Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, dronu fiksuodami Lietuvos paplūdimių pokyčius, nepastebėjo kažko neįprasto, tačiau peržiūrėdami nufilmuotus vaizdus, išvydo iš vandens ir smėlio kyšančius laivo griaučius. Vis tik, radinys agentūros darbuotojus labiau sudomino nei nustebino. Sako, tikriems klaipėdiečiams tokie vaizdai įprasti.
„Klaipėdiečiai žino, kad tos nuolaužos arba būna smėliu užpustytos, arba jos kai kada atsidengia”, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Donatas Bagočius.
Anot istorikų, jūra nuplovė smėlį ir atidengė seno, sovietinio laivo nuolaužas.
„Tai yra žvejybinio laivo liekanos. Matyt, laivas buvo užneštas, užmestas ant seklumos”, – sako Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas.
Laivo griaučiai guli tarp patikros posto ir Juodkrantės, tad norintys juos aplankyti ar nufotografuoti, turėtų paskubėti – ką jūra parodo, greit ir vėl paslepia.
Taip nutiko ir su paslaptingu laivu, gulinčiu jūros dugne, netoli Vecekrugo kopos. Jį prieš kelias savaites užfiksavo lėktuvu skrendantis neringiškis. Tačiau dabar tamsaus objekto gali ieškoti kiek nori – jūra jį vėl paslėpė po smėliu. Istorikai mano, kad tai vienas iš daugelio sovietmečiu čia nuskendusių laivų.
„Jei kalbėtume apie sovietinius laikus, tai yra toks paradoksas, kad vidaus dokumentuose, aišku, visi tie atvejai yra fiksuoti – dingimai, paskendimai, užmetimai ir taip toliau. Bet į išorę tos naujienos prasisunkdavo per filtrus. Kitaip sakant, ne visi atvejai pakliūdavo į naujienų skiltis, ne apie visus buvo kalbama“, – pasakoja D. Elertas.
Tiesa, yra ir išskirtinių istorijų. Istorinėse nuotraukose užfiksuotas ant kranto audros 1969-asiais išmestas iš Hamburgo į Klaipėdą atplaukęs laivas.
„Paskui su laiku viršų nupjovė į metalo laužą, o ta apatinė dalis karts nuo karto išlenda“, – teigia D. Elertas.
O didžiausia ekologinė katastrofa nutiko prie pat uosto vartų 1981-aisiais. Siaučiant audrai, ant seklumos užplaukė ir per pusę lūžo naftos tanklaivis. Į jūrą išsiliejo 16 000 tonų mazuto. Tai sovietų spauda viešino kaip tik sugebėjo.
„Tai buvo palankus kalbėjimas, nes vakariečių laivas padarė tokią žalą, pačią didžiausią Baltijos regione. Iš tikrųjų, ten didžiulė žala gamtai buvo padaryta. Bet užtat nutylima apie savus dalykus, pavyzdžiui, kad žvejai ištraukė tinklus su cheminiu ginklu ipritu ir panašiai, ten pusė išmirė. To nerasi spaudoje“, – pabrėžia istorikas.
Jūra vis dar parodo ir ne sovietmečiu įvykusias nelaimes. Prieš trejus metus smėlis atidengė keistus, eilėmis sustatytus cementinius objektus šalia pietinio molo. Paaiškėjo, kad tai 1924-aisiais avariją patyrusio garlaivio, gabenusio švedišką cementą statinėse, krovinys.
„Uosto valdžia nusprendė, kad reikia tą krovinį pakelti, liekanas pašalinti ir tas ištraukras cementas sustingo, gavosi tokie cemento luitai. Tuos luitus panaudojo krantui tvirtinti“, – sako D. Elertas.
Kiek iš viso laivų prie Lietuvos krantų nuskendo ar užplaukė ant seklumos ir tapo tokiomis liekanomis – neaišku. Tokių incidentų registras dingo. Arba 1990-aisiais iškeliavo į Maskvą, arba buvo sunaikintas, arba kokiame archyve laukia, kol bus atrastas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
