Monika Kasnikovskytė

„Sveiki, atvykau į Angliją per įdarbinimo agentūrą. Tikėjausi, kad padės užsidirbti pinigų, bet atvykus mus paliko autobusų stoty ir pasakė, kad netrūkus mūsų atvažiuos pasiimti verslininkas. Mes pralaukėme tris valandas, bet taip niekas ir neatvyko, tada supratome, kad buvome apgauti...“ Tokiais sakiniais savo istoriją Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės psichologinės pagalbos ir informacijos centrui pradeda mūsų tautietis.

Tyrimą dėl parlamentaro Artūro Skardžiaus šeimos interesų energetikoje vykdanti Antikorupcijos komisija apklausė ir patį Seimo narį. A. Skardžius visus jam keliamus įtarimus neigia. Antrą kadenciją dirbančio Ekonomikos komitete ir Energetikos komisijoje A. Skardžiaus šeima yra investavusi į atsinaujinančios energijos gamybos verslą ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje. A. Skardžiaus šeima valdo dalį Baltarusijos energetikos įmonės „Investenergostroj“, Lietuvoje nuomoja žemę jėgainių parko vystytojams.

Su valstiečiais į Seimą išrinkta parlamentarė Dovilė Šakalienė paliko liberalų gretas ir padėjo baigti formuoti opozicinę Socialdemokratų frakciją Seime. Nors pati Seimo narė tikina taip pasielgusi, nes sutapo jos ir socdemų idėjos, politologai mano – toks šokinėjimas rodo politinės ideologijos trūkumą. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimą vykdę ir iš valdančiosios koalicijos pasitraukę parlamentarai iki šiol negalėjo suformuoti frakcijos Seime, nes vienijo tik šešis narius.

Normalu, kad bėgant metams, besikeičiant ekonomikai, keičiasi ir produktų bei paslaugų kainos. Tačiau ar normalu, palyginus mokesčius, mokėtus prieš daugiau nei dešimtmetį ir dabar, išvysti daugiau nei du kartus besiskiriančias sumas? Į portalą tv3.lt kreipėsi ir savo pastebėjimais pasidalino vilnietis Remigijus. Vyras atsiuntė savo 15 metų senumo atsiskaitymo knygelės nuotraukas ir palygino jas su dabar mokamų mokesčių išrašais.

Socialiniuose tinkluose skelbimų puslapiai, kuriuose galima rasti visko nuo dizainerių auskarų iki automobilio, mirga marga. Tačiau ne visi feisbuko skelbimų puslapiai tokie nekalti – ne viename jų visai neslaptai siūloma įsigyti narkotinių medžiagų. Skelbimų pirkti įvairiausių narkotikų nuo kanapių, tarp prekeivių skelbimuose vadinamų ne „žole“, o „dūmais“, „420“ ir kt.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.

Ilgai kartojamas pasakymas, kad kitų metų valstybės biudžetas bus kaip niekada iki šiol socialiai orientuotas, skambėjo tarsi Finansų ministerijos reklaminis šūkis. Tačiau opozicijai ir ekonomistams toks lozungas skamba visai kitaip – kitų metų biudžetą tiesiog pravalgysime. Preliminariame 2018 m. valstybės biudžete kiek daugiau nei 1,8 mlrd. eurų numatoma skirti socialinei apsaugai. Tai sudaro beveik 16 proc. viso biudžeto.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio. Pagal dabartinį 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kitąmet socialinei apsaugai ketinama skirti per 1,8 mlrd. eurų, pernai ši suma kiek viršijo 1,5 mlrd. eurų.

Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama skirti „vaiko pinigus“ ir didinti kitas socialines išmokas.

Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų diskusijoje gimė ir siūlymas privatizuoti nemonopolines įmones. Valstybės kontrolė Seimo Ekonomikos komitete pristatė valstybinio audito ataskaitą apie valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių grąžą valstybei.

Vos ilgesnį laiką pliūpteli stipresnis lietus – Gedimino kalnas toliau „purtosi“ grunto. Praėjusią savaitę dėl lietaus sulaukėme dar vienos nuošliaužos bei nedidelės nuoplovos. Kol geologai ragina imtis veiklumo ir gelbėti šalies simboliu tapusį objektą, augalų specialistai primena – skubotai atsisveikinome su kalną supusiais klevais.

Konstituciniam teismui pradėjus nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad spręsti šį klausimą reikėtų nevienadieniu referendumu. Seimo prašymu Konstitucinis teismas antradienį sprendžią, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Socialdemokratų drama dar nesibaigė, viso labo verčiame kitą puslapį – daliai socdemų pasitraukus į opoziciją, daliai palikus partiją, panašu, kad Seime nebeliko valdančiosios daugumos. Kol socialdemokratai siūlo perskaičiuoti, kiek parlamentarų daugumoje, valstiečiai užtikrina – palaikančiųjų su kaupu. Tačiau tikslaus atsakymo šiame matematiniame uždavinyje neturi net politologai.

Nors pagal dešimtmečio rodiklius laimime kovą su karu keliuose, šiemet išaugo eismo įvykių ir juose sužeistų žmonių skaičius – nelaimingi įvykiai keliuose vis dar yra dažnas reginys. Itin avaringus kelio ruožus specialistai vadina „juodosiomis dėmėmis“. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kuriose šalies vietose vairuotojai turėtų būti itin atidūs. Kelyje „juodosiomis dėmėmis“ vadinamos vietos, kur dažnai vyksta eismo įvykiai.

Ilgai trukęs pasistumdymas tarp Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių ir atskilusių Socialdemokratų frakcijos Seime narių baigėsi – nesulaukę LSDP tarybos sprendimo, partiją savo noru paliko aštuoni socialdemokratai. Paklausti, kas lėmė tokį sprendimą, socdemai teigė taip norėję nebekompromituoti partijos.

Panašu, kad Lietuvos liberalų sąjūdžiui kyla nauji konkurentai – keli buvę liberalai buriasi į naują centro dešinės pakraipos partiją. Nors judėjimą „Už pažangą!“ iniciavo buvęs liberalas Markas Paura, politologai ir senieji liberalai neatmeta galimybės, kad čia sužaidė ir buvusio liberalo Dariaus Udrio asmeninės ambicijos.

Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ir jų sveikatos priežiūra. Seniausia pasaulio šalimi prisistatanti Japonija moko, kaip sulaukti senyvo amžiaus ir išlaikyti geriausią sveikatos būklę.

Robotas administratorius, robotas vaikų auklė arba robotas... laidotuvių kunigas. Nors mokslinės fantastikos filmai pamažėle keliasi į realybę ir robotus sutikti galima dirbant net itin kasdienius darbus, verslininkai ramina – diena, kai robotai pakeis žmogų, neišauš. Trečius metus rengiamame inovacijų forume „Innovation Drift“ bendrovės „Hansab“ atstovas Marius Bankauskas pristatė humanoidinį robotą Pepperį.

Tarptautiniuose tyrimuose nurodoma, kad korupcija ar kompetencijos trūkumas gali kainuoti nuo 20 iki 50 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius rizikingiausius viešųjų pirkimų sektorius Lietuvoje, siūlomi sprendimai, kaip skaidrinti šias problemines sritis.

Tęsiantis Seimo Antikorupcijos tyrimui dėl parlamentaro Artūro Skardžiaus šeimos interesų energetikoje, į apklausą antrą kartą neatvyko Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkas Rusijos pilietis Rustemas Nigmetzianovas. Pasak jo advokatės, liudytojas jaučiasi įbaugintas žiniasklaidoje skleidžiamos informacijos. Visi kviečiami liudyti asmenys privalo ateiti – tai juos įpareigoja specialusis komisijos statusas.

Seimo narys, konservatorius Mantas Adomėnas ant pjedestalo dar kartą užkėlė jau ne kartą viešumoje aptartą problemą – norint gauti vairuotojo teises, būtina bent pusę metų gyventi Lietuvoje arba pateikti savo darbo sutartį. Pasak parlamentaro, šis reikalavimas atbaido į gimtinę grįžti norinčius lietuvius, tačiau vairuotojams teises išduodanti „Regitra“ šią problemą vadina per daug išpūsta. „Reikalavimas yra atbaidantis mėginantį grįžti emigrantą.

Seimo narys, valstietis Justas Džiugelis savo „Facebook“ paskyroje užminė mįslę – jeigu šiuo metu į valstiečių frakciją kviečiamas žmogus priims kvietimą, J. Džiugelis ketina palikti frakciją. Vis dėlto Seimo narys nutylėjo, kas tas paslaptingasis asmuo, sulaukęs kvietimo papildyti valstiečių gretas. „Seimo koridoriuose gyvenimas verda, kaip dramatiškiausiuose serialuose – čia užsimezga draugystės ir meilės romanai, dėl naudos išduodami draugai ir sudaromi sandoriai su velniu.

Socialdemokratų tarybos sprendimo nepaisę ir frakcijų koaliciją su valstiečiais sudarę socdemai sakosi vis dar neapsisprendę, kaip elgtis po to, kai socialdemokratų etikos sargai pasiūlė šalinti juos iš partijos.

Trys konservatoriai Seime siūlo užtikrinti papildomą pensiją moterims, užauginusioms ir gerai išauklėjusioms keturis ar daugiau vaikų. Tačiau vienas pagrindinių idėjos variklių – gimstamumo didinimas – mamoms kelia šypseną, o parlamentarų siūloma suma neatrodo labai reikšminga.

Po savaitgalį socialdemokratų etikos sargų pateikto siūlymo su valstiečiais nusprendusius Socialdemokratų frakcijos atskalūnus šalinti iš partijos, atskilę socdemai dar neturi vieningo plano, kaip elgtis. Tačiau keli partijos nariai atvirai siūlo tris scenarijus, kaip galėtų elgtis socialdemokratai.

Savaitgalį pėsčiųjų žygyje mirus moteriai, renginio organizatoriai tikina, kad visiems žygio dalyviams užtikrino tinkamą medicininę pagalbą, o žygeiviai privalėjo patys atsakyti už savo sveikatą. Kas atsakingas už skaudžią nelaimę – organizatorių aplaidumas ar savų jėgų pervertinimas? Alytaus policija pranešė, kad šeštadieninio žygio „Nemuno kilpomis 2017“ metu Birštono savivaldybėje mirė 1961 m. gimusi kaunietė. Įtariama, kad moteriai pablogėjo širdies veikla.

Anokia čia naujiena, kad feisbukas – įtakinga platforma, kur skleidžiama informacija ir sekami įdomūs žmonės. Tačiau artėjantys Lietuvos prezidento rinkimai feisbukui gali suteikti visai kitokį veidą ir tapti puikia ne tiek reklamine, kiek komunikacine platforma kandidatams į prezidentus. Politologai ir socialinių tinklų žinovai projektuoja, kaip socialiniai tinklai paveiks rinkimų rezultatus ir kokia komunikacija bus sėkminga. Apie 1,5 mln. lietuvių turi savo feisbuko paskyras, o bent 1,1 mln.

Kol Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose ploja katučių ir džiaugiasi įgyvendintais darbais, sostinės gyventojai kasdien susiduria su ta pačia problema – daugiabučių kiemuose vairuotojai neturi, kur statyti mašinų, o pėstieji neturi, kaip pro mašinas praeiti, kai šios sugrūstos ant šaligatvio. Dauguma Vilniaus mikrorajonų statyti dar sovietmečiu, kai nuosava mašina pasigirti galėjo retas.

Nebūtų šeimos – nebūtų ir valstybės. Tai paprasta visiems žinoma tiesa, kurios vedami parlamentarai dar kartą siekia įtvirtinti šeimos stiprinimą įstatymu. Dar pernai įregistruotame įstatyme, kurį nugesino ginčai, siūloma kurti plataus masto valstybės politiką, padėsiančią užtikrinti visapusišką pagalbą šeimoms. Psichologai šią iniciatyvą vertina palankiai, bet vardija sritis, kuriose dar galima tobulėti.

Tęsiantis Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimui dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklos, trečiadienį apklausta daugiau liudininkų. Nors dalis liudininkų apklausti slaptai, atvirai paliestas klausimas, ar po milžiniškomis iš A. Skardžiaus nuomojamų sklypų kainomis galėjo slypėti kyšiai politikui.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Skambiai nuaidėjusi naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybės liberalai valdančiojoje koalicijoje nusprendė nebetęsti darbo su konservatoriais įpylė dar žibalo į rusenantį abiejų partijų ginčų laužą. Ironiški pasikandžiojimai rinkimų metu, nesugebėjimas, o gal nenoras išrinkti opozicijos lyderį ir kitokie akmenys neleidžia šioms partijoms žengti koja kojon. Pirmadienį Vilniaus liberalai apsisprendė nebetęsti darbo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais bei žadėjo formuoti naują daugumą.

Nors po susitikimo su atskilusia socialdemokratų frakcijos dalimi valstiečių lyderiai teigė, kad neaptarė postų dalijimosi klausimų, į viešumą kaipmat iškilo naujiena – socdemai pageidauja Ūkio ministeriją keisti į Socialinės apsaugos ir darbo. Politologai tai laiko strateginiu manevru.

Katalonai neketina nuleisti rankų dėl savo trokštamos nepriklausomybės nuo Ispanijos – tai jie parodė sekmadienį vykusiame referendume, kur už nepriklausomybę balsavo 90 proc. rinkėjų. Tačiau ar tikrai rezultatas neginčijamas ir kuo jis atsilieps Europos Sąjungai? Nuo pat ankstyvo sekmadienio ryto Katalonijoje šimtai balsavimo teisę turinčių rinkėjų rinkosi prie balsavimo apylinkių, norėdami išsakyti savo nuomonę dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina paisyti parlamentarų siūlymo priėmimą į profesines mokyklas pratęsti visiems ir taip užpildyti apie 1,5 tūkst. laisvų vietų. Išlyga bus daroma tik pakviestiems mokytis, bet sutarties nepasirašiusiems būsimiems vienuoliktokams. Tačiau profesinės mokyklos kelia paprastą klausimą – kur tie mokiniai buvo anksčiau? Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimu, pakviestų mokytis į vienuoliktą klasę, bet sutarties nepasirašiusių moksleivių yra apie šimtą.

Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.

Vos tik prezidentė atšauks ūkio ministrą, socialdemokratą Mindaugą Sinkevičių, premjeras Saulius Skvernelis imsis ieškoti ministro pamainos. Tiesa, kol kas neatmetama galimybė, kad iki šiol socialdemokratų vadovauta Ūkio ministerija gali sulaukti ministro iš valstiečių, o socdemams tektų kita ministerija, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo. Pagal Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos susitarimą, ūkio ministro postas priklauso socialdemokratams.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Seimo narys Artūras Skardžius Antikorupcijos komisijos posėdžio išvakarėse susitiko su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu dėl komisijos pirmininko klausimo, pastarasis tokią informaciją neigia ir vadina melu.

Vienuolikai socialdemokratų Seime išreiškus palaikymą valstiečiams ir pasirašius dėl bendros koalicijos, Seimo pirmininkas, valstietis Viktoras Pranckietis užsiminė, kad panašų susitarimą galima būtų pasirašyti ir su lenkų frakcija. Tiesa, nepanašu, kad patys valstiečiai ir lenkai palaiko tokią idėją.

Kol švietimo profsąjungos priverstos imtis kone šantažo, kad išsireikalautų iš Vyriausybės etatinį darbo apmokėjimą ir mažiau vaikų klasėse, mokyklų direktoriai primena – streikas streiku, bet tai pagarbos mokytojui neužtikrins. Švietimo profesinės sąjungos paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas.

Mažiausiai vienuolika Socialdemokratų frakcijos narių parašais įtvirtino paramą koalicijai su valstiečiais. Nors bendrai koalicijai nepritariantieji frakcijos palikti neketina, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis puse lūpų užsiminė, jog esant reikalui priimtų prie valstiečių prisišliejusius socialdemokratus po valstiečių sparneliu.

Kovoje su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pasitelkti turto deklaracijų viešinimą. Seimas po svarstymo pritarė prezidentūros teiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma praplėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti asmenų sąrašą bei viešinti šių deklaracijų duomenis. Diskutuodami apie prezidentės pasiūlymus, Seimo nariai neatmetė ir visuotinio turto deklaravimo idėjos.

Seime įteisinta valstiečių ir socialdemokratų frakcijų koalicija po to, kai dalis Socialdemokratų frakcijos narių nepaisė partijos sprendimo palikti valdančiąją koaliciją ir pasirašė susitarimą su valstiečiais. Vis dėlto ne visi socialdemokratai palaiko naująją valdančiąją koaliciją. Kol vieni ragina socialdemokratus sąžiningai trauktis į opoziciją, kiti norėtų, kad atsistatydintų partijos lyderis G. Paluckas.

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

Lietuvos socialdemokratų partijai vieningai išreiškus nuomonę ir nusprendus palikti valdančiąją koaliciją, partijos pirmininkas Gintautas Paluckas nedrąsiai prognozuoja, kas partijos laukia toliau. Šeštadienį vykusiame LSPD tarybos posėdyje 140 iš 195 balsavusių tarybos narių nusprendė, jog reikėtų atsiskirti nuo valstiečių valdančiojoje koalicijoje.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų Lietuvos socialdemokratų partijos taryba apsisprendė palikti valdančiąją koaliciją, kurioje iki šiol darbavosi kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos lyderis G. Paluckas mano, kad po šio žingsnio socialdemokratai turės progą reabilituotis. Atvirame balsavime šeštadienį 140 partijos tarybos nariai pasisakė, kad socialdemokratai turėtų palikti valdančiąją koaliciją, o 46 buvo prieš.

Nors iš 60 socialdemokratų partijos skyrių 44 išsakė norą trauktis iš valdančiosios koalicijos, LSDP taryba vis tiek nutarė balsuoti dėl koalicijos ateities. Toks skyrių nuomonės nepaisymas sukėlė partiečių pasipiktinimą. Iki rugsėjo 20 d. vyko skyrių balsavimas, po kurio paaiškėjo, kad darbo valdančiojoje koalicijoje nemato 44 skyriai, dirbti toliau su LVŽS norėtų 7 skyriai, o persiderėti dėl koalicijos sutarties siūlo 8 skyriai. Neringos skyrius sprendimo nepriėmė.