„Keliaujam nuo pat Prancūzijos. Dabar atvykome čia. Po to tęsime – kilsime viršun į Norvegiją ir tada vėl žemyn į Ispaniją“, – sako mokslininkė Valerie Maier.
Mokslininkų teigimu, šiais tyrimais norima pamatyti, kaip žmogaus veikla veikia jūros bioįvairovę.
„Šituo tyrimu, šita kampanija siekiama padaryti tokią, kaip sakyčiau, nuotrauką visos Europos, tam, kad pasižiūrėtume, kokia situacija yra su žmogaus veikla ir kaip ji veikia jūros bioįvairovę“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkė Marija Kataržytė.
Po Europą mokslininkai keliauja trimis automobiliais. Vienas jų – mobili laboratorija. Joje esančiuose šaldytuvuose, kol bus ištirti, laukia įvairūs mėginiai iš pakrančių – lapai, gruntas, samanos bei žolės.
„Štai pakrantėse augančių augalų lapai. Juos išdžiovinam ir tiriam visas jų savybes – kaip atrodo, kokia jų DNR. Taip daugiau sužinome apie šiuos pakrančių augalus“, – pasakoja vienas iš mokslininkų.
Po Europą keliaujantys mokslininkai tiria 200 metrų ruožą iki vandens telkinio, tada jo pakrantę ir patį vandenį – ne tik prie kanto, bet ir laivu nuplaukę tolyn. To reikia, kad rezultatai būtų tikslūs, o ne tiesiog paimti iš vienos vietos.
„Štai, matote, kaip skiriasi dirvožemis pakrantėje ir vandenyje. Kuo daugiau vandens, tuo gruntas smėlingesnis, šviesesnis“, – aiškina mokslininkas.
Tyrėjai į Lietuvą atvyko su specialia tyrimų laboratorija autobusiuke. Mokslininkai aiškinasi vandens kokybę, kokiomis medžiagomis jis užterštas, ar galima tokiame maudytis: „Čia atliekame vandens tyrimus. Turime įvairiausius aparatus, talpyklas vandeniui. Taip pat šaldytuvą, kuris atšaldo iki minus 18 laipsnių, kur galime vandenį laikyti užšaldytą vėlesniems tyrimams“.
Mokslininkai taip pat specialiu aparatu tiria ir orą. Jie sako, kad Lietuvoje tokios tikslios technikos neturi niekas, tad jų gauti rezultatai parodys ir kuo kvėpuojame atvykę pailsėti prie vandens.
Artimiausiomis dienomis svečiai tirs ir Baltijos jūros pakrantę. Tačiau mūsų Jūros tyrimų instituto mokslininkai aiškina, kad tai jau daro ir patys. Ir ne vienerius metus. Išvados – nieko gero nežadančios: gausu teršalų, kurių dabar turimomis technologijomis pažaboti neįmanoma.
„Tarša mikroplastiku ar tarša farmacinėmis medžiagomis <...> Jos yra sunkiai valdomos ir vandens valymo įrenginiuose, jos dažną kartą praeina neišvalytos“, – teigia Jūros tyrimų instituto direktorė Zita Rasuolė Gasiūnaitė.
Tokių pat medžiagų mokslininkų grupė aptinka ir kituose Europos vandens telkiniuose. Visa po Europa keliaujančių mokslininkų surinka medžiaga bei tyrimų rezultatai bus skelbiami viešai, tad ir mūsų šalies mokslininkai galės palyginti – sutampa jų išvados ar ne. O tada jau bus galima spręsti kaip, kuriose vietose ir su kokia tarša kovoti.
