Karolis Klikna

Valdžiai ne visi Lietuvos menininkai vienodi. Pilnas arenas surenkantys dainininkai gauna Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, moka 9 procentus, o skulptoriai ar tapytojai valstybei atiduoda didesnę dalį pinigų, 21 procentą. Menininkai prašo šią neteisybę ištaisyti, esą šiuo metu visi kūrėjai veikia vienodai prastomis ekonominėmis sąlygomis, dėl to ir mokesčių politika turėtų būti vienoda.

Seime septyni Seimo kanceliarijos darbuotojai pateko į medikų rankas, 6 žmonės išvežti į ligoninę, vieną nukentėjusį medikai tiesiog gaivino automobilyje. Tiesa, niekas nenukentėjo, mat Seimo rūmuose vyko gaisro gesinimo, žmonių evakavimo ir gelbėjimo mokomosios taktinės pratybos. Pareigūnai mokėsi, kaip dūmuose paskendusiuose koridoriuose ieškoti Seimo narių ir kanceliarijos darbuotojų, keltuvu gelbėjo 6-ame aukšte įkaltintus asmenis.

Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 96-ąjį gimtadienį. Prezidentui gimtadienio proga gėlių įteikė Gitanas Nausėda su žmona Diana. Linkėjimus siuntė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Vytautas Landsbergis, kurį Seime parlamentarai taip pat sveikino su praėjusiu 90-ties metų jubiliejumi. O Adamkų aplankė ir jo geras draugas kadenciją baigęs Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Po pagarinto elektroninės cigaretės skysčio – tiesiai į ligoninės priimamąjį. Sostinėje nepilnamečiai paaugliai masiškai svaiginasi skysčiais, kuriuose specialistai įtaria yra psichoaktyvių medžiagų sumaišytų su žiurknuodžiais, mat taip neva sustiprinamas svaigalų efektas. Vilniaus policija vien šiomis dienomis gavo net 7 tokius pranešimus. Užsienyje, Kinijos laboratorijose pagamintais, nelegaliais, uždraustais ir pavojingais skysčiais prekiaujama tiesiog internete.

Po vakarykščių iškilmių Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Prezidentas Gitanas Nausėda ir Belgijos Karalius Filipas šįryt Pabradėje aplankė karius, kurie treniruojasi „Geležinio vilko“ pratybose. Nausėda tikina, kad Ukraina turi sulaukti daugiau pagalbos iš vakarų valstybių. Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas aiškina, kad mūsų šalis turi ribotą kiekį ginkluotės, dėl to siūlo neperduoti ukrainiečiams haubicų ir oro gynybos sistemų.

Drama sostinės pakraštyje: nauja geležinkelio linija gyventojus paliks be namų. Dalis sostinės Panerių Zuikių gatvės gyventojų lieja ašaras, nenori palikti savo gimtosios žemės, piktinasi: esą vos prieš porą savaičių sužinojo, kad reikės išsikraustyti, nes jų namai trukdo „Rail Baltica“ projektui.

Sparčiai augančios maisto ir kitų prekių kainos pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti – net 4 iš 5 visada ieško akcijų. Ne tik prekes, bet ir pačią parduotuvę žmonės renkasi pagal tai, kokios akcijos yra taikomos. Vartotojų teisių specialistai ragina klientus neprarasti budrumo. Mat pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai bando gudrauti – vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Jau visai čia pat laikas, kai daugiau nei milijonas Lietuvos vairuotojų skubės keisti savo automobilių padangas į žiemines. Palyginti su pernai, padangų keitimas pabrango. Kur dešimtadaliu, o kur penktadaliu. Tų pačių paslaugų kainos smarkiai skiriasi ne skirtinguose autoservisuose, bet ir skirtinguose miestuose. Štai iš Viliuje gyvenančių vairuotojų servisai už paslaugą prašo per 60 eurų, kiek toliau, mažesniuose miestuose už tą patį žmonės mokės ir dvigubai pigiau – apie 30 eurų.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekių ir paslaugų kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistai turi ir gerų naujienų: jie mano, kad infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė ir, jei žiema nebus labai šalta, kainų augimas sulėtės. Mat dujų ir elektros kainos sparčiai leidžiasi. Lietuvoje ateityje neturėtų sustoti ir atlyginimų augimas.

Dalis lietuvaičių į rekordinę infliaciją nekreipia dėmesio: toliau sėkmingai taško pinigus atostogoms – ilgąjį Vėlinių savaitgalį kartu su šeimomis planuoja ir keliones į užsienį, ir išvykas į Lietuvos kurortinius miestus. Anot verslo, dauguma SPA ir kitų sveikatinimo paslaugų vietų jau išgraibstytos. Kelialapiai į Turkiją, Egiptą ar Kanarų salas beveik ištirpę. Tautiečiai ilgąjį savaitgalį poilsiui ir pramogoms Lietuvoje žada plačiai atverti pinigines – išleis tūkstančius eurų.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Daugiau nei pusantro tūkstančio šviečiančių moliūgų vienoje vietoje. Tokį vaizdą galime šiuo metu pamatyti Švėkšnoje, kur vysta tradicinis žibintų festivalis. Švėkšnos „Saulės“ gimnazistės Milda, Greta ir Kamilė skaptuoja paskutinius moliūgus, kurie švies žibintų festivalyje. Darbas reikalauja daug kantrybės. Vieno moliūgo paruošimas gali trukti ilgiau nei valandą. „Jaučiu daugiausia, kiek buvau užtrukusi. Tai buvo kokios trys valandos.

Sostinė atidaro šildymo sezoną ir giriasi, kad mazutu šildomi vilniečiai už šilumą mokės mažiau nei kauniečiai. Pasak miesto valdžios šiuo metu taršesnį mazutą apsimoka deginti labiau nei Lietuvoje dažniausiai naudojamą, bet iki dangaus išbrangusį biokurą. Sostinės valdžia taip pat ramina milžiniškas sąskaitas už karštą vandenį ir gyvatuką gavusius gyventojus. Esą spalį kaina kris beveik dvigubai. Lazdynų mikrorajone gyvenanti vilnietė mama Donata dėlioja dukros žaislus.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Lietuvos gyventojai vidutiniškai šį spalį už šildymą mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokią statistiką skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“. Ir kaltos ne tik aukštos dujų, bet ir biokuro kainos. Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.

700 metų jubiliejų greitai minėsiantis Vilnius nusprendė per žiemos šventes ne taupyti, o pasitaškyti pinigais. Miesto Kalėdų eglę papuošti už ketvirtį milijono eurų – pustrečio karto brangiau nei pernai. Tuo metu kiti Lietuvos didmiesčiai ruošiasi skaičiuoti kiekvieną kilovatvalandę. Nors elektros kainos žiemą bus rekordinės ir eglių apšvietimas kainuos dešimtis tūkstančių, anksčiau suplanuotų šventinių biudžetų didinti neplanuoja.

Šventvagystė ir bažnyčios išniekinimas – taip kilusį skandalą pajūryje vertina pasipiktinę palangiškiai. Grupė „Flying Saucer Gang“ Palangos bažnyčioje nufilmavo muzikinį vaizdo klipą, kuriame demonstruoja kalnus „žolės“. Palangos bažnyčios klebonas filmuoti leidimą davė, tačiau jaučiasi apgautas ir prašo atlikėjams Dievo atleidimo, teisinasi ir prieš parapijiečius.

Į sąskaitą grynus pinigus įnešinėjęs kaunietis verslininkas kaltina bankomatą prarijus 950 jo eurų. Nors bankas aiškina, kad gyventojai su panašiomis problemomis susiduria retai, žmonių, kurie skundžiasi bankomatais, netrūksta. Daliai gyventojų pikta, kad jų bankų skyriuose nebeliko galimybės pasiimti ar įdėti grynųjų pinigų. Kaunietis verslininkas Audrius Chmieliauskas užsiima plytelių verslu. Iš klientų surinktus grynuosius pinigus reguliariai įneša į banko sąskaitą.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Sostinės dienose linksminasi ne tik lietuviai, bet ir romai, kurie 6-ą kartą susirinko švęsti savo kultūros festivalį. Ir kviečia susipažinti su jų tauta: nevengti, nesibaiminti romų. Taip bendruomenė bando sunaikinti visus neigiamus stereotipus, mat dažnas lietuvis vis dar nenori įsileisti romo į savo kaimynystę. Sostinės dienose dar vienas praeivių akis traukiantis reginys: spalvingi rūbai, aistringa muzika ir prabangūs automobiliai.

Dėl per mažo atlyginimo, milžiniško darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo iš darbo traukiasi dar trys teisėjai. Ir tai ne pirmas toks pavyzdys šią vasarą. Anot Teisėjų tarybos, jei valdžia nesumažins teisėjų darbo krūvio ir nepadidins atlyginimų, kentės visi Lietuvos gyventojai: suprastės bylų nagrinėjimo kokybė, taip pat užsitęs ir nagrinėjimo laikas. Tiesa, valdžia prašo teisėjų kantrybės ir žarsto pažadus – esą nuo kitų metų algos didės. Teisėjai iš darbo savo noru išeina retai.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Kardelių jūra ir pasipuošusiais vaikais prasidėjo naujieji mokslo metai. Tėvai gali atsikvėpti ir savo mažuosius bei jų rūpesčius patikėti mokytojams, o dalis vaikų neslepia liūdesio, nes vėl teks lankyti pamokas. Šie mokslo metai ypatingi: Lietuvoje mokyklas lankys apie 10 000 ukrainiečių. Dalis jų mokysis kartu su lietuviais, kiti dienas leis specialiose ukrainiečių mokyklose.

Chaosas dėl studentų bendrabučių Vilniuje ir Klaipėdoje. Ne visi mokslus vėl krimsti pradėsiantys jaunuoliai turi, kur gyventi: eilėse dėl bendrabučio kambario laukia šimtai studentų. Mat nuomos kainos studentams neįkandamos, o bendrabučiuose vietų tiesiog nėra. Dalis studentų prašo valdžios įsikišimo: kompensacijų už nuomą. Proga įgelti konservatorių valdomai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai naudojasi socialdemokratai, kurie šalia ministerijos suorganizavo protestą.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Lietuvos komercinių bankų pelnai auga, per pusmetį susižėrę daugiau nei pernai apie 180-imt milijonų eurų paslaugų įkainių bankai nemažino, o priešingai, juos toliau didina. Nuo rugsėjo dalis bankų brangina atsiskaitymo kortelių paštu siuntimą, paslaugų planų mėnesinius mokesčius, kodų generatorių išdavimą, bankų pajamos auga ir dėl palūkanų normų didėjimo.

Keli konservatoriai sužinoję, kad Seimo viešbutyje gyvena 4 opozicijos nariai, turintys butus ar namus Vilniuje, pasišovė privilegija panaikinti: užregistravo Seimo statuto pataisas, kurios uždraustų parlamentarams, turintiems nekilnojamo turto arčiau kaip 25 kilometrai nuo Vilniaus centro gauti plotą Seimo viešbutyje. Tačiau paaiškėjo, kad opozicijos Seimo nariai būstus ar namus turi tik popieriuje.

Pirmieji skiepai nuo beždžionių raupų jau Lietuvoje. Iš viso 1400 vakcinos dozių. Jomis bus skiepijami tie, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Visuomenės sveikatos specialistai individualiai vertins kiekvieną didelės rizikos atvejį. Dažniausiai šia liga suserga daug lytinių santykių turintys homoseksualūs, biseksualūs vyrai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga prašo valdžios nupirkti daugiau vakcinų ir leisti jomis profilaktiškai skiepyti visus norinčiuosius.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

„Perlas energija“ stabdo veiklą. Daugiau nei pusantro šimto tūkstančio jos klientų vėl turės rinktis naują nepriklausomą tiekėją, kitu atveju jie pateks arba į garantinį, arba į visuomeninį elektros tiekimą. Energetikos ministras smerkia tokį bendrovės žingsnį ir žada kompensacijas tiems nukentėjusiems, kurie iki rudens nespės surasti naujos bendrovės.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Elektros kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, ne vienas gyventojų svarsto, kaip namuose taupyti elektrą ir kiek eurų galima sutaupyti. O elektros suvartojimą sumažinti galima: išeinant iš namų galima išjungti buitinę techniką iš elektros lizdų, renkantis įrangą skaityti techninius pasus, tinkamai prižiūrėti visus elektros prietaisus, be reikalo jų nenaudoti. Kupiškio rajone gyvenanti Gražutė rodo paskutinę savo sąskaitą už elektrą: „Mokėjau 29 [eurus], dabar 38 atėjo sąskaita.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo chaose valdžia spaudžia stabdžio pedalą. Paskutinį, trečiąjį etapą, kurio metu tiekėją turi pasirinkti daugiau nei 400-ai tūkstančių mažiausiai elektros sudeginančių vartotojų, planuojama atidėti metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Energetikos ministerija taip pat pritaria prezidento siūlymui: planuoja didinti kompensacijas taupiausiems, suvartojantiems iki 150-ies kilovatvalandžių elektros per mėnesį.

Išsigandę didelių elektros sąskaitų lietuviai masiškai perka saulės elektrines. Jėgainių parkuose žmonės staigiai išgraibsto kiekvieną likusią laisvą vieta, netgi perka dar tik brėžiniuose suplanuotas elektrines. Saulės modulius gyventojai masiškai statosi ir ant savo namų: vien liepos mėnesį finansavimo iš valstybės paprašė daugiau nei 17 tūkstančių vartotojų už beveik 48-is milijonus eurų, o tai – naujas rekordas. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant rudeniui didelių sąskaitų už šildymą bijoti turėtų ne tik nuo dujų kainų priklausomas Vilnius. Jau kyla ir biokuro kainos, dėl to už šildymą daugiau gali sumokėti ir kiti šalies miestai, kurie kūrenasi biokuru. Seimo socialdemokratai ir verslininkai kaltina Vyriausybę neūkiškumu. Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Lietuvių palaikymas Ukrainai neblėsta. Sostinėje Maskvos namų vaiduoklį menininkai papuošė 200 kvadratinių metrų ploto freska, kurioje vaizduojama tautiniais rūbais apsirengusi ukrainiečių savanorė. O Vingio parke prasidėjo specialus performansas: vilniečiai savo rankomis kviečiami supilti didžiulį kalną, kuris simbolizuoja aukas Ukrainoje ir viltį. Ten atsiraitojusi rankoves pluša ir olimpinė bei pasaulio čempionė, plaukikė Rūta Meilutytė.

Lietuvą nuo nelegalų iš Baltarusijos sauganti 152 milijonus eurų kainavusi tvora jau beveik užbaigta. Paskutinius statybos darbus atvykę apžiūrėti pasieniečiai, pasakoja, kad nelegalūs migrantai jau ne kartą bandė įveikti kliūtis: ant tvoros verčia medžius, replėmis gadina aštrią koncertiną. Baltarusių pasieniečiai arba duoda nelegalams visus reikalingus įrankius tvorai ardyti, arba veda migrantus link vietų, kur statybos darbai nėra baigti.

Nuo liepos įsigaliojęs draudimas pardavinėti elektroninių cigarečių skysčius su braškiniais, bananiniais ar kitais patraukliais skoniais neveikia. Dalis verslininkų vis dar ramia sąžine pardavinėja anksčiau atsivežtų skysčių likučius, o kiti stengiasi paslėpti skonį: keičia pakuotes, malonius aromatus maišo su tabako skoniais. Pasirodo, parduotuves tikrinančios institucijos gudraujančio verslo bausti negali, nes neturi laboratorijos, kuri galėtų tikrinti įtartinų skysčių sudėtį.