Migracijos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar į Lietuvą perkelti 416 prieglobsčio prašę asmenys. 355 iš Graikijos, 29 iš Italijos, 32 iš Turkijos.
Lapkričio 23 d. duomenimis, 326 iš 416 perkeltųjų asmenų buvo išvykę, tačiau Migracijos Prieglobsčio skyriaus vedėjas Viktor Ostrovnoj atkreipia dėmesį, jog tai nebūtinai reiškia išvykimą iš šalies.
„Nedrįsčiau sakyti, kad buvo išvykę iš Lietuvos, tikėtina, kad buvo išvykę iš Lietuvos. Bet, kadangi Šengeno erdvėje gyvename ir sienų nėra, tai mes negalime užfiksuoti išvykimo iš Lietuvos. Lygiai taip pat jie galėjo nuvykti į Marijampolę iš tyliai ten sau gyventi, nes visi su dokumentais“, - tv3.lt kalbėjo V. Ostrovnoj.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos perkeltieji asmenys išvyksta nebe kaip prieglobsčio prašytojai, nes turi visus dokumentus ir leidimą gyventi Lietuvoje, todėl šalis jiems nenustato apribojimų, kiek laiko jie gali būti išvykę. Tačiau Šengeno erdvėje su lietuviškais dokumentais jie gali praleisti iki 90 dienų.
Kvotos problemos nesprendžia
Kilus pabėgėlių krizei, Europos Sąjunga pagal šalių narių nedarbo lygį, anksčiau joms pateiktų prašymų suteikti prieglobstį skaičių, bendrojo vidaus produkto dydį ir gyventojų skaičių paskyrė kvotas, kiek pabėgėlių jos turėtų priimti. Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 asmenis. Jungtinių Tautų duomenimis, Graikijoje dabar prieglobsčio ieško apie 50 tūkst. asmenų, o Italija pernai sulaukė daugiau nei 180 tūkst. naujų prieglobsčių prašymų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Laurynas Kasčiūnas mano, kad kvotų sistema yra ydinga, nes visų ES šalių narių galimybės skirtingos – skiriasi socialinės išmokos, įsidarbinimo galimybės, politika.
„Geriausiai tai iliustruoja pavyzdys, kai palygini danus ir švedus. Tai dvi tokio paties išsivystymo šalys, bet danai, kurie turi labai griežtą imigracijos politiką ir tai yra klausimas, kuris lemia rinkimus ten, jų skaičiai pabėgėlių yra labai nedideli. O švedai, kurie buvo pasiryžę priimti viską, kas įmanoma, šiandien jau turi tiek, kad turėjo peržiūrėti savo sprendimą“, - tv3.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.
Seimo narys nepalaiko kvotų sistemos pratęsimo ir mano, kad reikėtų rūpintis ne pabėgėlių integracija, o jų galimybėmis grįžti į savo šalį.
„Tai natūralu, kad tai nesprendžia pagrindinės problemos, jog šios grupės Vakarų tradicijų, mūsų gyvenimo būdo ne tik neperims, bet ir nelabai gerbs – tai didžioji integracijos problema. Kol kas šita politika, kurios matome kontūrus naujos, tikrai neorientuota į tai, kad būtų išspręsta. <...> Jei kalbame apie karo pabėgėlius, tai yra žmonės, kurie pasibaigus karui turėtų grįžti į savo tėvynę. Tai ne apie integraciją reikia kalbėti, o apie tai, kad reikia padėti jiems grįžti“, - teigė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas kritiškai vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos idėja pabėgėliams kompensuoti dalį būsto nuomos. Parlamentaro teigimu, „ne socialinės pašalpos yra tai, ko mums reikia judant ta linkme“.
„Jeigu tai yra pabėgėlių šeima, du suaugę ir du vaikai, tai kompensacija Vilniaus mieste nuomai yra 300 eurų. 10 tūkst. lietuvių laukia nuomos, jie laukia nuomos eilėje. Tai įsivaizduokit, mes priimam dirbtinius sprendimus ir manau, kad keliam nepasitenkinimą ir mūsų valstybės viduje. Kuriama sistema, kuri, mano požiūriu, yra ydinga, nes mes kuriame socialinio šiltnamio sąlygas, galvojame, kad einame teisinga linkme“, - pastebėjo L. Kasčiūnas.
Patys rinkomės kvotų sistemą
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas nesiryžo vertinti, ar kvotų sistema buvo geriausias kelias, ar ne. Ministro teigimu, svarbiausia tuo metu buvo išlikti solidariems.
„Mes puikiai suprantame, kokioje situacijoje buvo atsidūrusios Italija, Graikija ir pirmosios linijos šalys. Puikiai suprantame solidarumo principo būtinumą. Faktas, kad beveik visos ES šalys demonstruoja tą solidarumą ir tą perkėlimą vykdo. <...> Iki šiol mes turime dar tą įsipareigojimą, esame pažadėję tiek Komisijai, tiek Italijai, Graikijai toliau pagal galimybes persikelti pabėgėlius“, - tv3.lt kalbėjo E. Misiūnas.
Ministras primena, kad pabėgėlių krizės piko metu Europos Sąjungoje svarstyta, kuris pabėgėlių paskirstymo būdas būtų geriausias, tuomet Lietuva nusprendė atsisakyti automatinio pabėgėlių paskirstymo ir pritarė nustatytai kvotai.
„Kvota yra tokia suderėta. Ar ji blogai suderėta, ar gerai, negaliu pasakyti. Manau, Lietuvai tikrai nėra neįmanoma įvykdyti kvotos. Lietuva tikrai daro viską, kad ji būtų įvykdyta, bet šiame procese dalyvauja ne vien Lietuva, kartu su Italija ir Graikija. Turime sunkumų dėl failų gavimo iš tų šalių. Ne dėl mūsų kaltės neįgyvendinta kvota“, - tvirtino ministras.
Tuo tarpu kalbėdamas apie pabėgėlių grįžimo galimybes į savo šalį, ministras patikino – dauguma jų išties norės grįžti, tačiau dabar jiems svarbu integruotis.
„ES labai smarkiai pasisako apie galimybę grįžti į savo šalį, tikrai tie karo pabėgėliai, dauguma jų deklaruoja, kad pasibaigus karui norėtų grįžti ir gyventi savo šalyje. Šitas principas vienareikšmiškai yra palaikomas. Tačiau, kol jie yra Lietuvoje, mes turėtume dėti visas pastangas padėti jiems integruotis, nes jie turi surasti galimybę gyventi Lietuvoje“, - sakė E. Misiūnas.
