Raminta Grikinienė

Nenustebkite, jei ateityje jus sustabdytų ne policijos pareigūnas, o Valstybinė mokesčių inspekcija. Inspekcija siekia, kad jos darbuotojams būtų leista keliuose transporto priemones tikrinti be kitų pareigūnų palydos. Esą taip efektyviau bus panaudojamos biudžeto lėšos ir nebereikės trukdyti policijos ar kitų tarnybų.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Buvo druskos krizė, o dabar prekybos lentynose kaip mat dingsta kefyras. Žmonės iš parduotuvių lentynių graibstyte graibsto šaltibarščiams reikalingus ingredientus, o pajūryje per Jonines kefyro netgi pritrūko. Tautiečiai šaltibarščius gaminasi ne tik patys, bet ir negaili už juos suploti nuo 5 iki 8 eurų. Kai kurios pajūrio kavinės parduodamus šaltibarščius kasdien skaičiuoja dešimtimis litrų.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Policija mato, kad iškėlus čigonų taborą narkotikų prekeiviai pasklido po įvairius Vilniaus rajonus. Visgi pareigūnai įsitikinę, kad narkotikų pardavėjus dabar sučiupti lengviau nei jiems gyvenant tabore – apie migruojančius nusikaltėlius praneša gyventojai. Ir net jei dalį prekeivių narkotikais sugaudyti tapo lengviau, Lietuvoje narkotikų vartojimas vis tiek auga.

Įšilus Baltijos jūros vandeniui, Lietuvos pajūrio pakrantėse gali padaugėti cholerai artimų bakterijų vibrio. Tad poilsiautojai mėgstantys turkštis Baltijoje turėtų būti labai budrūs – vibrio bakterijos gali būti pavojingos sveikatai: sukelti infekcijas ir netgi mirtimi galintį pasibaigti kraujo užkrėtimą ar į apsinuodijimą panašius negalavimus. Tiesa, šios bakterijos Lietuvos mokslininkų nėra pakankamai ištirtos, tad neaišku, koks jų kiekis vandenyje jau yra pavojingas.

Lyčių karai kirpyklose. Translytis vyras pasiskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kad vienoje Vilniaus kirpyklų jis buvo išvadintas moterimi. Maža to, kirpėja pareikalavo sumokėti už moterišką kirpimą – 16 eurų, nors translytis prašė kirpti jį vyriškai – dviem eurais pigiau. Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad salonas translytį diskriminavo.

Pagaliau lysvėse prisirpo ir pirmosios lietuviškos braškės, o gyventojai, išsiilgę lauke saulės sunokintų uogų, jas graibstyte graibsto nuo prekystalių. Vilniečiai pinigų neskaičiuoja ir už jų kilogramą pasiryžę suploti kad ir 8 eurus, nors Marijampolėje tokios pat lietuviškos braškės kainuoja dvigubai pigiau. Mat marijampoliečiai sako, kad už jas tiesiog nemokėtų tiek, kiek įžūlesni prekeiviai lupa iš vilniečių. Pigiau nei vilniečiai braškes valgo ir Kauno, ir Panevėžio gyventojai.

Ar žinote, kaip elgtis sprogus Astravo atominei elektrinei? O tokiam scenarijui Lietuva intensyviai ruošiasi ir šiandien surengė valstybės lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kurių metu gyventojai buvo evakuoti iš avarijos poveikio zonos ir pervežti į švarinimo zoną, kur užfiksavus padidintą radioaktyvią taršą ant drabužių – buvo prausiami. Pratybose dalyvavo 18 savivaldybių įvairiose Lietuvos vietose. Scenarijus toks: Baltarusijoje sprogo Astravo atominė elektrinė.

Banguojančios jūros, o kai kuriems kalnus primenančiais vaizdais ne žemėje, bet danguje vakar galėjo grožėtis dalis Aukštaitijos gyventojų. Apstulbę žmonės internete dalijasi vaizdais, kurie anot jų, ir baugina, ir kelia susižavėjimą. O stebėtis iš ties yra dėl ko – išvysti banguojantį dangų, anot ekspertų, retas reiškinys. Tarsi jūra aukštyn kojomis – šviesiai pilka, o vėliau supykusi ir patamsėjusi. Tik ji danguje, o ne ant žemės.

Lietuviai vis labiau vaikosi tarp pramogų pasaulio žvaigždžių išpopuliarėjusios mados – vitaminų terapijos. Jos metu į veną lašinami ar į raumenis leidžiami vitaminai ar kiti neva sveikatą gerinantys preparatai. Tačiau medikai perspėja, kad tai, kas madinga, nebūtinai yra reikalinga ir naudinga, o kartais gali ir pakenkti. Jei be reikalo lašinsitės ar leisitės vitaminų kokteilius, anot specialistų, galite ne tik išmesti pinigus į balą, bet ir pakenkti savo sveikatai.

Važiavimas į darbą dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis Vilniuje – ne naujiena, bet ar kada bandėte į darbą tiesiog plaukti upe? Vienas vilnietis į darbą penktadienį keliavo būtent taip – Nerimi plaukė beveik 5 kilometrus. Vyras sako, kad tai puikus būdas išvengti kamščių. Keturiasdešimtmetis Ignas daro lengvą mankštelę. Mat šiandien jis į darbą nevažiuos automobiliu, neis, nebėgs, o plauks. Nerimi.

Lietuviai daugiausiai vartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo, ypač serga širdies ligomis ir diabetu. Tą pastebi lietuvių ir latvių mokslininkai, ištyrę nuotekas ir vandens telkinius. Tiesa, juose rado ir Lietuvoje draudžiamo vartoti dopingo, o viename šalies regione antidepresantų koncentracijos lygis buvo dešimčia kartų didesnis nei kituose. Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai.

Prabyla vis daugiau Ukrainoje okupantų išprievartautų moterų. Rusų kareiviai pakaitomis net po keletą valandų žagina ne tik moteris ir mergaites. Kremliaus budeliai išprievartavo ir metų berniuką, kuris dėl žaizdų mirė.   (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Ant šaligatvių, prie perėjų, pėsčiųjų takų ar tiesiog vidury gatvės žmonių išmėtyti nuomojami elektriniai paspirtukai – tikras iššūkis net tik akliesiems, bet ir kitiems miestų gyventojams. Anot jų, netvarkingai palikti jie ne tik trukdo eismui, kliudo eiti šaligatviu, bet ir darko miesto vaizdą. Paspirtukus nuomojanti įmonė sako, kad pažeidėjus bando mokyti ir drausminti.

Įtemptas savaitgalis pajūryje – Klaipėdoje skendo keturi paaugliai. Kai kurie jų – ukrainiečiai. Paauglius iš vandens traukė ir gelbėtojai, ir žmonės. Medikų pagalbos prireikė ir į paplūdimio laiptus atsitrenkusiam parašiutininkui. O Plungėje hidroelektrinės tvenkinyje nuskendo vyras. Nors šiemet birželis karštomis dienomis nelepina, gyventojai į vandenį lipa drąsiai. Per mažiau nei dvi birželio savaites nuskendo jau 3 žmonės.

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nepjauti ištisų žolės plotų, gyventojai susipriešino. Vieni netveria pykčiu dėl kone iki pažastų po namų langais ir kitur sostinėje užžėlusios žolės. Žmonės tikina, kad tokia savivaldybės idėja darko miesto vaizdą ir baiminasi dėl erkių. Kiti džiaugiasi natūralumu. Specialistai patvirtina, kad sostinės gyventojai tikrai turi pagrindo nerimauti – dėl nešienautų pievų rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis didėja.

Ukrainoje žmonėms ėmė trūkti druskos. Rusams sugriovus didžiausią šalies druskos perdirbimo gamyklą, parduotuvės liko tuščios. Ten, kur druskos vis dar galima įsigyti, mažmenininkai smarkiai pakėlė kainas. Kur ukrainiečiai pirks druskos ir ar jos kaina dar didės? Ukrainietiška druska – produktas, kurio anksčiau buvo galima nusipirkti už mažiau nei 10 grivinų. Dabar produkto kainos padidėjo kelis kartus. O sudėtingiausia išvis rasti druskos Ukrainos prekybos centrų lentynose.

Sinoptikai perspėja dėl artėjančių karščių ir škvalų. Dalį Lietuvos jau nuplovė smarkus lietus su perkūnija, aptalžė kruša. O dažnėjant audroms, škvalams, liūtims ar kitoms nelaimėms ekspertai ragina ne tik pritvirtinti ar prirakinti lauke esančius daiktus, bet ir nepamiršti išjungti visų elektros prietaisų – nemalonumų dėl sudegusios technikos kyla vis dar daug.  Sinoptikai prognozuoja, kad škvalas Lietuvą užklups jau penktadienį.

Besibaigiant 12-os mėnėsių nelegalių migrantų sulaikymo terminui Vidaus reikalų ministerija leis migrantams neribotai judėti. Tiesa, tą galės daryti ne visi – tam reikės teismo ar migracijos departamento leidimo, tad gyventojai, anot valdininkų, turėtų nesibaiminti masinio nelegalių migrantų paleidimo. Ministerija taip pat siūlo po 12 ar 18 mėnesių buvimo Lietuvoje migrantams leisti legaliai įsidarbinti ir savarankiškai gyventi, jei nėra galimybės juos išsiųsti į savo kilmės šalį.

Liberalas Andrius Bagdonas siūlo uždrausti gyventojų pajamų mokesčio 1,2 procento paramą skirti darželiams, mokykloms, gyventojų ar sodų bendrijoms bei visoms biudžetinėms įstaigoms. Toks siūlymas papiktino kai kuriuos mokymosi įstaigų ir bendrijų atstovus. Esą tokia parama jiems yra labai reikalinga ir kartais net esminė. Pataisų autorius atkerta, kad mokyklos ar darželiai jau ir taip gauna finansavimą iš biudžeto, tad mokėti joms antrą kartą yra tiesiog nesąžininga.

Šiandien tūkstančiai gėjų, lesbiečių, transvestitų, transeksualų ar kitokios pakraipos žmonės ir juos palaikantys šiandien žygiavo Vilniaus gatvėmis „Baltic pride“ eitynėse. Šokantys ir besilinksminantys renginio dalyviai iš Lietuvos, Baltijos ir kitų šalių siuntė žinią, kad netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms būtina užtikrinti tokias pat teises, kokias turi ir kiti piliečiai.   Taip pat jie reiškė palaikymą 100-ą dienų kariaujančiai Ukrainai.

Lietuviai po pandemijos tiek išsiilgo kelionių, kad negaili už atostogas pakloti penktadaliu daugiau nei pernai ar sumokėti kad ir 250 eurų daugiau nei prieš pandemiją. Atostogoms Lietuvoje brangstant gyventojai užplūdo kelionių organizatorius ir, anot jų, žmonės nori keliauti dar labiau nei prieš pandemiją.

Beveik 27 tūkstančiai Lietuvos abiturientų laikė pirmąjį brandos egzaminų sesijos privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Abiturientai sako turėję neramią naktį, kai kurie per ją bandė išmokti tai, ko neišmoko per 12 metų. Kad užkirstų kelią egzaminų užduočių pardavinėjimui, informaciją socialiniuose tinkluose apie galimus sukčiavimo atvejus akylai stebėjo policija.  Prie Šiaulių universitetinės gimnazijos buriavosi dalis Šiaulių abiturientų.

Atėjus į vaistinę norimo vaisto galite neberasti arba jo teks gerokai palaukti. Vaistinių tinklai sako, kad Lietuvoje jau stringa kai kurių medikamentų tiekimas. Gyventojai dabar, ypač sergantys peršalimo ligomis, gali nerasti ne tik jiems tinkamų lašų nuo slogos, bet ir vaistų nuo kraujospūdžio ar diabeto. Ne visur yra ir tam tikros rūšies antibiotikų, morfijaus ampulių.

Nutrūkus stiklinės taros tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, šiuo metu Lietuvoje trūksta 30 milijonų stiklainių ir 15 milijonų alaus butelių. Mūsų šalies įmonės jų turės ieškoti kitur, tad, tikėtina, prekės dėl to brangs dar labiau. O kol kas gėrimus ketinama pilstyti į skardines. Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, aludariai prašo gyventojų stiklinės taros namuose neužlaikyti. Iš kur gauti stiklo butelių tapo tikru galvos skausmu aludariams.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis. Tiesa, valdžia skatina žmones nedvejoti, mat valstybė nuo liepos 1 dienos žada gyventojams padengti iki 9 centų už kilovatvalandę.

Pacientams kai kuriose Lietuvos ligoninėse kyla pavojus likti be maitinimo. Mat maisto tiekėjai dėl išaugusių kainų nutraukinėja senas sutartis, už tai moka baudas ir išvis atsisako tiekti produktus dėl vis kylančių maisto kainų. Kai kurios maistą ligoninėms tiekiančios įmonės mieliau sumoka baudas už nutrauktas sutartis nei tiekia maistą ligoniams. O ligoninės dėl į kosmines aukštumas iššokusių kainų ir išbrangusio tiekimo turės galvoti iš kokių pinigų maitinti ligonius.

Iš mokyklų, kuriuose mokosi ukrainiečių vaikai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pareikalavo vaikų pasiekimus įrodančių dokumentų iš jų mokyklų Ukrainoje. Mokyklų direktoriai sako, kad tokia biurokratija yra neadekvati ir nesuprantama, mat iš sugriautų mokyklų Mariupolyje gauti kokius nors dokumentus neįmanoma. Mokykloms kliūva ir ukrainiečių ugdymui skiriamų papildomų lėšų tvarka – esą su ukrainiečiais dirbančių mokytojų priedams kai kuriose mokyklose lieka vos po 15–20 eurų.

Seimo narys Mindaugas Puidokas viešai pareiškė, kad „Laisvės partijos“ narys Marius Matijošaitis Seimo viešbutyje lėbauja ir trukdo miegoti Puidoko bute gyvenantiems ukrainiečiams. Esą Matijošaitis iki paryčių garsiai leidžia muziką, iš jo buto sklinda žmonių šauksmai ir klyksmai. Puidokas sako, kad blaivus žmogus taip elgtis negalėtų, o Matijošaitis teisinasi, kad pasibaigus antivakserių ir Šeimų sąjūdžio bruzdėjimams Puidokui pritrūko dėmesio.

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Lietuva vis labiau ruošiasi ekstremalioms situacijoms – nuo šiandien startuoja informacinė civilinės saugos kampanija, kurios metu priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kartu su civilinės saugos specialistais lankys bendruomenes, mokyklas, senjorus ir neįgalius žmones ir mokys kaip elgtis atsitikus dideliai nelaimei. Mat tik kas 10 gyventojas Lietuvoje žino, ką reiktų daryti ekstremalios situacijos metu.

Kas 6-tas namas didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose neturi civilizuoto tualeto – kitaip sakant, nėra prijungtas prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei Lietuva iki šių metų pabaigos necentralizuos savo nuotekų, tai jai gali atsirūgti šimtamilijoninėmis baudomis, kurias reikės sumokėti Europos Sąjungai.

Išreiškiantis palaikymą Ukrainai Vilniaus rajone buvo užpultas santykių ekspertas ir psichologas Darius Ražauskas. Ant savo automobilio pasikabinęs Ukrainos vėliavą jis sunervino vietinį, Putiną šlovinantį gyventoją, kuris psichologui 3 kartus bandė trenkti į galvą. Paaiškėjo, kad psichologą sumušęs vyras prie žmonių kabinėjosi ne pirmą kartą, o dabar dėl savo meilės fašistuojančiai Rusijai ir smurto prieš kitą turės aiškintis ir su policija.

Karo propaganda ir melagystės taip susuko protus Rusijoje, kad užvirė tikras mūšis tarp Putino propagandistų ir šalies muzikos žvaigždžių. Kol kas žodžiais. Viena pagrindinių Putino padlaižių ir propagandisčių Margarita Simonian televizijos eteryje išplūdo prieš karą Ukrainoje garsiai pasisakantį Maksimą Galkiną išvadindama jį gėjumi, melagiu ir padugne. Galkino ir Pugačiovos nuo Simonian aršiai stojo ginti Kirkorovas, tad kliuvo ir jam.

Širvintų rajonas ir jo merė Živilė Pinskuvienė vėl skandalo epicentre – ant tarybinių karių kapinių obelisko besipuikavusius sovietinius simbolius savivaldybė paruošė gegužės 9-osios minėjimui juos nuėmė, suremontavo perdažė ir atnaujino, nors kitos savivaldybės dabar kaip tik griauna tokius sovietinius paminklus. Tai sulaukė didžiulio žmonių ir politikų pasipiktinimo, kai kas net atsinešė meškerę ir striukėmis dengė sovietinius simbolius.

Seniai visų užmiršta liga tymai gali grįžti su trenksmu. Apie tai perspėja specialistai. Mat lietuviai nuo tymų pradėjo mažiau skiepyti savo vaikus, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti ne tik tymų, bet ir kitų infekcinių ligų protrūkius. Tam įtakos turėjo ne tik pandemija, karas, bet ir skleidžiami melai. Vėžimėlius viename Šiaulių parkų stumdančios dvi draugės bevaikščiodamos, matyt, turi ne tik apie ką smagiai paplepėti, bet ir padiskutuoti.

Apklausos rodo žmonių nerimą dėl karo ir infliacijos bei padidėjusį taupymą, o ekonomistai prognozėmis nenustoja stebinti. „Luminor” bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę jau padidino iki 13,5 procento. Ir tvirtina, kad tai gali būti ne pabaiga. Kuriais mėnesiais infliacija prognozuojama didžiausia ir siekianti net 20 procentų, ir kada kainos kris? Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau.

Gerai socialiniuose tinkluose žinomi vyrai – už Ukrainą kariaujantis lietuvis Marius Skripkiūnas ir Ukrainai paramą renkantis „Lukšų vyrai“ vadovas Gintautas Mauricas sulaukė kaltinimų esą jie lietuvių suaukotus pinigus naudoja ne pagal paskirtį, jais dengia savo asmenines skolas, o Ukrainos kariams skirti automobiliai jų nepasiekia.

Kuriai visuomenės klasei jūs save priskiriate? 1,3 mln. – daugiau nei pusė lietuvių – jaučiasi esantys vidurinės klasės atstovai. Tą atskleidė vasario mėnesį atlikta gyventojų apklausa. Tiesa, prieš kelis metus tokiais save laikė 4 procentais daugiau žmonių. Ir visgi kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti maždaug 50 procentų didesnes pajamas nei dabar. Visgi, anot ekspertų, šiuo metu žmonių nepasitenkinimas savo pajamomis mažesnis nei prieš porą metų.

Rusams užgrobus ir užblokavus šalies jūrų uostus Ukraina ieško kelių, kuriais galėtų eksportuoti apie 50–60 milijonų tonų grūdų. Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras matė galimybę grūdus gabenti per Klaipėdos jūrų uostą, o iš ten ir kitų Baltijos šalių uostus. Visgi norint juos atvežti iki Lietuvos kyla kliūčių – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojamos rusiškos geležinkelių vėžės, o Lenkijoje – europietiškos.

Premjerė, ministrai, Seimo nariai ir daugybė kitų dalyvių kasdienį apavą keitė į guminius batus ir su sportine apranga ir traukė į talką sodinti medžių. Visus juos sukvietė didžiausias iki šiol vykęs Nacionalinis miškasodis, kurio metu naujai įveisiamuose plotuose šaknis įleis virš 2-iejų milijonų įvairių rūšių medelių.

Už milijoną eurų renovuotas Trakų ligoninės Akušerijos skyrius po kelių savaičių turės užsidaryti. Nėščiosios gimdyti turės vykti į Vilniaus ligonines. Trakų ligoninės akušerijos skyriuje dirbę medikai tokį sprendimą vadina nežmonišku, ypač kai dalis jų gali likti be darbo. Trakų rajono meras sako, kad nieko negali padaryti, nes Valstybinė ligonių kasa vykdydama dar 2014 metų Vyriausybės sprendimą, turi nutraukti skyriaus veiklą dėl mažėjančio gimdymų skaičiaus.

Nors gripo sezonas Lietuvoje jau eina į pabaigą, bet gripas trauktis neskuba – Lietuvoje sergamumas šia infekcine liga vis didėja. O ypač, anot specialistų, gripu užsikrečia vaikai ir paaugliai. Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę buvo paguldyta 40 vaikų ir paauglių. Visi atsidūrę ligoninėje yra iki 18 metų amžiaus. Ekspertai aiškina, kad sergamumas gripu grįžo į priešpandeminį lygį, bet savo piko dar nepasiekė.

Lietuvos miestuose pradėta dalinta antroji šiais metais europinė maisto parama nepasiturintiems gyventojams. Tokios maisto dalijamo akcijos atskleidžia liūdnią realybę. Per porą mėnesių nepasiturinčių žmonių, užpildžiusių prašymus gauti paramą maistu padaugėjo 13 tūkstančių. O kai kurie jų, kad gautų maisto produktų krepšelį, iki dalijimo vietos keliauja ir keletą valandų.

Okupantai raketomis traukinių stotį Kramatorske susprogdino kaip tik po to, kai traukiniu į Kyjivą pas Zelenskį atvažiavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Anot EK pirminkės, šis vizitas – tvirtos paramos Ukrainai žinutė.

Aktyvistai Italijoje apipaišė ir raudonais dažais ištepliojo nuožmiausiam rusų propagandistui Vladmirui Solovjovui priklausančią vilą. Kitoje jo viloje, taip pat Italijoje, kilo ir gaisras. Protestai ritasi ir kitose šalyse, o Briuselyje NATO svarstys, kaip parūpinti Ukrainai daugiau ginklų. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Žudikas ir karui ne“, – šiuos žodžius Italijos aktyvistai užrašė ant uoliausio rusų propagandisto Vladimiro Solovjovo vilos, esančios prie Komo ežero.

Tvenkinys prie Rusijos ambasados Vilniuje dar trečiadienį nusidažė raudona kraujo spalva, o jį perplaukė olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė. Toks mūsų menininkų protestas prieš karą. O rusai mojuodami savo šalies ir Sovietų Sąjungos vėliavomis išeina į gatves Kipre ir Vokietijoje taip išreikšdami palaikymą Putino žudynėms Ukrainoje. Tokios rusų akcijos piktina Kipre gyvenančius lietuvius, kurie jas įvardija kaip provokacijas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nugriaudėjus „Grammy“ muzikos apdovanojimams, vakaro vinimi tapo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į renginio dalyvius ir svečius. Ukrainos prezidentas atlikėjų prašė užpildyti rusų bombų atneštą mirtiną tylą savo muzika, netylėti apie tai, kas vyksta Ukrainoje.