Monika Kasnikovskytė

Teisėsaugos pareigūnams Lietuvos liberalų sąjūdžiui pateikus įtarimus dėl prekybos poveikio ir kyšininkavimo sukirbėjo naujas klausimas – ar liberalai pakartos „darbiečių“ istoriją ir turės valstybei grąžinti partijai skirtas dotacijas? Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Praėjus beveik pusantrų metų po to, kai tuometiniam Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui pateikti įtarimai neteisėtu praturtėjimu, teisėsauga išreiškė įtarimus ir pačiam Liberalų sąjūdžiui. Įtarimai pateikti ir Darbo partijai. Kol politologai spėlioja, kaip liberalus paveiks toks smūgis, teisininkai paaiškina, kas gali grėsti partijoms.

Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, pergalė, matyt, būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankose, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Reitingai taip atskleidžia jau kurį laiką akivaizdžią tendenciją – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nenustoja kritęs. Nors politikai nesureikšmina apklausų rezultatų, politologai atkreipia dėmesį, kad auga rinkėjų politinis nihilizmas.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

Socialdemokratui Gintautui Paluckui pakomentavus, jog Baltarusijoje statomos Astravo AE saugumas nepasikeis, nesvarbu, Lietuva pirks iš ten elektrą ar ne, aštrią repliką atgal kirto konservatorius Gabrielius Landsbergis. Tačiau, kol politikai tarpusavyje ginčijasi, politologai siūlo baigti vidinius vaidus ir surėmus pečius, vieningai kurti strategiją, kaip užtikrinti Lietuvos saugumą.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“, Lietuva žinojo, kad reikia pasiruošti ir galimoms provokacijoms. Pratybų metu į Lietuvos oro erdvę įskridę du Rusijos kariniai orlaiviai – nebūtinai provokacija, bet turime būti pasiruošę viskam, mano ginkluotės žinovai. Rugsėjo 16 d. vėlai vakare į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros įskrido du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

Kad nebepasikartotų skaudžios nelaimės, kaip Kėdainiuose, kai po nevaldomo tėvų smurto mirė keturmetis, Seime kelią skinasi vaiko teisių apsaugos reforma. Siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugą, o tiesioginę pagalbą šeimoms decentralizuoti ir tuo rūpintis savivaldybėse. Seimo nariai naująją sistemą krikštija norvegiškosios vaikų apsaugos tarnybos „Barnevernet“ pavadinimu. Seime 96 parlamentarai vienbalsiai pritarė pataisytam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui.

Skambiai aptarta mokesčių reforma įgauna „kūną“ – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma įvesti socialinių draudimo įmokų „grindis“, „lubas“ bei „atostogas“. Tačiau nepanašu, kad nauja tvarka susilauks parlamentarų palaikymo, mat Seime esančių frakcijų seniūnų nuomonės šiuo klausimu – kaip niekada skirtingos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte atsirado naujovės.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Raginimas plėtoti dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos, kritika Lietuvos politikai dėl Rusijos, abejonės Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės grėsme... Šios ir kitos mažų mažiausiai keistos mintys pilasi iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

„Tenka rinktis, ar pažeidinėti teisės aktus, ar tenkintis įvairiomis pasekmėmis, kad pats lindai, jeigu kas nors įvyktų“, - kasdienėmis problemomis dalinasi 25 m. ugniagesiu tarnaujantis Saulius Džiautas. Pasak jo, ugniagesiams jau seniai trūksta ne tik darbui būtiniausių priemonių, bet ir jaunesnių darbuotojų, geresnių atlyginimų. Vidaus reikalų ministerija nenumato ugniagesiams skirti daugiau lėšų ir skatina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą imtis reformų.

Nors 42 Lietuvos socialdemokratų partijos skyriai iš 60 pageidauja palikti valdančiąją koaliciją, partijos ateitis koalicijoje dar neaiški. Lygiai taip pat neaišku, kur dėsis trys socialdemokratų deleguoti ministrai bei keturi Seimo komitetų pirmininkai socialdemokratai. Nors politologai mano, jog ministrams ir komitetų pirmininkams būtų garbinga pasitraukti, galime laukti įvairių scenarijų. LSDP į Vyriausybę yra delegavusi tris ministrus – teisingumo, ūkio ir užsienio reikalų.

Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ metu Vilniuje koncertuos kelis kartus Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje pasirodęs atlikėjas „Basta“. Į pasirodymą dėmesį atkreipęs Seimo narys, konservatorius Vytautas Kernagis piktinasi, jog nė vienai Lietuvos institucijai šis pasirodymas neužkliuvo. Tuo tarpu koncerto organizatorius, liberalas Artūras Želnys ginasi, kad atlikėjas Lietuvoje pasirodys ne iš politinių, o iš muzikinių paskatų.

Seimo narys Linas Balsys siūlo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl šių veiksmų gyvūnas nugaišta, bausti laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Gyvūnų teisių aktyvistai sveikina tokią iniciatyvą ir tikisi, kad griežtesnės bausmės padėtų atgrasyti nuo smurto prieš gyvūnus. Kai dėl žiauraus elgesio sukrikdoma gyvūno sveikata, siūlomas laisvės atėmimas iki vienerių metų arba 3040 eurų bauda.

Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį Seimui pateiks Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos centriniam šildymui nustatyti 9 proc. PVM tarifą. Tačiau nuo 2018 m. pradžios šilumai galiotų didesnis tarifas – Vyriausybė siūlo įvesti 15 proc. lengvatinį PVM tarifą. Gabrielius Landsbergis tokį Vyriausybės siūlymą vadina politine savižudybe. Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Likus savaitei iki bus paskelbtas verdiktas dėl socialdemokratų ateities valdančiojoje koalicijoje, žiniasklaidoje pasirodė informacija apie socialdemokratų planus darbui opozicijoje. Portalas tv3.lt opozicinių partijų atstovų teiraujasi, kaip jie įsivaizduoja darbą kartu su socialdemokratais bei galima valstiečių mažumos vyriausybe. Kol vieni socialdemokratų planus vadina viešųjų ryšių gudrybe, kiti tikina neketinantys tartis dėl mažumos vyriausybės palaikymo. Portalas delfi.

Seimo nario Arvydo Anušausko iniciatyvai sumažinti keliuose techninių reikalavimų dėl išmetamųjų dujų neatitinkančių transporto priemonių Seimas po pateikimo pritarė, o pareigūnai tokią idėją pasitiko karčiai. Pasak jų, dabar visi patirs nepatogumų – ir pareigūnai, kurie neva iš akies turės nustatyti techniškai netvarkingus automobilius, ir vairuotojai, kuriuos policija sustabdys ne porai minučių, o visam pusvalandžiui.

Nors Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris savo metinėje kalboje pažadėjo kitąmet skirti ypatingą dėmesį valstybingumo šimtmetį minėsiančioms Baltijos šalims, politologai pasigedo Rusijos grėsmės įvardijimo. „Aš asmeniškai kreipsiu didelį dėmesį Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai 2018 m., nes 2018 metai yra metai, kai šios šalys švęs savo šimtuosius gimtadienius“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.

„Kas nedirba, tam ir nereikia“, paklaustas, ar jam ne per daug septynių padėjėjų, šmaikštavo Seimo narys Julius Sabatauskas. Vis dėlto, permetus akimis parlamentarų padėjėjų sąrašus matyti, kad kai kuriems Seimo nariams užtenka viso labo poros papildomų rankų, o kai kurie vargiai išsitenka su septyniais pagalbininkais. Kiekvienas Seimo narys, įgijęs Seimo nario mandatą, gauna teisę įdarbinti savo padėjėjus.

Vairuotojams beveik ketvirtadaliu šiemet brangęs civilinės atsakomybės privalomas draudimas gali pabrangti labiau. Draudikai tvirtina, kad brangstančios įmokos buvo neišvengiamos, o vairuotojai piktinasi, kad neturi pasirinkimo. Po pateikimo Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms. Jomis siūloma panaikinti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ribą ir numatyti, kad draudimo suma yra 5 mln. eurų – į ją būtų įtraukta ir neturtinė žala.

Beveik vieša paslaptis – nors tai teisiškai nereglamentuota – Seimo nariai atostogauja. Todėl gana keista, kad trims Seimo nariams pasiūlius pagaliau įteisinti parlamentarų atostogų laiką, kitų frakcijų lyderiai tokį pasiūlymą pasitiko skeptiškai.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Po pasitarimo su Seimo valdyba, prezidentė Dalia Grybauskaitė valdantiesiems palinkėjo pasimokyti iš savo klaidų ir nekartoti tokių nesusipratimų kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui naikinimas. Prezidentė taip pat džiaugiasi, kad kitų metų biudžetas bus kaip niekada socialiai orientuotas. Prieš sekmadienį prasidedančią Seimo rudens sesiją, prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį parlamente su Seimo valdyba aptarė prasidedančios rudens sesijos darbus.

Gėlės už beveik 1 tūkst. eurų, suvenyrai už 1,8 tūkst. eurų, veiklos ataskaita už 1,3 tūkst. eurų ar papildomo biuro nuoma už 1,8 tūkst. eurų – štai taip atrodo kai kurių Seimo narių parlamentinės veiklos lėšų ataskaita. Dar labiau akys raibsta, susumavus įdomiausias išlaidas, kurios kartais gali pasirodyti net protu nesuvokiamos.

„Impuls“ sporto klubo baseine nuskendus vaikui, kilo diskusijos, ar įstaigoje dirbantys ir už klientų saugumą atsakingi gelbėtojai budėtojai yra pakankamai kvalifikuoti, ar atidžiai stebi baseine plaukiojančius žmones, ar pakankamai laiko praleidžia prie baseino. Žurnalistė Jonė Kučinskaitė, kurios atžala taip pat lankydavosi „Impuls“ baseine, atkreipia dėmesį, kad baseino darbuotojai vaikus stebi daugiau nei dvigubai trumpiau, nei turėtų.

Įsivaizduokite, nutariate įsipilti kuro degalinėje, papildote baką už vieną sumą, o nuėjęs susimokėti už degalus kvite išvystate visai kitą skaičių. Būtent tokia istorija su portalu tv3.lt pasidalino Karolis, nusprendęs įsipilti degalų „Circle K“ degalinėje prie Klaipėdos žiedo. Grįždamas su šeima namo per Šilutės plentą, Karolis sustojo degalinėje papildyti kuro atsargų.

Tik trečdalis Seimo narių viešai skelbia, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė. Seimo pirmininkas svarsto siūlyti iniciatyvą, kuria susitikimų viešinimas taptų Seimo narių prievole.

Socialdemokratų ir valstiečių frakcijoms numačius memorandumu įtvirtinti bendradarbiavimą rudens sesijoje, partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tokį žingsnį vadina akibrokštu ir spjūviu į partijos nuomonę.

Artėja Seimo rudens sesija, kai parlamentarai vėl kibs į darbus, uoliai lankys posėdžius ir individualiai arba grupėse tobulins bei kurs naujus šalies įstatymus. Tačiau prieš imantis naujų darbų, siūlome apžvelgti, kaip seimūnams sekėsi darbuotis pavasarį. Portalas tv3.lt, atsižvelgdamas į Seimo narių pavasario sesijoje aplankytų posėdžių bei įregistruotų teisės aktų projektų skaičių, sudarė parlamentarų aktyvumo reitingą.

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus.

Dar praėjusiais metais rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, jog numatoma naikinti Energetikos ministeriją. Pagrindinis argumentas tuomet buvo, jog ministerija sukurta Visagino atominės elektrinės reikalams tvarkyti, o dabar šis darbas nebeaktualus. Vis dėlto jau kurį laiką ministerijos klausimas nebeliečiamas. Energetikos ministerija įsteigta 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, tačiau 1997 m. jos funkcijas perėmė Ūkio ministerija.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vyriausybėje svarstomą valstybės tarnybos pertvarką pavadinus valstybės tarnybos žlugdymu, premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kad pastaroji ir taip jau žlugusi, todėl jai reikia pokyčių. Tuo tarpu vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas pastebi, kad dabar valstybės tarnybą palieka talentingi žmonės, nes darbo užmokestis ir sistema – nepatrauklūs. D. Grybauskaitė pirmadienį naujienų portalui delfi.

Rugpjūtis ir rugsėjo pradžia į didžiuosius Lietuvos miestus atneša būsto ieškančių studentų pliūpsnį. Deja, patikliais jaunuoliais meistriškai naudojasi aferistai, išviliodami iš būsimų studentų visai nemenkas pinigų sumas. Nuo sukčių nukentėjusi mergina ir nekilnojamo turto žinovas pataria, kaip susirasti namus netapus nusikaltėlių auka. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, skirtose rasti būstą be tarpininkų, neretai viešinamos istorijos, kai žmonės liko ir be būsto, ir be pinigų.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Rugsėjo 1-ąją savo atžalą į darželį atvedę tėvai tikrai nenorėtų sužinoti, kad vaikų mylima auklėtoja nebeprižiūrės jų mažylių. Bet dar blogiau sužinoti, kad jauna auklėtoja darbą paliko po psichologinio teroro. Deja, būtent tokia istorija su portalu tv3.lt pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ auklėtinio mama. Mokslo ir žinių dienos išvakarėse Ligita Butvilaitė parašė darželio „Vėtrungė“ auklėtojai, jog kartu su savo atžala negalės dalyvauti rugsėjo 1-osios šventėje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijai nutekintos įslaptintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Taip pat STT iš Finansų ministerijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Portalas tv3.lt aiškinasi, kuo svarbus tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėjimo tarybos ir kaip su tyrimu susijęs įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Rugsėjo pradžia vieniems signalizuoja naujus mokslo metus, kitiems – nesibaigiančias transporto spūstis, o kai kuriems studentams – baimę užrūstinti viešojo transporto kontrolierius dėl vis dar neturimo Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Ne pirmus metus rugsėjo pradžioje girdėti studentų skundai, kad į universitetų išduotas pažymas dėl mokymosi įstaigoje kontrolieriai paprasčiausiai nereaguoja. LSP viešajame transporte užtikrina 50 proc. nuolaidą bilietui.

Sveikatos apsaugos ministerijai skyrus lėšų nuo vasaros didinti Lietuvos gydytojų atlyginimus, kol kas pokyčių nematyti. Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė aiškinsis, kodėl taip nutiko, tačiau ligoninių atstovai turi paprastą paaiškinimą. Anot jų, pinigų niekas šiaip sau nedavė, juos reikia užsidirbti, o kaipgi juos užsidirbti, kai vasarą ligonių srautas išskirtinai mažas. Skaičiuojama, kad SAM skyrus 24,6 mln.

Po truputį aiškėja miglotas valdančiosios koalicijos paveikslas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Kol socialdemokratai vis dar laukia skyrių nuomonės dėl partijos ateities valdančiojoje koalicijoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė nematantis galimybės dalyvauti naujos Vyriausybės formavime.

Prireikė viso labo metų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakeistų savo požiūrį ir užuot sakęs, kad NATO valstybės neturėtų tikėtis automatiškos JAV pagalbos, tvirtintų, kad užatlantės galiūnė „labai saugo šį regioną“. Negana to, pasakęs, jog JAV pasirūpintų Baltijos jūros regiono saugumu, jis pridūrė norintis išlaikyti draugiškus santykius su Maskva.

Pripažinkite, ieškant darbo turbūt nešovė į galvą savo gyvenimo aprašymo demonstruoti vienoje judriausių Vilniaus gatvių. Tačiau būtent taip pasielgė režisierius Tadas Vidmantas, nusprendęs padėti žmonai Linai Vidmantei susirasti darbą. Sostinėje esančioje Vilniaus gatvėje T. Vidmantas išpirko vietą reklamuoti dviejų metrų dydžio žmonos gyvenimo aprašymą. Jame puikuojasi L. Vidmantės nuotrauka ir 11 priežasčių, kodėl, anot T. Vidmanto, reikia samdyti būtent jo žmoną.

Po darbo pamatę gatve sprunkantį bėglį ir jį iš paskos besivejantį vyrą, prašantį pagalbos, du karo policininkai nesudvejojo ir puolė į pagalbą. Sulaikius kudašių nešusį vyrą paaiškėjo, kad šis jau trečią kartą apvogė tą pačią juvelyrinę parduotuvę ir bandė pabėgti su grobiu. Praėjusį penktadienį Karo policijos radijo ryšio sistemų technikas gr. Ruslan Selin ir karo policininkas vyr. eil. Mantas Pranskūnas po tarnybos vyko namo nuosavu automobiliu.

Partijos laikraščio leidyba, aukštojo mokslo, vaikų namų ir kitos reformos, o dabar dar ir prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimas – tik dalis klausimų, kiršinančių Viktorą Pranckietį, Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį.

Eilinis siūlymas buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti prezidento statusą vėl pasitiktas nevienareikšmiškai. Kol Ramūnas Karbauskis abejoja, ar valstiečiai vieningai palaikys idėją, Gabrielius Landsbergis šį dažną siūlymą vadina pasityčiojimu.

Liko dveji metai iki turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius. Baltarusijoje statoma gigantė, nors ir atsilikdama nuo grafiko, bet auga, o Lietuvai taip ir nepavyksta tam augimui užkirsti kelio. Vyriausybės nariai nutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl elektrinės saugumo, bet plėtoti ekonominius ryšius – o tai, anot Seimo nario Audronio Ažubalio, tarsi bandymas užsėsti dvi kėdes.

Suplanavęs sau ir savo draugei atostogų kelionę į Kretą, Edgaras Kazlauskas liko nemaloniai nustebintas – draugei pirktas skrydžio bilietas jos taip ir nepasiekė. Bandydamas atsiimti pinigus už negautą bilietą vyras taip pat nieko nepešė. Pasirodo, kad tai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis kartas, kai keliautojai vietoj savo bilietų tegauna špygą.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Lietuvos socialdemokratų partija įregistravo pasiūlymą neapmokestinti fizinių asmenų nekilnojamojo turto, jei jo vertė neviršija 150 tūkst. eurų. Pagal dabar galiojančią tvarką, nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jei jo vertė neviršija 220 tūkst. eurų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – įtvirtinti socialiai teisingą, proporcingą nekilnojamojo turto apmokestinimą.