Raminta Grikinienė

Vakarykščiai Putino pareiškimai, kad nuo šiandien Europa už dujas privalės atsiskaityti rubliais virto šnipštu. Paaiškėjo, kad Europos dujų pirkėjų mokėjimai eurais ar doleriais pirma bus pervedami į „Gazprombank“ ir ten keičiami į rublius. O Jungtinės Amerikos Valstijos Putino reikalavimus ir šantažą mokėti už dujas rubliais vadina tiesiog desperacija dėl prastos šalies ekonominės situacijos. O štai pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose – istorinis įvykis.

Putinas ir toliau šokdina Vakarus šantažuodamas juos dėl dujų tiekimo. Kovo 31 d. jis pasirašė įsaką, kuriuo nuo balandžio 1 d. už dujas verčia mokėti rubliais. Atsisakius, Vakarai bus pripažinti sulaužę sutartį. O ypač dėl dujų baiminasi Vokietija. Kai kurios didžiausios Vokietijos įmonės visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų bus priverstos užsidaryti. Tačiau bėdų dėl dujų turi ne tik Vokietija.

Vilniečiai rinkosi prie Vengrijos ambasados ir protestavo prieš Orbano ir jo vyriausybės sprendimus netiekti per savo teritoriją ginklų Ukrainai, nepalaikyti tolimesnių sankcijų Rusijai. Pyko ir dėl Orbano draugystės su Putinu. Tiesa, su juo bičiuliautis, panašu, nori ir Serbija su Armėnija. Pastaroji, anot ekspertų, dėl tokio balansavimo tarp Rytų ir Vakarų gali netekti savo šanso tapti Europos Sąjungos nare.

Naujausia apklausa rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių, Rusijai užpuolus Lietuvą, savo tėvynės eitų ginti ginklu. Trečdalis už šalies laisvę kovotų neginkluotame pasipriešinime. Kalbinti ekspertai ir politikai sako, kad tokie skaičiai – geras ženklas, tačiau kartu pabrėžia, kad žodžiai ir pažadai ne visuomet virsta realiais veiksmais. Netikėtos emocijos ištinka kaunietę paspaudus šautuvo gaiduką. Ji kartu su kolegomis atėjo į šaudyklą pasimokyti šaudyti.

Gyvenimas po žeme, nors esi gyvas – taip atrodo ukrainiečių, miegančių metro stotyse jau mėnesį, realybė. Kai kurie gyventojai, nors ir liko be namų, sako, kad šalies nepaliks ir eis dirbti, kad tik galėtų padėti savo armijai, net jei tai kainuotų gyvybę. O ukrainiečių gyvybės okupantams nieko nereiškia. Jie ir toliau taikosi į žmonių namus ir metro stotis, kur slepiasi šimtai gyventojų.

Dalis Rusijos garsenybių vis garsiau pasisako prieš Putino karą Ukrainoje. Į juoduosius sąrašus patekusių atlikėjų koncertai ar pasirodymai yra atšaukiami, o kai kurios garsenybės netgi yra verčiamos pasirašyti pasižadėjimus, kad apie karą Ukrainoje nekalbės.

Beveik 90-ies metų lietuviui, pulkininkui Eugenijui Kisinui vos pavyko ištrūkti iš nuo žemės paviršiaus šluojamo Charkivo ir po ilgos ir sunkios kelionės pasiekti Lietuvą. Tačiau vyro pabėgėlių registracijos centre niekas neužregistravo ir pabėgėlio statuso nesuteikė, mat jo pasas lietuviškas. Namų nei Ukrainoje, nei Lietuvoje neturintis vyras nesupranta, kuo Lietuvos pabėgėliai skiriasi nuo ukrainiečių ir kodėl negali naudotis jiems teikiama parama ar pastoge.

Kasmet Ukrainoje gimsta daugiau nei 2 tūkstančiai vaikų, kuriuos išnešioja surogatinėmis motinomis tampančios ukrainietės. Dauguma mažylių iškeliauja pas užsienyje gyvenančias poras. Tačiau dabar naujagimiai užstrigę nuo bombų saugančiuose rūsiuose, nes būsimi tėvai nedrįsta atvykti jų pasiimti. Dešimtimis kūdikių dabar rūpinasi vos kelios slaugytojos.

Rusijoje žmonės nuo tuštėjančių lentynų šluoja ne tik cukrų, negendančius produktus, bet ir higienines prekes moterims, sauskelnes vaikams. Kai kurios rusės jas pradeda gamintis pačios, nors kai kas juokauja, kad Rusijoje bus uždraustos ir menstruacijos. Visgi tokie maisto prekių gigantai kaip „Nestle“, „Calsberg“, „Danone“, „Pepsi“ Rusijos rinkoje lieka, nors ir naujai į ją neinvestuoja.

Apie 20 tūkstančių tarptautinių savanorių išvyko padėti ir mūšio lauke stoti į kovą su rusų okupantais. Tarp jų ir dalis lietuvių. Kiek tiksliai jų ten yra, neskelbiama. Ukrainoje su okupantais besikaunantys lietuviai sako, kad situacija fronte labai sunki. Taikių žmonių bombardavimas ir miškuose besimėtantys rusų lavonai – tokius vaizdus tenka matyti kone kasdien. Ir visgi kai kurie lietuviai sako, kad kare liks iki galo: „Labas vakaras iš Ukrainos.

Sunkiai sprogimų skeveldrų sužaloti ir mirę vaikai, badaujantys ir savo kojomis nepaeinantys senoliai, rusų okupantų nužudyti jauni žmonės, tarp kurių visa vos 16 metų sambo imtynių čempiono šeima ir 21 metų pasaulio matematikos olimpiados čempionė. Tai – košmaras, virtęs Ukrainos žmonių realybe. Kad žmonės galėtų kuo greičiau ištrūkti iš šio pragaro Ukraina atvėrė humanitarinius koridorius, tačiau rusų okupantams susitarimai nė motais. Jie blokavo autobusų eismą Kyjivo srityje.

Okupantai ir toliau vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos gyventojus. Sprogdina jų namus, neleidžia išvažiuoti civiliams iš miestų, pjausto automobilių padangas, šaudo į mėginančius išvažiuoti žmones. Jų lavonai tiesiog lieka pakelėse. Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais.

Okupantų užimtų teritorijų Ukrainos gyventojai rusams atiduoti nežada. Žmonės kūnais stabdo važiuojančią rusų techniką, su Ukrainos vėliava rankose tiesiog lipa ant okupantų šarvuočių. Jų negąsdina net okupantų šūviai. O patys ukrainiečiai ginkluojasi iki ausų, gelbėja sužeistuosius, ieško žuvusiųjų. Zaporyžėje atsiimti ginklų ir ginti tėvynės susirinko tūkstančiai gyventojų. Tiesa, žmonės visais įmanomais būdais bando ištrūkti iš rusų ordos niokojamos šalies.

Iš devintą dieną rusų karių niokojamų Ukrainos miestų – sugriautų gyvenimų atgarsiai. Ukrainos lietuviai atskleidžia, kaip dabar atrodo jų kasdienybė. O viena tautiečių sako, kad net Sibiro tremties patirtys nebuvo tokios baisios kaip išgyventos Charkive. Kalbinti žmonės viliasi, kad pavyks sėkmingai palikti Rusijos okupantų griaunamą šalį. Charkive – sugriauti pastatai, ant gatvių besimėtančios nuolaužos liudija ne tik okupantų agresiją, bet ir sudaužytus žmonių likimus.

Sumborborduotų Ukrainos miestų žmonės dalijasi išgyvenimais – kai kurie jų baiminasi palikti savo namus ir pasakoja istorijas apie rusų sušaudytus civilių automobilius. Esą jiems nesvarbu, ar automobiliu keliauja vaikai, ar moterys. Kiti pasakoja, kad įskaudinti ir įpykę gyventojai į parduotuves traukia ne tik maisto, bet ir ginklų, šovinių. O štai Kijevo (Kyjivo) ligoninėse moterims tenka gimdyti ekstremaliomis sąlygomis, mat niekada nežino, kad išgirs pavojaus sirenas.

Ukrainiečiai dalijasi vaizdais, kas liko iš miestų – Charkivo ir Chersono – po Putino armijos apšaudymų ir bombardavimų. TV3 žinioms apie patirtus išgyvenimus pasakoja ir šalia Charkivo subombarduoto centro buvęs ukrainietis.  Jo teigimu, situacija blogėja ir civilių aukų gali būti ir 100 kartų daugiau nei dabar. O Chersono gyventojai nufilmavo, kaip rusai į nelaisvę ima tiesiog civilius.

Grįžti iš atostogų su holivudine šypsena ir dar pigiai. Tokie pasiūlymai suvilioja vis daugiau lietuvių, kurie dantis, norėdami sutaupyti, tvarkosi Turkijoje. O ir svetur išvykę lietuviai, kurie dantų tvarkytis grįždavo į tėvynę, dabar mieliau tą daro Ukrainoje, Baltarusijoje ar kitose Europos šalyse.

Baudos dydis už greičio viršijimą turėtų būti nustatomas pagal žmogaus pajamas – tokią idėją siūlo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius. Anot jo, tai padėtų atgrasyti pažeidėjus nuo noro spustelti greičio pedalą. Visgi lietuviai tokį siūlymą vertina dvejopai. Tačiau ekspertai mano, kad tokiai idėjai Lietuva dar nepasiruošusi, o, anot teisininkų, ji prieštarautų Konstitucijai.

Antra karo Ukrainoje diena ir Rusijos teroras. Chersone gyvenanti lietuvė pasakoja apie okupantų šaudomus civilius ir gatvėse gulinčius jų kūnus. Prie iš išvažiavimo iš Charkovo apšaudyta šeima bei naktį iš Dnepro ligoninės į rūsius teko nuo bombardavimo evakuoti ką tik gimusius kūdikius. Savo ruožtu iš Ukrainos nuo karo bėgantys lietuviai stringa kilometrinėse eilės, o daugybė sieną pasiekusių ukrainiečių apgręžiami ir siunčiami kautis už tėvynę.

Ukrainoje karo padėtį paskelbęs prezidentas Zelenskis sako, kad šalis savo teritorijų lengvai neatiduos – šalis ginsis, jis ragina žmones išlikti ramiais. Bet Rusijos puolimui intensyvėjant, šalyje kyla panika – prie degalinių ir išvažiavmų iš miestų driekiasi kilometrinės eilės. Vienintelis būdas išvykti – sausumo keliai, mat virš Ukrainos paskelbta neskraidymo zona. Ukraniečių akyse ašaros, o mintyse prakeiskmai Putinui.  „Inicijavau pokalbį su Rusijos Federacijos prezidentu.

Lietuviškos degalinės grasina valdžiai, kad jeigu ši nieko nesiims, jos pakels degalų kainas. Mat kai kurių pardavimai krito perpus – ypač esančių pasienyje ir negalinčių konkuruoti su Lenkija. Tačiau aukštos degalų kainos Lietuvoje vasarį palyginti su sausiu augo ir toliau. Kainų stebėtojų duomenimis, pigiausiu kuru Lietuvoje prekiaujančioje degalinėje, benzino kaina pakilo beveik 10 centų. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga.

Vilnius šventė ne tik prie garsiojo Signatarų namų balkono. Tūkstančiai šventiškai nusiteikusių žmonių vieną svarbiausių valstybei dienų – vasario 16-ąją rinkosi ir iškilmingame minėjime Daukanto aikštėje, ir prie kariuomenės surikiuotos ginkluotės Gedimino prospekte ir daugybėje kitų renginių. Prezidentas Nausėda savo šventinėje kalboje labiausiai akcentavo tautos susiskaldymą – kvietė kurti taikaus sutarimo, o ne priešpriešos Lietuvą.

Gargždų gyventojai pasipiktinę – Nacionalinė žemės tarnyba liepė nusigriauti kelis dešimtmečius stovinčias tvoras, nors kai kurios jų į valstybinę žemę įeina vos po keliasdešimt centimetrų. Kad tvoros ne žmonių valdose, paaiškėjo matavimus atlikus nauju būdu – iš palydovo. Valstybinės žemės užgrobimu apkaltinti gyventojai aiškina, kad žemių ribos jau buvo išmatuotos anksčiau ir tvoros savivaldybei pagal senus matavimus kažkodėl nekliudė kloti nei šaligatvių, nei asfalto.

Rytoj per oficialius Vasario 16-osios renginius tikėtinos provokacijos, praneša valstybės saugumo departamentas. Tad pajėgumus stiprina ir policija – tikrins įvažiuojančius į miestą. Gausios policijos pajėgos dirba ir miesto centre, bei senamiestyje prie Signatarų namų, kur kalbą sakys profesorius Vytautas Landsbergis. Ten gali net būti paprašyta parodyti ir kuprines – ar jose nėra draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, būgnų ar kitų triukšmą keliančių instrumentų.

Lietuviai dar labiau pamėgo žiemos pramogas – iš lentynų šluoja viską, su kuo galima čiuožti, o ypač pernai per karantiną išpopuliarėjusias lygumų slides. Jų vienoje internetinėje parduotuvėje nupirko 3 kartus daugiau nei pernai. Tiesa, tautiečiams grįžus į užsienio slidinėjimo kurortus, padaugėjo ir traumų. Viena draudimo bendrovė jų užfiksavo 9 kartus daugiau nei pernai.

700 tūkstančių eurų – tiek iš viso kainavo premjero kabineto remontas šias pareigas einant Sauliui Skverneliui, o iš jų 200 tūkstančių eurų kainavo vien baldai. Tuo susidomėjusi Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išsiaiškino, kokios buvo po devyniais užraktais slėptos baldų kainos. Paaiškėjo, kad pigiausio varianto niekas neieškojo – premjero darbo stalas kainavo 20 tūkstančių eurų, kėdė 2,5 tūkstančio, o sofa lankytojams 7 000 eurų.

Įkvėpti Kanados protestuojančių vilkikų vairuotojų savo Laisvės konvojaus protestą Vilniuje surengė ir Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai ir kiti vyriausybės sprendimais nepatenkinti asmenys, tarp kurių ir Astra Genovaitė Astrauskaitė. Tiesa, Kanados protestų masto protestuotojai Lietuvoje nepasiekė – konvojų sudarė vos apie 10 lengvųjų automobilių, kurie tiesiog apsuko kelis ratus Vilniaus automobilių žieduose.

Jei vilniečiai interaktyviame Vilniaus kapų žemėlapyje norėtų rasti savo artimojo palaidojimo vietą, tą padaryti nebūtinai pavyks, nes dalis mirusiųjų vardų ir pavardžių suvesti su klaidomis. Dėl to 161 tūkstantį eurų kainavęs Vilniaus kapinių skaitmenizavimo projektas, anot Rasų kapinių draugijos atstovų, yra pinigų išmetimas į balą. Projektą kūrusi Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ aiškina, kad neatitikimai gali būti dėl pasenusių duomenų popieriniuose registruose.

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė žmonėms, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, siūlo atimti teisę juos laikyti. Anot Seimo narės, gyvūnų skriaudikai kad ir kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną ir vėl žiauriai su juo elgtis. Gyvūnų teisių gynėjai ir valstybinės institucijos sako, kad idėja gera, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama – gyvūno skriaudikas, gyvenantis su kitais asmenimis, gali sakyti, kad gyvūnas ne jo, ir tuomet tarnybų rankos liks surištos.

Monte Karlo ralio klasikinių automobilių grupėje pirmą kartą per ralio istoriją važiavo ir komanda iš Lietuvos. Tado Vitkevičiaus ir Vėjūno Toleikio ekipažas lenktynėse dalyvavo su 68-ųjų metų gamybos visiškai originaliu  Zaporožiečiu – ZAZ 965, kuris nustebino techninę komisiją ir sulaukė prancūzų komplimentų. Lietuviai Tadas Vitkevičius ir Vėjūnas Toleikis džiaugiasi sėkmingai pasiekę Monte Karlo ralio klasikinių automobilių grupės finišą.

Iliuzionistas Rokas Bernatonis į Lietuvą parvežė kultinio ir populiariausio magijos šou Jungtinėse Amerikos Valstijose apdovanojimą. Garsiausiems pasaulio magams nepavyko įminti lietuvio ir jo partnerio triuko paslapties ir taip iliuzionistas iš Lietuvos tapo pirmuoju iš Baltijos šalių ne tik apskritai patekęs į šou, bet ir laimėjęs jame prizą. Kaip ruošėsi konkursui, ką galima nuveikti mėtant kortas ir kokį triuką lietuvis parodė Amerikoje? „Nuleiskite laimėjimą.

Lietuviai per penkerius metus narkotikų pradėjo vartoti 1,5 karto daugiau, atskleidė naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenys. Populiariausios ir toliau išlieka kanapės, tačiau padaugėjo ir kokaino, heroino, LSD, haliucinogeninių grybų vartojimas. Žmonės tyrimo metu atsakė, kad narkotikų dabar jiems gauti lengviau nei prieš penkerius metus. O štai alkoholio išgėrė ir tabako surūkė lietuviai panašiai kaip ir pastaraisiais metais.

669-ąjį gimtadienį šiandien švenčia Vilnius. Nuo pat ryto savo miesto šventę švenčia ir tortus jam gamina mažieji vilniečiai, Gedimino miestui geriausių linkėjimų negaili ne tik patys vilniečiai, bet ir sostinės svečiai. O švęsti Vilnius žada įspūdingai – laukia šviesų, ugnies ir lazerių šou, o laikrodį skaičiuosiantį laiką iki 700-ojo Vilniaus jubiliejaus įžiebė 4,5 metro šviesos žmogus. Sveikinimus savo miestui siunčia lopšelio – darželio „Vaikų dvarelis“ auklėtiniai.

200 tūkstančių eurų – tiek kainavo premjero kabineto remontas šias pareigas einant Sauliui Skverneliui. Tą išsiaškino 15min.lt žurnalistai. Tiesa, kodėl remonto ir baldų kainos po slaptumo ženklu – neaišku, kaip ir tai, kad Kultūros paveldo departamento leidimas remontui išduotas atbuline tvarka.

Žmonės jau nebespėja skaičiuoti dešimtadaliu išsipūtusių maisto ir paslaugų kainų, į nerėgtas aukštumas šoktelėjusių šildymo ir elektros kainų. Kai kurie gyventojai į nenukainotų maisto produktų lentynas sako net nebežiūrintys. Tačiau infliacijos piko, anot ekonomistų, dar nepasiekėme ir jį išvysime vasario-kovo mėnesiais.

Siaučianti pūga visoje šalyje sukėlė begalę avarijų. Dėl masinių avarijų paralyžiuotas eismas „Via Baltica“ kelyje, slydo autobusai, vilkikai, klimpo greitoji pagalba. Apie 55 kilometrų atkarpoje maždaug nuo Marijampolės iki pasienio su Lenkija eismas buvo sustojęs. Vairuotojai, norintys patekti į Lenkiją, spūstyje laukė daugiau nei 10 valandų.

Sniegas ir plikledis šįryt kaip reikiant pridarė bėdų vairuotojams. Vilniuje – autobusų ir troleibusų avarijos, strigo viešojo transporto eismas, automobiliai slydo nuo kelio, trankėsi į kelio ženklus ir atitvarus. Kauno rajone į nuo kelio nuslydusį sunkiasvorį atsitrenkė dar vienas sunkvežimis, o Trakų rajone popietę apsivertė net miškavežis. Sinoptikai perspėja, kad tas pats vairuotojų gali laukti ir rytoj.

Praėjus 8 mėnesiams po Lukašenkos grasinimų užtvindyti Lietuvą migrantais, mūsų šalyje vis dar likę daugiau nei 3700 migrantų ir panašu, kad jie liks toliau gyventi stovyklose. Visgi beveik 100 migrantų prašymas gauti prieglobstį Lietuvoje buvo patenkintas. Tarp jų – bėgantys nuo karo tarnybos ar persekiojami dėl netradicinės lytinės orientacijos. Daugiausia problemų Lietuvai kelia migrantai iš Irako, nes ši šalis jų priimti nenori.

320 tūkstančių antigenų testų nuo šiandien turėjo būti išdalinti Lietuvos moksleiviams, kad po savaitgalio savarankiškai prasitestavę, vaikai į klases grįžtų tik su neigiamu testo rezultatu. Sprendimą kiekvieną penktadienį vaikams dalinti testus priėmusi Vyriausybė tikisi, kad tai padės dar labiau valdyti Covid-19 protrūkius mokyklose.

Seimo pirmininkę, premjerę ir kitus kalbėtojus nušvilpusią protesto akciją prie Seimo organizavo Šeimų sąjūdis. Čia susirinkusi minia ne tik vijo valdžią lauk, bet ir protestavo prieš skiepus ir galimybių pasą, nors teigė, kad susirinko pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją. Dėl Šeimo gynimo maršo mitingo policija prie Seimo atsiuntė itin gausias policijos pajėgas, tikrino į Vilnių įvažiuojančius automobilius.

Pasiskiepiję žmonės netrukus bus sužymėti lustais ir nešios velnio ženklą „666“ – tokiu pamokslu su tikinčiaisiais dalinosi Šiaulių katedros klebonas. Šiaulių vyskupas savo pavaldinio nepasmerkė ir sako, kad kiekvienas žmogus yra laisvas reikšti savo nuomonę. O dalį parapijiečių tokie kunigo žodžiai išties nustebino ir papiktino. Viešųjų ryšių specialistai aiškina, kad klebono išsišokimas yra mažų mažiausiai neatsakingas.

25 metai internete – tiek laiko jame per savo gyvenimą vidutiniškai praleis lietuviai. Esame vieni pirmaujančių interneto vartotojų pasaulyje. Tačiau skaičiai nedžiugina specialistų, mat ilgai naršantys internete žmonės gali išsivystyti ne tik priklausomybė, bet ir smegenų pažeidimai. Tad ekspertai primena dažniau ilsėtis nuo telefonų ar kitų įrenginių.  Laisva minutė ir griebiatės telefono? Pasirodo, naršymas gali būti ne toks ir nekaltas.

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus. Savo lytinės tapatybės ieškantys paaugliai eksperimentuoja eidami į pasimatymus su abiejų lyčių atstovais, o kai kurie galvoja ir apie lyties keitimo operacijas.

Iš elektros lizdų srūvantis, nuo lubų kapsintis, o kartais ir iš klozeto besiveržiantis juodas vanduo – tokius vaizdus mato vis daugiau gyventojų. Draudimo bendrovės kasmet fiksuoja vis daugiau žmonių pranešimų apie jų užlietus būstus. Dėl to, anot ekspertų, kalti patys žmonės, tinkamai nesirūpinantys savo santechnika. Iš klozeto besiveržiantis juodas vanduo. Jo pilna ir visa vonia.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu statytų paminklų ir kitų objektų griauti negalima. O įvairių sovietinių reliktų, panašu, Lietuvoje apstu. Sovietinių karių kapinės ir įvairūs monumentai su sovietine simbolika vis dar puikuojasi miestų ir miestelių centruose ir aikštėse. Apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokie monumentai kiršina visuomenę ir tarnauja kaip ideologinis ginklas, tad turi būti pašalinti.

Žmonės paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas apgulė prekybos centrus. Jei pavyko rasti vietą automobiliui sausakimšoje aikštelėje, vargas buvo iš jos išvažiuoti – aplink Vilniaus prekybos centrus nusidriekė didžiulės automobilių eilė. Parduotuvių viduje – minios žmonių. O štai kauniečiams Kalėdinis apsipirkimas apkarto – pusketvirto tūkstančio žmonių buvusių Kauno Akropolyje turėjo evakuotis – kilo gaisras.

Naujuosius metus sutikti be fejerverkų, tokį pasiūlymą miestams ir žmonėms turi Lietuvos žaliųjų partija. Anot jų, Naujųjų naktį iššovus fejerverkus kietųjų dalelių koncentracija ore miestuose tą porą valandų padidėja iki 10 kartų ir tai kenkia ne tik žmonių sveikatai. Esą žūsta paukščiai, vietos sau neranda ir iš namų bėga augintiniai. Vilnius taip pat užsikrėtė žaliomis idėjomis miestiečiams – šiemet fejerverkų Katedros aikštėje neorganizuos.

Aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus reikalaudami nustoti remti taršų ūkininkavimą. Pasak aktyvistų, dėl ūkininkavimo pusė Lietuvos upių ir ežerų yra blogos būklės, vyksta dirvožemio erozija. Aplinkosaugininkai sako, kad jei politikai nepakeis žemės ūkio ir kaimo plėtros plano, Lietuvą ištiks žemės ūkio krizė. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosauginių reikalavimų ir taip užtenka.

Vilniečiai sostinės Katedros aikštėje vaišinosi dubenėliu sriubos ir aukojo skurstantiems ir vienišiems seneliams. Maltiečių rengiamos akcijos  simboliu tapusią sriubą pilstė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Pasak jos, sriubos dubenėlis nėra tik dubenėlis – tai dėmesio  ir rūpesčio ženklas, ypatingai svarbus tiems, kurie patys savimi pasirūpinti negali. „Ačiū labai.