Lukas Aluzas

Lietuvos ūkininkams vis dar mirkstant po smarkių liūčių, o kai kuriems negalint nuimti derliaus ir iki jo plaukiant net baidarėmis, Vyriausybė skelbia ekstremalią situaciją šalies mastu. Taip ūkininkai galės negaišti laiko įrodinėdami, kad nukentėjo nuo smarkaus lietaus. Tačiau žemdirbiai skundžiasi, kad ekstremalią situaciją reikėjo skelbti greičiau.   Žemės ūkio viceministras teigia, kad anksčiau priimtas sprendimas nieko nebūtų pakeitęs.

Dvigubai, o vietomis ir trigubai didesnis nei įprastai kritulių kiekis ir ketvirtadaliu mažiau saulės – tokia buvo mūsų liepa. Žmonės piktinasi taip vasaros ir nepajutę, tačiau besitikintiems gerų orų sinoptikai nieko gero nežada – rugpjūčio pradžioje taip pat prapliups gausus lietus, griaudės perkūnija ir bus vėsu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Liūtis ir gatves bei kiemus užliejusius potvynius savaitgalį pakeitė bent trumpam išlindusi saulė.

Kauno centre neva sumuštus savo vaikus gynusi influencerė Ieva Voveris dabar turi viešai aiškintis, kad ji apsimelavo, neteisingai apkaltino praeivę neva sudavus jos sūnui per veidą. Aiškinusi, kad nepažįstama moteris mušė gatvėje jos vaikus, I. Voveris, pasirodo, apšmeižė niekuo dėtą žmogų.   Policijai paviešinus vaizdo įrašą, paaiškėjo teisybė – vaizdo medžiagoje matyti, kaip niekieno neprižiūrimi vaikai važiuoja paspirtukais per perėją ir trenkiasi į šalimais einančią moterį.

Vokietija gins savo sąjungininkes, taip pat ir Lietuvą – antradienį pareiškė mūsų šalyje besilankantis Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris. Buvęs Estijos gynybos ministras pripažįsta, kad vokiečiai jau nebe tokie draugiški rusų atžvilgiu, tačiau pats Vokietijos ministras guodžiasi, kad dar yra tokių vokiečių politikų, kurie nesupranta, kodėl reikia didinti gynybos biudžetą – net kai Rusijos grėsmė akivaizdi.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Penkeri metai kalėjimo gresia moteriai, įtariamai savo vaiko nužudymu. Gydytojai įtarė, kad su smarkiu kraujavimu atvykusiai moteriai buvo atliktas ne šiaip abortas – moteris su sugyventiniu galėjo išnešiotą kūdikį nužudyti, o kraujavimas tebuvo šio nusikaltimo pasekmė.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Į Ukmergės ligoninę prieš savaitę atvyko 30-metė moteris. Jos makštis stipriai kraujavo, o gydytojams pacientė sakė, kad Anglijoje jai buvo atliktas abortas.

Prieš beveik šimtmetį tragiškai pasibaigusį „Lituanicos“ skrydį identišku lėktuvu simboliškai užbaigė Rolandas Paksas ir kolega Igoris Pozamantiras. Pilotai pagerbė tarpukario lakūnus Darių ir Girėną rožių žiedais tragedijos vietoje ir pasuko Kauno link, įveikdami likusius 700 kilometrų, kurių Darius ir Girėnas nuskristi nespėjo. Lėktuvą pilotavęs Paksas sako, kad kelionė į Kauną nebuvo pati lengviausia – pylė lietūs ir taršė stiprūs vėjai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus arkikatedroje tebegali būti Vytauto Didžiojo palaikai, – taip tvirtina pastato požemius tyrinėjęs entuziastas Saulius Poderis. Jis kaltina bažnyčią nuo valstybės slepiant požemiuose atrastas kultūros vertybes, todėl jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl bažnyčios ir Kultūros paveldo departamento suokalbio.  Kultūros paveldo departamento direktorius S. Poderio teiginius vadina pasakomis ir aiškina, kad jokio kriminalo nėra – vertybes gali saugoti bažnyčia.

Visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas. Taip tvirtina prezidentas Gitanas Nausėda. Nors prezidentas mano, kad Lietuva jau gali ruoštis šiam žingsniui, tačiau Krašto apsaugos ministerija įspėja – prieš įvedant visuotinį šaukimą laukia galybė darbų, mat trūksta instruktorių ir infrastruktūros. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas patikina, kad Lietuva prie visuotinio šaukimo galėtų pereiti per maždaug penkerius metus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po vakarykščio rusiško drono „Gerbera“ nukritimo Lietuvos teritorijoje, prie Baltarusijos sienos, ekspertai įspėja, kad tokių dronų tik daugės. Tad Lietuva turi ruoštis įvairioms provokacijoms, kai keli dronai gali kirsti Lietuvos sieną. Pasak dronų ekspertų, kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai būtina pagalvoti apie dar didesnes investicijas į oro gynybą, nes dabar efektyviai numušti pigių ir lengvų dronų kariuomenė neturi kaip – vietoj to turi kilti naikintuvai.

Ūkininkų išsikovotas mažesnis pajamų mokestis neduoda ramybės daliai tautiečių. Šie kelia klausimą, kiek ūkininkai dar gali naudotis įvairiomis lengvatomis. Pasirodo, Seime dirba ir bent 15 oficialiai registruotų ūkininkų. TV3 žinių kalbinti Seimo ūkininkai sako nesupainioję viešų ir privačių interesų, o etikos sargai aiškina, kad Seimo nariai balsuoja pagal savo sąžinę, taigi patys gali nuspręsti – balsuoti už sau naudingus sprendimus ar ne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos krepšinio žvaigždė ir milijonierius Šarūnas Marčiulionis gavo teismo kirtį – patvirtinta, kad jis užgrobė 10 arų valstybinės žemės šalia savo namų prestižiniame Vilniaus rajone ant Neries kranto, turi nugriauti tvorą bei sumokėti 118 eurų bylinėjimosi išlaidų. Institucijos pripažįsta, kad neturi pajėgumų išaiškinti kiekvieną žemės grobimo atvejį. Juo labiau, kad Š. Marčiulionis teismo sprendimą galės skųsti, tad tvora tokiu atveju dar galėtų stovėti bent kelerius metus.

Net 7 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, tačiau dauguma pripažįsta, kad gauna neteisingus atsakymus ir juo dar ne visai gali pasitikėti. Lietuviai pasakoja, kokiose situacijose prašo pagalbos dirbtinio intelekto, pavyzdžiui, ruošiantis paskaitoms, sodinant pomidorus ar rašant motyvacinį laišką darbdaviui.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kiek žmonių Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą? Programėlė „ChatGPT“ atsako, kad jį naudoja vienas iš penkių Lietuvos žmonių.

Prabėgo mėnuo po to, kai Seimas kavinėms ir restoranams uždraudė nemokamai dalinti vienkartinius indus su plastiku, tačiau gamta nuo to švaresnė netapo – plastikinių indų žmonės naudoja tiek pat, tik už juos susimoka. Už vienkartinius puodelius ir indelius nuo gegužės papildomai turintys susimokėti gyventojai įtaria, kad tai tik dar viena priežastis kelti kainas ir gauti daugiau pelno.

Tarptautinė Ukrainos mokykla, nesulaukdama valstybės lėšų mokytojų atlyginimams ir mokymo procesui, sako įtarianti sąmoningą žlugdymą. Pinigus švietimui skirstanti Vilniaus savivaldybė tikina, kad nieko ypatingo čia nėra – tiesiog iškilo klausimų, ar mokykla gali pagrįsti savo ataskaitas ir žada kuo greičiau skirti lėšas.

Rusiškai Latvijos parlamente šūkavęs prorusiškas aktyvistas Aleksejus Roslikovas sulaukė latvių Valstybės saugumo tarnybos pareigūnų. Jam pareikšti įtarimai dėl pagalbos Rusijai ir neapykantos kurstymo. Pareigūnai savo veiksmų nekomentuoja, o pats A. Roslikovas po kratos ir apklausos savo sekėjams papasakojo, kas su juo nutiko.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dešimtims ūkininkų susėdus virš parlamentarų galvų ir į Vilnių atitempus vos važiuojančius senus traktorius, Seimas nusprendė, kad ūkininkams taikys atskirus ir mažesnius nei visiems gyventojams pajamų mokesčio tarifus. Premjeras su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku kartoja, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo kovoja tik turtingiausi ūkininkai, o patys ūkininkai valdžią kaltina jų skaldymu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Beveik dvi dešimtis Vilniaus autobusų vairuotojų pareigūnai pagavo važiuojant be saugos diržų. Policijos teigimu, diržų sagtys išluptos ir uždengtos specialiai. Vairuotojai ginasi, kad sagtys pačios išlūžo ir nebeliko, kur užsegti diržų, o į prašymus sutvarkyti diržus darbdaviai nereagavo. Aiškėja, kad Vilniuje dalis autobusų ir troleibusų vairuotojų be saugos diržų važinėja netrukdomai, nes kelių eismo taisyklės įpareigoja diržus segėti tik tada, kai tokie yra įrengti.

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Pratybos „Zapad“ vyks toliau nuo Lietuvos sienos ir su perpus mažesniu karių skaičiumi – tokią žinią skleidžia Kremliaus išlaikomi Baltarusijos propagandistai. Tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali būti informacinio karo dalis – manipuliuoti ir rodyti neva Rusijos ir Baltarusijos taikius ketinimus ir tuo pat metu įnirtingai ruoštis puolimui. Tiesa, šiuo metu padidėjusios grėsmės iš Rytų kariuomenė nemato.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Lietuva duoda Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą ir iš Lukašenkos režimo reikalaus 200 milijonų eurų už tai, kad šis suorganizavo migrantų krizę – kvietėsi žmonės iš Azijos ir Afrikos bei vertė juos veržtis per mūsų sieną į Europą. Ekspertai ir politikai sako, kad tikėtis greito teisingumo neverta, o ir net priteisus pinigus, Lietuva jų gali ir negauti, nes Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi galios priversti vykdyti sprendimus.

Tūkstančiai eurų ir rublių į kišenes iš Rusijos liejasi prorusiškiems aktyvistams Lietuvoje. Europos žurnalistai susipažino su 50 tūkstančių elektroninių laiškų, iš kurių aiškėja, kaip Kazimieras Juraitis, Erika Švenčionienė ir kiti prorusiški aktyvistai gaudavo pinigų už savo pasisakymus ar advokatavimą kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje. Pasak ekspertų, Rusija pinigų tokiems veikėjams negaili ir randa būdų, kaip juos pervesti net galiojant sankcijoms.

Kaunas ir dar vienoje srityje aplenkė Vilnių. Dabar ten ir mokytis geriau nei sostinėje. Tokią išvadą daro žurnalas „Reitingai“ suskaičiavęs, kad brandos egzaminų, patikrinimų ir olimpiadų rezultatai Laikinojoje sostinėje yra aukštesni.

Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovu ar ne? Karštos diskusijos kilo ir parlamente, ir gatvėse. Mat valstietis Rimas Jankūnas antradienį planavo pateikti Seimui svarstyti įstatymą, kuriuo būtų panaikintas valstybės vadovo statusas, tačiau palaikymo politikas nesulaukė. O aiškindamas, kad V. Landsbergis buvo komjaunuolis, prisipažino, kad pats irgi juo buvo.

Po didžiulio gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje dalyje Vilniaus regiono savivaldybių vėlavo šiukšlių išvežimas, o atliekos tiesiog buvo laikomos šiukšliavežėse, nes dvi dienas regiono atliekų tvarkymo centras bandė surasti, kur išvežti tonas atliekų. Jau neabejojama, kad netrukus kils šiukšlių tvarkymo kainos gyventojams, o Vilniaus meras tikisi kompensacijų iš Vyriausybės, bet Aplinkos ministerija lengvų pinigų nežada.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Draugauti su Rusija, net jungtis prie jos, žiūrėti rusišką televiziją ir neremti Ukrainos ragina nemažai lietuviškų socialinio tinklo „TikTok“ profilių, kurių dalis yra rusiški botai. Ekspertai pastebi, kad tokios ir panašios rusiškos dezinformacijos, kurią skleidžia neaiškūs profiliai, socialiniuose tinkluose iš tikrųjų daugėja, o vienas pagrindinių tikslų – įpiršti žmonėms mintį, kad ginti Lietuvos valstybės agresijos atveju neverta.

Vadinamosios pergalės dienos 80-metį minėjo ir keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse. Nors Lietuva karo nelaimėjo ir buvo okupuota, žmonės aiškina, kad turi pagerbti karius, žuvusius kovoje prieš nacizmą. Su jais nesutiko būrys aktyvistų, kurie dalijo prezervatyvus ir priminė, kad Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija yra teroristinė valstybė.

Vilniaus atliekų rūšiavimo įmonėje kilęs gaisras – likviduotas, tačiau darbai vis dar vyksta. Ugniagesiai ir darbininkai toliau krauna smilkstančias atliekas ir krauna jas į vilkikus. Nors daugiau nei pusę pastato ugniagesiams pavyko išsaugoti, visiškai sudegė vertingiausia įmonės technika, o įmonės nuostoliai gali siekti ir šimtą milijonų eurų. Įmonė rimtai svarsto ir padegimo versiją. Jau daugiau negu parą vyksta gesinimo darbai Vilniuje, Gariūnų rajone.

Ginklai, jų dalys ar kitokia kare prieš Ukrainą naudinga technika nepaisant sankcijų į Rusiją keliavo ir iš Lietuvos. Muitinės kriminalistai išaiškino Vilniaus bendrovę sandėliavusią ir per Kirgiziją į Rusiją vežusią draudžiamas prekes, už kurias galėjo gauti milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos ir Europos pareigūnai išsiaiškino, kad Vilniuje veikianti logistikos bendrovė į Rusiją veža sankcionuojamas prekes.

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip evakuotų gyventojus kilus karui ar kitai nelaimei. Kaip nurodė sostinės valdžia, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai. Sudarė evakuacijos planą Iki šiol Vilniaus miestas neturėjo evakuacijos planą, tik aprašą, maždaug kaip turėtų vykti veiksmai.

Protestus prieš Rusijos žiaurumą Lietuvoje smurtu ir šantažu gali nutraukti patys rusai. Šalies ambasados Vilniuje darbuotojai pasijuto taip nesaugiai, kad iš pakampių suėję puolė kumščiais apie Sumų tragediją priminti norėjusį baltarusių aktyvistą, pavogė jo dviratį ir be perstojo sekiojo. Paaiškėjo, kad vienas iš konflikte dalyvavusių ambasados darbuotojų yra Rusijos saugumo pareigūnas.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė turi pasitempti, jog išsaugotų profesionalius karius. Auditoriai skelbia, kad itin kariuomenei reikalingi karininkai ir puskarininkiai traukiasi iš tarnybos, nes negali kilti karjeros laiptais, negauna tinkamo atlygio. Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad problema yra visame NATO aljanse, ir vien greitų sprendimų neužteks.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Miškuose tuoj dygs ne tik grybai, bet ir namai su tvoromis, nuogąstauja opozicija, išgirdusi aušriečių siūlymą leisti privačiuose ūkiniuose miškuose statyti mažus vasarnamius. Įstatymą parengęs aušrietis Martynas Gedvilas aiškina, kad dabar miškų savininkai savo miškus gali tik kirsti arba parduoti, tad leidimas statyti namelius išsaugotų gamtą ir pasitarnautų patiems savininkams. Tiesa, pats Seimo narys neslepia, kad turi tokį mišką, kuriame irgi galėtų pasistatyti vasarnamį.

Valdžia pristatė specialią programėlę LT72, per kurią švies žmones, kaip elgtis užklupus ekstremalioms situacijoms. Atlikta apklausa rodo, kad tik pusė gyventojų žino, ką daryti, jei staiga užkluptų branduolinis pavojus ar net karas. Tiesa, vidaus reikalų ministro pagyras, kad programėlė veiks ir be interneto, specialistai jau daužo į šipulius ir aiškina, kad jeigu nebus internetinio ryšio – iš programėlės jokios naudos.

„Aušriečiai“ susirūpino dvasininkų vargais brangiai mokant už elektrą, tad siūlo pripažinti bažnyčias buitiniais elektros ir dujų vartotojais. Taip bažnyčios už sunaudojamą energiją mokėtų maždaug 10–15 procentų mažiau. Dvasininkai laukia politikų verdikto, o politologai įspėja – tai rinkiminės kampanijos žingsnis, siekiama įtikti kunigams ir klebonams, taip pat ir tikintiesiems, kurie simpatizuoja „Nemuno Aušros“ lyderiui.

Vilniaus viešojo transporto bilietai brangs nuo liepos. Nepaisydama miestiečių protestų ir keiksmų, sostinės taryba patvirtino padidintas kelionių autobusais ir troleibusais kainas. Tiesa, valdantieji teigia padarę kompromisą – panaikino pusvalandžio bilietą, o kai kurių bilietų kainas pakėlė mažiau negu planavo. Tačiau kai kuriems miestiečiams kelionės vis tiek brangs dvigubai ar net trigubai.

Pasiduoti rusams ir baltarusiams dar net neprasidėjus karui – tokį tikslą, anot Lietuvos kariuomenės analitikų, vykdo rusų ir baltarusių propagandistai. Šie bando ieško temų, kurios suskaldytų visuomenę ir skatintų nusivylimą valstybe. Nors tokie pasakojimai dažniausiai skirti Rusijos ir Baltarusijos žmonėms, tačiau jie pasiekia ir lietuvius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Rusai ir baltarusiai dedasi susirūpinę dėl elektros kainų Baltijos šalyse.

Nors jau praėjo treji metai nuo to laiko, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vos 30 kilometrų nuo Baltarusijos esantis Vilnius vis dar neturi jokio sostinės gyventojų evakuacijos plano. Vilniaus meras ginasi, kad ir visa valstybė dar tik ruošia bendrą evakuacijos planą. Gyventojai klausia, kaip įmanoma, kad vis arčiau žvangant ginklams sostinės valdžia nepasirūpino evakuacijos planu. Karybos ekspertai teigia: vien plano neužteks – reiks padirbėti su plano įgyvendinimu.

Skandalas Latvijoje – šalies parlamentaras, populistas, prorusiškas veikėjas Aleksejus Roslikovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Ryga – rusų miestas. Ir maža to, paragino patriotiškai nusiteikusius latvius susikrauti lagaminus ir išvykti iš Rygos. Po tokio akibrokšto parlamentaras atsipirko tik įspėjimu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Rygoje dominuoja rusų kalba, tad nėra ko gadinti oro.

Vilnius vėl aplenkė daugelį artimiausių Europos sostinių – šįkart pagal didžiausias transporto bilietų kainas. Lietuvos sostinė bus brangesnė už Atėnų, Romos, Prahos ar Varšuvos transportą. Gyventojai ir Vilniaus savivaldybė juokaudami sutaria, kad gyvena prabangiame mieste, tik nesutaria dėl to, ar bilietų kainos turėtų kilti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ateinančią liepą vilniečiai, ko gero, galės didžiuotis vienos prabangiausių Europos sostinių vardu.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Ar moksleiviai turi turėti ilgesnį karinį rengimą? Politikai svarsto, kad trijų dienų šaulių kursų devintokams neužtenka ir siūlo juos plėsti. Kai kurie jų rodo į Lenkiją, kur moksleiviai turi vieną valandą karinio rengimo per savaitę, net mokosi šaudyti daugiau. Patys šauliai ragina neskubėti ir pamatyti, ar šiemet prasidėjęs visuotinis devintokų mokymas pasiseks. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos devintokai miškelyje bandė uždegti nedidelį laužą.

Kas valdys didžiausią Lietuvos koncerną „Achemos grupė“? Po to, kai vengrų kompanija paskelbė norinti įsigyti parduodamą koncerno kontrolinį akcijų paketą, apie norą išpirkti akcijas prabilo ir vienas iš smulkiųjų investuotojų. Arūnas Laurinaitis piktinasi, esą savo akcijas parduodančios Bronislovo Lubio žmona ir dukra ignoruoja jo siūlymus ir taip net pažeidžia įstatymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdantieji socialdemokratai ieško būdų, kaip gelbėti savo „čekučių“ bylose įklimpusius ar jau nuteistus savo partiečius. Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis teisėjai neprivalėtų drausti valstybės pinigų apgaule sau paėmusiems politikams eiti bet kokias valstybines pareigas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dėl suklastotų čekių teisėsaugai įkliuvę savivaldybių politikai gali tikėtis ir toliau eiti įtakingas valstybines pareigas.

Vilnius gavo Europos žaliosios sostinės titulą. Meras Valdas Benkunskas pasakoja, kad Europos Komisiją sužavėjo Vilniaus viešasis transportas, medžių apsauga, šildymas ir atliekų tvarkymas. „Žalieji“ atkerta, kad persodinti žmones iš automobilių į kitą transportą savivaldybei sekasi sunkiai, medžius apsaugoti pavyksta ne visada, o atliekų vilniečiai tinkamai rūšiuoti negali. Iš Valensijos tarybos nario Karloso Mundinos Vilniaus meras Valdas Benkunskas perėmė žaliąją knygą.

Vienus ar net dvejus metus, o ne devynis mėnesius turėtų trukti karinė tarnyba šauktiniams – tokią idėją siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Jaunimo organizacijos stoja piestu ir ragina laukti, kol įsibėgės jau dabar pradėta šaukimo reforma. Kad artimiausiu metu ilginti šauktinių tarnybą nerealu tikina ir krašto apsaugos ministerija, ir Prezidentūra.

Vilniuje ne juokais brangs viešojo transporto bilietai – 50 procentų ar net dvigubai didės autobusų ir troleibusų bilietų kainos. Vilniaus valdininkai dar ką tik užsimoję mažinti spūstis ir raginę keleivius iš automobilių persėsti į viešąjį transportą, dabar aiškina, kad bilietai sostinėje nebrango 12 metų.  O pinigų transportui atnaujinti bei pagerinti verkiant trūksta.

Beveik 240 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto „Sidabrinei linijai“ nebebus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Sprendimą ji priėmė viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad „Sidabrinės linijos“ veiklą vykdantis fondas nelegaliai įdarbino vieną darbuotoją, pirko prabangų visureigį ir rinko asmenų duomenis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 6 tūkst. vienišų Lietuvos senjorų greitu metu gali netekti galimybės pabendrauti su savanoriais net telefonu.