Lukas Oželis

Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ šiemet planuoja investuoti 13 mln. eurų, atidaryti keturias naujas parduotuves ir rekonstruoti aštuonias, sako įmonės generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius. „Šiais metais planuojame apie 13 mln. eurų investicijų, keturios naujos parduotuvės mūsų planuose, aštuonios (parduotuvių – BNS) rekonstrukcijos. Mes tikrai nesustosime. Plėtra iš mūsų dėmesio lauko niekur nedings“, – portalo „Verslo žinios“ tinklalaidėje kalbėjo V. Lukoševičius.

Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad degalų kainų lubos galėtų būti viena iš priemonių sumažinti kuro kainų augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad toks sprendimas būtų blogas ir netoliaregiškas. Jis užsiminė apie galimybę mažinti akcizus kurui, jei konfliktas Irane užsitęs.

Europos Sąjungai ir Didžiojo septyneto (G7) šalims svarstant panaudoti naftos rezervą  siekiant sušvelninti jos kainos augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai suveiktų tik trumpuoju laikotarpiu. „Be abejo, tai amortizatorius, kurį galima naudoti. Jeigu yra trumpalaikis šokas, tai jis (rezervas – BNS) tikrai suveikia, ilgesniame periode tai nebus veiksminga, bet trumpalaikį šoką sugerti tai padėtų ir tai yra geras, protingas sprendimas.

Dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, anot politikės, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to augant energijos išteklių kainoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad paveiktam verslui būtų ieškoma pagalbos priemonių, jeigu tokia situacija tęsis. „Kalbėjome apie tai, kokios būtų galimos priemonės.

Pagirių gyventojams vėl skundžiantis dėl iš medžio plaušų plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ galimai į aplinką patekusio medžio plaušo, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo tyrimą, BNS informavo departamentas. Į Pagirius buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūra, kuri paėmė mėginius nuo paviršių, esančių gyventojų kiemuose, taip pat iš „Homanit“ teritorijos, siekiant nustatyti, ar plaušas pasklido iš įmonės teritorijos.

Pagirių gyventojams vėl skundžiantis, kad iš medžio plaušų plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ į aplinką pateko medžio plaušas, gamykla teigia jokių incidentų nefiksavusi, tačiau patvirtino, kad į gamyklą atvyko Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai. AAD taip pat BNS patvirtino, kad pareigūnai buvo išvykę į Pagirius, daugiau informacijos kol kas nepateikė. Vokietijos kapitalo gamykla „Homanit Lietuva“ BNS teigė, kad joks gamybinis incidentas neįvyko.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose naftos kainoms šoktelėjus į viršų, degalinių atstovai Lietuvoje teigia, kad degalų kainas tai galėtų paveikti po vienos ar dviejų savaičių. Anot jų, dabartinis naftos kainų augimas nėra drastiškas, todėl degalai gali brangti keliais centais. Tačiau jei konfliktas užsitęs, naftos kainos kiltų smarkiau.

Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūros priekrantėje sugaunamų šprotų žvejybos kvota šiemet turėtų siekti 10,1 tonos, o strimelių – 91,5 tonos. Be to, rytinių menkių priegaudos kvota turėtų būti 2,2 tonos, lašišų – 30 vienetų, nurodoma žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymo projekte. Ministras kvotų dydį nustatė vadovaudamasis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu, rašoma projekte.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmones vienijančio „Aljanso Aibė“ 2024 metais uždirbo 7,3 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 proc. daugiau (7 mln. eurų) ir už 2023 metus akcininkams išmokėjo 1,3 mln. eurų dividendų – 6,1 karto daugiau nei už ankstesnius metus (213 tūkst. eurų), rodo ataskaita Registrų centrui. „Aibės“ konsoliduotos pajamos užpernai siekė 264 mln. eurų ir buvo 9 proc. didesnės nei 2023 metais (242 mln.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad jei Muitinės departamento direktoriaus konkursas vyko teisėtai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas turėtų paskirti jį laimėjusią dabartinę vadovo pavaduotoją Žanetą Rudaitienę. „Jeigu yra valstybės tarnybos konkursas, tai jis vykdomas pagal teisės aktus. Ten nėra improvizacijos, kad noriu skelbiu (konkursą – BNS), noriu nutraukiu, noriu pradedu, noriu pabaigiu.

Pagirių gyventojai, pirmadienį protestavę prieš Vokietijos kapitalo medžio plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ veiklą Pagiriuose, sako, kad gamyklos skleidžiama tarša skatina pardavinėti turtą ir kraustytis gyventi kitur.

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad už aplinkosaugą atsakingos institucijos turi aktyviau prižiūrėti Vokietijos kapitalo medžio plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ veiklą Pagiriuose, Vilniaus rajone. „Jeigu mes kalbame apie tai, kad yra problemų, tai kontroliuojančios institucijos turi aktyviau dirbti“, – po susitikimo su Vilniaus rajono vadovybe pirmadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Elektros tiekimo veiklą 2023 metais nutraukusi bendrovė „Birštono elektra“ valstybei per 10 dienų turės grąžinti 16,7 tūkst. eurų nepagrįstai panaudotų kompensacijų. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustačiusi, kad dalis bendrovės 2023 metais gautų kompensacijų klientų elektros kainai mažinti buvo nepagrįstos, pranešė VERT.

Baigiantis pirmajai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus kadencijai, Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad prezidentas naują centrinio banko vadovą rinksis iš kelių kandidatų, o tarp jų bus ir dabartinis vadovas. „Prezidentas sieks rinktis iš kelių kandidatų. Ponas Gediminas Šimkus išreiškė norą kandidatuoti antrai kadencijai.

Geležinkelį iki Rūdninkų karinio poligono už 30,2 mln. eurų (su PVM) suprojektuos ir nuties vienos didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įmonės Geležinkelio tiesimo centras konsorciumas, BNS pranešė LTG infrastruktūros valdymo įmonė „LTG Infra“. Įmonės vasario 10 dieną pasirašė tai numatančią sutartį.

Europos Komisija (EK) spaudžia Latviją spartinti europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, teigia valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros valdymo įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Pasak jo, Latviją teko spausti ir anksčiau įgyvendinant bendrus strateginius projektus.   „Estai juda taip pat sparčiai, kaip ir mes, o su latviais klasikinė gaunasi situacija megaprojektuose.

Bankrutuojanti Klaipėdos modulinių namų statybos įmonė „KT Modules“ atleidžia visus 55 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo nuo kovo 4 dienos neteks modulinių namelių surinkėjai, suvirintojai, įvairūs vadybininkai ir vadovai, BNS pranešė tarnyba.

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad kariniam mobilumui ypač svarbioms Lietuvos susisiekimo jungtims išvystyti reikia apie 1 mlrd. eurų. Pasak jo, kariniam mobilumui šalyje reikėtų iš viso apie 4 mlrd. eurų, lėšų bus siekiama gauti iš ES, NATO instrumentų. „Mūsų poreikiai siekia 4 mlrd. eurų, o kritinei (susisiekimo infrastruktūrai – BNS) – apie 1 mlrd. eurų. Suprantame, kokios apimties ir masto tai projektai.

Minint valstybės atkūrimo 108-ąsias metines, maždaug 200 žmonių pirmadienį žygiavo kasmetinėse tautininkų eitynėse Vilniuje. Eitynių dalyviai pirmadienio vakarą rinkosi prie Aušros vartų ir Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki Lukiškių aikštės. Dauguma jų rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika. Prieš eiseną žmonės pasimeldė, sugiedojo giesmę.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dalis Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 metų biudžeto lėšų turėtų būti skirta rytinės Bendrijos sienos apsaugai. Šį poreikį prezidentas aptarė su Vilniuje viešinčia Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola. „Kalbėjomės apie 2028–2034 metų daugiametę finansinę programą. Turime užtikrinti, kad ES biudžetas atitiktų mūsų ambicijas saugumo, konkurencingumo ir sanglaudos srityse.

Lietuvoje sausį mėnesio infliaciajai siekiant 1,5 proc., o metinei – 3,1 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad tam didžiausios įtakos turėjo panaikinta lengvata šildymui, padidinti akcizai. „Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas padidintas šilumos energijai – čia buvo stiprus veiksnys. Turėjome atsiradusį draudimo mokestį, taip vadinamąjį saugumo mokestį. Kaip ir pernai sausį, (...) beveik 4 proc.

Penktadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas renkasi į neeilinį posėdį, kuriame aiškinsis komiteto nario, „aušriečio“ Tomo Domarko sąsajas su byla dėl politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone užkastų pavojingų atliekų. Posėdį su kitais opoziciniais parlamentarais inicijavo komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.

Dėl filmavimo darbų nuo ketvirtadienio ankstaus ryto iki penktadienio vakaro bus uždarytas eismas kelio Vilnius–Utena ruože tarp sankryžos į Paberžę ir sankryžos į Maišiagalą. Už tai valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ neįvardinta įmonė sumokėjo 2,5 tūkst. eurų, pranešė radijas „M-1“. „Filmas bus skirtas tarptautinei auditorijai. „Via Lietuva“ suderino eismo schemas su filmavimo komanda. Iš esmės siekiame atverti infrastruktūrą, suteikti galimybę visiems ja naudotis.

Seimo nario socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus registruotas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žuvitakių įrengimą finansuoti valstybei, parengė lobistas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Tai BNS patvirtino pats Seimo narys, tą rodo ir teisės akto projekto lyginamojo varianto vadinamieji metaduomenys. Iš pradžių parlamentaras bandė tvirtinti, kad projektą rengė jo patarėjai.

Aplinkos ministerijai siūlant Miškų įstatymo pataisas, kuriomis norima labiau apsaugoti miškus, ministerijos atstovas teigia, kad miškininkystės ekonominiai praradimai nebūtų dideli. „Tie praradimai (finansiniai – BNS), kuriuos mes skaičiuojame, nėra jokiu būdu drastiški. Mums atrodo, kad jie yra reikalingi dėl didesnės miškų apsaugos“, – trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia iki paskyrimo nepažinojęs praėjusią savaitę atleisto viceministro Edmundo Mačiežos ir nekomentavo, ar jo kandidatūrą pasiūlė premjerė Inga Ruginienė. „Ne, aš prieš tai asmeniškai nepažinojau“, – žurnalistams pirmadienį teigė K. Žuromskas. „Tai aš irgi negaliu šito pakomentuoti“, – paklaustas, ar E. Mačiežos kandidatūrą pasiūlė I. Ruginienė, sakė ministras.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl buvusio už miškų politiką atsakingo viceminstro Edmundo Mačiežos galimo papirkinėjimo, tačiau tai įrodančių faktų ar dokumentų teisėsaugos institucijai nepateikė. „Pasikreipėme į etikos komisiją (Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją – BNS) ir STT dėl galimų spaudimų priemonių ir interesų konfliktų.

Seimo Antikorupcijos komisija pirmadienį aiškinsis galimą korupciją Aplinkos ministerijoje, jos vadovui Kastyčiui Žuromskui pareiškus, kad atleistas viceministras Edmundas Mačieža galimai galėjo būti papirktas arba paveiktas interesų grupių, kurios priešinasi miškų kirtimo ribojimams. Į neeilinį komisijos posėdį kviečiamas pats K. Žuromskas, taip pat Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.

Nuo sausio įsigaliojus tvarkai, kuri įpareigoja gamintojus ir importuotojus organizuoti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą, nebenaudojamų automobilių tvarkytojų atstovas sako tikintis, kad tai sumažins nelegalios veiklos mastą. Tuo metu automobilių gamintojų ir importuotojų atstovė sako, kad naujos taisyklės suvienodins konkurencines sąlygas rinkoje.

Už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža buvo atleistas, nes stabdė Miškų įstatymo pataisų svarstymo procesą – jomis siekiama labiau saugoti miškus, pareiškė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Už miškų politiką atsakingam aplinkos viceministrui Edmundui Mačiežai pareiškus, kad dalis jo kuruojamos srities sprendimų priimami jam „už nugaros“, Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas BNS patvirtino, kad viceministras prarado pasitikėjimą ir nebegali toliau eiti savo pareigų. „E. Mačiežos teiginiai apie „izoliaciją“ ir jo kuruojamos srities sprendimų priėmimą „už nugaros“, yra klaidinantys.

Į Lietuvą atvykstančių užsienio keliautojų pernai daugėjo 4,4 proc. iki 1,5 mln. Didžioji jų dalis – 77 proc. – Lietuvą nurodė kaip pagrindinį kelionės tikslą, o 90 proc. įspūdžius vertino teigiamai, rodo Valstybės duomenų tarnybos duomenys bei turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tyrimas. „Čia iš tikrųjų yra labai svarbi žinutė, kad į Lietuvą (turistai – BNS) atkeliauja tikslingai, o ne renkasi ją dėl to, kad ji buvo pakeliui.

Dėl didelių šalčių ir nuo sausio panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausio mėnesį bus 85–90 proc. didesnės, palyginti su sąskaitomis už gruodį, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius. „Labai nepalankus mėnuo išaugino šildymo sąskaitas ir panaikinta PVM lengvata. Dėl klimato sąlygų vidutinė šildymo sąskaita 60 kv. metrų butui didėja maždaug 67 proc.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Birštono sveikatingumo ir poilsio centro „Vytautas Mineral SPA“ valdytojos „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ valdoma naujai įkurta įmonė „Thermal Spa“ už 34,6 mln. eurų rekonstruos ir valdys daug metų nebeveikiančius ir apleistus Palangos poilsio namus „Auska“, žinomą kaip Brežnevo vila.  Palangos savivaldybė ketvirtadienį pasirašė 21 metų trukmės koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia įmone „SPA Birštonas“ ir projektą įgyvendinsiančia bendrove „Thermal SPA“, pranešė savivaldybė.

Aukso kainai pasiekus visų laikų rekordą ir perkopus 5 tūkst. JAV dolerių už unciją (šios dienos kursu – 4,2 tūkst. eurų), Lietuvos banko (LB) atstovas teigia, kad šalies centrinis bankas galėjo uždirbti nusipirkęs aukso, tačiau to nepadarė dėl ilgalaikės politikos. „Retrospektyviai žiūrint, be abejo, prašovėm. Jeigu mes būtume nusipirkę daugiau aukso, būtume uždirbę. (...) Aukso kiekį mes turim stabilų nuo tų laikų, kai atkūrė Lietuvos bankas savo veiklą Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Šiaulių apygardos teismo spendimu bankrutavusi SBA grupės tekstilės gamybos grupės „Utenos trikotažas“ antrinė siuvimo įmonė „Šatrija“ likviduojama. Teismas sausio 12 dieną patenkino įmonės nemokumo administratoriaus Juozo Valaičio prašymą likviduoti „Šatriją“ dėl bankroto.

Mažmeninės prekybos tinklą „Šilas“ valdanti Kauno bendrovė „Eiginta“ pernai akcininkams už 2024 metus išmokėjo 10 mln. eurų dividendų, rodo įmonės 2025 metų 9 mėnesių veiklos ataskaita, pateikta Registrų centrui. Už tris 2025-ųjų ketvirčius įmonė siūlė dividendų nemokėti, o 2024 metais už 2023 metus ji išmokėjo 1,6 mln. eurų dividendų. Bendrovės nepaskirstytasis pelnas 2024 metų pabaigoje siekė 23,3 mln. eurų (37 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o rugsėjo pabaigoje – 13,3 mln. eurų.

Vokietijos kapitalo Vilniaus rajono plieninių panelių ir vamzdžių laivams gamintoja „MS Maritime“ atleidžia 13 žmonių, arba 15 proc. darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 118 darbuotojų.   Įmonė tarnybai pranešė, kad darbuotojus atleidžia dėl sumažėjusios darbo apimties ir netektų užsakymų. Darbuotojai bus atleisti sausio pabaigoje.

Valstybės kontrolei pareiškus, kad savivaldybės nekaupia maisto rezervo galimos krizės atveju, Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė.  „Taip, nė viena savivaldybė šiuo metu negalėtų tinkamai pasirūpint (maistu – BNS)“, – BNS teigė Plungės meras A. Klišonis.

Valstybės kontrolei pareiškus, kad savivaldybės nekaupia maisto galimos krizės bei grėsmės valstybei atveju, Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog savivaldai tam trūksta finansavimo ir tinkamų patalpų. „Problemų dėl jo (maisto atsargų sandėliavimo – BNS) yra keletas. Viena iš tų problemų yra finansiniai dalykai – ne visuomet yra gaunami finansai maisto atsargų kaupimui.

Vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Vilniaus prekyba“ valdomos didmeninės vaistų prekybos bendrovės EVD vadovu paskirtas Gediminas Meškauskas. Jis sausio 13 dieną pakeitė Adomą Matusevičių, įmonei vadovavusį nuo 2021 metų vasaros. Įmonė Registrų centrui pranešė, kad sausio 13 dieną tokį sprendimą priėmė bendrovės valdyba.  EVD atstovė Kamilė Šoblinskė BNS patikslino, kad G. Meškauskas paskirtas laikinu įmonės vadovu, šiuo metu vyksta vidinė naujo vadovo atranka.

Kauno modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių statytoja „Ryterna modul“ atleidžia 130 darbuotojų – beveik 60 proc. visų joje dirbančių žmonių, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 222 žmonių. Tarnyba BNS pranešė, kad atleidimų priežastis – darbuotojų funkcijos tapo perteklinės dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos grupės „Vičiūnų grupė“ logistikos įmonė „Vičiūnai“ keičia pavadinimą į „Shiposhi“.  Tokį sprendimą sausio 16 dieną priėmė vienintelė bendrovės akcininkė, nurodė įmonė Registrų centrui. „Vičiūnai“ keičia pavadinimą Tačiau kol kas jokių dokumentų jam įmonė nepateikė, o pavadinimas „Shiposhi“ Juridinių asmenų registre rezervuotas iki liepos 8 dienos.

Skaitmeninio skolinimo įmonė „SME Finance“, valdanti prekės ženklą „smeGo“, su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis smulkiam ir vidutiniams verslui Baltijos šalyse skolins beveik 49 mln. eurų, pranešė įmonė. „Matome, kad Baltijos šalių verslams dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo.

Keturioms Pietų Amerikos valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) po 25 metus trukusių derybų šeštadienį pasirašius svarbų bei prieštaringai vertinamą prekybos susitarimą, Europos Komisijos (EK) atstovas sako, kad jis atvers naujų galimybių Lietuvos verslui, o nuogąstaujančius ūkininkus ramina – jų apsaugai nuo pigios Pietų Amerikos produkcijos numatyti saugikliai.

Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui gerokai išaugo mažųjų bendrijų, kurioms taikomi mažesni mokesčiai, steigimas. Ekspertė sako, jog tai suteiks žmonėms daugiau finansinio lankstumo, tačiau valstybei ilgainiui turės neigiamos įtakos.  Nuo sausio 1 iki 14 dienos Lietuvoje įsteigta 1221 mažoji bendrija – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pat metu (761), BNS pranešė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.