Lukas Oželis

Krovinių transportavimo įmonėms trūkstant darbuotojų vežėjų atstovai ragina valdžią įvesti atskirą imigracijos kvotą vairuotojams iš trečiųjų šalių. Tuo metu vidaus reikalų viceministrė tikina, kad transporto įmonės išnaudoja apie pusę bendros darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos, be to, ji veikia gerai ir jos neplanuojama keisti, nes Lietuvoje yra labai daug imigrantų.  „Mes norime atskirų kvotų transporto sektoriui, kaip ir buvo anksčiau.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasaulyje kilus naftos ir jos produktų krizei, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva bent jau artimiausiu metu tikrai nepritruks dyzelino.  „Ne, tikrai ne. Kol kas Lietuva tikrai ne“, – žurnalistų paklaustas, ar Lietuva gali patirti degalų trūkumą, trečiadienį sakė ministras. Anot jo, kai kurioms Europos šalims didesnį iššūkį kelia aviacinio kuro stygius.

Šalies prezidentui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tokia priemonė turėtų daug rizikų ir galėtų didinti degalų kainas. „Labai sunku šnekėti apie tokias ganėtinai originalias priemones, kurios kišasi tiesiogiai į rinkos veikimo mechanizmus. Jos turi daug rizikų, bet matome, kad kelios šalys (jas – BNS) taiko.

Seimui antradienį ketinant svarstyti priemones, kaip suvaldyti dėl karo Artimuosiuos Rytuose smarkiai brangstančio kuro kainas, valdančiosios „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kritikuoja Briuselį kuris, anot jo, nesiima lyderystės sprendžiant problemą. „(Europos – BNS) Vadovų Taryba visiškai neatlieka šiandien savo pareigų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūloma apriboti degalinių teisę keisti kainas, nes jos šiuo metu tai daro itin dažnai. „Šiuo metu nėra reglamentuotas kainų keitimo dažnis degalinėse, dėl to pastebime, kad kainos keičiamos ypač dažnai ir dažniausiai tas keitimas yra kainos didėjimo linkme. Dėl to manome, kad reikalingi tokie pakeitimai, kurie yra susiję su dviem dalykais.

Pirmadienį dėl stipraus vėjo Lietuvoje sutrikus elektros tiekimui daugiau nei 3,5 tūkst. klientų, antradienį 7.30 val. duomenimis, elektros vis dar neturėjo daugiau nei 240 klientų. Kaip skelbiama Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje esančiame atjungimų žemėlapyje, dėl sutrikimų elektra atjungta klientams, esantiems Vakarų Lietuvoje – netoli Šilutės, Mažeikių ir Rietavo miestų.

Kovą smarkiai sumažėjus elektros kainoms biržoje, dalis nepriklausomų tiekėjų tikisi kainų mažėjimo ir artimiausiais mėnesiais. Tuo metu kiti prognozių vengia ir pabrėžia neapibrėžtumą dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. „Ignitis grupės“ elektros tiekėjos „Ignitis“ Privačių klientų departamento vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad artimiausiais mėnesiais kainos mažės dėl šiltojo sezono.

Šalies vadovui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūlymas gali neduoti tokio efekto, kokio tikimasi, tačiau pripažįsta, kad jį reikėtų išsamiau išanalizuoti. „Dėl prezidento siūlymo – visos iniciatyvos turbūt yra sveikintinos, kurios galėtų sumažinti degalų kainą mūsų vartotojams.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjus degalų kainoms tinklo „Circle K“ vadovas sako, kad žmonės pastaruoju metu perka apie 10 proc. mažiau degalų, o smulkusis verslas – apie 3,4 proc. Anot Skirmanto Mačiuko, degalų vartojimas ir toliau mažės.   „Nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo karas (vasario 28 dieną – BNS), matome per paskutines savaites, kad privačių vartotojų vartojimas krenta apie 10 proc. (...) Jis, kaip prognozuojama, tikrai kris toliau.

Administracinė našta verslui pernai išaugo apie 5,4 mln. eurų – nepaisant to, kad Lietuvos valdžios institucijos šią naštą sumažino 21 mln. eurų, naujas ES reguliavimas ją padidino 26,4 mln. eurų, antradienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas sako, kad nuolat vyksta diskusijos dėl to, kaip skaičiuoti biurokratijos kaštus verslui.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidėjus degalų kainoms ir Vyriausybei siekiant sumažinti jų įtaką pirmiausia šalies verslui bei žemės ūkiui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pirminė Europos Komisijos (EK) pozicija dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo yra teigiama, tačiau jis pabrėžia, kad reikia sulaukti galutinio Briuselio atsakymo – jis, kaip tikisi ministras, turėtų būti teigiamas.

Nepriklausoma investicinių tyrimų bendrovė „Enlight Research“ padidino tikslinę investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovės „INVL Technology“ akcijos kainą 18,8 proc. iki 5,05 euro. Pagal optimistinį scenarijų akcijos vertė siekia 6,01 euro, o pagal konservatyvų – 4,09 euro, pirmadienį pranešė „INVL Technology“. Prieš paskelbiant vertinimo ataskaitą „INVL Technology“ akcijos kaina „Nasdaq Vilnius“ biržoje pirmadienį siekė 4,1 euro.

Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų šiemet yra sulaukę finansinių sukčių skambučių arba žinučių, rodo naujausia apklausa. Ekspertai sako, kad sukčiai gali suaktyvėti balandį, kai gyventojai atsiims antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Banko „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė teigia, kad balandį padaugės sukčių bandymų išvilioti pinigus.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 5,5 proc. iki 1,73 euro už litrą, dyzelino – 7,7 proc. iki 2,1 euro, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Pirmadienį degalinių tinkluose vidutinės benzino kainos svyravo nuo 1,66 iki 1,85 euro už litrą, dyzelino – nuo 2 iki 2,28 euro. Lietuvoje benzino vidutinė kaina buvo 8,3 proc. mažesnė nei ES vidurkis, dyzelino – 3,2 proc. didesnė.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų Šveicarijos fondų valdymo bendrovės „Quaero Capital“ infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“ parduos už ne mažiau kaip 110 mln. eurų. Taip trečiadienį vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė „Ignitis grupės“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Ignitis grupė“ parduoda 49 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose labiausiai neramina ilgalaikiai jo padariniai – lėtėjanti ekonomika ir auganti infliacija. „Naftos kainos yra tik žiedeliai šitos krizės. Labiau turbūt neramina tie paskui ateinantys padariniai – šiek tiek lėtėjanti ekonomika ir (didėjanti – BNS) infliacija, kuri gali persiduoti į kitus produktus ir paslaugas. Labiausiai žmones visada neramina maisto kainos ir su tuo yra sunkiausia kovoti.

Finansų ministerijai padidinus šių metų infliacijos prognozę, finansų ministras sako, kad kainos gali augti dar labiau, jei užsitęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pasak K. Vaitiekūno, jei karas vis dėlto baigtųsi sparčiau, infliacinis spaudimas atslūgtų. „Peržiūrėjimas ekonominių prognozių dabar remiasi tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose. Tai yra tikrai nežinomybės veiksnys, kuris gali išnykti po mėnesio, kelių savaičių.

Daliai lietuviškų krovinių dėl aukštų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įkainių keliaujant į Rygos uostą, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad LTG krovinių vežimo tarifai bus peržiūrėti. Jo teigimu, dėl konkurencingesnių įkainių nustatymo vyksta derybos, teigiamų jų rezultatų tikimasi gegužę. „Tikrai turime rimtų iššūkių su įkainiais.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ sutarus nuo balandžio naikinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad atsiradus vežėjui, būtų skiriamas finansavimas susisiekimui su Jungtinės Karalystės sostinės Hitrou oro uostu.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ jau panaudojo visą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, BNS informavo įmonė. „Orlen Lietuva“ jau įvykdė nurodymą sumažinti kaupiamo rezervo lygį iki naujos energetikos ministro patvirtintos užduoties“, – komentare BNS teigė įmonė.

Susisiekimo ministerija su verslo, pramonės, savivaldybių atstovais sutarė stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę keliuose ir mažinti jų žalą keliams. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuvos keliuose daugės vilkikų svėrimo vietų, o jų patikros vyks visą parą.

Lazdijų rajone esantis Mockavos terminalas, kuris daugiausia skirtas perkrauti naftos produktų krovinius tarp skirtingų geležinkelio vėžių, bus reorganizuojamas ir prijungtas prie bendrovę „Mockavos terminalas“ valdančios vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“. Tokį sprendimą priėmė vienintelė „Orlen Lietuvos“ akcininkė – Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, o vasario 12 dieną tam pritarė „Orlen Lietuvos“ valdyba, rodo „Orlen Lietuvos“ pateikti dokumen...

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugus naftos bei trąšų kainoms, ūkininkų atstovas bei ekonomistas sako, kad maisto kainos artimiausiu metu dėl to gali kisti minimaliai. Tačiau antroje metų pusėje išaugusios trąšų kainos gali lemti sumažėjusią pasiūlą bei aukštesnes maisto kainas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iki karo Artimuosiuose Rytuose pradžios buvo galima tikėtis, kad šiemet maisto produktai nebrangs, priešingai – kovą ir balandį buvo tikimasi maisto kainų mažėjimo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki 2028 metų Rytų Europos regione planuojama skirti beveik 400 mln. eurų kritinės infrastruktūros apsaugai bei tikimasi, kad iki pusės šio poreikio padengs Europos Sąjunga. „Bendrai finansai sudėlioti, kurie siekia beveik 400 mln. eurų viso regiono apimtyje. Ir, be abejo, tikimės Europos Sąjungos kofinansavimo iki 50 proc.“, – penktadienį Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad dėl augančių atlyginimų darosi sunkiau pritraukti investicijas ir išlaikyti įmones Lietuvoje. „Verslas moka skaičiuoti. Lietuvoje darbo jėgos trūkumas, antra, darbo jėgos kaina išaugo. Kodėl pas mus investicijų buvo savo laiku atėję daugiau? Tai pigi darbo jėga buvo. Dabar darbo jėgos kaštai išaugę.

Lietuvoje vasarį pagaminta rekordiškai daug biometano – beveik 33 gigavatvalandės (GWh) – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai gamyba siekė 12,6 GWh. Palyginti su sausiu, kai biometano gamyba siekė 27,1 GWh, gamyba išaugo 21,4 proc., trečiadienį pranešė dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Vien vasario mėnesį į Lietuvą importuota 15,2 GWh biometano arba 1,7 karto daugiau, o eksportuota 24,9 GWh – 3,3 karto daugiau.

Jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Toliau yra analizuojama, vertinama, kokia situacija naftos rinkose, ar ji stabilizuojasi, ar ji toliau blogėja. Jeigu situacija toliau blogės, tai Lietuva turi patirties, kaip remti verslą ir didinti gyventojų pajamas, ypač pažeidžiamiausias grupes.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra labai „neveiklus“ ieškant būdų, kaip sumažinti kuro kainas, bei mano, kad ministrui gali tekti palikti postą. „Finansų ministrui gali tekti net ir su postu atsisveikinti, nes jeigu šitaip važiuosim toliau. Aš klausiu, ar tarp „valstiečių“, socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ (atstovų – BNS) bus tų, kurie pasitiki juo.

Pusę Lietuvos e. cigarečių rinkos sudaro pilkoji ir juodoji rinkos, rodo naujausia analizė. Muitinė teigia, kad suvaldyti šešėlinę rinką sudėtinga dėl jų importavimo būdo – elektroniniai rūkalai dažniausiai gabenami smulkiomis pašto ar kurjerių siuntomis. Tuo metu verslas sako, kad šešėlinę rinką Lietuvoje lemia dideli akcizai ir griežtas reguliavimas. Vokietijos instituto „Fraunhofer“ atliktos rinkos analizės duomenimis, 51 proc.

Lietuvos ir Čekijos įmonės sutarė bendradarbiauti gynybos ir saugumo pramonės, biotechnologijų, mokslo srityse – jų atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė tai numatančius memorandumus. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, Čekijos pramonė ir Lietuvos įmonių kuriamos technologijos viena kitą papildo. „Legendinė Čekijos pramonės tradicija puikiai papildo Lietuvos kompetenciją lazerių, jutiklių ir kibernetinio saugumo srityse.

Seimui nusprendus skubos tvarka svarstyti sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako to neprašiusi. „Skuba atsirado Seime. Turbūt nepakomentuosiu kodėl, bet mūsų (ministerijos – BNS) požiūriu čia jokios skubos nėra“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė. „Jokios skubos neturim. Planavom, kad įstatymas bus priimtas praeitoje Seimo sesijoje.

Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ šiemet planuoja investuoti 13 mln. eurų, atidaryti keturias naujas parduotuves ir rekonstruoti aštuonias, sako įmonės generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius. „Šiais metais planuojame apie 13 mln. eurų investicijų, keturios naujos parduotuvės mūsų planuose, aštuonios (parduotuvių – BNS) rekonstrukcijos. Mes tikrai nesustosime. Plėtra iš mūsų dėmesio lauko niekur nedings“, – portalo „Verslo žinios“ tinklalaidėje kalbėjo V. Lukoševičius.

Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad degalų kainų lubos galėtų būti viena iš priemonių sumažinti kuro kainų augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad toks sprendimas būtų blogas ir netoliaregiškas. Jis užsiminė apie galimybę mažinti akcizus kurui, jei konfliktas Irane užsitęs.

Europos Sąjungai ir Didžiojo septyneto (G7) šalims svarstant panaudoti naftos rezervą  siekiant sušvelninti jos kainos augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai suveiktų tik trumpuoju laikotarpiu. „Be abejo, tai amortizatorius, kurį galima naudoti. Jeigu yra trumpalaikis šokas, tai jis (rezervas – BNS) tikrai suveikia, ilgesniame periode tai nebus veiksminga, bet trumpalaikį šoką sugerti tai padėtų ir tai yra geras, protingas sprendimas.

Dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, anot politikės, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to augant energijos išteklių kainoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad paveiktam verslui būtų ieškoma pagalbos priemonių, jeigu tokia situacija tęsis. „Kalbėjome apie tai, kokios būtų galimos priemonės.

Pagirių gyventojams vėl skundžiantis dėl iš medžio plaušų plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ galimai į aplinką patekusio medžio plaušo, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo tyrimą, BNS informavo departamentas. Į Pagirius buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūra, kuri paėmė mėginius nuo paviršių, esančių gyventojų kiemuose, taip pat iš „Homanit“ teritorijos, siekiant nustatyti, ar plaušas pasklido iš įmonės teritorijos.

Pagirių gyventojams vėl skundžiantis, kad iš medžio plaušų plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ į aplinką pateko medžio plaušas, gamykla teigia jokių incidentų nefiksavusi, tačiau patvirtino, kad į gamyklą atvyko Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai. AAD taip pat BNS patvirtino, kad pareigūnai buvo išvykę į Pagirius, daugiau informacijos kol kas nepateikė. Vokietijos kapitalo gamykla „Homanit Lietuva“ BNS teigė, kad joks gamybinis incidentas neįvyko.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose naftos kainoms šoktelėjus į viršų, degalinių atstovai Lietuvoje teigia, kad degalų kainas tai galėtų paveikti po vienos ar dviejų savaičių. Anot jų, dabartinis naftos kainų augimas nėra drastiškas, todėl degalai gali brangti keliais centais. Tačiau jei konfliktas užsitęs, naftos kainos kiltų smarkiau.

Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūros priekrantėje sugaunamų šprotų žvejybos kvota šiemet turėtų siekti 10,1 tonos, o strimelių – 91,5 tonos. Be to, rytinių menkių priegaudos kvota turėtų būti 2,2 tonos, lašišų – 30 vienetų, nurodoma žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymo projekte. Ministras kvotų dydį nustatė vadovaudamasis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu, rašoma projekte.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmones vienijančio „Aljanso Aibė“ 2024 metais uždirbo 7,3 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 proc. daugiau (7 mln. eurų) ir už 2023 metus akcininkams išmokėjo 1,3 mln. eurų dividendų – 6,1 karto daugiau nei už ankstesnius metus (213 tūkst. eurų), rodo ataskaita Registrų centrui. „Aibės“ konsoliduotos pajamos užpernai siekė 264 mln. eurų ir buvo 9 proc. didesnės nei 2023 metais (242 mln.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad jei Muitinės departamento direktoriaus konkursas vyko teisėtai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas turėtų paskirti jį laimėjusią dabartinę vadovo pavaduotoją Žanetą Rudaitienę. „Jeigu yra valstybės tarnybos konkursas, tai jis vykdomas pagal teisės aktus. Ten nėra improvizacijos, kad noriu skelbiu (konkursą – BNS), noriu nutraukiu, noriu pradedu, noriu pabaigiu.

Pagirių gyventojai, pirmadienį protestavę prieš Vokietijos kapitalo medžio plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ veiklą Pagiriuose, sako, kad gamyklos skleidžiama tarša skatina pardavinėti turtą ir kraustytis gyventi kitur.

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad už aplinkosaugą atsakingos institucijos turi aktyviau prižiūrėti Vokietijos kapitalo medžio plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ veiklą Pagiriuose, Vilniaus rajone. „Jeigu mes kalbame apie tai, kad yra problemų, tai kontroliuojančios institucijos turi aktyviau dirbti“, – po susitikimo su Vilniaus rajono vadovybe pirmadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Elektros tiekimo veiklą 2023 metais nutraukusi bendrovė „Birštono elektra“ valstybei per 10 dienų turės grąžinti 16,7 tūkst. eurų nepagrįstai panaudotų kompensacijų. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustačiusi, kad dalis bendrovės 2023 metais gautų kompensacijų klientų elektros kainai mažinti buvo nepagrįstos, pranešė VERT.

Baigiantis pirmajai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus kadencijai, Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad prezidentas naują centrinio banko vadovą rinksis iš kelių kandidatų, o tarp jų bus ir dabartinis vadovas. „Prezidentas sieks rinktis iš kelių kandidatų. Ponas Gediminas Šimkus išreiškė norą kandidatuoti antrai kadencijai.

Geležinkelį iki Rūdninkų karinio poligono už 30,2 mln. eurų (su PVM) suprojektuos ir nuties vienos didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įmonės Geležinkelio tiesimo centras konsorciumas, BNS pranešė LTG infrastruktūros valdymo įmonė „LTG Infra“. Įmonės vasario 10 dieną pasirašė tai numatančią sutartį.

Europos Komisija (EK) spaudžia Latviją spartinti europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, teigia valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros valdymo įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Pasak jo, Latviją teko spausti ir anksčiau įgyvendinant bendrus strateginius projektus.   „Estai juda taip pat sparčiai, kaip ir mes, o su latviais klasikinė gaunasi situacija megaprojektuose.