Lukas Oželis

Gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir į „Sodrą“ grįžtant antrai pensijų pakopai skirtam valstybės įnašui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitąmet pensijos tikrai didės, o galimybė tam panaudoti „Sodros“ rezervo viršplanines pajamas yra svarstytina. „Mes pensijas turime didinti ir didinsime tikrai nuo kitų metų, bet mes turime subalansuoti ir rezervo neliesti.

Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai kviečiant teisingumo ministrę apsilankyti Pravieniškių kalėjime, kur, anot profsąjungos, infrastruktūros padėtis yra kritinė, Kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys sako, kad infrastruktūra yra nusidėvėjusi ir kituose kalėjimuose, neatitinka šiuolaikinių poreikių. „Įvardinčiau, kad ne tik Pravieniškių kalėjime – turime tų problemų visuose kalėjimuose.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasaulyje smarkiai išaugus energetikos išteklių kainoms, rinkos reguliuotojo vadovas sako, kad labai tikėtina, jog visuomeninės elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams antrąjį metų pusmetį augs. „Pagal tas tendencijas, kurios yra matomos rinkoje, turbūt jokia čia paslaptis, kad tarifai antram pusmečiui turi tikimybę didėti.

Lenkijos valdžiai sumažinus mokesčius degalams taip sušvelninant dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose  smarkiai išaugusių naftos kainų poveikį gyventojams ir verslui, šalies finansų ir ekonomikos ministras sako, kad šalies vyriausybė artimiausiu metu planuoja pasiūlyti viršpelnio mokestį energetikos įmonėms ir taip kompensuoti mažesnes pajamas. „Mes svarstome įvairias viršpelnio mokesčio galimybes. Norėtume turėti pasiūlymą iki mėnesio pabaigos, galbūt pirmosiomis gegužės dienomis.

Inovacijų agentūrai ketvirtadienį paviešinus Lietuvos 2026–2035 metų dirbtinio intelekto (DI) strategijos gaires, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad kalbamasi su užsienio įmonėmis dėl investavimo į DI infrastruktūrą, įskaitant duomenų centrus. Be to, anot jo, investuotojams į DI sektorių svarstoma taikyti mokesčių lengvatas, teikti subsidijas – norima pasiekti, kad per dešimtmetį Lietuva taptų DI centru Europoje.

Seimui praėjusią savaitę sumažinus dyzelino akcizą siekiant amortizuoti šio kuro brangimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ši priemonė jau davė efektą, tačiau visas jos poveikis pasijus per ilgesnį laiką.  „(Energetikos – BNS) krizė tikrai dar nesibaigė. Efektas (akcizo – BNS) tikrai buvo. Yra ta psichologinė dviejų eurų už litrą kaina kalbant apie dyzeliną, tai ji buvo numušta“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Europos Sąjungai raginant šalis mažinti iškastinio kuro vartojimą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad viena iš svarstomų priemonių yra taikyti naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą naujų ir naudotų elektromobilių įsigijimui. „Be abejo, tai yra viena iš tikrai svarbių priemonių ir seniai tokių idėjų buvo.

Pastaruoju metu atleidus nemažai valstybinių įmonių vadovų dar nesibaigus jų kadencijai, premjerė Inga Ruginienė tokią kaitą vadina „normaliu procesu“. Ji pabrėžia, kad reikėtų pasitikėti nepriklausomų valdybų sprendimais. „Visais laikais, metai iš metų, darbuotojų judėjimas vyksta nuolatos, ar tai būtų žemiausi sluoksniai, specialistų lygmuo, ar tai būtų vadovų lygmuo. Tai yra labai normalus procesas.

Finansinių technologijų įmonė „PayRay Bank“ atleidžia 12 arba 40 proc. visų darbuotojų, trečiadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Dalis darbuotojų atleidžiami šalių sutarimu, kiti atleidžiami darbdavio iniciatyva dėl perteklinių funkcijų, BNS teigė tarnyba. Darbuotojus planuojama atleisti iki birželio 5 dienos. Šiuo metu įmonėje dirba 30 darbuotojų. 2025 metais „PayRay Bank“ pranešė atleidžianti 29 iš tuo metu dirbusių 69 darbuotojų.

Nuo šių metų leidus ūkininkams nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, besiribojančius su jų žeme, aplinkos ministras sako tikėjęsis didesnio tokių sandorių masto, todėl žada geriau komunikuoti apie galimybę įsigyti mažus sklypus. „Daugelis ir aš asmeniškai galvojome, kad bus didesnis bumas, bet matome, kad taip nėra“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė Kastytis Žuromskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad spartų infliacijos augimą šiemet labiau lems dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilusios naftos ir degalų kainos nei padidėjęs vidaus vartojimas dėl atgaunamų pinigų iš antros pakopos pensijų fondų. „(Didesnė – BNS) infliacija laukia mūsų pirmiausia dėl kitų priežasčių. Jeigu reikėtų pažvelgti į tai, ar tas vidaus rinkos pagyvėjimas lemia didesnę infliaciją, ar degalų kainos, aš sakyčiau, kad degalų kainos, energetiniai ištekliai.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai sumažėjus laivybai per Hormuzo sąsiaurį, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi svarstyti būdus, kuriais galėtų prisidėti prie saugios laivybos užtikrinimo Artimuosiuose Rytuose. „Laivybos užtikrinimas jau po karinių veiksmų, po aktyvios fazės, irgi yra Europos Sąjungos atsakomybė.

Lenkijos mados ženklas „Tatuum“ žengia į Lietuvą – Vilniuje praėjusią savaitę įregistruota įmonė „Tatuum“, rodo Registrų centro duomenys. Jos vadovas Danielis Flisas BNS nekomentavo, ar Lietuvoje planuojama atidaryti šio ženklo parduotuves. „Oficialiai komentuoti negaliu. Galiu tik pasakyti, kad įregistravome įmonę, nes tai viešai žinoma informacija, tačiau daugiau apie planus komentuoti negaliu“, – BNS sakė D. Flisas. Jis žadėjo šią savaitę išsamiau pakomentuoti veiklos planus Lietuvoje.

Gyventojams, pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendusiems pasitraukti iš antros pensijų pakopos fondų, penktadienį pradėtos mokėti jų įmokėtos lėšos kartu su investicine grąža, BNS pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. „Tas žodis ir būtų tiksliausias – pradėtos mokėti“, – BNS sakė Vaidotas Rūkas. „Sakyčiau, kad dauguma (antros pensijų pakopos fondų valdytojų – BNS) turėjo pradėti mokėti“, – pridūrė jis.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugus degalų kainoms keleivių vežimo autobusais bendrovės sako dirbančios nuostolingai, tačiau kol kas bilietų kainų nekelia. Vis dėlto jos tokios galimybės neatmeta Be to, keleivių vežėjai piktinasi valdžios sprendimu laikinai sumažinti traukinių bilietų kainas. Anot įmonių, taip suteikiamas didelis  konkurencinis pranašumas „Lietuvos geležinkeliams“, o vežėjai autobusais neteks dalies pajamų.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ įsigyti nauji vagonai, skirti intermodaliniams pervežimams, reiškia geležinkelių kryptį iš Rytų į Vakarus.  „Tai yra geležinkelių kryptis į Vakarus, plėtra į Vakarus ir krovinių diversifikavimas, Rytų krovinių atsisakymas, Vakarų krovinių priėmimas į savo rinką“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė J. Taminskas.

Gamybos padalinį Alytuje uždaranti baldų gamybos įmonė „Actona Lithuania“ atleidžia 158, arba 24 proc. visų darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbuotojus planuojama atleisti liepos-spalio mėnesiais, BNS teigė tarnyba. Šiuo metu visuose įmonės padaliniuose dirba 667 žmonės. Kovo viduryje „Actona Lithuania“ valdanti įmonė „Actona Group“ pranešė apie sprendimą uždaryti gamybinį padalinį Alytuje.

Nauja tiesiogine Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ akcininke tapo Vokietijos įmonė „LSTR-11“, pakeitusi ankstesnę akcininkę, pastarosios valdytoją „Lidl International Services“, rodo Registrų centro duomenys. Kaip BNS paaiškino „Lidl Lietuva“, nauja įmonė „LSTR-11“ sukurta sujungti trijų Baltijos šalių „Lidl“ tinklo įmones į vieną grupę.

Krovinių transportavimo įmonėms trūkstant darbuotojų vežėjų atstovai ragina valdžią įvesti atskirą imigracijos kvotą vairuotojams iš trečiųjų šalių. Tuo metu vidaus reikalų viceministrė tikina, kad transporto įmonės išnaudoja apie pusę bendros darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos, be to, ji veikia gerai ir jos neplanuojama keisti, nes Lietuvoje yra labai daug imigrantų.  „Mes norime atskirų kvotų transporto sektoriui, kaip ir buvo anksčiau.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasaulyje kilus naftos ir jos produktų krizei, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva bent jau artimiausiu metu tikrai nepritruks dyzelino.  „Ne, tikrai ne. Kol kas Lietuva tikrai ne“, – žurnalistų paklaustas, ar Lietuva gali patirti degalų trūkumą, trečiadienį sakė ministras. Anot jo, kai kurioms Europos šalims didesnį iššūkį kelia aviacinio kuro stygius.

Šalies prezidentui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tokia priemonė turėtų daug rizikų ir galėtų didinti degalų kainas. „Labai sunku šnekėti apie tokias ganėtinai originalias priemones, kurios kišasi tiesiogiai į rinkos veikimo mechanizmus. Jos turi daug rizikų, bet matome, kad kelios šalys (jas – BNS) taiko.

Seimui antradienį ketinant svarstyti priemones, kaip suvaldyti dėl karo Artimuosiuos Rytuose smarkiai brangstančio kuro kainas, valdančiosios „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kritikuoja Briuselį kuris, anot jo, nesiima lyderystės sprendžiant problemą. „(Europos – BNS) Vadovų Taryba visiškai neatlieka šiandien savo pareigų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūloma apriboti degalinių teisę keisti kainas, nes jos šiuo metu tai daro itin dažnai. „Šiuo metu nėra reglamentuotas kainų keitimo dažnis degalinėse, dėl to pastebime, kad kainos keičiamos ypač dažnai ir dažniausiai tas keitimas yra kainos didėjimo linkme. Dėl to manome, kad reikalingi tokie pakeitimai, kurie yra susiję su dviem dalykais.

Pirmadienį dėl stipraus vėjo Lietuvoje sutrikus elektros tiekimui daugiau nei 3,5 tūkst. klientų, antradienį 7.30 val. duomenimis, elektros vis dar neturėjo daugiau nei 240 klientų. Kaip skelbiama Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje esančiame atjungimų žemėlapyje, dėl sutrikimų elektra atjungta klientams, esantiems Vakarų Lietuvoje – netoli Šilutės, Mažeikių ir Rietavo miestų.

Kovą smarkiai sumažėjus elektros kainoms biržoje, dalis nepriklausomų tiekėjų tikisi kainų mažėjimo ir artimiausiais mėnesiais. Tuo metu kiti prognozių vengia ir pabrėžia neapibrėžtumą dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. „Ignitis grupės“ elektros tiekėjos „Ignitis“ Privačių klientų departamento vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad artimiausiais mėnesiais kainos mažės dėl šiltojo sezono.

Šalies vadovui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūlymas gali neduoti tokio efekto, kokio tikimasi, tačiau pripažįsta, kad jį reikėtų išsamiau išanalizuoti. „Dėl prezidento siūlymo – visos iniciatyvos turbūt yra sveikintinos, kurios galėtų sumažinti degalų kainą mūsų vartotojams.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjus degalų kainoms tinklo „Circle K“ vadovas sako, kad žmonės pastaruoju metu perka apie 10 proc. mažiau degalų, o smulkusis verslas – apie 3,4 proc. Anot Skirmanto Mačiuko, degalų vartojimas ir toliau mažės.   „Nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo karas (vasario 28 dieną – BNS), matome per paskutines savaites, kad privačių vartotojų vartojimas krenta apie 10 proc. (...) Jis, kaip prognozuojama, tikrai kris toliau.

Administracinė našta verslui pernai išaugo apie 5,4 mln. eurų – nepaisant to, kad Lietuvos valdžios institucijos šią naštą sumažino 21 mln. eurų, naujas ES reguliavimas ją padidino 26,4 mln. eurų, antradienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas sako, kad nuolat vyksta diskusijos dėl to, kaip skaičiuoti biurokratijos kaštus verslui.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidėjus degalų kainoms ir Vyriausybei siekiant sumažinti jų įtaką pirmiausia šalies verslui bei žemės ūkiui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pirminė Europos Komisijos (EK) pozicija dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo yra teigiama, tačiau jis pabrėžia, kad reikia sulaukti galutinio Briuselio atsakymo – jis, kaip tikisi ministras, turėtų būti teigiamas.

Nepriklausoma investicinių tyrimų bendrovė „Enlight Research“ padidino tikslinę investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovės „INVL Technology“ akcijos kainą 18,8 proc. iki 5,05 euro. Pagal optimistinį scenarijų akcijos vertė siekia 6,01 euro, o pagal konservatyvų – 4,09 euro, pirmadienį pranešė „INVL Technology“. Prieš paskelbiant vertinimo ataskaitą „INVL Technology“ akcijos kaina „Nasdaq Vilnius“ biržoje pirmadienį siekė 4,1 euro.

Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų šiemet yra sulaukę finansinių sukčių skambučių arba žinučių, rodo naujausia apklausa. Ekspertai sako, kad sukčiai gali suaktyvėti balandį, kai gyventojai atsiims antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Banko „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė teigia, kad balandį padaugės sukčių bandymų išvilioti pinigus.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 5,5 proc. iki 1,73 euro už litrą, dyzelino – 7,7 proc. iki 2,1 euro, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Pirmadienį degalinių tinkluose vidutinės benzino kainos svyravo nuo 1,66 iki 1,85 euro už litrą, dyzelino – nuo 2 iki 2,28 euro. Lietuvoje benzino vidutinė kaina buvo 8,3 proc. mažesnė nei ES vidurkis, dyzelino – 3,2 proc. didesnė.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų Šveicarijos fondų valdymo bendrovės „Quaero Capital“ infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“ parduos už ne mažiau kaip 110 mln. eurų. Taip trečiadienį vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė „Ignitis grupės“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Ignitis grupė“ parduoda 49 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose labiausiai neramina ilgalaikiai jo padariniai – lėtėjanti ekonomika ir auganti infliacija. „Naftos kainos yra tik žiedeliai šitos krizės. Labiau turbūt neramina tie paskui ateinantys padariniai – šiek tiek lėtėjanti ekonomika ir (didėjanti – BNS) infliacija, kuri gali persiduoti į kitus produktus ir paslaugas. Labiausiai žmones visada neramina maisto kainos ir su tuo yra sunkiausia kovoti.

Finansų ministerijai padidinus šių metų infliacijos prognozę, finansų ministras sako, kad kainos gali augti dar labiau, jei užsitęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pasak K. Vaitiekūno, jei karas vis dėlto baigtųsi sparčiau, infliacinis spaudimas atslūgtų. „Peržiūrėjimas ekonominių prognozių dabar remiasi tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose. Tai yra tikrai nežinomybės veiksnys, kuris gali išnykti po mėnesio, kelių savaičių.

Daliai lietuviškų krovinių dėl aukštų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įkainių keliaujant į Rygos uostą, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad LTG krovinių vežimo tarifai bus peržiūrėti. Jo teigimu, dėl konkurencingesnių įkainių nustatymo vyksta derybos, teigiamų jų rezultatų tikimasi gegužę. „Tikrai turime rimtų iššūkių su įkainiais.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ sutarus nuo balandžio naikinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad atsiradus vežėjui, būtų skiriamas finansavimas susisiekimui su Jungtinės Karalystės sostinės Hitrou oro uostu.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ jau panaudojo visą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, BNS informavo įmonė. „Orlen Lietuva“ jau įvykdė nurodymą sumažinti kaupiamo rezervo lygį iki naujos energetikos ministro patvirtintos užduoties“, – komentare BNS teigė įmonė.

Susisiekimo ministerija su verslo, pramonės, savivaldybių atstovais sutarė stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę keliuose ir mažinti jų žalą keliams. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuvos keliuose daugės vilkikų svėrimo vietų, o jų patikros vyks visą parą.

Lazdijų rajone esantis Mockavos terminalas, kuris daugiausia skirtas perkrauti naftos produktų krovinius tarp skirtingų geležinkelio vėžių, bus reorganizuojamas ir prijungtas prie bendrovę „Mockavos terminalas“ valdančios vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“. Tokį sprendimą priėmė vienintelė „Orlen Lietuvos“ akcininkė – Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, o vasario 12 dieną tam pritarė „Orlen Lietuvos“ valdyba, rodo „Orlen Lietuvos“ pateikti dokumen...

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugus naftos bei trąšų kainoms, ūkininkų atstovas bei ekonomistas sako, kad maisto kainos artimiausiu metu dėl to gali kisti minimaliai. Tačiau antroje metų pusėje išaugusios trąšų kainos gali lemti sumažėjusią pasiūlą bei aukštesnes maisto kainas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iki karo Artimuosiuose Rytuose pradžios buvo galima tikėtis, kad šiemet maisto produktai nebrangs, priešingai – kovą ir balandį buvo tikimasi maisto kainų mažėjimo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki 2028 metų Rytų Europos regione planuojama skirti beveik 400 mln. eurų kritinės infrastruktūros apsaugai bei tikimasi, kad iki pusės šio poreikio padengs Europos Sąjunga. „Bendrai finansai sudėlioti, kurie siekia beveik 400 mln. eurų viso regiono apimtyje. Ir, be abejo, tikimės Europos Sąjungos kofinansavimo iki 50 proc.“, – penktadienį Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad dėl augančių atlyginimų darosi sunkiau pritraukti investicijas ir išlaikyti įmones Lietuvoje. „Verslas moka skaičiuoti. Lietuvoje darbo jėgos trūkumas, antra, darbo jėgos kaina išaugo. Kodėl pas mus investicijų buvo savo laiku atėję daugiau? Tai pigi darbo jėga buvo. Dabar darbo jėgos kaštai išaugę.

Lietuvoje vasarį pagaminta rekordiškai daug biometano – beveik 33 gigavatvalandės (GWh) – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai gamyba siekė 12,6 GWh. Palyginti su sausiu, kai biometano gamyba siekė 27,1 GWh, gamyba išaugo 21,4 proc., trečiadienį pranešė dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Vien vasario mėnesį į Lietuvą importuota 15,2 GWh biometano arba 1,7 karto daugiau, o eksportuota 24,9 GWh – 3,3 karto daugiau.

Jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Toliau yra analizuojama, vertinama, kokia situacija naftos rinkose, ar ji stabilizuojasi, ar ji toliau blogėja. Jeigu situacija toliau blogės, tai Lietuva turi patirties, kaip remti verslą ir didinti gyventojų pajamas, ypač pažeidžiamiausias grupes.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra labai „neveiklus“ ieškant būdų, kaip sumažinti kuro kainas, bei mano, kad ministrui gali tekti palikti postą. „Finansų ministrui gali tekti net ir su postu atsisveikinti, nes jeigu šitaip važiuosim toliau. Aš klausiu, ar tarp „valstiečių“, socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ (atstovų – BNS) bus tų, kurie pasitiki juo.

Pusę Lietuvos e. cigarečių rinkos sudaro pilkoji ir juodoji rinkos, rodo naujausia analizė. Muitinė teigia, kad suvaldyti šešėlinę rinką sudėtinga dėl jų importavimo būdo – elektroniniai rūkalai dažniausiai gabenami smulkiomis pašto ar kurjerių siuntomis. Tuo metu verslas sako, kad šešėlinę rinką Lietuvoje lemia dideli akcizai ir griežtas reguliavimas. Vokietijos instituto „Fraunhofer“ atliktos rinkos analizės duomenimis, 51 proc.

Lietuvos ir Čekijos įmonės sutarė bendradarbiauti gynybos ir saugumo pramonės, biotechnologijų, mokslo srityse – jų atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė tai numatančius memorandumus. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, Čekijos pramonė ir Lietuvos įmonių kuriamos technologijos viena kitą papildo. „Legendinė Čekijos pramonės tradicija puikiai papildo Lietuvos kompetenciją lazerių, jutiklių ir kibernetinio saugumo srityse.