo tarpusavyje susiginčijo ir verslininkai, ir patys sprendimą priėmę politikai. Įsibėgėjus vasarai poilsiautojų Palangoje kasdien vis daugiau. Tiesa, nakvoti kurorte žmonėms tampa vis brangiau.

Privačiame name Kretingoje policija aptiko 78 m. vyro ir 52 m. moters lavonus. Pareigūnai kol kas nežino nei nuo ko pora mirė, nei kiek laiko praėjo nuo jų mirties. Šalia vyro lavono buvo padėti pietūs. Kretingoje su sugyventiniu gyvenančios 52 m. sesers pasigedęs brolis jos ieškoti atvyko su policija. Juolab kad psichinių problemų turinti moteris dingdavo ir anksčiau.

Nemirsetos paplūdimyje, šalia Palangos, skraido naikintuvai ir sraigtasparniai, pokši šūviai, į krantą laipinasi jūrų pėstininkai. Vyksta net dvejos NATO pratybos. Jose Lietuvos pakrantės ruožą treniruojasi ginti 50 laivų, daugiau nei 45 orlaiviai bei apie 6 000 karių. Virš Nemirsetos paplūdimio praskridę naikintuvai numeta sprogmenis. Iš karto ten atlekia naujausio Lietuvos karinių jūrų pajėgų dalinio – Uosto ir priekrantės gynybos kariai – fuzilieriai.

Klaipėdoje oficialiai prasidėjo vasaros sezonas. Paplūdimiuose jau budi gelbėtojai, o persirengimo būdelės laukia poilsiautojų, išsiilgusių saulės ir vandens. Tiesa, tokių jau gausu ir pirmosiomis vasaros dienomis. Maža to, buvo ir besimaudančių.  Prasidėjus kalendorinei vasarai, prasideda ir vasaros sezonas Klaipėdos paplūdimiuose, kur pro žiūronus poilsiautojus stebės ir prireikus padės 14 kilometrų ruože iki pat rudens budintys 70 gelbėtojų.

Žaliais dumbliais persisunkęs vanduo ir negyvos žuvys – taip atrodo Baltijos pakrantė ties Klaipėda. Prasideda kasmetinis jūros žydėjimas. Mokslininkai dėl tokio intensyvaus reiškinio kaltina ūkininkus, esą upėmis atkeliavusios trąšos iš jų laukų dumblius maitina ir leidžia šiems vešėti. Žemdirbiai atkerta, esą teršia miestiečiai ir rusai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdos pašonėje, Giruliuose, vyras taip suspardė stirniną, kad šį teko užmigdyti. Gyvūnui plyšo vidaus organai, o kankintojas leisgyvį gyvūną dar surišęs batų raišteliais nuvežė už miesto ir išmetė šalia plento. Policininkams ir aplinkosaugininkas jis paaiškino, kad taip su gyvūnu susidorojo, mat šis ėdė jo braškes. Aplinkosaugininkas pastebėjo sunkiai sužeistą stirniną. Nors iš išorės nesimato, veterinarai nustatė, kad gyvūno vidaus organai plyšę, tad jį reikės užmigdyti.

Neįprastais vaizdeliais dalijasi Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai – štai Smiltynėje viduryje dienos plieskiant saulutei prie vandens atkeliavo briedis, o Melnragėje mandagiai, takeliais atsigerti jūroje atkulniavo ir šernas. O kiek pastrikinėjęs pabėgo į kopas. Tokio gyvūno, gelbėtojai sako, pliaže dar nėra matę. Gamtininkai įsitikinę, kad dėl prasidėjusios sausros šernai ar briedžiai prie jūros traukia atsigaivinti.

Kasmet sužieduojantys šimtus tūkstančių paukščių ornitologai turi ir vieną svajonę – žiedus uždėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytiems jūriniams ereliams. Jų lizdus aptikti kartais užtrunka net po kelis mėnesius, o norint pasiekti jauniklius tenka lipti į milžiniškus medžius. Ornitologas Deivis ruošiasi įspūdingai kelionei. Tik ne tiesiai, o į viršų. Į milžinišką medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso jūrinio erelio lizdas.

Pasirodo, ir Lietuvoje yra taiga. Norėdami nuo kirtimo apsaugoti Klaipėdai priklausantį Girulių mišką mokslininkai ėmė jį tirti, ieškodami vertingų gamtosauginių savybių. Ir labai nustebo. Pasirodo, dalis šio miško – tikrų tikriausia Vakarų taiga. Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas matavo Girulių miške augančią pušį. Ji – viena storiausių: „333 centimetrai. Na ką, gerai, negalvojau, kad tokią turim.“ Tai reiškia, kad šiai pušiai kokie 400 metų.