Lukas Oželis

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad kariniam mobilumui ypač svarbioms Lietuvos susisiekimo jungtims išvystyti reikia apie 1 mlrd. eurų. Pasak jo, kariniam mobilumui šalyje reikėtų iš viso apie 4 mlrd. eurų, lėšų bus siekiama gauti iš ES, NATO instrumentų. „Mūsų poreikiai siekia 4 mlrd. eurų, o kritinei (susisiekimo infrastruktūrai – BNS) – apie 1 mlrd. eurų. Suprantame, kokios apimties ir masto tai projektai.

Minint valstybės atkūrimo 108-ąsias metines, maždaug 200 žmonių pirmadienį žygiavo kasmetinėse tautininkų eitynėse Vilniuje. Eitynių dalyviai pirmadienio vakarą rinkosi prie Aušros vartų ir Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki Lukiškių aikštės. Dauguma jų rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika. Prieš eiseną žmonės pasimeldė, sugiedojo giesmę.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dalis Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 metų biudžeto lėšų turėtų būti skirta rytinės Bendrijos sienos apsaugai. Šį poreikį prezidentas aptarė su Vilniuje viešinčia Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola. „Kalbėjomės apie 2028–2034 metų daugiametę finansinę programą. Turime užtikrinti, kad ES biudžetas atitiktų mūsų ambicijas saugumo, konkurencingumo ir sanglaudos srityse.

Lietuvoje sausį mėnesio infliaciajai siekiant 1,5 proc., o metinei – 3,1 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad tam didžiausios įtakos turėjo panaikinta lengvata šildymui, padidinti akcizai. „Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas padidintas šilumos energijai – čia buvo stiprus veiksnys. Turėjome atsiradusį draudimo mokestį, taip vadinamąjį saugumo mokestį. Kaip ir pernai sausį, (...) beveik 4 proc.

Penktadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas renkasi į neeilinį posėdį, kuriame aiškinsis komiteto nario, „aušriečio“ Tomo Domarko sąsajas su byla dėl politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone užkastų pavojingų atliekų. Posėdį su kitais opoziciniais parlamentarais inicijavo komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.

Dėl filmavimo darbų nuo ketvirtadienio ankstaus ryto iki penktadienio vakaro bus uždarytas eismas kelio Vilnius–Utena ruože tarp sankryžos į Paberžę ir sankryžos į Maišiagalą. Už tai valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ neįvardinta įmonė sumokėjo 2,5 tūkst. eurų, pranešė radijas „M-1“. „Filmas bus skirtas tarptautinei auditorijai. „Via Lietuva“ suderino eismo schemas su filmavimo komanda. Iš esmės siekiame atverti infrastruktūrą, suteikti galimybę visiems ja naudotis.

Seimo nario socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus registruotas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žuvitakių įrengimą finansuoti valstybei, parengė lobistas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Tai BNS patvirtino pats Seimo narys, tą rodo ir teisės akto projekto lyginamojo varianto vadinamieji metaduomenys. Iš pradžių parlamentaras bandė tvirtinti, kad projektą rengė jo patarėjai.

Aplinkos ministerijai siūlant Miškų įstatymo pataisas, kuriomis norima labiau apsaugoti miškus, ministerijos atstovas teigia, kad miškininkystės ekonominiai praradimai nebūtų dideli. „Tie praradimai (finansiniai – BNS), kuriuos mes skaičiuojame, nėra jokiu būdu drastiški. Mums atrodo, kad jie yra reikalingi dėl didesnės miškų apsaugos“, – trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia iki paskyrimo nepažinojęs praėjusią savaitę atleisto viceministro Edmundo Mačiežos ir nekomentavo, ar jo kandidatūrą pasiūlė premjerė Inga Ruginienė. „Ne, aš prieš tai asmeniškai nepažinojau“, – žurnalistams pirmadienį teigė K. Žuromskas. „Tai aš irgi negaliu šito pakomentuoti“, – paklaustas, ar E. Mačiežos kandidatūrą pasiūlė I. Ruginienė, sakė ministras.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl buvusio už miškų politiką atsakingo viceminstro Edmundo Mačiežos galimo papirkinėjimo, tačiau tai įrodančių faktų ar dokumentų teisėsaugos institucijai nepateikė. „Pasikreipėme į etikos komisiją (Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją – BNS) ir STT dėl galimų spaudimų priemonių ir interesų konfliktų.

Seimo Antikorupcijos komisija pirmadienį aiškinsis galimą korupciją Aplinkos ministerijoje, jos vadovui Kastyčiui Žuromskui pareiškus, kad atleistas viceministras Edmundas Mačieža galimai galėjo būti papirktas arba paveiktas interesų grupių, kurios priešinasi miškų kirtimo ribojimams. Į neeilinį komisijos posėdį kviečiamas pats K. Žuromskas, taip pat Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.

Nuo sausio įsigaliojus tvarkai, kuri įpareigoja gamintojus ir importuotojus organizuoti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą, nebenaudojamų automobilių tvarkytojų atstovas sako tikintis, kad tai sumažins nelegalios veiklos mastą. Tuo metu automobilių gamintojų ir importuotojų atstovė sako, kad naujos taisyklės suvienodins konkurencines sąlygas rinkoje.

Už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža buvo atleistas, nes stabdė Miškų įstatymo pataisų svarstymo procesą – jomis siekiama labiau saugoti miškus, pareiškė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Už miškų politiką atsakingam aplinkos viceministrui Edmundui Mačiežai pareiškus, kad dalis jo kuruojamos srities sprendimų priimami jam „už nugaros“, Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas BNS patvirtino, kad viceministras prarado pasitikėjimą ir nebegali toliau eiti savo pareigų. „E. Mačiežos teiginiai apie „izoliaciją“ ir jo kuruojamos srities sprendimų priėmimą „už nugaros“, yra klaidinantys.

Į Lietuvą atvykstančių užsienio keliautojų pernai daugėjo 4,4 proc. iki 1,5 mln. Didžioji jų dalis – 77 proc. – Lietuvą nurodė kaip pagrindinį kelionės tikslą, o 90 proc. įspūdžius vertino teigiamai, rodo Valstybės duomenų tarnybos duomenys bei turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tyrimas. „Čia iš tikrųjų yra labai svarbi žinutė, kad į Lietuvą (turistai – BNS) atkeliauja tikslingai, o ne renkasi ją dėl to, kad ji buvo pakeliui.

Dėl didelių šalčių ir nuo sausio panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausio mėnesį bus 85–90 proc. didesnės, palyginti su sąskaitomis už gruodį, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius. „Labai nepalankus mėnuo išaugino šildymo sąskaitas ir panaikinta PVM lengvata. Dėl klimato sąlygų vidutinė šildymo sąskaita 60 kv. metrų butui didėja maždaug 67 proc.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Birštono sveikatingumo ir poilsio centro „Vytautas Mineral SPA“ valdytojos „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ valdoma naujai įkurta įmonė „Thermal Spa“ už 34,6 mln. eurų rekonstruos ir valdys daug metų nebeveikiančius ir apleistus Palangos poilsio namus „Auska“, žinomą kaip Brežnevo vila.  Palangos savivaldybė ketvirtadienį pasirašė 21 metų trukmės koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia įmone „SPA Birštonas“ ir projektą įgyvendinsiančia bendrove „Thermal SPA“, pranešė savivaldybė.

Aukso kainai pasiekus visų laikų rekordą ir perkopus 5 tūkst. JAV dolerių už unciją (šios dienos kursu – 4,2 tūkst. eurų), Lietuvos banko (LB) atstovas teigia, kad šalies centrinis bankas galėjo uždirbti nusipirkęs aukso, tačiau to nepadarė dėl ilgalaikės politikos. „Retrospektyviai žiūrint, be abejo, prašovėm. Jeigu mes būtume nusipirkę daugiau aukso, būtume uždirbę. (...) Aukso kiekį mes turim stabilų nuo tų laikų, kai atkūrė Lietuvos bankas savo veiklą Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Šiaulių apygardos teismo spendimu bankrutavusi SBA grupės tekstilės gamybos grupės „Utenos trikotažas“ antrinė siuvimo įmonė „Šatrija“ likviduojama. Teismas sausio 12 dieną patenkino įmonės nemokumo administratoriaus Juozo Valaičio prašymą likviduoti „Šatriją“ dėl bankroto.

Mažmeninės prekybos tinklą „Šilas“ valdanti Kauno bendrovė „Eiginta“ pernai akcininkams už 2024 metus išmokėjo 10 mln. eurų dividendų, rodo įmonės 2025 metų 9 mėnesių veiklos ataskaita, pateikta Registrų centrui. Už tris 2025-ųjų ketvirčius įmonė siūlė dividendų nemokėti, o 2024 metais už 2023 metus ji išmokėjo 1,6 mln. eurų dividendų. Bendrovės nepaskirstytasis pelnas 2024 metų pabaigoje siekė 23,3 mln. eurų (37 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o rugsėjo pabaigoje – 13,3 mln. eurų.

Vokietijos kapitalo Vilniaus rajono plieninių panelių ir vamzdžių laivams gamintoja „MS Maritime“ atleidžia 13 žmonių, arba 15 proc. darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 118 darbuotojų.   Įmonė tarnybai pranešė, kad darbuotojus atleidžia dėl sumažėjusios darbo apimties ir netektų užsakymų. Darbuotojai bus atleisti sausio pabaigoje.

Valstybės kontrolei pareiškus, kad savivaldybės nekaupia maisto rezervo galimos krizės atveju, Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė.  „Taip, nė viena savivaldybė šiuo metu negalėtų tinkamai pasirūpint (maistu – BNS)“, – BNS teigė Plungės meras A. Klišonis.

Valstybės kontrolei pareiškus, kad savivaldybės nekaupia maisto galimos krizės bei grėsmės valstybei atveju, Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog savivaldai tam trūksta finansavimo ir tinkamų patalpų. „Problemų dėl jo (maisto atsargų sandėliavimo – BNS) yra keletas. Viena iš tų problemų yra finansiniai dalykai – ne visuomet yra gaunami finansai maisto atsargų kaupimui.

Vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Vilniaus prekyba“ valdomos didmeninės vaistų prekybos bendrovės EVD vadovu paskirtas Gediminas Meškauskas. Jis sausio 13 dieną pakeitė Adomą Matusevičių, įmonei vadovavusį nuo 2021 metų vasaros. Įmonė Registrų centrui pranešė, kad sausio 13 dieną tokį sprendimą priėmė bendrovės valdyba.  EVD atstovė Kamilė Šoblinskė BNS patikslino, kad G. Meškauskas paskirtas laikinu įmonės vadovu, šiuo metu vyksta vidinė naujo vadovo atranka.

Kauno modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių statytoja „Ryterna modul“ atleidžia 130 darbuotojų – beveik 60 proc. visų joje dirbančių žmonių, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 222 žmonių. Tarnyba BNS pranešė, kad atleidimų priežastis – darbuotojų funkcijos tapo perteklinės dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos grupės „Vičiūnų grupė“ logistikos įmonė „Vičiūnai“ keičia pavadinimą į „Shiposhi“.  Tokį sprendimą sausio 16 dieną priėmė vienintelė bendrovės akcininkė, nurodė įmonė Registrų centrui. „Vičiūnai“ keičia pavadinimą Tačiau kol kas jokių dokumentų jam įmonė nepateikė, o pavadinimas „Shiposhi“ Juridinių asmenų registre rezervuotas iki liepos 8 dienos.

Skaitmeninio skolinimo įmonė „SME Finance“, valdanti prekės ženklą „smeGo“, su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis smulkiam ir vidutiniams verslui Baltijos šalyse skolins beveik 49 mln. eurų, pranešė įmonė. „Matome, kad Baltijos šalių verslams dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo.

Keturioms Pietų Amerikos valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) po 25 metus trukusių derybų šeštadienį pasirašius svarbų bei prieštaringai vertinamą prekybos susitarimą, Europos Komisijos (EK) atstovas sako, kad jis atvers naujų galimybių Lietuvos verslui, o nuogąstaujančius ūkininkus ramina – jų apsaugai nuo pigios Pietų Amerikos produkcijos numatyti saugikliai.

Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui gerokai išaugo mažųjų bendrijų, kurioms taikomi mažesni mokesčiai, steigimas. Ekspertė sako, jog tai suteiks žmonėms daugiau finansinio lankstumo, tačiau valstybei ilgainiui turės neigiamos įtakos.  Nuo sausio 1 iki 14 dienos Lietuvoje įsteigta 1221 mažoji bendrija – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pat metu (761), BNS pranešė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Vyriausybei iki 2028 metų siekiant 2 tūkst. kilometrų elektros linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais, energetikos ministras sako, kad šiemet jų planuojama nutiesti beveik du kartus daugiau nei pernai – 700 kilometrų. „Mes turime 6,3 tūkst. kilometrų per miškus einančių (elektros – BNS) linijų ir planai buvo viską sukabeliuoti 2054-aisiais metais.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, planuojant karinį poligoną, į kurio teritoriją patenka 90 sodybų, iš kurių 13 turės būti išpirkta, ir apie 500 hektarų privačių savininkų miško, ministerijos atstovas teigia, kad ieškoma būdų, kaip jų savininkams pasiūlyti didesnę nei rinkos kainą apmokant ir moralinę žalą. „Tikrai tai (rinkos kaina – BNS) nebus galutinė kaina.

Prancūzijos kapitalo Vilniaus informacinių technologijų (IT) įmonė „Devoteam Lithuania“ atleidžia 14 darbuotojų, arba 17 proc. visų joje dirbančių žmonių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Įmonėje šiuo metu dirba 84 darbuotojai. Tarnyba BNS pranešė, kad darbuotojai atleidžiami dėl sumažėjusios darbo apimties. Jie bus atleisti nuo vasario 4 dienos iki kovo 4 dienos.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ atleidžia 59 darbuotojus, pranešė užimtumo tarnyba. Apie tai praėjusią savaitę pranešė ir pati įmonė teigusi, kad darbuotojai atleidžiami pertvarkant Skaitmeninės transformacijos ir technologijų padalinį. Užimtumo tarnyba BNS pranešė, kad darbuotojai bus atleisti vasario-balandžio mėnesiais.

Telekomunikacijų, interneto bei televizijos paslaugų teikėjos „Cgates“ vadovu nuo sausio 1 dienos paskirtas Norbertas Žioba, iki pernai liepos vadovavęs kosmetikos gamintojai „Biok laboratorija“.   Tokį sprendimą vienintelė „Cgates“ akcininkė – Estijos ir Lietuvos kapitalo „Cgates Group“ – priėmė pernai gruodžio 18 dieną. Sprendimas Registrų centre įregistruotas sausio 7 dieną.

Lietuvos gyventojų, teigiamai vertinančių euro naudą šaliai, per metus padaugėjo 4 procentiniais punktais, rodo gruodžio pabaigoje paskelbta naujausia „Eurobarometro“ apklausa. Trys ketvirtadaliai (74 proc.) šalies gyventojų pernai rugsėjį manė, jog euras yra naudingas, tuo metu penktadalis (21 proc.) įsitikinę atvirkščiai (1 proc. punktu mažiau nei prieš metus). Lietuva yra aštunta palankiausiai eurą vertinanti valstybė euro zonoje. Estija, kurios 76 proc.

Klaipėdos rapsų aliejaus ir biodyzelino gamintoja „Mestilla“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje baigė statyti aliejinių augalų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamyklą, į kurią investavo 70 mln. eurų. „Mestillos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Tinginys sako, jog šiuo metu joje vyksta bandymai, o veiklą ji turėtų pradėti pavasarį.  „Šiuo metu vykdoma „Mestilla“ plėtra, kuri ateityje lems didesnius perdirbimo pajėgumus ir superkamus rapsų kiekius“, – BNS sakė R. Tinginys.

Bankrutuojanti Marijampolės statybų įmonė „Wineris“ atleidžia visus darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Įmonėje šiuo metu dirba 42 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Anot tarnybos, daugiausiai atleidžiami apdailininkai (20), vadovai (8), staliai (5). Jie atleidžiami įmonei inicijavus bankroto procesą dėl nemokumo, teigia tarnyba. BNS su vieno fizinio asmens valdomos įmonės vadovu Martynu Sungaila susisiekti nepavyko.

Dėl iš Estijos investuotojų pasiskolintų ir iššvaistytų milijonų teisėsaugos tiriamas likviduojamos Lietuvos lauko kepsninių stalų gamintojos „KamadoSpace“ buvęs vadovas ir akcininkas Mindaugas Voldemaras įmonei turės grąžinti beveik 300 tūkst. eurų.  Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį patenkino „KamadoSpace“ bankroto administratoriaus prašymą iš M. Voldemaro priteisti daugiau nei 222 tūkst. eurų žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanų ir 45 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš didžiųjų bankų Lietuvoje skyrių tinklą pernai plėtė tik SEB, atidaręs 7 naujus padalinius. „Swedbank“, „Luminor“ ir „Artea“ tinklo neplėtė, pokyčių neplanuoja ir šiais metais. Vilniuje pernai atidarytas naujas SEB skyrius Naujamiestyje, pakeitęs Naugarduko gatvėje veikusį padalinį. Be to, atidaryti šeši skyriai, veikiantys pagal kintančio darbo laiko modelį. Užpernai atidaryti 7 tokie skyriai.

Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Verslas teigia, kad tai didintų šešėlinę ekonomiką, silpnintų mokesčių surinkimą, tačiau ministras didelių rizikų nemato. Ribą iki 15 tūkst.

Aplinkos ministerijai siūlant už atliekų tvarkymo dokumentų pateikimo pažeidimus įmonėms skirti baudą, siekiančią iki 3 proc. jų metinių pajamų, verslo atstovai teigia, kad jos būtų neproporcingos. Kritikos sulaukusi ministerija žada gerokai sumažinti baudas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto trečiadienį svarstytos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos numato įmonėms, institucijoms  nepateikusioms dokumentų apie atliekų gavimą, panaudojimą ir šalinimą, skirti nuo 1 iki 3 proc.

Seimo opozicija antradienį inicijavo parlamentinę kontrolę dėl bendrovės „Fegda“ tinkamumo vykdyti rangovo funkcijas statant Rūdninkų karinį poligoną. Seimo narių kreipimesi, kurį turi BNS, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką į darbotvarkę prašoma įtraukti parlamentinės kontrolės klausimą dėl karinio miestelio rangovo.

Kontrabandiniams balionams pastaruoju metu trikdant Vilniaus oro uosto veiklą ir kai kurioms bendrovėms dalį skrydžių nukreipiant arba perkeliant į Kauną, Lietuvos oro uostų vadovas teigia, kad tai nesukels problemų antram pagal dydį šalyje Kauno oro uostui.  Be to, Simonas Bartkus pranešė, kad kol kas tik viena kelionių organizatorė laikinai perkelia skrydžius į Kauną – po vieną kasdien, o „Wizz Air“ pradeda tris naujus skrydžius iš Vilniaus ir planuoja dar kelis naujus maršrutus.

Junginių Arabų Emyratų aviakompanijos „Emirates Airlines“ antrinei bendrovei „Flydubai“ pradedant skrydžius į Vilnių, jos atstovas teigia, kad dėl kontrabandinių balionų sutrikus Vilniaus oro uosto veiklai bendrovė ketina nukreipti lėktuvus į Rygą, kuriame ji jau veikia.  „Mes esame iš labai nepastovaus regiono, nuolat susiduriame su krizėmis. (...) Turime parengtą planą. Geras dalykas yra, kad turime operacijas Rygos oro uoste.