Monika Kasnikovskytė

Informacinės technologijos „prikišo nagus“ prie daugumos sektorių ir pakeitė juos neatpažįstamai. Bekontaktės kortelės ir sutelktinis finansavimas – tik pora pavyzdžių, kaip technologijos patobulino finansus. Gal inovacijomis pavyktų įveikti Lietuvą ėdančią emigraciją ir nelygybę tarp miestų bei regionų? Fintech – informacinių technologijų pramonė, kuri padeda kurti geresnius ir vartotojams palankesnius sprendimus.

Ar aušta laikai, kai žodžiai „aukštasis mokslas“ nebereikš nieko? Jei aukštasis mokslas prieinamas visiems, tai gal jis visai nebėra aukštasis. Aukštųjų mokyklų reitingai atskleidžia gąsdinančią problemą – žemiausius balus turintys studentai privačiose kolegijose laukiami išskėstomis rankomis.

Nauji šalies universitetų, kolegijų bei mokyklų reitingai išryškino ne tik geriausiai specialistus paruošiančias mokslo kalves, bet ir grėsmingas tendencijas. Šįkart reitinge matyti moksleivių žinių spragos – lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys lengvėja, bet žinių moksleiviams vis tiek stinga.

Nuo Naujųjų metų valdantieji visoms vaikus auginančioms šeimoms skirs 30 eurų paramą nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tiesa, tokiu atveju naikinama mokesčių lengvata dirbantiems tėvams. Ekonomistai baiminasi, kad naujoji sistema išaugins išlaikytinių kartą. Seimas antradienį priėmė Išmokų vaikams įstatymą. Balsavo 96 Seimo nariai.

Du šalia esantys verslai nebūtinai turi būti konkurentai, atvirkščiai, geriau žengti koja kojon, moko danai. Pramoninė simbiozė – modernus būdas verslui bendradarbiauti ir gauti naudos iš kaimynui nebereikalingų produktų. Seime pirmadienį organizuotoje tarptautinėje energetikos konferencijoje viešėjusi Danijos Simbiozės centro vyriausioji projektų vadovė Maggie Lund atskleidė, kaip verslas gali pasipelnyti vienas iš kito atliekų.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

Nei langų, nei ventiliacijos, nei šildymo, nei leidimo naudotis mobiliuoju telefonu – toks darbo skelbimas susidomėjimo turbūt nesulauktų. Tačiau sakančių, kad dirba tokiomis sąlygomis, visgi yra, o atsakomybes už šią darbovietę prisiimti nenori niekas. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi pakuotojomis dirbusios moterys. Jų teigimu, Kaune, Karmėlavoje, esančiame prekių pakavimo skyriuje – darbo sąlygos nepakenčiamos.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš karo kamuojamų šalių. Priėmimui skirtas laikas baigėsi, o į šalį neatvyko nė pusė pabėgėlių pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotą. Ar tinkamai pasirinkome pabėgėlių priėmimo strategiją? Migracijos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar į Lietuvą perkelti 416 prieglobsčio prašę asmenys. 355 iš Graikijos, 29 iš Italijos, 32 iš Turkijos.

„Didelė nelaimė – rastas nušautas dainininkas Radži“, - tokia neva portalo 15min rašyta naujiena dalinasi internautai. Žinoma, paspaudę straipsnio nuorodą teksto neišvysite. Specialistai įspėja atsargiai elgtis su tokiais „straipsniais“, nes po jais gali slypėti virusai. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė netikra naujiena, kurioje rašoma, jog nužudytas atlikėjas Radži.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau sureagavo į raginimą įteisinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje. Nauji reglamentai užkirstų galimybę šilumos tiekėjams pelnytis gyventojų sąskaita. Tačiau atsirado besibaiminančių, kad įtvirtinta konkurencija šildymo kainas tik išpūstų. VKEKK narys Donatas Jasas trečiadienį Seimo Energetikos komisijai pristatė projektą, kuriame numatoma patobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką.

Tai, kad išpjauti medžiai gali sukelti gyventojų nepasitenkinimą, jau parodė kauniečių reakcija. Tačiau visai kas kita, kai medžiai neatsargiai išpjaunami negerbiant ir apgadinant amžinojo poilsio vietą. Į portalą tv3.lt kreipėsi ir nuotraukomis pasidalino pasibaisėjęs skaitytojas. Pasirodo, Veiverių seniūnija miestelio kapinėse iškirto medžius, tačiau tai padarė itin neatsargiai – visiškai netausodama aplink esančių kapų ir antkapių. „Žinokit, atrodė žiauriai.

Lietuva į „turčių klubu“ vadinamą EBPO bando patekti jau porą metų, tačiau iki tol dar reikia įgyvendinti šūsnis rekomendacijų. Nors dauguma jų susijusios su mokesčių pertvarkymu ar patobulinimu, galime pasisemti ir gerosios organizacijos praktikos dėl savo šalies biudžeto.

Skurdo įveikimas, švietimo sistemos tobulinimas, pedagogų prestižo gerinimas – nėra tik ambicingi Lietuvos valdančiųjų tikslai, dirbti šiose srityse įsipareigojo visos Jungtinės Tautos. Tačiau panašu, kad kol kas Lietuvoje bandomos įgyvendinti pavienės iniciatyvos ir projektai nepadeda pakirsti problemos šaknų.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

„Socdarbiečiai“ nepraleido progos įpilti žibalo į socialdemokratų konflikto ugnį ir išplatino pareiškimą, kuriame Gintauto Palucko vadovaujamus socdemus išvadino „radikalia kaire“. Portalas tv3.lt paprašė politologės ir ekonomisto įvertinti, kiek „socdarbiečių“ pareiškimuose tiesos, o kiek – reklaminės kampanijos prieš įkuriant savo partiją.

Seime vykstant maratonui dėl pinigų dalybų kitų metų valstybės biudžetui, opozicinės frakcijos nepraleido progos išsakyti savo kritiškos nuomonės apie Vyriausybės planus. Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.

Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui patvirtinus, kad į ūkio ministrus deleguos valstietį Virginijų Sinkevičių, pastarasis sako ketinąs tęsti Vyriausybės darbų programą ir suformuoti stiprią politinę komandą. Ūkio ministro postas atsilaisvino, kai iš koalicijos pasitraukė Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai. Buvęs ūkio ministras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius nepritarė tokiai partijos pozicijai, tačiau pakluso jos valiai ir pasitraukė iš pareigų.

Tęsdama tyrimą dėl elektroninės sveikatos sistemos, Seimo Antikorupcijos komisija apklausė su projekto įgyvendinimu susijusius žmones. Vienas jų, Haroldas Baubnys, formaliai laikomas pirmųjų e. sveikatos etapų žlugimo kaltininku, gynėsi, kad sklandžiam darbui trūko laiko. Sistema pradėta kurti 2005 m., projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau 2011 m. projekto imtasi iš naujo. Šis projektas valstybei iki šiol kainavo 40 mln. eurų.

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

Kilus nepasitenkinimui naująja Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka dėl receptinių vaistų, ministras Aurelijus Veryga pakviestas pasiaiškinti Seimo opozicijai. Trys opozicinės partijos – Lietuvos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ – trečiadienį klausė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apie vaistinėse kilusį sąmyšį dėl receptinių vaistų, medikų algas, priklausomybės ligų centrų pertvarką ir kt.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus tirti, ar leidinyje „Naisių žemė“ valstiečiai skelbė politinę reklamą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neneigė, kad remia šį leidinį. 2016 m. leidinys „Naisių žemė“ deklaruotas VRK kaip politinė reklama, nurodytos išlaidos ataskaitose – jos siekė beveik 14 tūkst. eurų, pirmadienį žiniasklaidoje patvirtino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Nors laiko iki Lietuvos prezidento rinkimų dar apstu, kalbos apie galimus kandidatus netyla. Žiniasklaidoje reguliariai skelbiama visuomenės nuomonė apie realiausius pretendentus, tačiau didžiausios šalies politinės partijos apie savo favoritus tyli arba užsimena tik puse lūpų.

Socialdemokratų skilimas ir naujos frakcijos susikūrimas Seime sukėlė daugiau sumaišties, nei tikėtasi – teko perstumdyti kėdes Seimo komitetuose. Daugiausiai narių perskirstė valstiečiai, tačiau kai kurie partijos sprendimai sukėlė parlamentarų nepasitenkinimą. Ketvirtadienį Seime nutarta, kaip turėtų kisti parlamento komitetų narių skaičius, skilus socialdemokratams ir susikūrus naujais frakcijai Seime. Beveik dvidešimt parlamentarų perėjo į kitus komitetus.

Naujoji receptinių vaistų išdavimo tik pagal receptą tvarka netruko įnešti sumaišties tiek pacientams, tiek juos aptarnaujantiems vaistininkams. Žiniasklaidoje paviešinus nuo šiol tik pagal receptą parduodamų vaistų sąrašą žmonės išsigando – nejaugi nebegaus savo nuolat vartojamų vaistų? Vaistininkai ramina – ne viskas išties taip baisu. Vienos Vilniaus vaistinių farmacininkas sutiko su portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti savo įžvalgomis apie naująją tvarką.

Žiniasklaidoje nuskambėjus istorijai, kai Vilniaus miesto savivaldybės vardu pirktas kompiuteris jau kitą dieną bandytas parduoti internete, savivaldybė pripažįsta – šis incidentas išryškino sistemos klaidas. Internautai trečiadienį pasidalino iš pažiūros paprastu skelbimu – Lietuvos skelbimų portale parduodamas visiškai naujas kompiuteris.

Vaistinių ir vaistininkų veiklą galintys tikrinti slaptieji pirkėjai jau spėjo atskleisti vaistinių darbo ydas, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, dauguma vaistinių ilgai pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo pacientų receptų receptiniams vaistams. Vis dėlto tai pagrindžiančių skaičių ministerija nepateikė.

Apsipirkti internetu dar niekada neatrodė taip paprasta ir... nesaugu. Portalo tv3.lt skaitytoja ir virtinė nepatenkintų klientų internete įspėja saugotis elektroninės parduotuvės, kuriai pinigus pervesite, bet prekės galite ir nesulaukti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Oksana, įspėjanti apie elektroninę parduotuvę „Šeimos krautuvėlė“. Pernai gruodį moteris elektroniniame pašte gavo specialių pasiūlymą šioje parduotuvėje įsigyti prekių ir išsirinko pirkinių už 40 eurų.

Po trijų valandų bevaisio laukimo ligoninėje klaipėdietis neiškentė ir nesulaukęs pagalbos nuvyko į kitą gydymo įstaigą. Ligoninė ginasi, kad priimamajame dirba vienas chirurgas, bet laukti ilgiau nei pusantros valandos netenka niekam. Klaipėdietis Viktoras G. su portalu tv3.lt pasidalino istorija, kurios nelinki patirti nė vienam. Vyras į Klaipėdos universitetinę ligoninę pirmadienį 18.30 val. atvežė pilvo skausmais besiskundusį draugą.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Ar jus sugundytų įmonė, parduodanti „itališko dizaino ir šveicariškų technologijų“ laikrodį už viso labo porą šimtų eurų? Akivaizdu ir deja, šiuo pasiūlymu susigundė tūkstančiai.

Deklaratyvūs valstiečių pažadai apie stiprią šeimos politiką įgavo kitokią spalvą po to, kai partijos narys Povilas Urbšys Seimo posėdžio metu diskriminavo besilaukiančią liberalę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Etikos sargai, žmogaus teisių stebėtojai ir mamos vieningai pritaria – tai žmogaus teisių pažeidimas, klausimas – kokių priemonių imsimės.

Paaiškėjus, kad Seimo narys Linas Balsys ketvirtadienį Seime galėjo pasirodyti neblaivus, Seimo narė Aušra Maldeikienė žurnalistams prasitarė, kad iš Lino Balsio yra gavusi grasinantį laišką, kuriame rašoma, jog jos žodžiai apie jo girtumą – šmeižtas. „Pradėjo grasinti, yra garsinantis laiškas lapkričio 7 d. 22.36 val. Kad aš nieko neveikiu, esu tinginė, už valdiškus pinigus sėdžiu plenariniame posėdyje, valdišku kompiuteriu rašau privačią knygą – kažkokius kliedesius rašo.

Konservatoriai prispaudė sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą prie sienos – ministras paprašytas pasiaiškinti dėl pastaruoju metu iškeltų medikų priekaištų, įtemptos situacijos ministerijoje bei atsakyti į kitus nepatogius parlamentarų klausimus. A. Veryga ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas trečiadienį preliminariai susitarė, kad medikų algos galėtų būti didinamos 20 proc. nuo kitų metų gegužės.

Dalis dirbančiųjų „Sodrai“ sumoka daugiau, nei iš jos gauna – visoms socialinio draudimo išmokoms taikomos „lubos“, bet tokie apribojimai įstatymuose nenumatyti socialinio draudimo įmokoms. Nors Seimo narė Aušrinė Armonaitė siūlo imtis spręsti „Sodros“ „lubų“ problemą, ekonomistai mano, kad jokie pokyčiai neišspręs esminių sistemos klaidų. Šiuo metu socialinių įmokų „lubos“ nustatytos tik individualia veikla besiverčiantiems gyventojams ir ūkininkams.

Jei du vaikinai gauna po suktinę „žolės“ ir vienas iš jų ją kaipmat surūko, o kitas įsideda į kišenę, pasak teisėjo Audriaus Cinino, rūkalius būtų baudžiamas administracine nuobauda, o „laikytojo“ lauktų baudžiamoji atsakomybė. Nuo šių metų ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą pradėta taikyti tik baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos policijos duomenimis, šiemet užregistruotos 856 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Nuo pavasario pradėti žingsniai reglamentuoti savaeigius automobilius Lietuvoje tęsiami toliau – Seime nugulė pataisos, įtvirtinančios, kaip šie automobiliai turėtų būti valdomi ir kas būtų atsakingas avarijos atveju. Tačiau automobilių žinovai įstatymo pataisose akcentuoja logines klaidas.

Beveik metus galiojant tvarkai, pagal kurią ir už nedidelį kanapių ar kitų narkotikų turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, liberalai dar kartą siūlo kanapes dekriminalizuoti. Mokslininkams ir net sveikatos apsaugos ministrui šis pasiūlymas atrodo priimtinas, bet policija nei šių, nei kitų parlamentarų idėjų vertinti nesiima.

Entuziazmą dėl naujo modernaus stadiono Vilniuje keičia gyventojų nusivylimas – paaiškėjo, kad Karoliniškių gyventojų pamėgta vieta jiems taps nebeprieinama, mat stadionu nemokamai naudotis galės tik moksleiviai, o kitiems teks patuštinti kišenes. Pritrūkus lėšų rekonstruoti Vilniaus miesto mokyklų aikštynus, sostinės savivaldybė skatina privačius investuotojus prisidėti. Pernai savivaldybė paskelbė atvirą konkursą atnaujinti Vilniaus „Ryto“ progimnazijos stadioną Karoliniškių mikrorajone.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje – po pasaulį sklinda blogiausia visų laikų „reklaminė kampanija“ – rizikuojame pagarsėti priešiškumu žydams. Jei laiku nesiimsime tinkamų priemonių, liksime užribyje, mano ekspertai. Nors Lietuvos žydų bendruomenė atsiribojo nuo rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie tariamą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vaidmenį Holokauste, Europos žydų kongresas ją užstojo.

„Turbūt gaučiau Nobelio premiją, jei pasiūlyčiau receptą, kaip valstybei nustoti švaistyti milijonus“, - šypsodamasi sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Tačiau situacija visai nejuokinga, viešuosiuose pirkimuose kasmet cirkuliuoja milijardai, o apmaudžios klaidos, valstybei kainuojančios dešimtis milijonų, vis dar nėra išimtis iš taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien pernai bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė viršijo 4 mlrd. eurų.

„Rimtai ieškau jaunos nekaltos Merginos, kuri sutiktų tapti mano Žmona ir pagimdytų 2 vaikelius“, – tokiais ir dar keistesniais įrašais savo „Facebook“ sieną pildė kitų vartotojų pasipiktinimą sukėlęs lietuvis. Policija ėmėsi tirti šio vyro įrašus ir veiklą. Pastarąją savaitę internautai aktyviai vieni su kitais dalinosi įrašais iš paslaptingos „Facebook“ anketos, kurioje lietuvis dalinosi itin vulgariais pastebėjimais apie nekaltas nepilnametes.

Visuomenė sveikina ir išskėstomis rankomis priima į emigrantus orientuotas iniciatyvas, bet ne visi tokie projektai turi pamatuotą vertę. Projekto „Kryptis Lietuva“ organizatoriai neapsisprendžia, ar skatina emigrantus grįžti, o svarbiausia – pripažįsta, kad neketina įvertinti, kokią naudą gavome iš šio projekto. Ekonomistai tai tiesiai šviesiai vadina darbo imitavimu.

Lietuvos politinėje padangėje galime sulaukti naujų veikėjų – Lietuvos socialdemokratų partiją palikę parlamentarai pasiryžo kurti naują partiją, Lietuvos liberalų sąjūdis taip pat sulaukė siūlymo persiformuoti. Politologai abejoja, ar nauji pavadinimai padėtų atsikratyti praeities problemų.

Seimo Antikorupcijos komisijai toliau aiškinantis, kodėl prieš daugiau nei dešimtmetį pradėta diegti elektroninė sveiktos sistema iki šiol neefektyvi, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pateikė savo versiją. Anot jo, lietuviškoje sistemoje per daug sudėtingų funkcijų, galėjome sutaupyti pasirinkę estiškąjį variantą. Nuo 2005 m. kuriama (2011 m. pradėta kurti iš naujo) ir daugiau nei 40 mln. eurų „surijusi“ elektroninė sveikatos sistema tapo galvos skausmu ir medikams, ir pacientams.

Socialdemokratams iškėlus ultimatumą – nepalaikysime kitų metų valstybės biudžeto, jei valstybės tarnautojams nekils algos – sukrunta ir kitų partijų atstovai Seime. Nors daugiau tokių kategoriškų pareiškimų kol kas neužgimė, daugelis turi pelnytos kritikos kitų metų biudžetui ir abejoja, ar jį palaikys.

Jei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės išvys dienos šviesą, planuojama, kad vilniečiai ir kauniečiai per porą metų sulauks reikšmingai mažesnių šildymo bei atliekų tvarkymo kainų. Seimo Energetikos komisijos posėdyje „Lietuvos energijos“ atstovas pristatė numatomus Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių rezultatus.