• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Banguojančios jūros, o kai kuriems kalnus primenančiais vaizdais ne žemėje, bet danguje vakar galėjo grožėtis dalis Aukštaitijos gyventojų. Apstulbę žmonės internete dalijasi vaizdais, kurie anot jų, ir baugina, ir kelia susižavėjimą. O stebėtis iš ties yra dėl ko – išvysti banguojantį dangų, anot ekspertų, retas reiškinys.

Banguojančios jūros, o kai kuriems kalnus primenančiais vaizdais ne žemėje, bet danguje vakar galėjo grožėtis dalis Aukštaitijos gyventojų. Apstulbę žmonės internete dalijasi vaizdais, kurie anot jų, ir baugina, ir kelia susižavėjimą. O stebėtis iš ties yra dėl ko – išvysti banguojantį dangų, anot ekspertų, retas reiškinys.

REKLAMA

Tarsi jūra aukštyn kojomis – šviesiai pilka, o vėliau supykusi ir patamsėjusi. Tik ji danguje, o ne ant žemės. Tokius vaizdus, kuriuose atrodo dangus tuoj palies žemę, vakar Utenos rajone užfiksavo gamtos fotografas Mindaugas Ilčiukas.

Tokia sėkmė, anot jo, visiškas atsitiktinumas – vaizdus pavyko nufilmuoti grįžtant pasiimti paliktų raktų. Nors vyras gamtą fotografuoja dažnai, tokį reiškinį įamžino pirmą kartą gyvenime. Jis, anot fotografo, pats įspūdingiausias jo vaizdų medžioklės laimikis.

„Pats tas jų maišymasis, tas bangavimas. Toks pasijauti, vos ne kaip kokiame jūros dugne, kai tie debesys iš skirtingų pusių plaukia ir paskui maišosi, jie rutuliojasi ir žiūrim, kas čia susiformuos“, – kalba gamtos fotografas Mindaugas Ilčiukas.

REKLAMA
REKLAMA

O tai, kad banguojantis dangus užfiksuotas pasitelkus pagreitinto filmavimo funkciją padėjo dar geriau pamatyti tokio reiškinio grožį: kaip debesų bangos formuojasi, juda, keičiasi. Kad vaizdą užfiksuotų vyrui prireikė valandos.

REKLAMA

„Va tokiam video tai reikalinga bent jau arba fototechnika arba stovas kažkoks tai, kad būtų galima time laps‘ą vadinamą daryti. Dabartiniai ir telefonai tą funkciją turi, gali tą pagreitintą filmavimą uždėti. Reikia stabiliai patį telefoną įtvirtinti. Aišku, reikia labai daug kantrybės“, – pasakoja M. Ilčiukas.

Vaizdais kaip dangus banguoja ir sukasi į keisčiausius darinius dalijasi ir kiti „Facebook“ vartotojai. Toks retas reiškinys susidarė dėl šilto ir šalto oro masių susidūrimo. Mat šiaurės Lietuvoje sekmadienį oro temperatūra buvo apie 12–13 laipsnių, o pietuose siekė net apie 30. Tai didžiulis skirtumas. Tokių skirtingų oro masių sandūroje ir susidarė visiškai netikėto ir nematyto pavidalo debesys. Dažnai nutinka taip, kad tokios formos debesis užstoja krituliai ir jų paprasčiausiai nesimato.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo atveju buvo labai dėkinga diena, nes krituliai buvo tik pačioje šiaurinėje Lietuvos dalyje ir Latvijoje, o vidurio ir pietinė Lietuva nematė jų ir mes matėm būtent to frontinio paviršiaus apatinę dalį, kuri susibangavusi dėl, kaip minėjau, didelės turbulencijos“, – kalba geomokslų instituto docentas Gintautas Stankūnavičius.

O įspūdingas audros gaudynes pernai prieš Jonines nufilmavo dangaus gaudytojai. Pats darbymetis jiems ir dabar. Tiesa, vaizdų medžioklė danguje ne visada baigiasi sėkmingai – nežinai ar audrą pavysi ar ne ir kokie pavojai joje gali tykoti.

„Kai užeina audra, ypač jeigu puoli į tą super celę kažkur ir ten gerų ledėkų gali paduoti, tai yra krušos taip, kad ir mašiną gali sukapoti ir vėjai. Stengtis toliau laikytis nuo miškų toliau, atviresnėse vietose būti“, – sako fotografas Algirdas Rakštys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, o panašių vaizdų, anot sinoptikų, artimiausiu metu užfiksuoti nepavyks ir grožį reikės mėginti įžvelgti nebent cepelinų spalvos danguje.

„Artimiausią parą Lietuvą pasieks pietinis ciklonas, tad na dangus bus apniukęs, vyraus toks žemas debesuotumas, bus lietinga, vėsu, tad kažkokių įdomesnių reiškinių kol kas tikrai nebus“, – komentuoja sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.

Tad į dangaus reiškinių medžioklę galima būtų ruoštis link savaitės pabaigos, mat apie Jonines oras įkais iki 22–27 laipsnių šilumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų