Lukas Aluzas

„Aušriečiai“ susirūpino dvasininkų vargais brangiai mokant už elektrą, tad siūlo pripažinti bažnyčias buitiniais elektros ir dujų vartotojais. Taip bažnyčios už sunaudojamą energiją mokėtų maždaug 10–15 procentų mažiau. Dvasininkai laukia politikų verdikto, o politologai įspėja – tai rinkiminės kampanijos žingsnis, siekiama įtikti kunigams ir klebonams, taip pat ir tikintiesiems, kurie simpatizuoja „Nemuno Aušros“ lyderiui.

Vilniaus viešojo transporto bilietai brangs nuo liepos. Nepaisydama miestiečių protestų ir keiksmų, sostinės taryba patvirtino padidintas kelionių autobusais ir troleibusais kainas. Tiesa, valdantieji teigia padarę kompromisą – panaikino pusvalandžio bilietą, o kai kurių bilietų kainas pakėlė mažiau negu planavo. Tačiau kai kuriems miestiečiams kelionės vis tiek brangs dvigubai ar net trigubai.

Pasiduoti rusams ir baltarusiams dar net neprasidėjus karui – tokį tikslą, anot Lietuvos kariuomenės analitikų, vykdo rusų ir baltarusių propagandistai. Šie bando ieško temų, kurios suskaldytų visuomenę ir skatintų nusivylimą valstybe. Nors tokie pasakojimai dažniausiai skirti Rusijos ir Baltarusijos žmonėms, tačiau jie pasiekia ir lietuvius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Rusai ir baltarusiai dedasi susirūpinę dėl elektros kainų Baltijos šalyse.

Nors jau praėjo treji metai nuo to laiko, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vos 30 kilometrų nuo Baltarusijos esantis Vilnius vis dar neturi jokio sostinės gyventojų evakuacijos plano. Vilniaus meras ginasi, kad ir visa valstybė dar tik ruošia bendrą evakuacijos planą. Gyventojai klausia, kaip įmanoma, kad vis arčiau žvangant ginklams sostinės valdžia nepasirūpino evakuacijos planu. Karybos ekspertai teigia: vien plano neužteks – reiks padirbėti su plano įgyvendinimu.

Skandalas Latvijoje – šalies parlamentaras, populistas, prorusiškas veikėjas Aleksejus Roslikovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Ryga – rusų miestas. Ir maža to, paragino patriotiškai nusiteikusius latvius susikrauti lagaminus ir išvykti iš Rygos. Po tokio akibrokšto parlamentaras atsipirko tik įspėjimu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Rygoje dominuoja rusų kalba, tad nėra ko gadinti oro.

Vilnius vėl aplenkė daugelį artimiausių Europos sostinių – šįkart pagal didžiausias transporto bilietų kainas. Lietuvos sostinė bus brangesnė už Atėnų, Romos, Prahos ar Varšuvos transportą. Gyventojai ir Vilniaus savivaldybė juokaudami sutaria, kad gyvena prabangiame mieste, tik nesutaria dėl to, ar bilietų kainos turėtų kilti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ateinančią liepą vilniečiai, ko gero, galės didžiuotis vienos prabangiausių Europos sostinių vardu.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Ar moksleiviai turi turėti ilgesnį karinį rengimą? Politikai svarsto, kad trijų dienų šaulių kursų devintokams neužtenka ir siūlo juos plėsti. Kai kurie jų rodo į Lenkiją, kur moksleiviai turi vieną valandą karinio rengimo per savaitę, net mokosi šaudyti daugiau. Patys šauliai ragina neskubėti ir pamatyti, ar šiemet prasidėjęs visuotinis devintokų mokymas pasiseks. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos devintokai miškelyje bandė uždegti nedidelį laužą.

Kas valdys didžiausią Lietuvos koncerną „Achemos grupė“? Po to, kai vengrų kompanija paskelbė norinti įsigyti parduodamą koncerno kontrolinį akcijų paketą, apie norą išpirkti akcijas prabilo ir vienas iš smulkiųjų investuotojų. Arūnas Laurinaitis piktinasi, esą savo akcijas parduodančios Bronislovo Lubio žmona ir dukra ignoruoja jo siūlymus ir taip net pažeidžia įstatymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdantieji socialdemokratai ieško būdų, kaip gelbėti savo „čekučių“ bylose įklimpusius ar jau nuteistus savo partiečius. Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis teisėjai neprivalėtų drausti valstybės pinigų apgaule sau paėmusiems politikams eiti bet kokias valstybines pareigas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dėl suklastotų čekių teisėsaugai įkliuvę savivaldybių politikai gali tikėtis ir toliau eiti įtakingas valstybines pareigas.

Vilnius gavo Europos žaliosios sostinės titulą. Meras Valdas Benkunskas pasakoja, kad Europos Komisiją sužavėjo Vilniaus viešasis transportas, medžių apsauga, šildymas ir atliekų tvarkymas. „Žalieji“ atkerta, kad persodinti žmones iš automobilių į kitą transportą savivaldybei sekasi sunkiai, medžius apsaugoti pavyksta ne visada, o atliekų vilniečiai tinkamai rūšiuoti negali. Iš Valensijos tarybos nario Karloso Mundinos Vilniaus meras Valdas Benkunskas perėmė žaliąją knygą.

Vienus ar net dvejus metus, o ne devynis mėnesius turėtų trukti karinė tarnyba šauktiniams – tokią idėją siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Jaunimo organizacijos stoja piestu ir ragina laukti, kol įsibėgės jau dabar pradėta šaukimo reforma. Kad artimiausiu metu ilginti šauktinių tarnybą nerealu tikina ir krašto apsaugos ministerija, ir Prezidentūra.

Vilniuje ne juokais brangs viešojo transporto bilietai – 50 procentų ar net dvigubai didės autobusų ir troleibusų bilietų kainos. Vilniaus valdininkai dar ką tik užsimoję mažinti spūstis ir raginę keleivius iš automobilių persėsti į viešąjį transportą, dabar aiškina, kad bilietai sostinėje nebrango 12 metų.  O pinigų transportui atnaujinti bei pagerinti verkiant trūksta.

Beveik 240 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto „Sidabrinei linijai“ nebebus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Sprendimą ji priėmė viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad „Sidabrinės linijos“ veiklą vykdantis fondas nelegaliai įdarbino vieną darbuotoją, pirko prabangų visureigį ir rinko asmenų duomenis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 6 tūkst. vienišų Lietuvos senjorų greitu metu gali netekti galimybės pabendrauti su savanoriais net telefonu.

Lietuvoje trūksta kone tūkstančio profesinės tarnybos karių. Ir taip kariams dosniau pinigus dalijusi Krašto apsaugos ministerija sako dabar galvosianti, ką gali padaryti dar, kad kariai nenutrauktų kontraktų ir liktų kariuomenėje. Patys kariai užsimena, kad ne tik atlyginimai nedžiugina, bet ir psichologinė atmosfera, kuri dažnai ir atbaido likti tarnyboje. O ministrai užsimena, kad reiktų daugiau karinio ugdymo moksleiviams.

Traukiniu iš Vilniaus į Taliną jau kitais metais bus galima nuvykti per dieną – taip skelbia Lietuvos geležinkeliai. Tokią žinią keleiviai ir sveikina, ir kritikuoja. Mat jiems teks net du kartus persėsti ir netrumpai kelionei pirkti tris atskirus bilietus. O iš viso tokia kelionė atsieis 50 eurų. Vežėjų atstovai ramina – tris bilietus pirkti reikės tik laikinai, o dėl bendro bilieto su Latvijos ir Estijos vežėjais esą kuo greičiau susitars.

Vairuotojai su nekantrumu laukė „betonke“ pravardžiuojamo kelio Vilnius-Utena remonto pabaigos. Rekonstruota kelio atkarpa tarp Molėtų ir Utenos mašinoms jau atverta. Tačiau aiškėja, kad nors kelias lyg nulietas, vairuotojų laukia tikras kantrybės ir budrumo išbandymas. Vairuotojai skundžiasi, kad kelkraščiai per siauri, o viduriu einanti ir lenkti draudžianti ištisinė linija driekiasi ištisas atkarpas. „Via Lietuvos“ atstovai teisinasi, kad esą platesniam keliui pinigų nebuvo.

Tyrė naftos išsiliejimo žalą, o atrado naują gyvūnų rūšį. Mokslininkų grupė Pietų Amerikoje nustatė, kad didžiulės žaliosios anakondos turi ne vieną rūšį, o dvi. Plika akimi žmogus skirtumo tarp jų nenustatytų – genetinis skirtumas siekia vos 5 procentus.  Daugiau nei 6 metrų ilgio ir maždaug 200 kilogramų sverianti gyvatė plaukia upės dugnu Brazilijoje. Tai – žalioji anakonda, kuri gali užaugti ir iki 9 metrų.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Po Padniestrės pseudodeputatų prašymo spausti Moldovos valdžią, kad ši atšauktų esą pradėtą blokadą šiam regionui, Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą, apie tai neužsiminė nė žodžiu. Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą. Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.

Paryžiaus valdžia užsimojo triskart padidinti stovėjimo mokestį visureigiams – esą taip bus kovojama su tarša ir bus užtikrinamas didesnis saugumas. Tačiau vietiniai gyventojai, atrodo, ne iki galo supranta, kodėl tai reikia kažkaip spręsti – į valdžios surengtą referendumą dėl visureigių atėjo vos 5 nuošimčiai rinkėjų. Visureigių vairuotojams Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ateina sunkios dienos.

Ukrainiečiai vis garsiau kalba apie amunicijos trūkumą ir ragina Vakarus tesėti duotus pažadus. Pasak šalies gynybos ministro, pusė visos Vakarų karinės paramos į Ukrainą neatvyksta laiku, todėl kyla grėsmė, kad Ukrainos kariams teks atsiraukti dar toliau nuo Avdijivkos ir kitų fronto vietų. Į vieną iš fronte dirbančių karo lauko ligoninių medikai atveža sužeistą Ukrainos gynėją.

Ukraina mini antrąsias Rusijos plataus masto puolimo metines. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis užtikrintai sako: karas gali baigtis tik Ukrainos pergale. O į Ukrainą atvykę Vakarų lyderiai drąsina ukrainiečius ir pripažįsta, kad jie kaunasi ne tik už savo laisvę. Tuo pat metu aiškėja, kad ukrainiečiai per pastarąją parą galėjo numušti bent du rusofašistų lėktuvus, okupantų nuostoliai siekia šimtus milijonų eurų.

Stebint ir filmuojant vietiniams gyventojams, liepsnų kamuoliai supleškino didžiulį vandens pramogų parką Švedijos Gioteborgo mieste. Dar nebaigtame įrengti pastate įvyko ir didžiulis sprogimas, sudegė nusileidimo kalneliai. Pranešama apie dvi dešimtis sužeistų žmonių, o vienas vandens pramogų parko darbuotojas tebėra dingęs. Sprogimas išdrasko baigiamą statyti vandens pramogų parką antrame didžiausiame Švedijos mieste Gioteborge.

Karibų jūroje pradėjo kursuoti didžiausias pasaulyje kruizinis laivas, kurio ilgis pranoktų net paguldytą Vilniaus televizijos bokštą. Daugiau nei 7 tūkstančius keleivių galintis plukdyti didžiulis laivas – lyg atskiras miestas su skirtingais rajonais. Įspūdingos kelionės įspūdinga ir kaina – prasideda nuo dviejų tūkstančių eurų.

Įsivaizduokite amerikietišką futbolą kurį žaidžia šuniukai. Tokios varžybos Jungtinėse Valstijose vyksta jau dvidešimtą kartą. O varžybų rezultatas visai nesvarbus, mat pats vaizdas, kaip šunys žaidžia, traukia dėmesį. Taip organizatoriai nori, kad žmonės atsakingiau elgtųsi su gyvūnais. Skaičiuojant paskutines dienas iki amerikietiško futbolo supertaurės, amerikiečiai jau rengia ir specialią „šuniukų taurę“. Šiųmetinė yra jubiliejinė – dvidešimtoji.

Trejų metukų vaikas įkalintas žaislų automate. Į tokį iškvietimą skubėjo Australijos policininkai BrIsbano mieste. Pasirodo, berniukas tėčiui matant netyčiomis įlindo į automatą, bet paskui jo durelių niekaip negalėjo atidaryti. Australijos miesto Brisbano pareigūnams – neeilinis iškvietimas. Jų pagalbos prašo vyras Timothis, kurio trejų metukų sūnus Ethanas įlindo į žaislų automatą ir niekaip negali iš jo ištrūkti. Pareigūnai su tėčiu suka galvas, kaip saugiai išlaisvinti vaiką.

Britų karalius Karolis Trečiasis serga vėžiu. Tokia žinia iš karališkųjų Bakingamo rūmų šokiravo Jungtinės Karalystės gyventojus. Nors dėl vėžio gydymo kurį laiką karalius viešumoje nesirodys, skelbiama, kad jis namuose savo pareigas atliks tiek, kiek gali. Jungtinės Karalystės monarchas Karolis Trečiasis serga vėžiu. Paskelbti apie šią diagnozę nusprendė pats karalius – kad vėžiu sergantys pacientai nesijaustų vieni. Londono gyventojai teigia esantys sukrėsti: „Siaubinga. Visiškai siaubinga.

Tragiškas įvykis Jungtinėse Valstijose: Floridoje dėl variklio gedimo ant vieno gyvenamojo namo nukrito lėktuvas. Po nelaimės kilo didžiulis gaisras: žuvo lėktuvo pilotas ir dar du namo gyventojai. Trys žmonės, pirminiais duomenis, žuvo Floridos valstijos Klirvoterio mieste, kai šešių vietų vieno variklio lėktuvas krito ant gyvenamųjų namų rajono. Mažu lėktuvu „Beechcraft V35 Bonanza“ skrido tik pilotas.

Elono Musko startuolis „Neuralink“ skelbia pirmąjam žmogui į smegenis implantavęs lustą, kuris turėtų padėti žmonėms telefonus ir kompiuterius valdyti tik mintimis. Tačiau esą svarbiausias tikslas – padėti paralyžiuotiems ir kitiems žmonėms su negalia, kuriems būtina kitų žmonių pagalba. Pirmajam žmogui į smegenis įoperuotas „Neuralink“ smegenų lustas, žmogus atsigauna – tokią žinią vakar išplatino technologijų bendrovės įkūrėjas Elonas Muskas. Kas tas pirmasis žmogus – neskelbiama.

Ko tik nepadarysi, kad pritrauktum publiką – Jungtinėse Valstijose komikai žmones ėmė kviesti į neįprastus pasirodymus. Prieš žiūrovus jie išeina laidyti juokelių nuogi. Stovėdami prieš pubilką be rūbų komikai sako klausytojams vIsiškai apsinuoginantys. Atėjote paklausyti komikų juokelių, o prieš jūsų akis – staigmena: šie ant scenos visiškai nuogi. Ir tai ne koks sapnas, o realybė viename Niujorko klube.

Spalvingos gondolos su įvairiais personažais, balionai ir kaukėti žmonės pradėjo tradicinį Venecijos karnavalą. Šiemet jis – ypatingas, nes kitais metais vienadieniams turistams italai ruošia naują mokestį – taip siekia, kad šie Venecijoje pabūtų ilgiau. Spalvoti balionai kyla virš Venecijos didžiojo kanalo – prasidėjo tradicinis Venecijos karnavalas. Kanalu plaukia gondolos su spalvingai apsirengusiomis įgulomis.

Srutų upeliai teka šalia Europarlamento Briuselyje, o į pastatą lekia kiaušiniai ir akmenys – taip įtūžę Belgijos ir kitų šalių ūkininkai bando atkreipti suvažiavusių Europos lyderių dėmesį į problemas. Drakoniški reikalavimai esą toliau naikina ūkius, o valdžios tik žada paramą, tačiau neskuba jos skirti. Ūkininkų protestai toliau vilnija per visą žemyną – traktoriai blokuoja ir Portugalijos bei Graikijos kelius.

Gatvėse visiškai nevaldomi čiuožinėja automobiliai, šalikelėse slidžiomis gatvėmis bando ropoti žmonės, o sniegynuose įklimpusius visureigius gelbėja arkliai. Su tokia realybe pastarosiomis dienomis susiduria Jungtinių Valstijų ir Kanados gyventojai. Dėl ekstremaliai šaltų ir sniegingų orų žuvo bent pusšimtis žmonių, dalyje mokyklų nevyksta pamokos.

Nelaimė Airijos sostinėje Dubline įvyko tuomet, kai nakvynės namų kambaryje įvyko mįslingas sprogimas. Jos metu žuvo maždaug 30-ies metų lietuvis. Airijos pareigūnai perimetru aptvėrė vienus sostinės Dublino nakvynės namus, kur sprogo vienas iš kambarių. „Buvau antrame aukšte. Išgirdau baisų sprogimo garsą, o tada įsijungė sirenos“, – pasakoja įvykio liudininkas, Nakvynės namus iškart turėjo palikti 73 gyventojai ir darbuotojai.

Viena Nyderlandų bendrovė pristatė vaizdo pokalbių ateitį: prieš jūsų akis stovės didžiulis ekranas, o jame tikra jūsų draugo ar artimojo holograma, ir su ja galėsite bendrauti kiek panorėsite. Tiesa, kol kas tokia technologija atsieis penkiaženkles sumas. Įsivaizduokite, kad su artimaisiais užsienyje jūs susisiekiate ne įprastu garso ar vaizdo skambučiu. Jūsų artimieji turi didžiulę dėžę su ypatingu ekranu, o jame tiesiogiai atsiranda jūsų holograma.

Šimtmečių tradicijos tebėra gyvos Ispanijoje. Per miesto gatvėse liepsnojančius laužus šuoliuoja žirgai. Šokdami per ugnį, anot vietinių, gyvūnai iki kitų metų išsivalo ir sielą, ir kūną. Kad žirgai nesusižeistų, ceremonijai yra specialiai paruošiami. Akmenimis grįstoje miestelio gatvėje Vidurio Ispanijoje spragsi laužai iš pušų šakų, o per juos raiti ant žirgų pasileidžia vietiniai gyventojai. Tokia ceremonija šiose Ispanijos apylinkėse vyksta bent 300 metų.

Didžiulė pūga ir gausus sniegas ketvirtadienį paralyžiavo eismą Pietryčių Norvegijoje. Bent pusdieniui šalies sostinėje sustojo viešasis transportas ir net metro, laikinai sustabdyti skrydžiai. Vietiniai stebisi, kaip šalyje, kurioje žiemomis įprastai sninga, sniegas vis tiek užklupo taip, kad regione gyvenimas sustojo. Didžiulė pūga užklupo Pietryčių Norvegiją su sostine Oslu.

Islandijos specialistai įspėja, kad vis dar gali atsirasti naujų žemės plyšių ir toliau veržtis viską naikinanti lava. Tad nežinia, ar artimiausiu metu evakuoto Grindaviko miestelio gyventojai galės grįžti į namus. Jau trečia diena, kaip pietvakarių Islandijoje spjaudo lavos pliūpsniai. Nors jų dabar gerokai mažiau nei sekmadienį, pasak specialistų, išlieka rizika, kad šalia Grindaviko miestelio arba net jo teritorijoje atsiras naujų plyšių ir lava vėl griaus namus.

Pietvakarių Islandiją purto antras vulkaninis išsiveržimas per mėnesį. Gyventojus iš arčiausio miestelio spėjusi evakuoti šalies valdžia pripažįsta, kad situacija yra kur kas rimtesnė nei gruodį, o kameros fiksuoja, kaip lava ryja žmonių namus miestelio pakraštyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Lava ryja islandų namus Grindaviko miestelyje. Žemėje atsivėrė plyšys vos už pusės kilometro nuo miestelio ir ėmė spjaudyti lavą.

Įvairiomis spalvomis Vakarų Indijos dangų nuspalvino šimtai aitvarų. Minėdami artėjančią derliaus šventę vietiniai rengė aitvarų festivalį. Paleisti savo aitvarų atvyko žmonės iš dešimčių kitų šalių. Šimtus spalvotų aitvarų vėjas vaiko virš Vakarų Indijos miesto Ahmedabado. Ten vyko tradicinis aitvarų festivalis, jį indai organizuoja artėjant derliaus šventei. Vietiniai į dangų kelia aitvarus su valstybės ir religiniais simboliais.

Ištisas savaites prekybinius laivus Raudonojoje jūroje atakavę Jemeno husių sukilėliai sulaukė Vakarų sąjungininkų karinio atsako. Anot husių, naktinės atakos raketomis pražudė penkis jų kovotojus, dar šešis sužeidė. Antskrydžiais sąjungininkai bando sustabdyti husių atakas, tačiau patys sukilėliai sako nenustosiantys apšaudyti ir grobti prekybinių laivų, taip dešimtadalį pasaulio prekių priversdami keliauti didžiule apylanka. Naktinį Jemeno dangų nušvietė ryškios sprogimų šviesos.

Tūkstančiai žmonių Lenkijos sostinėje Varšuvoje rinkosi į „Laisvųjų lenkų protestą“, piktindamiesi, kad naujoji Donaldo Tusko vyriausybė esą naikina buvusių valdančiųjų kontroliuotą žiniasklaidą ir susidoroja su „Teisės ir teisingumo“ politikais. Tuo pat metu partijos lyderis neslepia ambicijų kovoti dėl valdžios nelaukiant kitų rinkimų.

Praėję 2023-ieji metai gali būti šilčiausi per paskutinius šimtą tūkstančių metų. Taip teigia klimato tyrėjai iš Europos Sąjungos agentūros. Jie prognozuoja, kad klimatas ir toliau šiltės. Neregėti potvyniai Slovėnijoje, gaisrų Portugalijoje ir kitose šalyse ir kitų stichijų paženklinti 2023 metai buvo ir patys šilčiausi. Taip sako Europos Sąjungos klimato tyrėjai. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo aukščiausia nuo stebėjimų pradžios 1948 metais.

Du gražuoliai pandų jaunikliai jau sustiprėjo ir netrukus juos galės stebėti vieno Pietų Korėjos pramogų parko lankytojai. Pasak specialistų, pandų mažyliams, kurių gyvenimu domėjosi tūkstančiai korėjiečių, sukako pusė metų, ir gyvūnai jau gali drąsiai vaikščioti. Gražuoliams pandos dvynukams gyvenantiems viename Pietų Korėjos pramogų parke suėjo pusė metų. Gyvūnų gimimą akylai sekė ne tik specialistai, bet ir parko lankytojai, kurie mažyliams pasiūlė net 40 tūkstančių vardų variantų.

Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos – didžiulės sniego pusnys ir žiemiški šalčiai. Švedijoje jau užfiksuota šalčiausia temperatūra per ketvirtį amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje audra paskandino miestus – dėl nesibaigiančio lietaus kilo antras potvynis per tris mėnesius. Vos už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos, Švedijos regione, didžiulės sniego pusnys paralyžiavo kelius. Vietiniai jau susitaikė automobiliuose sėdėti valandų valandas.

Tris mėnesius tupėjo rūsyje, kol pro namus skriejo sviediniai, o išlipo vos gyvas. Tokia 66-erių ukrainiečių išlaisvinto Robotynės kaimo gyventojo istorija. Vyras pasakojo, kad iš pradžių į jo kiemą pradėjo veržtis nuo Ukrainos karių bėgantys kadyrovcai, o vėliau į jo namą krito ir sviediniai. Vis dėlto nedaug trūko, kad gyventojo istorija baigtųsi tragiškai, mat per dieną tegalėjo sau leisti vos kelis gurkšnius vandens ir šiek tiek konservuotų daržovių.

Gelbėtojai Indianos valstijoje išvadavo vyrą, kuris šešias dienas buvo įkalintas po tiltu apvirtusiame automobilyje. Žmogų, kuriam reikia pagalbos, visai netyčia aptiko du žvejai, pamatę automobilio nuolaužas prie upės. Prispaustoje mašinoje po tiltu vyras buvo šešias dienas ir niekaip neprisišaukė pagalbos. Išgyventi padėjo lietaus vanduo Vyrą aptikęs žvejys pasakojo nė nemanęs, kad automobilyje buvęs žmogus galėjo išgyventi.

Kol Lietuva skaičiuoja paskutines 2023-ųjų valandas, dalis pasaulio jau įžengė į Naujuosius 2024-uosius. Įspūdingą fejerverkų šou surengė didžiausias Australijos miestas Sidnėjus, kiek kukliau Naujuosius Metus pasitiko ir Naujoji Zelandija. Štai taip griausmingai naujuosius – 2024 – metus pasitinka australai Sidnėjuje – nuo Sidnėjaus uosto tilto, Operos rūmų, kitų pastatų ir pontonų kyla nenutrūkstantys šviesų pliūpsniai. Įspūdingas fejerverkų šou nušvietė kone visą Sidnėjaus pakrantę.