Šilutės teismas nusprendė, kad Rusnės seniūnės Dalios Dobrienės iniciatyva įmonė „Bioauga“ nelegaliai nupjovė beveik 700 saugomų medžių Nemuno deltos regioniniame parke. Jie augo 6 kilometrų atkarpoje nuo Rusnės, Uostadvario link palei Nemuną. Seniūnė tikina, kad tiesiog norėjo sutvarkyti užžėlusią pakrantę.
„Prasidėjo nuo to, kad buvo noras išvalyti pakrantę. Ji buvo išvalyta nuo krūmų, nuo senų medžių, nuo bebrų pagraužtų“, – teigė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Seniūnė aiškina, kad darbams gavo visus leidimus. Tad ir ėmėsi medžių bei krūmų kirtimo. Net privačiuose sklypuose.
„Be suderinimų nieko nedariau. Ir privačiuose sklypuose suderinimai yra. Regiono kelių suderinimas, Nemuno deltos parko suderinimas yra, kad tai galima daryti, išvalyti nuo senų medžių ir krūmų. Savivaldybės suderinimas yra. Kažkam pasirodė kitaip“, – kalbėjo D. Drobnienė.
Kitaip pasirodė aplinkosaugininkams, kurių duomenimis, nors iš viso seniūnės nurodymu įmonė nupjovė daugiau nei 5000 įvairių želdinių, iš jų beveik 700-tų kamienai buvo tokio storio, kurių be leidimų pjauti negalima. O šių, esą, seniūnė nepateikė. Medžius kaltinamieji nupjovė dar 2021-aisiais, todėl iš kelmų jau sudygo ūgliai, tad kai kuriuos kelmus jau net pamatyti sunku.
„Vieni yra seni, tarp kitų jau priaugę gluosnių. Ir dabar jau praėjo du su puse metų, tie patys gluosniai vėl kyla. Vėl jie auga. Ir juos norėjosi išvalyti“, – sakė Rusnės seniūnė.
Įmonės direktorius komentuoti situaciją atsisako, esą jam medžius pjauti liepė seniūnė, o nupjautus medžius įprasta tvarka esą išvežė į biokuro gamyklas. Aplinkosaugininkai direktoriui bei seniūnei skyrė kelis šimtus eurų siekiančias baudas. Tačiau žala gamtai, kurią jie turi atlyginti, yra net 76 000 eurų. Todėl abu kaltinamieji patys kreipėsi į teismą, norėdami įrodyti, kad nieko blogo nepadarė.
„Kreipėsi į teismą, būtent pateikė skundus administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys ir jie apskundė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimus priimtus jų atžvilgiu“, – aiškino teisėjo padėjėja Evelina Gudelė.
Tad nors po pustrečių metų bylinėjimosi Šilutės teismas ir priėmė sprendimą, kad aplinkosaugininkai teisūs, vis tik seniūnė sako, jog tiesiog norėjo gero žmonėms – atverti vaizdą į Nemuną.
„Aš suprantu Nemuno deltos regioninis parkas. Bet kažkokioje dalyje šios salos gyvena ir žmonės. Kažkoks kampas turėtų būti leidžiamas ir žmonėms. Tai matyti važiuojant šiuo gražiu, tvarkingu regiono keliu, matyti upę – tai irgi prabanga“, – sakė D. Drobnienė.
O štai vietiniai rusniškiai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieniems medžių gaila, kiti seniūnės poelgiu džiaugiasi – sako, pakrantę seniai reikėjo sutvarkyti:
„Ten buvo sąšlavynas, sąvartynas ten buvo. Važiuoji keliu, jokio grožio nepamatai, Nemuno nebuvo matyti iš viso. Nei praeiti. Kaip atrodė?“
„Negerai, kad medžius pjauna., Krūmus, tai krūmus. Bet medžius, tai.. Kas per daug, negerai gal“
„Pravažiuokit, pažiūrėkit, kaip dabar atrodo. Viskas normaliai, gražu. Išvalė, gražiai buvo. Taip ir turėjo būti“
Tiesa, istorija dar nesibaigė. Seniūnė bei įmonės vadovas Šilutės teismo nutartį apskundė, tad byla keliauja į Klaipėdos teismą. Kad abu kaltinamieji iš nukirstų medžių gavo asmeninės naudos, teisėsaugai įrodyti nepavyko.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
