Urtė Pangonytė
Verslo skyriaus redaktorė.
Naujienų portalo tv3.lt verslo skyriaus redaktorė.
Išsilavinimas:
Žurnalistikos studijos, Vilniaus universitetas, bakalauras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2022 m. Pirmuosius trejus metus praleido sporto skyriuje, kur rašė apie krepšinį, futbolą, plaukimą ir kitas sporto šakas. Nuo 2025 m. pavasario pradėjo naują etapą – tapo verslo rubrikos žurnaliste.
Ji daugiausiai rašo apie finansus, ekonomiką, kasdienes gyventojų išlaidas, mokesčius, išmokas bei verslo pasaulio aktualijas. Žurnalistė siekia, kad net sudėtingos temos būtų perteiktos aiškiai, suprantamai ir taptų artimos kiekvienam skaitytojui.
Laisvalaikiu Urtė daug sportuoja ir keliauja bei niekada nepraleidžia svarbiausių sporto įvykių.
Dalis gyventojų liks be darbo ir pinigų? Vyriausybė juos tiesiog pamiršo
Vyriausybėje kilo įtampa dėl neįgaliųjų įdarbinimo ateities – paaiškėjo, kad biudžete buvo pamiršta numatyti apie 19,9 mln. eurų subsidijoms, kurios užtikrina darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių su negalia. Kol ministerijos bando rasti kompromisą, žmonių su negalia ir verslo atstovai perspėja – sustabdžius šią programą, nukentėtų tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, o valstybė rizikuotų sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą.
Už išėjimą iš darbo – bauda pusei išeinančių? Papiktino nedarbo išmokų galimi pakeitimai
Seime brandinami nauji įstatymų pakeitimai, kuriais norima sumažinti piktnaudžiaujančių nedarbo išmokomis skaičių.
Pasak idėjos sumanytojų, pagal naują tvarką savo noru be svarbių priežasčių darbą palikę darbuotojai išmokos iš karto negautų, nes jos mokėjimas būtų atidedamas mėnesiui. Esą tokia nuobauda sumažintų paatostogauti iš darbo išeinančių gyventojų skaičių.
Šiems darbuotojams gresia didesni mokesčiai 2026 m.: labiau apsimokės būti bedarbiais?
Kitąmet dalis gyventojų gali sulaukti nemalonių pokyčių. Kartu su „Sodros“ biudžeto projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia naujas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti dabartinę lengvatą ir kai kuriems darbuotojams padidinti socialinio draudimo įmokas.
Siūlomos pataisos gali paliesti daugelį savarankiškai dirbančių asmenų.
REKLAMA
REKLAMA
Mato naujos ekonominės krizės ženklus: daliai Lietuvos gyventojų gali labai nepasisekti?
JAV finansų rinkose vis garsiau skamba perspėjimai dėl galimos akcijų kainų korekcijos. Nemažai į šias rinkas yra investuota ir lietuvių pinigų. Specialistai ramina, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai yra įprasta investavimo dalis, tačiau šiuo metu esama daugiau neapibrėžtumo ir rizikų.
Vieno iš didžiausių pasaulio banko „JP Morgan“ vadovas Jamie Dimonas įspėjo šiuo metu įžvelgiantis didelę tikimybę, kad JAV akcijų kainos gali smarkiai kristi.
Kitąmet – dar brangesnis būstas? Įspėja, kad rinką užkaitins atsiimti pensijų pinigai
Būsto kainos Europoje ir toliau kyla, o Lietuva patenka tarp šalių, kur pastaruoju metu yra fiksuojamas vienas iš didžiausių kainų šuolių. Ekspertai įspėja, kad tai dar ne pabaiga – kitąmet būsto kainas dar labiau išaugins atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčiai ir iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimami pinigai.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 5,1 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – 5,4 proc.
Įspėja gyventojus dėl šiukšlų išmetimo: pagudravę gausite 140 eurų baudą
Dažniausiai žmonės šiukšles išmeta į arčiausiai ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Visgi specialistai įspėja, kad atliekas gyventojai privalo mesti į savo daugiabučiui priskirtus konteinerius, nes išmetus jas kitur gresia baudos.
Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles.
Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.
REKLAMA
REKLAMA
Darbdaviai lietuvius nori sugrąžinti į biurus: kas nepaklūsta – atleidžiamas?
Buvusi pandemija gerokai pakoregavo žmonių darbo įpročius. Jos metu itin išpopuliarėjo darbas nuotoliniu būdu, kurio dabar darbdaviai bando pamažu atsisakyti. Visgi tai padaryti nėra lengva, nes nemažai prie darbo namuose jau pripratusių žmonių į biurus sugrįžti nebenori.
Vilniuje gyvenantis Lukas (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasakojo, kad neseniai išėjo iš darbo, nes kilo nesutarimų su darbdaviu.
„Įsidarbinau pandemijos metu, tada visas darbas vyko nuotoliniu.
Pensijų priedai: rugsėjį lietuviai papildomai gavo po 77 eurus
Kas mėnesį dalis gyventojų sulaukia ne tik įprastinių senatvės pensijų, bet ir priedų prie jų, kurie yra vadinami pensijų anuitetais. Jie priklauso tik tiems gyventojams, kurie kaupė papildomai pensijai II-oje pensijų pakopoje.
Baigus kaupimą joje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos.
Įspėja, kas labiausiai nukentės, kai lietuviai atsiims pensijų pinigus: „Našta senjorams tikrai išaugs“
Jau kitąmet Lietuvoje laukia vienas didžiausių pokyčių dėl pensijų kaupimo – norintys gyventojai galės jį nutraukti ir atsiimti sukauptas lėšas. „Sodra“ prognozuoja, kad tokia galimybe gali pasinaudoti net apie 40 proc. kaupiančiųjų. Ekspertai skaičiuoja, kad šis sprendimas turės įtakos ne tik gyventojų finansams, bet ir visai šalies ekonomikai.
Šią savaitę registruotas kitų ir dar vėlesnių metų „Sodros“ biudžeto projektas.
REKLAMA
REKLAMA
Pasibaisėjo „tatuiruota“ mėsa „Norfoje“: „Klausimas, ar čia išvis galima valgyti?“
Ar ant parduotuvėje pirktos mėsos esate pastebėję ryškius ženklus? Daugeliui jie nesukelia jokių įtarimų, tačiau kai kuriuos gyventoju priverčia sunerimti – ar tai paprastas ir saugus žymėjimas, o gal tokios mėsos geriau nevartoti?
Tačiau prekybininkai ir specialistai ramina pirkėjus, kad įvairūs užrašai ir ženklai ant mėsos nėra pavojingi, o netgi priešingai – padeda apsisaugoti nuo galimų pavojų.
Tūkstančiai gyventojų nepasiima savo pinigų iš VMI: gal ir jums priklauso 525 eurai?
Iki šių metų gegužės daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų deklaravo savo pajamas ir arba sumokėjo pajamų mokesčio nepriemoką, arba susigrąžino jo permoką. Tačiau, daugiau kaip 35 tūkst. vis dar nėra atsiėmę milijonų eurų jiems priklausančių permokų, o didžiausios neatsiimtos pinigų sumos siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, vien už praėjusius metus gyventojų pajamų mokesčio permokos vis dar nesusigrąžino virš 16 tūkst. žmonių.
Vieni išsisuks, bet daug kam teks mokėti pirmą kartą: štai kas laukia būsto savininkų
Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis daug kam teks nemalonia staigmena. Daliai žmonių, kurie iki šiol mokėjo, mokėti nebereikės, tačiau atsiras tūkstančiai ir tokių, kuriems šis mokestis taps nauja prievole.
Ypač suklusti turėtų tie, kurie turi ne tik būstą, kuriame gyvena ir kurie nėra jame deklaravę savo gyvenamosios vietos.
REKLAMA
REKLAMA
Pinigus iš žmonių paima, bet už juos pensijų nedidina: pasakė, kam atiduoda
„Sodra“ iš gyventojų kasmet surenka šimtais milijonų eurų daugiau, nei jų išleidžia įvairioms išmokoms. Tačiau pensijos vis tiek išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi kodėl sukaupiant nemažai perviršio lėšų pensijos negali būti didinamos sparčiau?
Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia. Prognozuojama, kad šiemet jos biudžeto perviršis sieks beveik 740 mln. eurų.
Susirgote ir skyrė nedarbingumą? 1 neapdairus žingsnis – ir pinigus reikės grąžinti
Atėjus rudeniui ir atvėsus orams padaugėja sergančių žmonių. Tačiau ne visi žino, kad susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą itin svarbu laikytis nustatytų gydymosi režimo taisyklių. Priešingu atveju „Sodra“ gali priimti sprendimą ligos išmokos neskirti arba liepti ją grąžinti.
Neretai nedarbingumo metu žmonėms atsibosta būti namuose, todėl jie sugalvoja apsilankyti prekybos centruose ar nuvykti į sodybą.
Visgi kai kurie net neįtaria, kad taip gali prisidaryti sau bėdų.
Laiko lieka nedaug: ragina kreiptis į „Sodrą“, kitaip pinigų negausite
Į užsienį gyventi persikėlę pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. „Sodrai“ privalo pranešti, kad yra gyvi. Kitu atveju jiems nebus mokama pensija. Sulaukusi tokio gyventojo pranešimo „Sodra“ yra užtikrinta, kad pinigai pasieks gavėją, ir toliau skiria jam pensiją.
Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Rasa (vardas pakeistas), kuri sulaukusi pensijos išvyko gyventi pas dukrą į Norvegiją.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviai maisto važiuos į Latviją? Už sienos gerokai atpigs kai kurie produktai
Švedija ir Latvija kitąmet planuoja mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Tai reiškia, kad šiose šalyse už pagrindinius maisto produktus žmonės mokės mažiau. Tokia idėja 2022 m. buvo išsakyta ir Lietuvos politikų, tačiau nebuvo įgyvendinta. Ir ne be reikalo – Finansų ministerija ir ekonomistai vienbalsiai pabrėžia, kad tokios lengvatos yra kenksmingos valstybės biudžetui.
Dėl netikėto sprendimo – tūkstančiai keleivių nežinioje: ar yra vilties atgauti sumokėtus pinigus?
Kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje keliauja lėktuvais. Dauguma skrydžių įvyksta be trikdžių, tačiau pasiseka ne visiems. Kartais skrydžiai vėluoja, būna nukeliami į kitą laiką, o kai kuriais atvejais ir visai atšaukiami. Tokiose situacijose žmogus gali patirti ne tik stresą, bet ir nemažai finansinių nuostolių, todėl svarbu žinoti, kokias teises keleiviams užtikrina Europos Sąjungos (ES) reglamentai.
„Klausimas yra atviras“: pasiekus tokį amžių vairuotojo teises reikėtų laikyti iš naujo?
Kiekvieną dieną į Lietuvos kelius išvažiuoja ne tik jauni, bet ir garbaus amžiaus vairuotojai, perkopę 70, 80 ar net 90 metų. Vyresni vairuotojai turi sukaupę galbūt didesnę patirtį, tačiau ar jos tikrai pakanka saugiai dalyvauti eisme?
Šiuo metu Lietuvoje vyresni vairuotojai privalo dažniau pasitikrinti sveikatą, tačiau jų kelių eismo taisyklių (KET) žinios nėra niekaip tikrinamos.
REKLAMA
REKLAMA
Turite NT? Pasitikrinkite, jau aišku, kam gresia naujas mokestis
Jau už 3 mėnesių įsigalios vasarą Seimo priimtos Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos. Tuomet šis mokestis bus skaičiuojamas pagal naują tvarką. O trečiadienį Registrų centras oficialiai paskelbė ir naujas NT vertes, kurios daugiausia ir lems, kam, kiek pinigų teks mokėti.
Masinis NT vertinimas, kuriuo nustatoma NT mokestinė vertė, iki šiol buvo atliekamas kas 5 metus, o pastarąjį kartą – 2021 m. Nuo to laiko turto vertė gerokai išaugo.
Net neturintys vaikų turi mokėti už privačias mokyklas svetimiems: paaiškino, kodėl
Lietuvos švietimas finansuojamas kitaip nei daugelis kitų viešų paslaugų. Užuot garantavus vienodas paslaugas, kaip, pvz., greitosios medicinos pagalbos atveju, kasmet kiekvienam moksleiviui skiriama tam tikra suma ugdymo išlaidoms padengti ten, kur nori vaikų tėvai. Mokesičų mokėtojų pinigais vienodas krepšelis teikiamas tiek viešųjų, tiek privačių mokyklų mokiniams.
Atsiimant pensijų pinigus – staigmena: daugelis nežino, kad suma gali skirtis 15 proc.
Lietuvoje diskusijos dėl pensijų kaupimo sistemos netyla. Ypač artėjant pokyčiams, kurie leis gyventojams pasitraukti iš antrosios pakopos ir atsiimti sukauptus pinigus. Tokia galimybė daugeliui atrodo viliojanti, tačiau ekspertai perspėja – skuboti sprendimai gali lemti finansines klaidas, kurių pasekmes žmonės pajus tik ateityje.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti sukaupto turto vertę, yra valiutų kursų svyravimai.
REKLAMA
REKLAMA
Pensijos ir mokesčiai: aiškėja, kas, ką išlaiko Lietuvoje – vyrai moteris ar atvirkščiai?
Lietuvoje pensijų sistema paremta solidarumu – šiandien dirbantieji iš savo įmokų finansuoja dabartinių pensininkų pajamas. O pensijų dydis priklauso ne tik nuo darbo stažo ir įmokų dydžio, bet ir nuo gyvenimo trukmės.
Oficialūs duomenys rodo, kad vyrai dažniausiai gyvena trumpiau. Tad ir pensija jiems mokama trumpesnį laiką.
Tai reiškia, kad nors vyrų pensijos vidutiniškai yra kiek didesnės, dėl trumpesnio gyvenimo jie bendrai sukaupia mažiau išmokų.
Nežino ko imtis: papiktino, kaip kaimynas elgiasi bendroje požeminėje aikštelėje
Nesvarbu ar gyvenate nuosavame name, ar daugiabutyje, su kaimynais neišvengiamai tenka susidurti kiekvieną dieną. Nepaisant to, kad dažniausiai kaimynų santykiai apsiriboja pasisveikinimu laiptinėje ar kieme, neretai pasitaiko ir tokių istorijų, kai kyla konfliktai ar nesutarimai, kurie tampa rimtu išbandymu kantrybei.
Nepaisant to, kad vieni kaimynai gali būti geri bičiuliai, padedantys kasdienėse situacijose, kiti tampa tikru galvos skausmu.
Tūkstančiai lietuvių savo pinigus perkelia į užsienį: štai kodėl sąskaitas atsidaro ne Lietuvoje
Vis dažniau galima išgirsti, kad lietuviai turi arba planuoja turėti banko sąskaitą užsienyje. Vieniems tai atrodo kaip patogus finansinis sprendimas, suteikiantis daugiau saugumo ar lankstumo, kiti tokį žingsnį vertina skeptiškai, įžvelgdami galimus piktnaudžiavimo atvejus. Vis dėlto duomenys rodo, kad tūkstančiai lietuvių jau yra atidarę sąskaitas įvairiose šalyse, o jose laikomos nemažos sumos pinigų.
REKLAMA
REKLAMA
Perspėja dėl šio banko Lietuvoje: netikėtai „dingo“ 2 tūkst. eurų?
Bankai valdo daugybės klientų lėšas, todėl pasitikėjimas jų veikla yra vienas svarbiausių finansinės sistemos pamatų. Vis dėlto gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai kyla abejonių dėl bankų veiklos skaidrumo, tinkamos pinigų apskaitos ar paslaugų teikimo. Tokiais atvejais ypač svarbu žinoti savo teises.
Nepaisant to, kad finansų sektorius Lietuvoje yra griežtai prižiūrimas, pasitaiko atvejų, kai klientai neišvengia nemalonių patirčių.
Nei pinigų, nei koncerto: įspėja lietuvius, perkančius bilietus per šią platformą
Lietuviai mėgsta koncertus ir noriai juose lankosi – bilietai dažnai išperkami dar gerokai prieš renginį. Visgi kartais pasitaiko atvejų, kai suplanuoti renginiai dėl įvairių priežasčių neįvyksta. Tada žmonės bando susigrąžinti savo išleistus pinigus, tačiau pasirodo, kad ne visada tai padaryti galima labai lengvai.
Šią vasarą Lietuvoje įvyko galybė įvairių koncertų – tiek lietuvių, tiek įvairių užsienio atlikėjų, o į juos rinkosi tūkstančiai žmonių.
Prie naujų Landsbergio namų – ir naujas asfaltas: savivaldybė paaiškino, dėl ko
Vilniaus gyventojams kasmet tenka susidurti su tvarkomis ir asfaltuojamomis gatvėmis, tačiau ne visada aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama, kurios gatvės bus įtrauktos į tvarkymo planus pirmiausia, o kurioms teks sulaukti savo eilės.
Kai kurie žmonės mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) sprendimai ne visada pagrįsti technine būkle – kai kurias gatves asfaltuojant gali turėti įtakos politiniai ryšiai ar artimos giminystės.
REKLAMA
REKLAMA
Atlyginimai Lietuvoje ir Europoje: lietuviams nėra dėl ko skųstis?
Ne visi darbuotojai yra patenkinti savo alga. Daugelis jaučiasi nuvertinti ir galvoja, kad turėtų uždirbti daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad tokių nuogąstavimų nestinga visoje Europoje – nemažai gyventojų abejoja gaunantys sąžiningą atlyginimą. Tačiau lietuviai dėl savo algų nėra nusivylę labiausiai.
Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.
Daugiau nei pusė Lietuvos turto – turtingųjų rankose: kas lieka kitiems?
Kai didžioji dalis valstybės turto priklauso tik nedidelei daliai visuomenės, tai išryškina gyventojų ekonominę atskirtį ir riboja daugumos galimybes užsitikrinti finansinį saugumą, kaupti santaupas ar investuoti į ateitį. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje šis pasiskirstymas labai skiriasi.
Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto.
Pavaduojate kolegas? Daugelis nežino, kiek pinigų už tai gali gauti papildomai
Atostogų sezonas vasarą dažniausiai nesibaigia. Žmonės dažnai renkasi atostogauti rudenį, nes geri orai šiltuose kraštuose vis dar lepina, tačiau sumažėja turistų ir galima poilsiauti ramiau. Kadangi ir rudenį nemažai darbuotojų išvyksta atostogų, kaip ir visada, likusiems tenka juos pavaduoti. Tačiau ne visi žino, kaip už tokį papildomą krūvį turėtų būti atlyginama.
Neretai kolegai išvykus atostogauti kažkam tenka perimti jo darbus.
REKLAMA
REKLAMA
Sukčiams palanki spraga: apgavus už mažiau nei 20 eurų – jokių pasekmių?
Vis dažniau apsiperkame internetu – daugelis taip jau įsigyja ne tik knygas ar drabužius, bet ir maistą, o toks apsipirkimas dažnai būna ne tik greitesnis, bet ir patogesnis. Tačiau kartu su patogumais atsiranda ir rizikos, nes ne visos internetinės parduotuvės yra patikimos, o kai kurios netgi išnaudoja teisines spragas, kad galėtų apgauti pirkėjus.
Vilniaus oro uoste nebus kam dirbti? Darbuotojai piktinasi nauja tvarka
Darbo, kaip ir bet kokie kiti santykiai retai kada būna tobuli. Dažnai tarp darbdavių ir darbuotojų kyla įvairių konfliktų, o kartais pasigirsta istorijų ir apie įtemptas darbo sąlygas, priverstinį viršvalandinį darbą ar net baimę naudotis įstatymų garantuotomis teisėmis.
Visai neseniai portalas tv3.lt pasidalijo Vilniaus oro uosto darbuotojų laišku, kuriame jie pasakojo apie pasikeitusią darbo tvarką ir galimus pažeidimus.
Lietuviams reikia daugiau poilsio dienų? Įspėja dėl pinigų ir didesnių eilių
Atostogos – vienas iš labiausiai laukiamų dalykų, nes jų metu galima atsikvėpti nuo kasdienio darbo ir pailsėti. Tačiau atostogų trukmė ir sąlygos labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Kiekviena valstybė turi savo nustatytas atostogų normas, o tai, kaip ir kiek ilsisi įvairių šalių gyventojai, gali turėti įtakos ne tik darbo rinkai, bet ir bendram ekonomikos stabilumui.
REKLAMA
REKLAMA
Kitąmet – didesnė minimali alga: kiek dėl to padidės mokesčiai ir kiek pinigų tikėtis?
Mažiausiai uždirbančiųjų piniginė netrukus gali papilnėti – klausimas tik, kiek. Nuo 2026 m. Lietuvoje vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovams nepavyko sutarti, kokio dydžio bus šis augimas. Taigi, dėl šio dydžio vienašalį sprendimą priims Vyriausybė.
Minimumo dydis tvirtinamas „popieriuje“, t.y. neatskaičius mokesčių. Suprantama, kad juos atskaičius nuo didesnės sumos, į dalis žmonių gaus daugiau pinigų.
Perspėja gyventojus, taupančius grynaisiais: teks aiškinti, iš kur pinigai?
Finansų ekspertai nuolat ragina gyventojus atsidėti pinigų juodai dienai. Tačiau pasirodo, kad ne visada paprastas taupymas grynaisiais yra patogus – ypač tada, kai santaupas norima įnešti į banką.
Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų.
Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.
Štai kaip lietuviai sutaupo apsipirkdami: pataria taip daryti visuose prekybos tinkluose
Maisto kainos vis dar kelia galvos skausmą daugeliui gyventojų, todėl vis dažniau pirkėjai dairosi būdų, kaip sutaupyti. Vienas populiariausių pasirinkimų – nukainotų produktų lentynos, kuriose galima rasti tiek greitai gendančių prekių, tiek ir ilgiau galiojančio maisto už gerokai mažesnę kainą. Prekybos tinklai tikina, kad tokia praktika ne tik padeda pirkėjams sutaupyti, bet ir yra naudinga verslams bei mažina maisto švaistymą.
REKLAMA
REKLAMA
Už dėvėtus drabužius lietuviai jau moka ir po kelis šimtus eurų: geriau nei nauji?
Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniausiai apsipirkdavo tie, kas negalėjo sau leisti naujų. Jose apsipirkdavo studentai, mažesnes pajamas gaunančios šeimos ar senjorai, o pati sąvoka „skudurynas“ dažnai turėdavo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – dėvėti drabužiai tapo ne tik pinigų taupymo būdu, bet ir madingu, tvariu pasirinkimu.
Darbdaviai peržengė ribas? Darbuotojai bijo pailsėti ar papietauti – kitaip gresia nemalonumai
Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai.
Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.
Darbas virto košmaru: pasikeitus tvarkai, darbuotojai turi atidirbti už ligas ir atostogas?
Darbo santykiai neretai tampa ginčų priežastimi – ypač tada, kai darbdaviai bando efektyviau organizuoti darbo laiką, o darbuotojai jaučiasi prarandantys teisę į poilsį. Specialistų teigimu, tokiose situacijose itin svarbi tampa pusiausvyra tarp darbdavio norų ir darbuotojo teisės į sąžiningas darbo sąlygas. Kai ši pusiausvyra sutrinka, kyla klausimų dėl teisėtumo ir darbuotojų gerovės.
Tokių klausimų kilo ir Vilniaus oro uosto darbuotojams.
REKLAMA
REKLAMA
Filmuoja, kaip persirengiate ar tik gąsdina vagis? Įspėja apie kameras prie persirengimo kabinų
Šiais laikais asmens duomenų apsauga yra vienas svarbiausių visuomenės rūpesčių. Ypač jautriai vertinamos situacijos, kai galimai pažeidžiamas žmogaus privatumas vietose, kur jis tikisi visiško saugumo – persirengimo kabinose, viešuose tualetuose, dušuose ar kitose jautriose erdvėse. Nors tokių pažeidimų pasitaiko retai, tačiau už juos skiriamos net ir milijoninės baudos.
Perkantiems internetu – naujos pinklės: įspėja, kad net pirkimo kvitas gali apgauti
Prieš įsigydami vieną ar kitą brangesnį daiktą žmonės ieško būdų sutaupyti. Vieni medžioja nuolaidas ar nuolaidų kodus, kiti renkasi pirkti iš antrų rankų. Tačiau ir tokia paieška gali baigtis nemalonia patirtimi su sukčiais. Dar blogiau – daugelis pirkėjų net nepastebi, kad buvo apgauti, o tie, kurie supranta, dažnai nežino, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.
Pastaraisiais metais vis daugiau prekių įsigyjama per programėles, internetu arba iš antrų rankų.
Atlyginimai kyla, o kainos mažesnės nei kitur: kodėl lietuviai vis tiek nepatenkinti?
Finansinė padėtis daro tiesioginę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui – nuo galimybės apsipirkti iki poilsio ir saugumo jausmo. Visgi Europos gyventojai savo finansinę situaciją vertina skirtingai: kai kuriose šalyse žmonės jaučiasi finansiškai saugūs, o kitose – nuolat susiduria su iššūkiais.
REKLAMA
REKLAMA
Nenustebkite atėję į parduotuvę: štai kas pirmadienį bus kitaip
Nepaisant to, kad šiemet Rugsėjo 1-oji bus pirmadienis, kai paprastai leidžiama prekiauti alkoholiu, jau 19-us metus iš eilės šią dieną alkoholio įsigyti nebus galima. Tad visi norintys tai padaryti turės spėti šiandien iki 15 val.
Draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 d. galioja jau nuo 2006 metų, siekiant didinti gyventojų sąmoningumą ir verslo atsakingumą alkoholio klausimais.
Už nepaisymą – ir 1,5 tūkst.
Nenustebkite dėl eilių parduotuvėse: štai kodėl šiandien čia plūs pirkėjai
Mokslo ir žinių dieną Lietuvoje alkoholio įsigyti neįmanoma, todėl dauguma žmonių susiplanuoja savo apsipirkimą dar šios šventės išvakarėse. Prekybos tinklai dalijasi, kad prieš rugsėjo pradžią jaučiasi alkoholinių gėrimų pardavimų šuolis, bet vis labiau populiarėja ir alkoholinių gėrimų alternatyvos.
Prekybininkai dalijosi, kad su draudimu pardavinėti alkoholį lietuviai jau yra susipažinę ir susitaikę, todėl nesklandumų prekybos tinkluose Rugsėjo 1-ąją beveik nekyla.
Pirkėjų laukia nemalonūs pokyčiai: įsigyti šiuos daiktus bus sunkiau
Jau nuo kitų metų rudens lizingu įsigyti telefonus, planšetes ar televizorius panorę gyventojai susidurs su pokyčiais. Naujoji Europos Sąjungos (ES) direktyva apsaugos klientus nuo piktnaudžiaujančių įmonių, tačiau kartu ir apsunkins prekių įsigijimo tokiu būdu sąlygas.
Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosianti nauja ES direktyva iš esmės pakeis prekių įsigijimo lizingu tvarką.
REKLAMA
REKLAMA
Įspėja gyventojus: įprastas alkoholio ribojimas negalios
Jeigu galvojote, kad pirmadienį po darbo galėsite užsukti butelio vyno – teks nusivilti. Rugsėjo 1-oji šiemet sutampa su pirmadieniu ir jau 19-us metus iš eilės šią dieną alkoholio įsigyti nebus galima. Todėl visi norintys jo įsigyti tai padaryti turėtų šiandien arba sekmadienį.
Įprastai pirmadieniais alkoholis yra parduodamas nuo 10 iki 20 val. Visgi pirmąjį rugsėjo pirmadienį alkoholinius gėrimus pardavinėti bus draudžiama.
Ta pati prekė, bet kaina – daug didesnė: kodėl šiose vietose visada permokate?
Ne visi gyventojai degalinėse lankosi vien dėl to, kad prisipiltų kuro. Nemažai žmonių užsuka ir dėl maisto ar gėrimų. Tiesa, šias prekes įsigydami degalinėje gyventojai nemažai permoka, o prekių kainos kartais skiriasi ir 35 proc.
Bedarbių tik daugės? Darbuotojų trūksta, bet į darbą nepriima – štai kodėl
Nepaisant milijonų bedarbių, Europoje vis dar trūksta darbuotojų. „Eurostat“ duomenys atskleidė paradoksą: milijonai žmonių ieško darbo, tačiau šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų lieka neužimtos. Tai atskleidžia ir dar vieną žemyne ryškėjančią problemą – darbuotojų įgūdžių trūkumą.
Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.
REKLAMA
REKLAMA
Planuojantiems įsigyti būstą – blogos naujienos: štai kas laukia kitąmet
Būsto rinka pastaruoju metu yra viena labiausiai aptariamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia daugybė veiksnių – nuo centrinių bankų palūkanų normų svyravimų iki ekonominių ciklų bei demografinių pokyčių. Pastaraisiais metais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, kad būsto kainos čia kilo sparčiau nei daugelyje kitų valstybių, o tai tiesiogiai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą.
Netrukus brangs dar viena lietuvių mėgstama prekė: priežastis – neeilinė
Šiemet Lietuvos sodininkystės sektorius susiduria su itin sudėtinga situaca. Specialistų vertinimu, nuostoliai kai kuriuose ūkiuose siekia net iki 90 procentų. Tai reiškia ne tik iššūkius augintojams, bet ir galimus kainų pokyčius vartotojams.
Drastiškus pokyčius obuolių ūkiuose neseniai pastebėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad šiemet Lietuvoje prognozuojamas 90 proc. mažesnis obuolių derlius nei lygiai prieš metus.