Lukas Dulskas

Technologinė pažanga ne tik palengvina ir paspartina kasdienių darbų atlikimą, tačiau kelia ir tam tikrų rūpesčių. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo socialinių tinklų gali lemti ne tik per menką fizinį aktyvumą, bet ir sumažėjusią savivertę. Dėl to kai kurios valstybės imasi riboti prieigą prie telefonų ir kitų įrenginių, pvz., iki 40 minučių per dieną.

Vairuotojai turėtų suklusti, mat kai kur jau pradėjo važinėti automobilis, kuris fiksuoja kitų transporto priemonių valstybinius numerius, o kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir bauda, jei bus nustatomas pažeidimas. Kauniečiai jau pastebėjo, kad miesto gatvėse pradėjo važinėti specialus automobilis, kuris turi įrangą, nuskaitančią stovėti paliktų transporto priemonių numerius.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Sugriežtinus techninės apžiūros tvarką, šimtai vairuotojų susidūrė su problema, kurios neišsprendus su automobiliu po dviejų metų tektų atsisveikinti. Specialistai įspėja, kokių veiksmų imtis, kad šios nemalonios žinios techninių apžiūrų centruose netektų išgirsti. Liepos mėnesį įsigaliojo nauja griežtesnė automobilių techninės apžiūros tvarka.

Automobilį nusipirkę Lietuvos vairuotojai vėliau privalo susimokėti vadinamąjį registracijos mokestį, kuris nustatomas pagal tai, kokia yra degalų rūšis, ar jos išmetamas CO2 kiekis neviršija daugiau kaip 130 g/km. Negana to, kiekvienas vairuotojas, pildamas degalus, dar susimoka ir nustatytą akcizą, kuris jau kitąmet turėtų pabrangti.

Kelių būklė Lietuvoje kelia papildomų klausimų ne tik vairuotojams – kritikos strėles laido ir pats šalies prezidentas. O dar visai neseniai parlamentarai užsiminė apie idėją pradėti taikyti kelių mokestį visiems vairuotojams be išimties, kaip yra daroma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tuo metu ekspertai įvertino, ar tokie pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudą.

Lietuvos keliuose iki 2024-ųjų metų planuojama įrengti dar daugiau greičio matuoklių – 6 momentinio ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas. Tačiau tokie planai viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimo bangą – esą matuokliai įrengiami ne ten, kur reikia, o kelių tvarkymui neskiriamas reikiamas dėmesys. Todėl parlamentarai griebėsi veiksmų ir žada iš esmės pakeisti tvarką, kaip galėtų būti įrengiami greičio matavimo prietaisai Lietuvos keliuose.

Rusijos pasitelkti gąsdinimai ir bandymas sumenkinti Europos valstybių energetinį pajėgumą dar praėjusią žiemą tapo eiliniu Kremliaus propagandiniu naratyvu, kuriam taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Ekonomistai sako, kad patiriamas energetinis teroras prieš visą Europą, valstybes privertė suskubti atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus. Tuo metu šilumos tinklų atstovai užsimena, kokių kainų už šildymą šį sezoną galime tikėtis.

Prekybos tinklui „Lidl“ pristačius naujovę – „Geradarių maišelius“ – kilo diskusijų, ar iš tiesų parduodama produkcija atitinka keliamus kokybės reikalavimus ir ar tokiu būdu nėra apgaudinėjami pirkėjai, mat jau dabar fiksuojamos nuotraukos, kuriose matyti supuvę maisto produktai. „Lidl“ dar visai neseniai savo klientams pristatė naujovę – „Geradarių maišelius“, kuriuos galima rasti vaisių ir daržovių skyriuose.

Nebelikus kompensacijos už elektrą, o nepriklausomiems elektros tiekėjams leidus vienašališkai sumažinti elektros kainą vartotojams, dešimtys tūkstančių gyventojų iki šiol meta pinigus į balą, mat už elektrą jie moka brangiau nei kiti.  Lietuvos energetikos agentūros (LAE) Energetikos duomenų analizės centro l. e. p. vadovas Vytenis Gudelis naujienų portalui tv3.lt gyventojams dar kartą priminė, kad nuo 2023 m. liepos mėn.

Net ir gyvendami nuosavame bute, turite įsidėmėti, kad ne viską galėsite daryti taip, kaip norite. Pavyzdžiui, jei savo balkone sumanėte laikyti augintinį, išsikepti šašlykų, valyti kilimus, o galbūt netaisyklingai tręšti ar laistyti gėles, už tai galite sulaukti ir baudos, kuri kai kuriais atvejais siekia 1 tūkst. eurų. Įsigijus savo būstą, dar nereiškia, kad galėsi daryti tai, ką norite, mat šiuo metu galiojantys įstatymai draudžia vykdyti tam tikrą veiklą.

Degalinių švieslentėse – ne tik mokėtina kaina už įsipiltą kurą, bet informacija ir apie vidutines jo kainas. Tokia prievolė degalinių tinklams atsirado vienoje iš Europos valstybių. Ar šiuo keliu gali žengti ir Lietuva? Italijoje nuo rugpjūčio 1 d. degalinių tinklai privalo pateikti informaciją ne tik apie savo kuro kainų pasiūlymus, bet informuoti visus vairuotojus ir apie tuo metu regione ar nacionaliniu mastu esančias vidutines kuro kainas.

Lietuvos darbdaviams ministerija planuoja naują kirti – už padarytą pažeidimą didėtų ne tik baudos, bet taip pat dalis duomenų būtų paviešinti ir prieinami visiems internetiniame puslapyje.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta nustatyti ne tik naujus baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, bet taip pat griebtis ir papildomų veiksmų, siekiant išviešinti darbdavius, kurie pažeidinėja įstatymus.

Netrukus į Klaipėdos uostą turėtų būti atgabentas milžiniško dydžio – 100 metrų ilgio – reaktorius. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai iš anksto įspėjami, kad, gabenant istorinį krovinį, bus ribojamas eismas, o kai kur policija nurodys apsisukti, sustoti ar pasirinkti kitą maršrutą.

Nesąžiningų vairavimo mokyklų skandalas dėl kartelinio susitarimo palietė tūkstančius Lietuvos žmonių. Gyventojai permokėjo už kai kurias jų paslaugas, todėl jiems yra galimybė kreiptis į teismą ir susigrąžinti bent dalį pinigų. Dar 2018 metais gruodžio 20 d. Konkurencijos taryba paskelbė žinią, kad 26 vairavimo mokyklos, veikiančios Vilniuje, Kaune ir Jurbarke, tarpusavyje sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą.

Automobilius įmonių vardu registruojantys verslininkai turėtų suklusti – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina ne tik, kur ir kada pilatės kurą, bet taip pat stebi, ar nevažiuojate pramogauti. Sužinojus, kad yra piktnaudžiaujama mokestinėmis lengvatomis, už tai gali tekti paploninti piniginę. Tačiau dalis ekspertų žeria kritiką, kad dėl to nukentėjo kitos sritys, kurias turėtų prižiūrėti VMI specialistai.

Neretai pasitaiko, kad per klaidą pinigus gyventojai perveda visiškai nepažįstamam žmogui, o galbūt nurodo neteisingą gavėjo vardą ir pavardę. Bankų atstovai vardija, ką tokiu atveju turėtų daryti ne tik klaidą padaręs banko klientas, bet ir svetimus pinigus gavęs asmuo.  Be to, paskirtyje nurodžius įtartinus raktažodžius, jūsų mokėjimas gali būti netgi sustabdomas, o apie tai sužinotų ir teisėsaugos institucijos.

Netrukus vairuotojai ir automobilių servisai sulauks naujų pokyčių, mat griežtinami reikalavimai transporto priemonių techninei apžiūrai, o taip pat ir remontui. Jeigu vairuotojų automobilis neatitiks keliamų reikalavimų, transporto priemonė dalyvauti eisme negalės. Tuo metu servisų atstovams kai kuriais atvejais grės ir baudos. Aplinkos ministerija neseniai paskelbė apie įsigaliosiančius griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus.

Jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti automobilių pardavėjų gudrybė – ridos mažinimas – prekeiviams, manoma, leidžia užsidirbti daugiau, nes jų mašina atrodo geresnės būklės. Tačiau tokiam automobiliui sugedus, pirkėjams tektų sumokėti ir už remontą, o ne tik automobilį. Jau netrukus įsigalios nauji pakeitimai, kuriais bus siekiama pažaboti ridos klastotojus.

Norėdami užsidirbti, gyventojai ne visada tenkinasi tik įprastine alga iš savo darbdavio. Kartais žmonės griebiasi ir neteisėtų gudrybių, apgaulės ar netgi pasiryžta save sužaloti vien tam, kad gautų daugiau pinigų.  Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.

Darbdaviai pradėjo sezoninių darbuotojų medžioklę, tad rinkoje žvalgomasi įvairių sričių specialistų. Pašnekovai vardija, kiek šiuo metu gali uždirbti skirtingų sričių atstovai sezoniniu laikotarpiu. Tačiau ūkininkai jau dabar neslepia, kad susirasti tinkamą darbuotoją gali būti misija neįmanoma, o kai kuriais atvejais jie netgi pasiryžę darbuotojui mokėti ir 4 tūkst. eurų už mėnesį.

Tūkstančiai gyventojų šiuo metu nuomojasi savivaldybei priklausantį būstą, o vėliau jie turi galimybę šį turtą nusipirkti. Tiesa, tai padaryti pavyksta ne visiems. Todėl dabar norima suteikti galimybę gyventojams įsigyti savivaldybei priklausantį turtą išperkamosios nuomos būdu.

Sostinėje viename iš pagrindinių techninių apžiūros padalinių – „Tuvlitoje“ – vairuotojų ir motociklininkų laukia pokyčiai, mat jau greitai žadama keisti tvarką, kaip bus vykdoma transporto priemonių apžiūra.  Vilniuje, Lentvario gatvėje, vairuotojams tenka pralaukti ne vieną valandą, kol galiausiai sulaukia savo eilės, kad specialistai automobiliui galėtų atlikti techninę apžiūrą.  Dėl norinčiųjų gausos neretai susiformuoja ir eilės.

Lietuvos vairuotojai, o taip pat ir pėstieji jau netrukus gali sulaukti šūsnies naujų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. Siekiama, kad keliuose atsirastų dar vienas naujas ženklas, o kai kurie iš jų tiesiog panaikinti.

Kiekvienas gyventojas kasmet privalo deklaruoti gautas pajamas. Tačiau turite įsidėmėti, kad nustatytą mokestį jūs turėsite sumokėti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Įspėjimą siunčia ir tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, mat jeigu už jus darbdavys sumoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), tai nereiškia, kad to padaryti nereikės dar kartą.

Kiekvienas bankas gali patikrinti gyventojų sąskaitas. Jeigu gavote didelę sumą pinigų, gali tekti pasiaiškinti, iš kur jie atkeliavo, o svarių argumentų neatradus, bankas sąskaitą tiesiog užblokuos. Tiesa, patikrinimai vykdomi ir tada, kai norite gauti paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tad jeigu dažnai kortele išsigryninate pinigus, bankų atstovai turi teisę jūsų paklausti, o kam gi juos panaudojote.

„Regitra“ ketvirtadienį surengtos konferencijos metu pristatė, kokių pokyčių nuo rudens gali tikėtis ne tik klientai, bet ir patys įmonės darbuotojai. Apie būsimus pokyčius konferencijos metu kalbėjo „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas ir vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė. Pasak „Regitros“ generalinio direktoriaus V. Dominausko, nuo rugsėjo 1 d. įmonėje įvyks organizacinės struktūros pertvarka. Teigiama, kad bus koncentruojamasi į klientų patirties gerinimą.

Lietuvos keliuose po žiemos atsivėrusios duobės vairuotojams tapo tikru galvos skausmu. Kartais automobiliai yra apgadinami, pavyzdžiui, prakertamos padangos, subraižomi ar sulankstomi ratlankiai. Tačiau tai ne visada reiškia, kad vėliau už taisymą turėsite mokėti patys, mat kai kuriais atvejais, patyrus žalą, galite sulaukti ir kompensacijos. Pavasarį keliuose pasirodžiusios duobės keliuose – tikras labirintas vairuotojams, reikalaujantis laviravimo įgūdžių.

Vairavimo egzaminas „Regitroje“ vilniečiui kaip reikiant apkarto – nors manevrą atliko gerai, iš egzaminuotojo išgirdo, kad buvo padaryta kritinė klaida. Todėl galimybė gauti vairuotojo pažymėjimą galiausiai buvo užkirsta. Tačiau dabar „Regitros“ atstovai atsiprašo už šį priimtą sprendimą. Pirmadienį vilnietis Konstantin socialiniame tinkle pasidalijo vaizdo įrašu.

Seime pradėtas svarstyti naujas įstatymo projektas, kurį priėmimus pasekmes pajustų milijonai gyventojų, besinaudojančių telefoninio ryšio paslaugomis. Nauju siūlymu esą siekiama pažaboti sukčius. Tačiau iš gyventojų būtų reikalaujama pateikti daugiau asmeninių duomenų. Dalis verslo atstovų jau dabar įžvelgia tam tikrus sumanymo trūkumus ir pavojus.

Lietuvoje kas mėnesį įregistruojama tūkstančiai naudotų ir naujų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tačiau ne visi gyventojai atkreipia dėmesį į būtinybę atlikti prievolę – sumokėti mokesčius, kurių dydis kiekvienam pardavėjui gali būti skirtingas. Tiesa, kai kas griebiasi ir gudrybių tam, kad mokestinės prievolės išvengtų.

Valdžios atstovai užsimojo keisti naudotų padangų surinkimo tvarką. Tad jeigu nauji pakeitimai įsigaliotų, vairuotojams tektų susimokėti papildomą mokestį.  Šiuo metu kiekvienas vairuotojas senas padangas gali grąžinti atgal į prekybos vietą, jeigu jos buvo įsigytos naujos. Be to, nereikalingas padangas galima palikti ir autoservisuose, o vienas gyventojas taip pat turi teisę 5 padangas per metus priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

Du populiarūs automobilių gamintojai susidūrė su neeiline problema – paviešinus vaizdo įrašą internetinėje erdvėje, atskleista, kaip galima gana nesunkiai pavogti jų automobilius. Dėl to jų vagysčių skaičius kai kur išaugo ir 80 proc.  Milijonai nukentėjusių klientų raginami kreiptis į gamintojo atstovus, kad problema būtų išspręsta.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Prieš įsigydamas automobilį, kiekvienas vairuotojas stengiasi įsitikinti, kad išsirinkta transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Techninių apžiūrų centruose nustačius, kad automobilio rida pakeista, jo eksploatacija dabar paprastai nėra draudžiama. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Užfiksavus, kad net ir anksčiau pirkto automobilio odometro duomenys pakeisti, su juo važiuoti nebūtų leidžiama.

Kasmet Lietuvoje iš gyventojų sukčiai išvilioja milijonus eurų. Kad neliktumėte be pinigų, specialistai įspėja nelipti ant to paties grėblio ir vardija rizikas, kas piktavaliams padeda pelnytis iš jūsų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, sukčiai iš gyventojų ir įmonių pernai išviliojo beveik 12 mln. eurų. Nors teisėsaugos ir kitoms institucijoms pavyko nukentėjusiems asmenims sugrąžinti apie 5 mln. eurų, didžioji dalis žmonių visgi prarado savo turtą.

Prekybos tinklų atstovams Jungtinėje Karalystėje (JK) prabilus apie daržovių ir vaisių ribojimus parduotuvėse, mūsų prekybininkai ir daržovių augintojai įvertino, ar su panašia situacija gali susidurti ir Lietuvos pirkėjai. Neseniai tikrą ažiotažą sukėlė JK žiniasklaidos pranešimas, kad tokie šios šalies prekybos tinklai, kaip „Tesco“, „Aldi“, „Lidl“ ir kiti, riboja per vieną apsipirkimą parduodamų daržovių ir vaisių skaičių.

Lietuvoje pradėjus įrenginėti išmaniuosius skaitiklius, dalis gyventojų įtaria, kad tokie pritaisai gali rodyti netikslius elektros suvartojimo duomenis.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Baudas už greičio viršijimą pernai gavo beveik 0,7 mln. Lietuvos vairuotojų. Nors kai kuriose valstybėse už šį Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą baudos dydis nustatomas atsižvelgiant gyventojų pajamas, mūsų šalyje baudų dydžiai nesikeičia jau kurį laiką. Ekspertai vardija, kaip būtų galima pažaboti kelyje skubančius vairuotojus, o policija užsimena apie iškeltą pagrindinį tikslą, kuriuo siekiama didesnio saugumo.

Vairuotojai, norėdami ant savo automobilio užsidėti vardinius numerius, privalo laikytis tam tikrų taisyklių. O už galimybę išsiskirti tarp kitų gyventojai pakloja daugiau kaip tūkstantį eurų. Tačiau pasitaiko ir tokių, kure perka ne vardinius numerius, bet valstybinių numerių rėmelius, ant kurių galima išvysti ne tik rusiškų ar lietuviškų frazių, tačiau kai kuriais atvejais keiksmažodžių.

Girti vairuotojai Lietuvoje pernai sukėlė beveik 200 avarijų. Tokių nelaimių metu sužeidžiami ne tik šimtai žmonių, tačiau, deja, fiksuojamos ir mirtys. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vertindami dabartinę situaciją keliuose bei atsižvelgdami į tam tikras spragas įstatymuose, nutarė sugriežtinti bausmes už alkoholinių gėrimų vežimąsi automobiliuose.

Didmeninė kaina už elektrą biržoje pradėjo leistis žemyn, o energijos vartotojams patariama peržiūrėti sudarytas sutartis su tiekėjais. Tačiau, stebint kainų skirtumus, kai kuriems gyventojams kyla ir papildomų klausimų. Jie įtaria, kad kai kada visuomeninio tiekimo kainos už elektrą netgi gali būti specialiai padidintos. Visgi elektros tiekėjai tokius įtarimus atmeta.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Tūkstančiai vairuotojų netikėtai sulaukė baudų už greičio viršijimą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad dėl netinkamo kelio ženklinimo prievolė susimokėti už neva padarytą pažeidimą buvo skirta be pagrindo, todėl nuspręsta baudas tiesiog anuliuoti.

Lietuvoje degalų kainos tarp Baltijos valstybių išlieka vienos mažesnių, tačiau dyzelinas brangsta. O netrukus įsigalios ir naujos Europos Sąjungos sankcijos, nukreiptos prieš rusiškos naftos produktus. Tuo metu ekonomistai svarsto, kaip tai gali pakeisti kuro kainos degalinių švieslentėse.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Nekaltas pasivažinėjimas motociklo vairuotojui baigėsi visai ne taip, kaip tikėjosi – nors su motociklu kelyje krito jis pats, o eismo įvykio metu niekas kitas nenukentėjo, galiausiai asmuo sulaukė bausmės. Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas sako, kad valstybė serga liga, kurios niekaip neįmanoma įveikti – vairuotojai baudžiami, nors pareigūnai į situaciją įsigilina per menkai.

Įsigyti būstą lietuviams tampa vis sudėtingiau, mat didėja ne tik palūkanų normos, bet ir brangsta nekilnojamojo turto (NT) objektai. Be to, dabar bankai vis atidžiau įvertina galimas nemokumo rizikas. Tuo metu pirkėjai įspėjami – prieš įsigyjant būstą, būtina neužmiršti atlikti šiuos veiksmus, kadangi kitu atveju liksite ir be namo, ir be pinigų.