Karolis Klikna

Taršūs, dyzelinu varomi traktoriai tampa praeitimi. Sostinėje pristatyta lietuviška naujovė: ne dyzelinu, o karvių mėšlo dujomis, biometanu varomi traktoriai, kurie esą ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių laukų ilgainiui turėtų išstumti iškastiniu kuru varomą žemės apdirbimo techniką. Esą perdirbtu mėšlu varomi traktoriai nebus brangūs, ateityje juos galės įpirkti kiekvienas ūkininkas.

Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad nuo Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų būtų nukabintos gėjus, lesbietes, biseksualius ir translyčius asmenis simbolizuojančios vėliavos. Esą joms ant valstybinių įstaigų pastatų ne vieta. Dėl to kviečia žmones pasirašyti specialią peticiją, kreipėsi ir į Prezidentą. Kitų politinių partijų atstovai arba pritaria Karbauskiui, arba piktinasi, kad valstiečiai taip prieš rinkimus bando gauti daugiau dėmesio.

Europos sankcijos Putino režimui skylėtos: prekės iš Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, į Rusiją keliauja laisvai. Tiesa, ne tiesiogiai, o per kitas valstybes: pavyzdžiui, Kazachstaną ar Baltarusiją. Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje.

Aistros dėl pedofilijos skandalo Seime privertė susipešti opoziciją. Saulius Skvernelis apkaltino Ramūną Karbauskį, kad šis padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo konservatoriamss. Dėl 4 vaikus, kaip įtariama, prievartavusio dabar jau buvusio Seimo konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų parlamento opozicija nori šaukti neeilinį posėdį, tačiau tam pasipriešino valstiečiai.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Klaipėdos „Jūrininkų ligoninę“ purto ilgų eilių pas gydytojus skandalas. Dar antradienį 900 žmonių lauke laukė gyvoje eilėje, kol ligoninė juos įrašys į talonėlių pas kardiologą eilę. Sveikatos apsaugos ministras Dulkys mano, kad ši skandalinga situacija yra visiškas „nonsensas“. O Valstybinė ligonių kasa priduria, kad dalis šalies ligoninių ir poliklinikų vis dar neatsigauna nuo pandemijos, tad suteikia tik du trečdalius konsultacijų.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus prašo Seimo, kad šis imtųsi tirti, kaip Lietuvoje veikia kriminalinė žvalgyba. Tyrėjas kaltina buvusius savo vadovus, kad šie jam liepė klastoti dokumentus, kad jie galėtų neteisėtai sekti valstybės pareigūnus, Seimo narius. Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių, telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių, taip kenkia savo psichinei ir fizinei sveikatai. Dėl to vaikams dažnai skaudą galvą, pykina, jie netgi nebenori valgyti arba kemša nesveiką maistą, taip pat nebemoka gyvai bendrauti su draugais. Tokias išvadas pateikia Vilniaus universiteto mokslininkai: esą su rimtomis bėdomis Lietuvoje susiduria vienas iš 7 vaikų.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Lietuvoje pagreitį įgauna nauja verslininkų machinacija. Pardavėjai specialiai mažina elektromobilių vertę, kad jų pirkėjai galėtų pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama ir susigrąžintų penktadalį sumos – pridėtinės vertės mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja gudraujančius verslininkus, tokia veikla gali būti laikoma sukčiavimu, o įkliuvusiems pirkėjams mokesčius reikės grąžinti su delspinigiais. Klaipėdietė Elida elektromobilį vairuoja nuo balandžio.

Lietuvos gyventojai turės gerai pamiklinti pirštus, teks perrašyti savo telefonuose esančius numerius, nes kitaip niekam neprisiskambins. Mat mūsų šalyje keisis prieš telefono numerį renkamas kodas. Vietoj aštuoneto reikės rinkti nulį. Tam, kad gyventojams nekiltų nesklandumų, mobiliojo ryšio operatoriai pataria gyventojams visus telefono numerius naudoti su tarptautiniu kodu +370, kuris nesikeis.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Kalėdos jau praėjo, bet ginčai dėl eglutės sostinėje tęsiasi. Tiesa, šį kartą nesutariama ne dėl Vilnių puošusio torto, o dėl to, kiek kainuos kitos Kalėdos. Po miesto tarybos opozicijos kaltinimų, kad miestas taškosi pažadais, prieš pat biudžeto tvirtinimą šimašininkai nusprendė dvigubai sumažinti būsimų Kalėdų biudžetą. Miesto politikai taip pat toliau ginčijasi dėl gatvių siaurinimo ir nesutaria, ką reikia vadinti biudžeto deficitu.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

Lietuvoje penktadaliu padidėjo automobilių registracijos, vadinamasis, taršos mokestis. Valdžia vairuotojus vers mokėti daugiau tik dėl to, kad šalyje padidėjo visos kitos kainos. Tiesa, net ir patys valdantieji pripažįsta, kad šis mokestis ne žalias, nes neveikia, mat neskatina gyventojų rinktis aplinkai draugiškesnių automobilių. Tačiau keisti įstatymo neplanuoja, nes tam tiesiog nėra politinės valios.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Šventėms pasibaigus, prekybininkai skaičiuoja gyventojų suneštus pinigus. Lietuviai metų pabaigoje nestabdė ir šventiniam laikotarpiui į namus tempė viską, ką galėjo – šventėms skyrė šimtus eurų. Dalis prekybininkų pardavė daugiau silkės, kūčiukų, spanguolių, šokolado. Giminaičiams ir draugams žmonės dovanojo brAngius siurblius robotus, kosmetiką, prabangius kvepalus.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Lietuvos Seimas nusitaikė į gyventojų pamėgtus „Facebook“ ir „Instagram“ socialinius tinklus. Aiškinasi, kodėl Ukrainą remiančios žinutės, paramos rinkimo akcijos dronams ir kitiems reikalingiems daiktams šiuose socialiniuose tinkle yra dažnai blokuojamos. Politikai bandys įtikinti technologijų gigantus, kad šie keistų savo veikimo algortimus, kurie automatiškai blokuoja dalį žinučių. „Yra tiesiog sarkastinis juokelis.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Ukrainos gynybai reikalingos raketų paleidimo sistemos įstrigo Lietuvoje. Vilniaus rajone įsikūręs verslas nori padėti Ukrainai gintis ir padovanoti senus raketų paleidimo įrenginius, tačiau jų išvežti negali, nes jais pradėjo domėtis Lietuvos policija. Pareigūnai tiria raketų paleidimo sistemų subtilybes, aiškinasi, kas tai – karinė technika ar ginklai. Mat nuo to priklauso įrangos likimas.

Jaunieji Lietuvos ūkininkai lieja pyktį – Seimo nariai įvedė griežtesnes taisykles ūkininko sodyboms statyti. Tiesa, vienintelė viltis yra prezidentas Gitanas Nausėda, kuris vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas.

Socialiniuse tinkluose plinta šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame „Baltijos cirko“ auklėtinė po nesėkmingo pasirodymo iškeikė žiūrovus – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos vaikus, pašiepė jų negalią. Keiksmažodžių laviną pasiuntusi „Baltijos cirko“ savanorė – nepilnametė globos namų auklėtinė. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Aistros dėl Lietuvai pažadėtos vokiečių karių brigados liejasi per kraštus. Mat vis dar nesutariama, kur ji turėtų būti. Lietuva nori visos brigados savo teritorijoje, o Vokietijoje sklinda nuomonės, kad dalis karių galėtų likti savo gimtojoje žemėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Lietuva virto viena didele čiuožykla. Ant kelių, šaligatvių dėl lijundros susiformavo ledas, šalies skubiosios pagalbos skyriuose nutįso paslydusių ir kaulus susilaužiusių eilės. O dalyje gydymo įstaigų žmonės valandų valandas laukia koridoriuose, kol jiems bus suteikta pagalba: žmonės susilaužė, susimušė kojas, riešus, blauzdikaulius, čiurnas. Maža to, dėl prastų orų į Lietuvą neatvyko ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Lietuvoje iškritę kalnai sniego suvarė gyventojus į parduotuves, kur lietuvaičiai ne tik ieškojo kastuvų, ar priemonių ledui nuo stiklo valyti. Žmonės pradėjo masiškai pirkti čiuožynes, roges, lygumų slides. Kol vieni šioms prekėms išleidžia keliasdešimt eurų, kiti negaili ant prekystalio padėti ir pusę tūkstančio eurų. Šiemet žiemos pramogos prasidėjo anksčiau nei pernai.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Pasienio problemos nesibaigia. Nelegalius migrantus Baltarusijos pareigūnai toliau stumia į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad toks Lukšenkos režimo pavyzdys prasilenkia su žmogaus teisėmis. Tiesa, pačią Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti migrantų teisėmis ragina ir Lietuvoje veikiančių organizacijų savanoriai.

Sostinės autobusų ir troleibusų vairuotojų streikas teisiasi. Savaitė derybų nuėjo niekais – profsąjungos toliau reikalauja geresnių darbo sąlygų, o savivaldybė nenusileidžia. Nors abi pusės žada toliau kalbėtis, ieškoti išeičių, kol nebus pasiektas susitarimas, streikas gali tęstis nors ir iki metų galo ar net ilgiau. Automobilių neturintiems vilniečiams toliau teks grūstis sausakimšose autobusuose, ilgiau šalti stotelėse.

Lietuvoje vis dar trūksta dalies vaistų, ypač vaikams skirtų sirupų, miltelių, kitų preparatų peršalimo simptomams gydyti ar dalies antibiotikų. Farmacininkai kaltina valdžią, kad ši per griežtai kontroliuoja vaistų rinką dėl to esą dalis gamintojų į Lietuvą preparatų neveža, o valdžia atkerta, kad sandėliuose vaistų yra ir verslininkų elgesį vadina šantažu prieš farmacijos įstatymo pakeitimus, kurių greitai imsis Seimas.

Po elitinių verslininkų labdaros vakaro Valdovų rūmuose įsikūrusiame restorane – skandalas. 80 renginio svečių vaikams paaukojo 3000 eurų. Visuomenininkams pikta, kad verslininkai giriasi šiuo nuopelnu – suma esą juokinga. O dalis labdaros vakaro svečių nieko blogo nemato – aiškina, kad kiekvienas paaukotas euras svarbus. „Neskaniausias dalykas, kaip jie visa tai užvadino. Iškilmingas labdaros renginys Valdovų rūmuose. Nu „chebra“, – sako prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano.

Parduotuvių vitrinose cigarečių, kaitinamojo tabako, elektroninių cigarečių skysčių bei kitų panašių gaminių gyventojai nebematys. Parduotuvėse vietoj rūkalų atsiras nauji užrašai. Valdantieji kartu su opozicija vieningai priėmė pataisas, kurios įpareigoja parduotuves viešai nedemonstruoti tabako gaminių: šias prekes pardavėjos turės klientams paduoti iš po prekystalio, stalčiaus ar kitos nematomos vietos.

Vilniečių laukia chaosas – teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Nuo pirmadienio masiškai streikuos autobusų, troleibusų vairuotojai. Beveik 450 vairuotojų nedirbs, dalyje maršrutų į gatves išriedės tik kas antra transporto priemonė: miestiečiai šals stotelėse, grūsis autobusuose. Nors Vilniaus miesto savivaldybė iki kitos savaitės dar tikisi išvengti streiko, vairuotojai nuleisti rankų neketina – reikalauja didensių algų ir geresnių darbo sąlygų.

Lietuvos ligoninės, poliklinikos skęsta pacientų eilėse. Medikai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, aiškina, kad trūksta specialistų, o jau dirbantiems tenka gaišti laiką: galynėtis su dokumentų kalnais, pažymomis, siuntimais bei nuolatos stringančia e-sveikatos sistema. Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos.

Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, kuris visuomenės apklausose vertinamas kaip rimtas kandidatas į prezidentus, nusitaikė į Vyriausybę. Kartu su Sveikatos teisės institutu žeria priekaištus valdžiai, esą ši netinkamai kovojo su COVID-19 pandemija. Vėgėlė svarsto galimybę reikalauti valstybės ir konkrečių institucijų, sprendimų priėmėjų atsakomybės už žalą, kurią, jų teigimu, dėl pandemijos valdymo patyrė Lietuvos gyventojai.

Savaitgalį kulminaciją pasiekusi įžiebtos sostinės eglutės drama nesibaigia. Dizaineris Juozas Statkevičius aiškina, kad sostinės savivaldybė už eglutę sumokėjo per daug. Esą eglę puošiantys elementai jau naudoti, pernai puošę miesto stulpus. Tas pačias pastabas viešai reiškia ir sostinės opozicija. Tiesa, eglės autoriai ginasi, kad ne visa eglės kritika teisinga: esą didžioji dalis sostinės žaliaskarės – nauja. „Man nelabai graži, atleiskit“, – sako J. Statkevičius.

Daukanto aikštės rūmuose sužibo pagrindinė Prezidentūros žaliaskarė. Eglę įžiebė Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ir dideliu būriu vaikų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Žaliaskarės žaisliukai neprasti, juos gamino patys mažieji. Prezidentas įžiebimo šventės metu vaikams ne tik dalijo dovanas, bet su jais kartu dainavo, šoko.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Lietuvoje pakvipo nauju skandalu. Už energetikos sektorių atsakingi politikai – ministras Dainius Kreivys ir finansų viceministras Gediminas Norkūnas turi „Ignitis grupės“ akcijų, gauna įmonės pelno pyrago dalį, dividendus, bet tą galimai slepia.  LRT atlikto tyrimo duomenys rodo, kad politikai savo santykių su verslu galimai tinkamai nedeklaravo. Tiek Prezidentūra, tiek Seimo opozicija reikalauja atsakymų.

Vilnius Kalėdas sostinės Katedros aikštėje pasitiks saldžiai, pagrindinė miesto eglė šiemet bus torto formos. Taip miestas pasitinka 700 metų miesto gimtadienį. Visos puošmenos ir renginiai šiemet Vilniui kainuos brangiau nei pernai, iš viso beveik 400 tūkstančių eurų. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Paslapčių šydas, gaubiantis sostinės eglutę, po truputį skleidžiasi. Šiais metais pagrindinė miesto žaliaskarė primins tortą, kurį papuoš 700-ai žvakučių.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko. Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Vilnius įžiebė pagrindinę savo miesto eglę. Tiesa, tik trumpam, kol buvo tikrinama apšvietimo sistema. Tačiau ir to užtekto, kad aplink sostinės žaliaskarę užvirtų aršios diskusijos ir pasipiltų kritikos lavina. Labiausiai žmonėms užkliuvo ant eglės pasirodžiusios vaivorykštės spalvos. Miesto puošėjai skuba raminti miestiečius: vaivorykštės ant žaliaskarės nebus. Vilniaus eglės puošimo darbai tęsiasi, tačiau diskusijos apie ją netyla.