Lukas Aluzas

Vilniečiai peikia savivaldybės reklaminę kampaniją, kuria 1 tūkst. eurų viliojami mieste prisiregistruoti žmonės, gyvenantys Vilniuje, bet čia nedeklaravę savo gyvenamosios vietos. Ant istorinių asmenybių paminklų – kunigaikščio Gedimino, rašytojos Žemaitės – paliktos netikrų pinigų sumos. Reklamos specialistai tai vadina drąsiu žingsniu. Savivaldybė atkerta, kad akcijos tikslas – ne tik privilioti daugiau gyventojų deklaruotis Vilniuje, bet ir atkreipti dėmesį į pačius paminklus.

Seime, karo krečiamos Ukrainos vėliava kabo neteisėtai, – pareiškė valstiečių frakcijai priklausantis Ignas Vėgėlė ir sukėlė diskusijų audrą. Jam pritarė Remigijus Žemaitaitis su „Nemuno aušra“. Koalicijos partneriai socialdemokratai tokias savo partnerių kalbas vertina nevienareikšmiškai, o opozicija rėžia tiesiai: tai koordinuota antivalstybinė akcija.

Sveikatos apsaugos ministerija nori visus gydytojus atrišti nuo kabinetų ir leisti net iš namų telefonu pakonsultuoti savo pacientus. Taip esą gydytojai priims iš išklausys daugiau pacientų net už dešimčių kilometrų ir sumažės eilės pas gydytojus. Pacientai nuogąstauja, kad gydytojai nebegalės tiksliai įvertinti pacientų būklės ir paskirti jiems tinkamo gydymo. Ministerija ramina: telefonu gydytojas galės pakonsultuoti pacientą tik tada, kai jo būklė bus įvertinta gyvai.

Vilnius užsibrėžė netikrus vilniečius paversti tikrais ir surinkti daugiau pinigų į savivaldybės biudžetą, kuriame vis trūksta lėšų. Savivaldybė skaičiuoja, kad per metus netenka daugiau kaip 100 mln. eurų dėl to, kad Vilniuje gyvenantys, bet kitur registruoti žmonės mokesčius moka kitoms savivaldybėms. Vilniaus meras netikruosius vilniečius vilioja įvairiomis dovanomis – nuo nemokamų kelionių laivais ir viešuoju transportu iki kvietimų į kiną ar baseiną.

Skandalingais pasisakymais išgarsėjusi ir praėjusiuose Seimo rinkimuose su „Tautos ir teisingumo“ partija dalyvavusi Irma Gajauskaitė iki šiol įkvepia interneto komikus, nors pati sako, kad karščiuotis ją verčia matoma neteisybė.  „Jau tiek daug neišspręstų, neišsprendžiamų problemų, kad žmonės nebeapsikenčia ir eina kažką daryti. Kai dalyvauji, pamatai, kas vyksta – tai, žinokit, tikrai nuoširdžiai galima pražilti“, – teigia I. Gajauskaitė.

Prekybininkai ruošiasi savitarnos kasose alkoholį, tabaką ar energetinius gėrimus perkančiųjų amžių tikrinti su dirbtinio intelekto pagalba. Taip esą bus sutaupyta pirkėjų laiko. Tačiau TV3 žinios įsitikino: amžiaus ribų dirbtinis intelektas dar negali tiksliai atskirti. Prekybininkai aiškina, kad ieškoti sprendimų verčia augantis besinaudojančiųjų savitarnos kasomis skaičius. Tačiau pirkėjai sako, kad prie savitarnos kasų juos veja patys prekybininkai, palikdami vos kelias įprastas kasas.

Teisinės neliečiamybės savo noru atsisakė dar vienas Seimo narys – aušrietis Saulius Bucevičius. Anksčiau tokią pat valią išreiškę socialdemokratai Eugenijus Sabutis ir Tomas Martinaitis, kurie galutinai atiduodami į prokurorų rankas.

Žlunga Vilniaus miesto savivaldybės planai padidinus bilietų kainas į gatves keleiviams išvežti daugiau autobusų. Paskelbtą savivaldybės konkursą privačios vežėjų bendrovės apskundė, taigi vilniečiai perpildytuose autobusuose toliau spausis bent pusmečiu ilgiau nei planuota. Savivaldybė skundžiasi, kad vežėjai sąmoningai tempia laiką.

Du lėšų grobstymu įtariami socialdemokratai – laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir parlamentaras Tomas Martinaitis – nesipriešino Seime apsilankiusiai generalinei prokurorei ir sutiko atsisakyti teisinės neliečiamybės. Abu parlamentarai čekučių bylose įtariami pasisavinę po 3 000 eurų ir suklastoję po keliolika dokumentų. Socialdemokratai aiškina, esą „čekučių“ bylos gali būti sąmokslas prieš juos.

Seimo kanceliarija už 2 tūkst. eurų nupirko masažinį krėslą. Iš pradžių aiškinta, kad pernelyg sunkiai dirba Kanceliarijos darbuotojai, dabar teigiama, kad krėslas skirtas visiems. Tačiau dauguma TV3 žinių kalbintų parlamentarų apie galimybę Seime pasimasažuoti net nežino. Vieni sveikina tokią idėją, kiti peikia ir sako, kad Seime reikia sunkiai dirbti, o ne foteliuose masažuotis.

Trišalė taryba taip ir nesutarė, kokia kitąmet turi būti minimali mėnesinė alga ir klausimą paliko išspręsti pačiai Vyriausybei, kurios kompromisinis variantas netiko nei darbdaviams, nei profsąjungoms. Kol kas realiausias variantas, kad minimali mėnesio alga kitais metais didės 115 eurų ir pasieks 1153 eurus popieriuje, į rankas tai būtų 836 eurai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvoje minimali mėnesinė alga kasmet auga maždaug 10 proc.

Savivaldybės nėra pasiruošusios dienai X – nežino, kiek žmonių reiktų padėti nuvažiuoti iki gyventojų surinkimo punktų ar priedangų. Liūdna situacija ir dėl pačių priedangų: 400 tūkstančių tautiečių turėtų ieškoti kitų vietų slėptis nuo pavojaus, tačiau ir numatytos priedangos ne visada tinkamose vietose. Pavyzdžiui, elektros pastotėse. Savivaldybės sako, kad tebelaukia bendrų gairių, kaip ruoštis dienai X. Pavyzdžiui, nacionalinis evakuacijos planas vis dar nėra paruoštas.

Į protestą „Gėdos diena“ Vilniaus centre susirinko 8 tūkstančiai žmonių, kurie protestavo prieš naująją valdančiąją koaliciją. Žmonės nuogąstavo, kad Lietuvą valdys prorusiška koalicija, o prezidentas esą tam neprieštarauja. Pats Gitanas Nausėda savo pažadą pasikalbėti su protestuotojų atstovais tęsėjo ir pažadėjo, kad „Nemuno aušros“ partinių ministrų netvirtins. 8 tūkstančiai žmonių Vilniaus centre protestavo prieš naująją valdančiąją koaliciją.

Rusiškos dainos, visu garsu skambėjusios pačioje sostinės širdyje, suerzino vilniečius – šie ėmęsi skųstis policijos pareigūnams. Pasirodo, šeštadienio vakarą du Lietuvos ir Latvijos piliečiai šventė partnerystės įteisinimą. Šventės dalyviai ir rengėjai pareigūnams nesipriešino – rusišką muziką nutildė, o vėliau ir visiškai išjungė. Vis dėlto restoranas, kuriame vyko šventė, teigia: tai buvo pamoka, o būsimose šventėse rusišką muziką draus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Europos Komisija ir dalis Europos politikų bando prastumti galimybę sekti visus europiečių susirašinėjimus. Tikina, kad taip masiškai visus sekant, vaikai bus apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo internete.   Tiesa, trejus metus vykstančiose diskusijose visuotinio sekimo nepavyko patvirtinti, tačiau šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Danija nori, kad dokumentas, leidžiantis sekti visus žmonių susirašinėjimus, galėtų būti priimtas per kelis mėnesius.

Lietuvos ūkininkams vis dar mirkstant po smarkių liūčių, o kai kuriems negalint nuimti derliaus ir iki jo plaukiant net baidarėmis, Vyriausybė skelbia ekstremalią situaciją šalies mastu. Taip ūkininkai galės negaišti laiko įrodinėdami, kad nukentėjo nuo smarkaus lietaus. Tačiau žemdirbiai skundžiasi, kad ekstremalią situaciją reikėjo skelbti greičiau.   Žemės ūkio viceministras teigia, kad anksčiau priimtas sprendimas nieko nebūtų pakeitęs.

Dvigubai, o vietomis ir trigubai didesnis nei įprastai kritulių kiekis ir ketvirtadaliu mažiau saulės – tokia buvo mūsų liepa. Žmonės piktinasi taip vasaros ir nepajutę, tačiau besitikintiems gerų orų sinoptikai nieko gero nežada – rugpjūčio pradžioje taip pat prapliups gausus lietus, griaudės perkūnija ir bus vėsu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Liūtis ir gatves bei kiemus užliejusius potvynius savaitgalį pakeitė bent trumpam išlindusi saulė.

Kauno centre neva sumuštus savo vaikus gynusi influencerė Ieva Voveris dabar turi viešai aiškintis, kad ji apsimelavo, neteisingai apkaltino praeivę neva sudavus jos sūnui per veidą. Aiškinusi, kad nepažįstama moteris mušė gatvėje jos vaikus, I. Voveris, pasirodo, apšmeižė niekuo dėtą žmogų.   Policijai paviešinus vaizdo įrašą, paaiškėjo teisybė – vaizdo medžiagoje matyti, kaip niekieno neprižiūrimi vaikai važiuoja paspirtukais per perėją ir trenkiasi į šalimais einančią moterį.

Vokietija gins savo sąjungininkes, taip pat ir Lietuvą – antradienį pareiškė mūsų šalyje besilankantis Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris. Buvęs Estijos gynybos ministras pripažįsta, kad vokiečiai jau nebe tokie draugiški rusų atžvilgiu, tačiau pats Vokietijos ministras guodžiasi, kad dar yra tokių vokiečių politikų, kurie nesupranta, kodėl reikia didinti gynybos biudžetą – net kai Rusijos grėsmė akivaizdi.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Penkeri metai kalėjimo gresia moteriai, įtariamai savo vaiko nužudymu. Gydytojai įtarė, kad su smarkiu kraujavimu atvykusiai moteriai buvo atliktas ne šiaip abortas – moteris su sugyventiniu galėjo išnešiotą kūdikį nužudyti, o kraujavimas tebuvo šio nusikaltimo pasekmė.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Į Ukmergės ligoninę prieš savaitę atvyko 30-metė moteris. Jos makštis stipriai kraujavo, o gydytojams pacientė sakė, kad Anglijoje jai buvo atliktas abortas.

Prieš beveik šimtmetį tragiškai pasibaigusį „Lituanicos“ skrydį identišku lėktuvu simboliškai užbaigė Rolandas Paksas ir kolega Igoris Pozamantiras. Pilotai pagerbė tarpukario lakūnus Darių ir Girėną rožių žiedais tragedijos vietoje ir pasuko Kauno link, įveikdami likusius 700 kilometrų, kurių Darius ir Girėnas nuskristi nespėjo. Lėktuvą pilotavęs Paksas sako, kad kelionė į Kauną nebuvo pati lengviausia – pylė lietūs ir taršė stiprūs vėjai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus arkikatedroje tebegali būti Vytauto Didžiojo palaikai, – taip tvirtina pastato požemius tyrinėjęs entuziastas Saulius Poderis. Jis kaltina bažnyčią nuo valstybės slepiant požemiuose atrastas kultūros vertybes, todėl jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl bažnyčios ir Kultūros paveldo departamento suokalbio.  Kultūros paveldo departamento direktorius S. Poderio teiginius vadina pasakomis ir aiškina, kad jokio kriminalo nėra – vertybes gali saugoti bažnyčia.

Visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas. Taip tvirtina prezidentas Gitanas Nausėda. Nors prezidentas mano, kad Lietuva jau gali ruoštis šiam žingsniui, tačiau Krašto apsaugos ministerija įspėja – prieš įvedant visuotinį šaukimą laukia galybė darbų, mat trūksta instruktorių ir infrastruktūros. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas patikina, kad Lietuva prie visuotinio šaukimo galėtų pereiti per maždaug penkerius metus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po vakarykščio rusiško drono „Gerbera“ nukritimo Lietuvos teritorijoje, prie Baltarusijos sienos, ekspertai įspėja, kad tokių dronų tik daugės. Tad Lietuva turi ruoštis įvairioms provokacijoms, kai keli dronai gali kirsti Lietuvos sieną. Pasak dronų ekspertų, kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai būtina pagalvoti apie dar didesnes investicijas į oro gynybą, nes dabar efektyviai numušti pigių ir lengvų dronų kariuomenė neturi kaip – vietoj to turi kilti naikintuvai.

Ūkininkų išsikovotas mažesnis pajamų mokestis neduoda ramybės daliai tautiečių. Šie kelia klausimą, kiek ūkininkai dar gali naudotis įvairiomis lengvatomis. Pasirodo, Seime dirba ir bent 15 oficialiai registruotų ūkininkų. TV3 žinių kalbinti Seimo ūkininkai sako nesupainioję viešų ir privačių interesų, o etikos sargai aiškina, kad Seimo nariai balsuoja pagal savo sąžinę, taigi patys gali nuspręsti – balsuoti už sau naudingus sprendimus ar ne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos krepšinio žvaigždė ir milijonierius Šarūnas Marčiulionis gavo teismo kirtį – patvirtinta, kad jis užgrobė 10 arų valstybinės žemės šalia savo namų prestižiniame Vilniaus rajone ant Neries kranto, turi nugriauti tvorą bei sumokėti 118 eurų bylinėjimosi išlaidų. Institucijos pripažįsta, kad neturi pajėgumų išaiškinti kiekvieną žemės grobimo atvejį. Juo labiau, kad Š. Marčiulionis teismo sprendimą galės skųsti, tad tvora tokiu atveju dar galėtų stovėti bent kelerius metus.

Net 7 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, tačiau dauguma pripažįsta, kad gauna neteisingus atsakymus ir juo dar ne visai gali pasitikėti. Lietuviai pasakoja, kokiose situacijose prašo pagalbos dirbtinio intelekto, pavyzdžiui, ruošiantis paskaitoms, sodinant pomidorus ar rašant motyvacinį laišką darbdaviui.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kiek žmonių Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą? Programėlė „ChatGPT“ atsako, kad jį naudoja vienas iš penkių Lietuvos žmonių.

Prabėgo mėnuo po to, kai Seimas kavinėms ir restoranams uždraudė nemokamai dalinti vienkartinius indus su plastiku, tačiau gamta nuo to švaresnė netapo – plastikinių indų žmonės naudoja tiek pat, tik už juos susimoka. Už vienkartinius puodelius ir indelius nuo gegužės papildomai turintys susimokėti gyventojai įtaria, kad tai tik dar viena priežastis kelti kainas ir gauti daugiau pelno.

Tarptautinė Ukrainos mokykla, nesulaukdama valstybės lėšų mokytojų atlyginimams ir mokymo procesui, sako įtarianti sąmoningą žlugdymą. Pinigus švietimui skirstanti Vilniaus savivaldybė tikina, kad nieko ypatingo čia nėra – tiesiog iškilo klausimų, ar mokykla gali pagrįsti savo ataskaitas ir žada kuo greičiau skirti lėšas.

Rusiškai Latvijos parlamente šūkavęs prorusiškas aktyvistas Aleksejus Roslikovas sulaukė latvių Valstybės saugumo tarnybos pareigūnų. Jam pareikšti įtarimai dėl pagalbos Rusijai ir neapykantos kurstymo. Pareigūnai savo veiksmų nekomentuoja, o pats A. Roslikovas po kratos ir apklausos savo sekėjams papasakojo, kas su juo nutiko.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dešimtims ūkininkų susėdus virš parlamentarų galvų ir į Vilnių atitempus vos važiuojančius senus traktorius, Seimas nusprendė, kad ūkininkams taikys atskirus ir mažesnius nei visiems gyventojams pajamų mokesčio tarifus. Premjeras su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku kartoja, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo kovoja tik turtingiausi ūkininkai, o patys ūkininkai valdžią kaltina jų skaldymu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Beveik dvi dešimtis Vilniaus autobusų vairuotojų pareigūnai pagavo važiuojant be saugos diržų. Policijos teigimu, diržų sagtys išluptos ir uždengtos specialiai. Vairuotojai ginasi, kad sagtys pačios išlūžo ir nebeliko, kur užsegti diržų, o į prašymus sutvarkyti diržus darbdaviai nereagavo. Aiškėja, kad Vilniuje dalis autobusų ir troleibusų vairuotojų be saugos diržų važinėja netrukdomai, nes kelių eismo taisyklės įpareigoja diržus segėti tik tada, kai tokie yra įrengti.

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Pratybos „Zapad“ vyks toliau nuo Lietuvos sienos ir su perpus mažesniu karių skaičiumi – tokią žinią skleidžia Kremliaus išlaikomi Baltarusijos propagandistai. Tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali būti informacinio karo dalis – manipuliuoti ir rodyti neva Rusijos ir Baltarusijos taikius ketinimus ir tuo pat metu įnirtingai ruoštis puolimui. Tiesa, šiuo metu padidėjusios grėsmės iš Rytų kariuomenė nemato.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Lietuva duoda Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą ir iš Lukašenkos režimo reikalaus 200 milijonų eurų už tai, kad šis suorganizavo migrantų krizę – kvietėsi žmonės iš Azijos ir Afrikos bei vertė juos veržtis per mūsų sieną į Europą. Ekspertai ir politikai sako, kad tikėtis greito teisingumo neverta, o ir net priteisus pinigus, Lietuva jų gali ir negauti, nes Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi galios priversti vykdyti sprendimus.

Tūkstančiai eurų ir rublių į kišenes iš Rusijos liejasi prorusiškiems aktyvistams Lietuvoje. Europos žurnalistai susipažino su 50 tūkstančių elektroninių laiškų, iš kurių aiškėja, kaip Kazimieras Juraitis, Erika Švenčionienė ir kiti prorusiški aktyvistai gaudavo pinigų už savo pasisakymus ar advokatavimą kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje. Pasak ekspertų, Rusija pinigų tokiems veikėjams negaili ir randa būdų, kaip juos pervesti net galiojant sankcijoms.

Kaunas ir dar vienoje srityje aplenkė Vilnių. Dabar ten ir mokytis geriau nei sostinėje. Tokią išvadą daro žurnalas „Reitingai“ suskaičiavęs, kad brandos egzaminų, patikrinimų ir olimpiadų rezultatai Laikinojoje sostinėje yra aukštesni.

Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovu ar ne? Karštos diskusijos kilo ir parlamente, ir gatvėse. Mat valstietis Rimas Jankūnas antradienį planavo pateikti Seimui svarstyti įstatymą, kuriuo būtų panaikintas valstybės vadovo statusas, tačiau palaikymo politikas nesulaukė. O aiškindamas, kad V. Landsbergis buvo komjaunuolis, prisipažino, kad pats irgi juo buvo.

Po didžiulio gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje dalyje Vilniaus regiono savivaldybių vėlavo šiukšlių išvežimas, o atliekos tiesiog buvo laikomos šiukšliavežėse, nes dvi dienas regiono atliekų tvarkymo centras bandė surasti, kur išvežti tonas atliekų. Jau neabejojama, kad netrukus kils šiukšlių tvarkymo kainos gyventojams, o Vilniaus meras tikisi kompensacijų iš Vyriausybės, bet Aplinkos ministerija lengvų pinigų nežada.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Draugauti su Rusija, net jungtis prie jos, žiūrėti rusišką televiziją ir neremti Ukrainos ragina nemažai lietuviškų socialinio tinklo „TikTok“ profilių, kurių dalis yra rusiški botai. Ekspertai pastebi, kad tokios ir panašios rusiškos dezinformacijos, kurią skleidžia neaiškūs profiliai, socialiniuose tinkluose iš tikrųjų daugėja, o vienas pagrindinių tikslų – įpiršti žmonėms mintį, kad ginti Lietuvos valstybės agresijos atveju neverta.

Vadinamosios pergalės dienos 80-metį minėjo ir keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse. Nors Lietuva karo nelaimėjo ir buvo okupuota, žmonės aiškina, kad turi pagerbti karius, žuvusius kovoje prieš nacizmą. Su jais nesutiko būrys aktyvistų, kurie dalijo prezervatyvus ir priminė, kad Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija yra teroristinė valstybė.

Vilniaus atliekų rūšiavimo įmonėje kilęs gaisras – likviduotas, tačiau darbai vis dar vyksta. Ugniagesiai ir darbininkai toliau krauna smilkstančias atliekas ir krauna jas į vilkikus. Nors daugiau nei pusę pastato ugniagesiams pavyko išsaugoti, visiškai sudegė vertingiausia įmonės technika, o įmonės nuostoliai gali siekti ir šimtą milijonų eurų. Įmonė rimtai svarsto ir padegimo versiją. Jau daugiau negu parą vyksta gesinimo darbai Vilniuje, Gariūnų rajone.

Ginklai, jų dalys ar kitokia kare prieš Ukrainą naudinga technika nepaisant sankcijų į Rusiją keliavo ir iš Lietuvos. Muitinės kriminalistai išaiškino Vilniaus bendrovę sandėliavusią ir per Kirgiziją į Rusiją vežusią draudžiamas prekes, už kurias galėjo gauti milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos ir Europos pareigūnai išsiaiškino, kad Vilniuje veikianti logistikos bendrovė į Rusiją veža sankcionuojamas prekes.

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip evakuotų gyventojus kilus karui ar kitai nelaimei. Kaip nurodė sostinės valdžia, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai. Sudarė evakuacijos planą Iki šiol Vilniaus miestas neturėjo evakuacijos planą, tik aprašą, maždaug kaip turėtų vykti veiksmai.

Protestus prieš Rusijos žiaurumą Lietuvoje smurtu ir šantažu gali nutraukti patys rusai. Šalies ambasados Vilniuje darbuotojai pasijuto taip nesaugiai, kad iš pakampių suėję puolė kumščiais apie Sumų tragediją priminti norėjusį baltarusių aktyvistą, pavogė jo dviratį ir be perstojo sekiojo. Paaiškėjo, kad vienas iš konflikte dalyvavusių ambasados darbuotojų yra Rusijos saugumo pareigūnas.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė turi pasitempti, jog išsaugotų profesionalius karius. Auditoriai skelbia, kad itin kariuomenei reikalingi karininkai ir puskarininkiai traukiasi iš tarnybos, nes negali kilti karjeros laiptais, negauna tinkamo atlygio. Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad problema yra visame NATO aljanse, ir vien greitų sprendimų neužteks.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Miškuose tuoj dygs ne tik grybai, bet ir namai su tvoromis, nuogąstauja opozicija, išgirdusi aušriečių siūlymą leisti privačiuose ūkiniuose miškuose statyti mažus vasarnamius. Įstatymą parengęs aušrietis Martynas Gedvilas aiškina, kad dabar miškų savininkai savo miškus gali tik kirsti arba parduoti, tad leidimas statyti namelius išsaugotų gamtą ir pasitarnautų patiems savininkams. Tiesa, pats Seimo narys neslepia, kad turi tokį mišką, kuriame irgi galėtų pasistatyti vasarnamį.