Lukas Oželis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako gavęs pažadą iš koalicijos partnerių, kad vaiko priežiūros išmokos bus didinamos nuo kitų metų liepos. „Taip“, – po Koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė V. Sinkevičius, paklaustas, ar gavo pažadą, kad išmokos bus didinamos nuo kitų metų vidurio. Politikas atkreipė dėmesį į prastą komunikaciją tarp ministerijų šiuo klausimu. „Geras klausimas, kodėl mes turim tą kakofoniją.

Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ), pramonės parkų, rezervuotų valstybinių investicinių sklypų infrastruktūra netenkina investuotojų poreikių, todėl siūloma du kartus didinti finansavimą jos vystymui. „Infrastruktūros išsivystymas atsilieka nuo poreikio“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete trečiadienį teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas.

Dėl tiršto rūko antradienio rytą buvo paveikti du skrydžiai – iš Talino ir Rygos į Vilnių skridę Latvijos bendrovės „Air Baltic“ lėktuvai nukreipti į Rygos oro uostą, BNS informavo Lietuvos oro uostai (LTOU). Pasak įmonės, skrydžiai iš Vilniaus į Taliną ir Rygą atidėti iki 11 valandos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rūkas Vilniaus mieste turėtų būti matomas iki 11 valandos.

Verslo atstovai ir politikai sutaria, kad gynybos pramonės projektų koordinavimą būtina centralizuoti – tai padėtų juos įgyvendinti sparčiau. Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis sako, kad gynybos pramonės problemoms aptarti dabar yra per daug formatų, todėl, jo žodžiais, reikalingas „politinis šeimininkas“, kuris tai koordinuotų.

Izraelio atsinaujinančios energetikos bendrovė „Energix Group“ iš Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ už maždaug 25 mln. eurų nusipirko Marijampolės rajone vystomą hibridinį vėjo, saulės ir elektros baterijų parką.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovais pirmadienį aptars maisto sektoriaus konkurencingumą, investicinę aplinką ir nacionalinį saugumą, BNS informavo premjero atstovas Gedas Salyga. Susitikime su LPK Agromaisto ir Bioekonomikos komiteto nariais taip pat bus kalbama apie galimybę nustatyti aiškesnę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos perdirbimo politikos koordinavimą valstybėje.

Paaiškėjus, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį bandyta padegti įmonę, kurioje saugoma „Starlink“ ryšio įranga, premjeras šį incidentą sieja su Rusijos prieš Europą vykdomu hibridiniu karu. „Akivaizdu, jog buvo bandoma vykdyti ar tai sabotažą, ar tai kokią tai diversiją, nes čia yra jau matomi atsikartojantys veiksmai visoje Europoje. Konstatuotina, kad tai yra Rusijos hibridinio karo su diversijos elementais dalis“, – LRT radijui sakė Mindaugas Sinkevičius.

Vyriausybei pasiūlius keliams ir tiltams kitąmet skirti 66 mln. eurų mažesnį finansavimą nei šiemet, savivalda ir rinkos dalyviai tai vadina šokiruojančia žinia bei ragina atstatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, sumažintą pernai, kai pradėjo veikti Valstybinis kelių fondas. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad 2027 metų valstybės biudžeto projektas bus įregistruotas ketvirtadienį. „Jau šiandien bus patalpinta duomenų sistemoj – visas biudžetas bus atviras visai visuomenei. Pristatymas žiniasklaidai bus numatytas, pamatysit detaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys. „Pagrindinė žinia – kad mes investuojam į saugumą: tiek į fizinį saugumą, tiek į socialinį saugumą. O visa kita detaliai mes pristatysim“, – pridūrė ministras.

Galutinį sprendimą, ar valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ statys iki 300 mln. eurų preliminarios vertės anglies dvideginio (CO2) terminalą, tikimasi priimti kitais metais, sako energetikos viceministras. „Mes dabar nepriimam investicinio sprendimo, jis bus priimtas kitų metų.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas trečiadienį pritarė demokratų siūlymui nuo kitų metų įpareigoti degalines realiu laiku teikti kainų duomenis Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). Energetikos viceministras Darius Indriūnas pabrėžė, kad duomenų viešinimas turėtų didinti konkurenciją tarp degalinių. Anot jo, šis sprendimas galėtų padaryti įtaką kainoms ilgalaikėje perspektyvoje.

Energetikos ministerija siūlo koreguoti siūlymą įpareigoti degalines kuro kainas didinti tik kartą per parą – 10 valandą ryto ir tokią tvarką taikyti laikinai – iki šių metų pabaigos, o nuo sausio jos privalėtų realiu laiku teikti kainų duomenis Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). „Mes siūlome šiek tiek koreguoti ir šią priemonę – jeigu taikyti, tai taikyti laikinai – iki sausio pirmos“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje sakė Darius Indriūnas.

Ukrainos gynybos pramonės įmonės Dnipro elektromechanikos gamykla (DEMZ) antrinės Lietuvos įmonės „Baltic metal foundry“ mažiausiai 93 mln. eurų vertės amunicijos ir šaudmenų dalių gamybos projektą Lietuvoje siūloma pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą.

Degalų kainoms pakilus iki aukštumų ir Vyriausybei svarstant priemones, kaip sumažinti jų poveikį gyventojams ir verslui, Lietuvos banko (LB) vadovas siūlo politikams susitarti dėl degalų kainų lygio, kurį pasiekus jų apmokestinimas automatiškai būtų mažinamas. Gediminas Šimkus siūlo, iš degalų surinkus daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) jis galėtų kompensuoti sumažinto akcizo pajamas.

Degalų kainoms pakilus iki aukštumų ir Vyriausybei svarstant priemones, kaip sumažinti jų poveikį gyventojams ir verslui, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė svarsto mažiau nei numatyta trimečiame plane didinti degalų CO2 dedamąją.

Valstybės kontrolei šių metų pradžioje pareiškus, kad krizės metu dalis valstybės rezervo prekių ar maisto produktų gali nepasiekti gyventojų, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad tam jau rengiamas logistikos planas, už kurį atsakinga Susisiekimo ministerija. „Viskas gerai, kad vyksta sandėlių decentralizavimas, tai reiškia, kad mes nesutelkiame rezervo vienoje lokacijoje arba keliose. (...) Tai yra turbūt logiškai suprantama ir paaiškinama.

Vienas euras, investuotas į automobilių kelių tinklo remontą ir priežiūrą, valstybei sukuria apie 1,5–1,7 euro ekonominės naudos, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas. Anot jo, per metus valstybinės reikšmės keliams skiriami vidutiniškai 392 mln. eurų šalies ekonomikai sukuria apie 581 mln. eurų naudos, o iš jų beveik 75 mln. eurų mokesčiais grįžta į valstybės biudžetą.

Lietuvos dronų gamintoja „RSI Europe“ planuoja investuoti iki 50 mln. eurų į gamyklą Panevėžio rajone, kur kurs ir gamins gynybos sistemas. Įmonė su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pasirašys stambaus investicinio projekto sutartį, trečiadienį pranešė ministerija. „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas BNS paaiškino, kad sutartis leis įmonei be konkurso nuomotis valstybinį žemės sklypą: „Sutarties pasirašymas suteikia vieną iš valstybės sklypų ilgalaikei nuomai.

Rugpjūčio pabaigoje šalį nusiaubus galingai audrai ir vėliau pasitraukus tris savaites jos padarinius atstatinėjusios įmonės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovui, energetikos viceministras sako matantis ir ESO akcininkės, energetikos grupės „Ignitis grupė“ atsakomybę. Anot Gabrieliaus Gorbačevskio, „Ignitis grupė“ nepakankamai skyrė dėmesio ESO valdomam elektros tinklui. „Iš mūsų pusės, nors ESO atsako už 45 proc.

Ispanijos jūrinių paslaugų milžinės „Boluda Corporacion Maritima“ ir pasaulinės laivybos milžinės MSC valdoma laivų vilkikų operatorė „Boluda Towage“, save vadinanti šio sektoriaus lydere pasaulyje, kuriasi Lietuvoje. Įmonė „Boluda Towage Lithuania“ įregistruota pirmadienį Vilniuje. Ją įsteigė Nyderlandų „Boluda Finance“, rodo įmonės steigimo aktas, pateiktas Registrų centrui.

Vyriausybei pristačius šeimos paketą, kuriuo siekiama didinti gimstamumą ir kuriam įgyvendinti papildomai reikėtų beveik 800 mln. eurų, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nėra pakankamai aiškūs šio plano finansavimo šaltiniai. „Labai didelės vertės paketas, tikslumas tų finansinių šaltinių – iš ko jis bus finansuojamas, nėra pakankamai aiškus“, – antradienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Siūloma ekstremalių situacijų metu leisti energetikos įmonėms skubiai pasitelkti ES įmones Vilnius, rugsėjo 10 d. (BNS). Energetikams ir jų rangovams daugiau nei dvi savaites atstatant elektros tiekimą po Lietuvoje praūžusios galingos audros grupė Seimo narių siūlo leisti įmonėms ekstremalių situacijų metu skubiai pasitelkti kitų ES šalių įmonių pagalbą.

Prieš daugiau nei dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 700 vartotojų, sako įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė. „Elektros energijos tiekimas atkurtas jau 99,8 proc. ESO klientų. Šiuo metu daugiau nei 300 brigadų dirba, kad likusiems 700 mūsų klientų elektros tiekimas būtų atnaujintas artimiausiu metu. Daugiausiai tinklo remonto darbų yra Utenos regione, ten sutelktos visos ESO ir rangovų pajėgos“, – komentare BNS teigė Rasa Juodkienė.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto įgyvendinimą optimizavus procesus pavyko paankstinti trejais metais. Ministras tikina, kad aplinkkelis bus pastatytas 2032 metais. „Sugretinome, optimizavome procesus ir tokiu būdu sutaupėme trejus metus, nes buvo planuota, kad pietinis aplinkkelis bus baigtas statyti ir eismas atidarytas 2035 metais.

Nebeveikiančiai ir milijardinės vertės uždarymo projektus įgyvendinančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE, prekės ženklas „Altra“) nuo rugsėjo pradėjus nemokamai į darbą iš jo vežti darbuotojus, gyvenančius Zarasų bei Ignalinos rajonuose, pastarųjų merai tokį sprendimą vertina pozityviai. Anot jų, abiejuose rajonuose užimtumo lygis yra žemas, o susisiekimas – svarbus kriterijus ieškantiems darbo.

Beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai ir elektros vis dar neturint daliai vartotojų, „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad finansų ministras turėtų pareikšti nepasitikėjimą valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdyba.

Siekiant pagrindines šalies ligonines paruošti be trikdžių veikti įvairių ekstremalių situacijų metu iki 2030 metų į jų operacinių įrengimą po žeme planuojama investuoti apie 300 mln. eurų, o Kauno klinikos, tikėtina, bus pirma tai įgyvendinanti ligoninė, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvau susitikęs su didžiausių medicinos įstaigų atstovais.

Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ arbitraže siekia prisiteisti 104 mln. eurų iš buvusios rangovės – finansinių sunkumų patiriančios JK energetikos projektų valdymo bendrovės „Petrofac“, su kuria Lietuvos įmonė pernai nutraukė beveik 1 mlrd. eurų vertės sutartį dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. „Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniam arbitražui praėjusią savaitę pateiktu ieškiniu taip pat prašo laikinai areštuoti 104 mln.

Pasikeitus Darbo kodeksui ir įpareigojus darbuotojus įtraukti į įmonių valdybas Vilniaus savivaldybė nusprendė nuo spalio pabaigos atšaukti ir iš naujo suformuoti penkių jos valdomų įmonių valdybas. Pokyčiai laukia įmonių „ID Vilnius“, Vilniaus vystymo kompanija (VVK), „Miesto gijos“, „Grinda“, „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) valdybų, BNS pranešė savivaldybės administracijos direktoriaus Adomas Bužinskas.

Artėjantį žiemos sezoną Airijos pigių skrydžių oro bendrovė „Ryanair“ neskraidins iš Kauno į Ispanijos sostinę Madridą ir Italijos miestą Peskarą, BNS informavo Lietuvos oro uostai (LTOU). LTOU Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė pabrėžė, kad tai yra konkretaus sezono tvarkaraščio pokytis, todėl negalima teigti, kad šių krypčių atsisakoma visam laikui. „Oro bendrovės savo maršrutų tinklą ir skrydžių dažnius peržiūri kiekvieną sezoną.

Dėl savaitgalį praūžusios audros maždaug 50 tūkst. gyventojų netekus mobiliojo ar interneto ryšio, prezidento patarėjas pabrėžė, kad telekomunikacijų bendrovių turimi mobilaus ryšio bokštai turėtų turėti elektros generatorius – tai leistų ilgesniam laikui užtikrinti jų veiklą. „Taip pat regionuose buvo susidurta su ryšio problemomis – telekomunikacijų bokštai neveikė ir apie 50 tūkst. vartotojų neturėjo ryšio.

Savaitgalį praūžus audrai bei dėl jos padarinių Kazlų Rūdos savivaldybei paskelbus ekstremalią padėtį, Lietuvos kariuomenė padės šiai savivaldybei tvarkytis su audros padariniais, pranešė krašto apsaugos ministras. „Audros padariniai Lietuvoje tebėra sunkūs – dalis žmonių vis dar likę be elektros, o atokesnes sodybas pasiekti nėra lengva. Atsakingos tarnybos pilnai mobilizuotos ir skubiai šalina audros padarinius. Visgi procesas ilgas.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų prekybininkai teigia, kad smarkiai išaugo elektros generatorių pardavimai. Elektroninės parduotuvės „Varle.lt“ produkto vadovas Aivaras Saniukas BNS teigė, kad pirmadienį jų pardavimai išaugo 150 kartų. „Galiu drąsiai teigti, kad retai kuris ruošiasi iš anksto, todėl, praūžus tokiai audrai, kokią turėjom savaitgalį, generatorių pardavimai šiandien išaugo apie 150 kartų.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad audra atskleidė įsisenėjusias valstybės problemas. „Akivaizdu, kad šita situacija su audra apnuogino valstybės senas problemas, kurios buvo nespręstos ir dėl to mes turim tai, ką turim. Šiandien turim situaciją, kurią reikia greitai likviduoti ir judėti į priekį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus savivaldybės bei Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) veiksmų sprendžiant regiono šiukšlių krizę, BNS informavo tarnyba. Elektrėnų savivaldybė Generalinės prokuratūros prašė įvertinti VAATC sprendimą vežti regiono mišrias komunalines atliekas į sąvartyną Kazokiškėse teisėtumą ir galimas jo pasekmes. STT liepos 27 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ netiesiogiai valdoma orlaivių interjero įmonė „JETMS Interiors“ likviduojama ir atleidžia visus 27 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Sprendimą likviduoti įmonę rugpjūčio 12 dieną priėmė Kauno rajone įsikūrusios bendrovės vienintelė akcininkė, Airijoje registruota įmonė „JETMS Holdings Limited“, rodo jos sprendimas, pateiktas Registrų centrui.

Daugiau nei 0,5 mlrd. eurų vertės Kairių karinio miestelio vystytojo konkurse dalyvauja statybų įmonės „Eika group“, „Merko statyba“, „Devgru“ bei bendrovių „Fegda grupė“ ir „Conresta group“ įkurta įmonė „CF Kairiai“, BNS pranešė šaltiniai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad lubų panaikinimas vaiko priežiūros išmokoms būtų didelė našta biudžetui, tačiau tokio sprendimo visiškai neatmeta. Vyriausybės vadovas teigia, kad svarstoma didinti išmokų lubas bei akcentuoja, kad valstybė yra finansiškai pajėgi skatinti gimstamumą. „Dabar turime apribojimus, tam tikras išmokų lubas, tai tas lubas svarstome didinti.

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelį elektrifikuojanti Ispanijos bendrovė „Elecnor“ ir jos partnerė „Instalaciones Inabensa“ iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ siekia prisiteisti dar daugiau nei 0,9 mln. eurų. Ispanijos bendrovės Vilniaus apygardos teismo prašo jų naudai priteisti 895 tūkst. eurų išlaidų už papildomus darbus, 16 tūkst. eurų delspinigių bei 10,15 proc. metų palūkanų, BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

 Vilniaus šiukšlių krizei sukėlus rizikų ir kitiems regionams, Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) pirmadienį atnaujino išrūšiuotų komunalinių atliekų iš Utenos ir Alytaus regionų deginimą. Tai BNS patvirtino VKJ atstovė Rima Aukštuolytė.

Vilniaus rajone, Pagiriuose veikianti ir nuolat vietos gyventojų dėl taršos kritikuojama Vokietijos kapitalo medžio plaušų plokščių gamybos bendrovė „Homanit Lietuva“ laikinai stabdo gamybą. Bendrovės akcininkės „Homann Holzwerkstoffe“ vadovybė sprendimą priėmė dėl prastesnių nei tikėtasi pirmojo pusmečio grupės įmonių rezultatų, penktadienį pranešė bendrovė.

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras bei Ukrainos gynybos pramonės bendrovės – Dnipro elektromechanikos gamyklos (DEMZ) vadovas penktadienį Vilniuje pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį. Pagal Edvino Grikšo ir Jevheno Muzykino pasirašytą sutartį Ukrainos įmonė Lietuvoje gamins amuniciją ir šaudmenų dalis. Tikimasi, kad ši investicija sukurs iki 450 naujų darbo vietų Alytuje ir Prienų rajone. DEMZ investicijų Lietuvoje suma neskelbiama.

Nesibaigiant Vilniaus šiukšlių krizei, keliančiai rizikų ir kitiems regionams, Vilniaus ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) vadovas Dalius Krinickas sako, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) išrūšiuotas atliekas iš Utenos ir Alytaus regionų vėl priims gavus jėgainės ilgalaikį jų deginimo grafiką.  Anot D. Krinicko, tada bus pakeistas jo įsakymas nurodant, kiek atliekų VKJ priims iš Vilniaus, o kiek – iš Utenos ir Alytaus regionų.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu yra nepasiruošusi pensinio amžiaus didinimui. „Aš manau, kad Lietuva dar nepasiruošusi tam (pensinio amžiaus didinimui – BNS)“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Ruginienė. „Jau 50-ies metų (žmogus – BNS) dažnai praranda sveikatą, negali dirbti savo įprastinio darbo, turi ieškotis kažko tai lengvesnio arba dėl sveikatos praradimo nedarbo spąstai yra.

Nesibaigiant šiukšlių krizei Vilniaus regione sostinės meras sako, kad visi šalies atliekų deginimo pajėgumai yra „butelio kakliukas“ jų tvarkymo grandinėje. „Šiandien tas butelio kakliukas yra atliekų sudeginimo infrastruktūra, kuri yra fiksuota mūsų nacionalinės teisės aktuose. Yra trys jėgainės, kurios degina atliekas, ir kai atsitinka gaisrai, kažkokie remontai, tada tas probleminis klausimas iškyla.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) sutarus su trimis įmonėmis dėl Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo, viena iš jų – „Ekonovus“ – atliekas rūšiuoja nuomojamoje teritorijoje Naujojoje Vilnioje, BNS patvirtino jos vadovas Romas Draskinis. Dėl to kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, tačiau Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad atliekos ten bus tvarkomos laikinai – jų turėtų nelikti per 5–8 savaites.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ketvirtadienį lankysis Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo (MBA) gamyklos teritorijoje, kur apžiūrės, kaip joje tvarkosi gamyklos operavimą perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). „(Aplinkos ministrė atvyks – BNS) pasižiūrėti, kaip mes tvarkomės su situacija, kokia padėtis yra MBA, kaip mes ją sprendžiame, ir pamatyti savo akimis, kaip vyksta teritorijos susigrąžinimas", – BNS teigė VAATC komunikacijos vadovas Germanas Kavalsk...

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, sušauktas sostinės regione kilus atliekų tvarkymo krizei, neįvyko, į jį susirinkus per mažai tarybos narių. „Atsižvelgiant į tai, kad posėdžiui užsiregistravo 15 tarybos narių, kvorumo nėra, posėdis negali būti teisėtas ir laikomas neįvykusiu. Tai ačiū, kad atvykote“, – po tarybos narių registracijos posėdžiui sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. „Planinis mūsų posėdis numatytas rugpjūčio 26 dieną – tada ir pasimatysime.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę iš bendrovės „Energesman“ bei sutarus su kitomis įmonėmis dėl atliekų rūšiavimo, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad šiuo metu jos rūšiuojamos brangiau.