Lukas Aluzas

Pietų Korėjoje vyko neįprastas robotų mados šou. Robotai ir žmonės kartu, šokdami, pristatė išskirtines kostiumų poras. Renginio organizatoriai tikisi taip parodyti, kad robotai nepakeis žmogaus, o padės jam atlikti kasdienius darbus. Neįprastas mados šou vyko Pietų Korėjos sostinėje Seule. Baltą spygliuotą kostiumą pristatė robotas, o tokį pat kostiumą, pasiūtą žmogui, dėvėjo ir gyvas modelis, žengęs už roboto.

Rekordiniai karščiai užplūdo Vakarų ir Pietų Europą. Prancūzijoje dėl karščio mirė bent du žmonės, dar penki nuskendo. Rekordinių karščių išsigandę palapinėse gyvenantys benamiai sostinėje Paryžiuje ragina valdžią greitai jiems surasti namus. Neįprasta šiam laikotarpiui temperatūra fiksuojama ir kitose šalyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Mes pavargome“ – šaukia dešimtys benamių Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.

Daugiau nei 100 tūkst. papildomų keleivių į traukinius dėl bilietų už pusę kainos suvilioję „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija svarsto nebetęsti tokios akcijos, nes, kaip teigiama, trūksta lėšų. Gegužė jau baigiasi, tačiau aiškaus atsakymo vis dar nėra – institucijų versijos ir komentarai skiriasi. Autobusų vežėjai sako, kad tokią pačią nuolaidą reikėtų taikyti ir autobusams.

Negalėdama užgrobti visos Ukrainos, Rusija imasi kitos taktikos – platina vaizdus apie neva ukrainiečių žudomus nekaltus civilius. Vakar okupuotame Starobilske dronas esą pataikė į moksleivių pilną bendrabutį. Tęsiantis Ukrainos smūgiams į Rusijos gilumą, Rusijos propagandistai vis labiau sutrinka: ima kalbėti, kad Rusijai kare nesiseka, o apie planus „Kyjivas per tris dienas“ nenori prisiminti.

Pusę milijardo eurų – tiek per trejus metus gimstamumui ir šeimoms skirs Vyriausybė, tikėdamasi nuo dugno pakelti šalies demografinę situaciją. Iš pradžių apie susipažinimo diskotekas kalbėjusi ir gimstamumą gelbėti žadėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė dabar jau persigalvojo ir tikina, kad žurnalistai jos žodžius suprato neteisingai.

Kovą prieš musulmonus skelbia parlamentaras Vytautas Sinica. Seimui jis siūlo uždrausti musulmonišką gyvulių skerdimą, nes jis esą kelia grėsmę Lietuvos interesams. Tačiau mėsos pramonės atstovai įspėja, kad nuo tokių draudimų labiausiai nukentės ne musulmonai, o lietuviai verslininkai – gyvuliai tiesiog bus išvežti skersti į kitas valstybes, o skerdėjai neteks milijonų eurų pajamų, parduotuvėse brangs mėsa. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kaip apsaugoti Suvalkų koridorių agresijos atveju beveik savaitę treniravosi Lietuvos ir sąjungininkų kariai. Kariuomenė parodė, kaip Suvalkų koridoriaus gynybai naudotų ir dronus. Pratybas stebėję Lietuvos ir Lenkijos prezidentai kalba apie stiprią partnerystę ir skelbia, kad yra pasiruošę priimti Donaldo Trumpo iš Vokietijos atitraukiamus Jungtinių Valstijų karius. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Užpultas, sumuštas ir dėl to atleistas iš darbo – tokia neįtikėtina istorija dalijasi iš darbo atleistas bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojas Pranas Prašmuntas. Net prokurorui nustačius, kad vairuotojas iš tiesų buvo užpultas, įmonė teigia sprendimą priėmusi vadovaudamasi darbo teise, o prokuroro išvada jos esą neįpareigoja.

Dabar vieną senatvės pensininką savo mokesčiais išlaiko du šalies dirbantieji, tačiau ateityje situacija keisis į blogą – pensijoms pinigų gali pritrūkti, nes dirbančiųjų mažės. Tautiečiai kaltina jaunimą, kad šis nebenori gimdyti vaikų, o specialistai aiškina, kad situaciją gali išgelbėti tik į Lietuvą atvykstantys dirbti užsieniečiai. O kai kurie sako, kad lietuviai tiesiog zombių tauta, todėl jų išrinkti politikai dar ilgai ignoruos didėjančią problemą.

Prezidentas Gitanas Nausėda galutinai patvirtino Seimo priimtą įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono. Dabar esminis klausimas ne ar poligonas bus, o kada. Ministras Robertas Kaunas pranašauja, kad pilnu pajėgumu jis galėtų veikti apie 2030 metus. G. Nausėda siūlo poligoną vadinti Emilijos Pliaterytės vardu, o netrukus paskelbė gavęs Jungtinių Valstijų pasiūlymą dėl įsitraukimo į koaliciją laisvinsiančią Hormuzo sąsiaurį.

Vinco Kudirkos aikštėje daugiau nei pusšimtis žmonių su vėliavomis ir plakatais susirinko į protestą lietuvių kalbai apginti. Aktyvistai taip pat ragino nutraukti kalbos gynėjo Audriaus Valotkos persekiojimą. Kaip tik tuo metu kultūros ministerija paskelbė skirianti Kalbos inspekcijos viršininkui A. Valotkai tarnybinę nuobaudą – pastabą už žodžių „čigonas“ ir „negras“ vartojimą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Teisėsauga skelbia išsiaiškinusi sudėtingą schemą, kurioje jaunieji ūkininkai siekė pasisavinti pusę milijono Europinės paramos – Nacionalinei mokėjimo agentūrai melavo apie auginamas daržoves, grūdus ar bites, nors dauguma jų – visiškai nesusiję su žemės ūkiu. Neatmetama, kad įtariamųjų daugės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kakavos žaliavos kainos pasaulInėje rinkoje krito į seniai regėtas žemumas, bet šokoladas parduotuvių lentynose tapo kone prabangos preke. Šventiniu Velykiniu laikotarpiu pirkėjai žiūrėjo į šokoladą ir stebėjo kylančias kainas bei mažėjančias pakuotes. Dalis šokolado gamintojų aiškina, kad patys kainų nekelia, tačiau kokios priežastys lemia, kad šokolado kaina išlieka auštumoje? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Panašu, kad šokolado gerbėjai gali atsikvėpti.

Psichologai pastebi neraminančias tendencijas – vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos ne į specialistus, o į dirbtinį intelektą ir tikisi, kad šis išspręs visas problemas. Tokią situaciją specialistai vadina dirbtinio intelekto epidemija. Gydytojai pripažįsta, kad su dirbtiniu intelektu pacientai tariasi ir dėl santykių su antrąja puse: klausia, kaip spręsti šeimynines krizes ar ieško įvairiausių ligų ir jų gydymo būdų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė siūlo Lietuvoje skelbti socialinio draudimo dieną, o jos kolegė Seime – medžiotojų dieną. Gyventojai trauko pečiais, ar tokios dienos išvis reikalingos. O ekspertai rėžia tiesiai – gana politikams dairytis į kalendorių ir laikas pradėti dirbti. Aiškėja, kad Lietuvos politikai per beveik 30 metų atmintinų dienų į įstatymą prirašė keturis kartus daugiau nei jų buvo iš pradžių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vyriausybėje išdalintos dvylika kultūros ir meno premijų. Viena jų skirta greit kūrybinės veiklos keturiasdešimtmetį minėsiančiam kultiniam teatro aktoriui ir režisieriui Rolandui Kazlui. Šis neslėpė nuostabos, kad po ilgų metų buvo prisimintas ir pripažintas, nors sako, kad didžiausia dovana – galimybė kurti. Kiti TV3 žinių kalbinti menininkai pripažįsta, kad kurdami nė nesusimąsto dėl valstybės dėmesio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pirmadienis Vyriausybėje buvo neeilinis.

Vokietijos karo medikai treniruojasi, kaip dirbtų pagal blogiausią scenarijų, jeigu Rusija ir Baltarusija užpultų Lietuvą ir joje dislokuotus vokiečių karius. Pabradėje vokiečiai pastatė visą karo lauko ligoninę ir demonstruoja, kaip nuo pat fronto linijos gabentų ir gydytų sužeistus karius. Vokiečiai ir lietuviai sako, kad tokios pratybos yra ir atgrasymo būdas.

Erotinių prekių reklamos šalies miestuose žaloja vaikus ir paauglius. Taip mano Seimo valstiečių frakcijos narys Rimas Jankūnas, patobulinęs savo įstatymo pataisas, kuriomis siekia riboti erotines reklamas, kurių dalyje vaizduojamos ir boružėles. Tačiau verslininkai įspėja, kad patobulintos Rimo Jankūno įstatymo pataisos uždraus bet kokią ne vaikams skirtą reklamą – net ne erotinę.

Panevėžio rajono gyventojai liko be naujų autobusų. Vienas iš keleivių vežėjų įsigijo 18 elektrinių autobusų, skirtų būtent Panevėžio rajonui, tačiau jais gyventojų vežioti negali – tam nepritaria rajono savivaldybė. Biurokratai baiminasi, kad vežėjas už naujus autobusus pareikalaus didesnio atlygio. Vežėjai spėja, jog tai – savotiškas kerštas už teismui apskųstą naują keleivių vežimo konkursą.

Lietuvos pareigūnai laukia, kol lenkų kolegos jiems perduos šnipinėjimu Kinijai įtariamą juodkalnietį. Prokurorų duomenimis, Varšuvos oro uoste sulaikytas vyras galėjo bent dvejus metus rinkti informaciją apie Lietuvą ir ją perduoti Kinijai. Ekspertai sako: net ir žlugus Lietuvos ir Kinijos santykiams, oficialusis Pekinas vis dar bando domėtis Lietuva ir atrasti pažeidžiamų mūsų šalies vietų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šešiolikmetis Semeliškių kaime, netoli Elektrėnų, per pusantro mėnesio pastatė beveik septynių metrų sniego senį. Aplinkinius ir šeimą savo pasiryžimu stebinantis jaunuolis pretenduoja į aukščiausią rankomis pastatytą sniego senį Lietuvoje, mat iki šiol buvusį aukščiausią sniego senį lenkia bent 10 centimetrų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Semeliškių kaime netoli Elektrėnų šią žiemą užaugo didžiulis sniego senis.

Ar Lietuvoje pensinis amžius bus dar ilgesnis nei 65-eri metai? Socialinės apsaugos ir darbo ministrė džiaugiasi, kad daugiau nei dešimtmetį trukęs pensinio amžiaus vėlinimas baigėsi ir pagaliau atėjo stabilumas. Tačiau specialistai įspėja – ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui jau dabar reikia galvoti apie pensinio amžiaus ilginimą ar jo alternatyvas. TV3 žinių apklausti žmonės sako drąsiai – nebūtinai bus geriau, jei ilgiau dirbsi.

Dešimtys milijonų eurų, kurie galėtų papildyti Lietuvos valstybės biudžetą, greičiausiai nukeliaus į Graikiją. Po naujųjų metų pasikeitus reguliavimui, Lietuvoje veikusi viena didžiausių ir pelningiausių kriptovaliutų bendrovių „Binance“ nebegali tęsti darbo. Kriptovaliutų keitykla laukia žinių iš Graikijos ir tikisi ten gauti licenciją.

Per didžiuosius šių metų šalčius ledas sukaustė šalies upes. Vilniečiai drąsiai žengia ant užšalusios Neries, fotografuojasi ir net čiuožia. Tačiau specialistai įspėja: upių ledas, skirtingai nei ežerų ar tvenkinių, yra kur kas pavojingesnis, nes ledo storis nepastovus, o kai kuriose vietose žmonės staiga gali nuskęsti. Moteris Vilniaus centre drąsiai žengė ant užšalusios Neries. Pasiekusi upės vidurį ji padaro kelias nuotraukas ir grįžta atgal.

Rekordiniams šalčiams sukausčius šalies upes, vilniečiai drąsiai žengia ant užšalusios Neries, ieško aštrių pojūčių, darosi nuotraukas ar net čiuožinėja. Tačiau specialistai įspėja – upių ledas, skirtingai nei ežerų ar tvenkinių, yra kur kas pavojingesnis, nes ledo storis nepastovus, o kai kuriose vietose žmonės staiga gali nuskęsti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Moteris Vilniaus centre drąsiai žengia ant užšalusios Neries.

Šalčiausia metų naktis smogė didžiųjų miestų viešajam transportui – į gatves neišvažiavo dešimtys autobusų ir troleibusų, o keleiviai stotelėse šalo iki pietų. Vežėjai ir transporto prižiūrėtojai teisinasi, kad naktis buvo tikrai neeilinė, net ir užvesti autobusai ir troleibusai negalėjo atlaikyti tokio speigo. Tiesa, kol Vilnius ir Klaipėda teisinasi dėl nevažiuojančio transporto, kauniečiai sugebėjo į gatves išleisti visus autobusus ir troleibusus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Medikai įspėja – socialiniuose tinkluose populiarėjantys eksperimentai su karštu vandeniu, spaudžiant šalčiui, gali baigtis didele nelaime. Štai Estijoje moteris taip eksperimentuodama tiesiai iš virdulio šliūkštelėjo karšto vandens sau ant veido, kaklo ir peties. Medikai pakraupę tokiais socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusiais vaizdeliais ir ragina žmones ieškotis saugesnių žiemos pramogų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nesibaigianti gydymo įstaigų reforma ir nepasitikėjimas regionų ligoninėmis ima virsti absurdu. Viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – Santaros klinikos – įspėja pacientus, kad atvykę gydytis jie gali būti išvežti į kitas ligonines. Santaros klinikų lovos šiuo metu beveik visos užpildytos. Medikai neslepia, kad pacientai neretai žūtbūt veržiasi į Santaras, nors reikiamą pagalbą galėtų gauti ir savo miestų ligoninėse.

Valdantieji siekia perimti kultūros ir meno premijų teikimą. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė prabilo, kad Nacionalines ir Vyriausybės premijas menininkams ateityje dalins pati ministerija, o ne premijas skirstančios komisijos. Taip pat siūloma, kad premiją gavęs menininkas turės rašyti „pasiteisinimo raštelius“, jeigu nuspręs nedalyvauti ceremonijose ar neimti tūkstantinės premijos. Menininkai sako, kad tai – valdančiųjų kerštas už protestus prieš juos.

Pernai sumažėjo pritrauktų užsienio investicijų skaičius Lietuvoje. Palyginti su 2024-aisiais šis skaičius krito ketvirtadaliu, traukėsi ir bendra investicijų vertė, ir planuojamų darbo vietų skaičius. „Investuok Lietuvoje“ aiškina, kad trumpo laikotarpio smukimas nėra signalas apie tai, kad Lietuva praranda investicijas. Tuo metu verslas įspėja, kad politikai turi susirūpinti savo sprendimų padariniais investicinei aplinkai.

Šalčiui tebekaustant Lietuvą, dėl nušalimų į medikus pagalbos kreipiasi vis daugiau žmonių. Dalis jų taip stipriai nušąla rankas ar kojas, kad galūnes tenka amputuoti. Pareigūnai ir medikai jau fiksuoja ir pirmąsias mirtis nuo šalčio – Šilalės rajone ir Vilniuje nuo šalčio mirė dvi moterys.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiemet pradinę karo tarnybą pradės ketvirtadaliu daugiau – 5 tūkstančiai – jaunuolių. Kariuomenė sudarė šių metų šauktinių sąrašą, kuriame – 43 tūkstančiai pavardžių. Krašto apsaugos ministras sako, kad jaunuoliai tampa pilietiškesni, bet išlieka dvi skaudžios problemos. Tai prasta jaunuolių sveikata ir infrastruktūros trūkumas. Būtent tai ir trukdo Lietuvai pradėti visuotinį šaukimą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Karo komendantūrose po Naujųjų jau rikiuojasi aštuoniolikmečiai – pasikeitus šaukimo tvarkai, jie bus įtraukiami į šaukiamųjų sąrašus net ir tuo atveju, jeigu įstos į universitetą. Nuo šių metų pradinė karo tarnyba tampa lankstesnė: kai kuriems tarnauti reikės tik 3 mėnesius, kitiems tarnyba galės trumpėti iki 6 mėnesių. Dalis pašauktų karių gaus net 3 kartus didesnes pinigines išmokas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dešimtmetį gyvenate ramiai ir sužinote, kad esate partijos narys. Pasirodo – tai įmanoma. Bent keli pasieniečiai neseniai sužinojo, kad priklauso kelioms mažoms partijoms, pavyzdžiui, Žemaičių, nors niekur nestojo. Dėl to pasieniečiams netgi grėsė atleidimas, mat statutiniai pareigūnai partijų nariais negali būti. Partijas tikrinanti Teisingumo ministerija ginasi, kad negali kištis į partijų reikalus, todėl tik tikrina, ar partijos turi bent mažiausią narių skaičių – du tūkstančius.

Ką daryti, kad Seimas nuo teisėsaugos nebedangstytų „čekutininkų“? Pasirodo, Konstitucijoje nurodyta, kad kitaip ir negali būti – teisinę parlamentaro neliečiamybę naikina visas Seimas, net tada, kai teisėsaugininkų susidomėjimą sukėlęs politikas neliečiamybės atsisako pats. Jau prasideda diskusija apie Konstitucijos keitimą, kad savo neliečiamybės atsisakęs parlamentaras galėtų būti iškart atiduotas teisėsaugai.

Artėjant Naujiesiems, kai gyventojai galės trauktis iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, politikai svarsto, ką darys su savo pinigais. Vieni parlamentarai galvoja sutaupyti vaikams, kiti svarsto apie naujus pirkinius, pavyzdžiui, buitinę techniką. O kai kurie TV3 žinių kalbinti politikai išsisukinėja: tai atsiims ar neatsiims savo sukauptus pinigus, nors jau planuoja, kur juos dės.

Vienas į veidą spjovė, kitas į veidą trenkė kumščiu – toks incidentas mitinge už laisvą žodį prie Seimo kilo tarp daugybę kartų teisto  paraščių propagandisto ir konservatorės, Seimo narės visuomeninio konsultanto, bei aktyvaus visuomenininko Valdo Bartkevičiaus. Policija Celofano atžvilgiu jau pradėjo ikiteisminį tyrimą, gali būti, kad jo laukia griežtesnė kardomoji priemonė, tokie pat kaltinimai teoriškai gresia ir V. Bartkevičiui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Melioratorių dauguma – taip opozicija vadina valdančiuosius po balsavimo Seime, kuriame atsirado 15 milijonų eurų melioracijai, nors didesnių atlyginimų reikalaujantiems pareigūnams pinigų neatrado. Opozicija įtaria, kad socialdemokratai paskutinę minutę parūpino Žemaitaičio kuruojamai žemės ūkio sričiai, o gal net pačiam Žemaitaičiui. Finansų ministras juokaudamas žada paieškoti pelkės, kurioje gyvena Žemaitaitis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis kalėjime turės pasėdėti metais ilgiau. Aukščiausiasis Teismas galutinai nusprendė, kad A. Paleckis užgauliai neigė ir šiurkščiai menkino sovietų nusikaltimus prieš lietuvių tautą po Antrojo pasaulinio karo, todėl kalėjime sėdės dar vienus metus. A. Paleckis ginasi tiesiog pareiškęs nuomonę ir grasina skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui, nors teisėjai priimdami sprendimą ir rėmėsi šio teismo išaiškinimais.

Teisingumo ministrė su Vilniaus arkivyskupu susirūpino šalies kalinių dvasiniu gyvenimu. Pasirodo, kapelionai kalėjimuose lankosi per retai, tad artimiausiu metu su jais dirbs nuolatiniai asistentai. Ministrė mano, kad tai padės išspręsti ir psichologų trūkumo kalėjimuose problemą, tačiau Kalėjimų tarnybos vadovas ir arkivyskupas ministrės optimizmą malšina. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuva išlydėjo savaitgalį per pratybas mirtinai sužalotą 22-ejų Belgijos karį Danfą van der Veldeną. Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą sąjungininkams belgams ir pabrėžia, kad tai dar vienas įrodymas, jog NATO sąjungininkai už Lietuvos saugumą yra pasiryžę atiduoti tai, ką turi brangiausia, – gyvybę. Belgijos pareigūnai kartu su lietuviais dėl incidento pradėjo tyrimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Reaguodamas į Lietuvą iš Baltarusijos skrendančius balionus su cigaretėmis, Seimas imasi bausmių už kontrabandą griežtinimo. Jeigu kontrabandininkų balionai sutrikdys eismą ar sukels pavojų nacionaliniam saugumui ir oro uostams, kontrabandininkams iškart grės ilgi metai kalėjimo – mažiausiai ketveri už grotų. Dabar priklausomai nuo vertės, kontrabandininkams užtenka vos baudą susimokėti, kuri siekia iki 6 tūkst. eurų.

Kiniški elektriniai autobusai gali būti valdomi pačių gamintojų iš Kinijos – tokią žinią pranešė Norvegijos vežėjai, patikrinę pas juos važinėjančius autobusus. Lietuvius vežiojančiuose kiniškuose autobusuose vežėjai tokių problemų dar neatrado. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad egzistuoja galimybė nulaužti bet kokią transporto priemonę – ne tik jų gamintojams, bet ir hakeriams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po Seimo langais, svarstant kitų metų biudžetą, apie tūkstantis statutinių pareigūnų – policininkų, ugniagesių, pasieniečių – protestavo dėl didesnių atlyginimų. Kliuvo ir į protestą atėjusiam vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui – jį kai kurie protestuotojai nušvilpė. Pasak pareigūnų,  jų atlyginimai – apgailėtini, o valdantieji netesi savo pažado reikšmingai, o ne keliais eurais padidinti atlyginimus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iš krašto apsaugos ministrės kėdės savų išversta Dovilė Šakalienė puse lūpų užsimena patyrusi spaudimą iš socdemų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus. Pasirodo, nekokybišką kelią nutiesusi įmonė „Fegda“ turi ryšių su M. Sinkevičiumi. „Fegda“ sako esanti įtraukta į politinius žaidimus, o M. Sinkevičius D. Šakalienę kaltina melu ir dramos kūrimu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tūkstančiams Lietuvos medikų paralyžiuotas darbas, o kai kurie pacientai negali atsiimti jiems svarbių, gydytojų išrašytų vaistų, nes po atnaujinimo darbų užstrigo „E.sveikatos“ sistema. Sistemą prižiūrintis „Registrų centras“ iki šiol dar neišsprendė trikdžių, tad sistema dirba lėčiau nei įprastai. Sveikatos apsaugos ministrė apgailestauja dėl trikdžių ir prašo medikų bei pacientų pakentėti.

Ar jau iš pareigų pasitraukęs kultūros viceministras Aleksandras Brokas – Remigijaus Žemaitaičio žmogus ir dar rusų sektos veikėjas? Protestuojantys kultūrininkai neabejoja, kad tai – R. Žemaitaičio žmogus. Visuomenę audrina ir seni įrašai apie A. Broko dalyvavimą rusų ritmologų sektoje. Tiesa, penktadienį jis pasitraukė iš pareigų.

Dar prieš Vėlines prekybininkai pradėjo ruoštis didžiausioms metų šventėms. Kai kurių parduotuvių lentynos jau nuo spalio pradžios pildomos kalėdiniais papuošimais, dekoracijomis ir eglėmis. Prekybininkai sako, kad per artimiausią mėnesį atsiveš ir dar daugiau kalėdinių prekių. Tačiau dalis žmonių piktinasi, kad Kalėdos prekybininkams parūpo gerokai per anksti, kai tautiečiai dar net nespėjo aplankyti visų artimųjų kapų. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Sumuštiniai su pelėsiu, vietoj kotletų – daktariška dešra, ir taip du mėnesius. Su tokia šiurpinančia realybe gyvena Vilniaus Volungės darželio-mokyklos auklėtiniai. Įstaigos vadovė ir tėvai dabar pradeda kovą, kad virtuvėje įsikūrusi privati bendrovė būtų išprašyta, o ateityje būtų galima gaminti maistą patiems. Tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba triskart patikrinusi maisto tiekėjus esminių pažeidimų esą nerado. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.