Julija Abuašvili

Iškart po Naujųjų vairuotojus pasiekė nauja taisyklė, kaip statyti automobilį. Nuo šiol draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje 5 metrų spinduliu. Bet lazda turi du galus. Vieni vairuotojai džiaugiasi, kad taisyklė atneš daugiau saugumo gatvėse, o kiti skundžiasi, kad vietų statyti automobilį ir taip stinga, o dabar jų dar sumažės. Tuo tarpu policija į neskubės auklėti vairuotojų, kurie automobilį pastatys netaisyklingai.

Nėštumas ir alkoholis – itin pavojinga kombinacija, pasibaigianti liūdnai. Sunku patikėti, bet Lietuvoje vis dar gaji problema, kad besilaukianti moteris linkusi pakelti taurelę. Tik apie tai niekas garsiai nešneka, ne veltui specialistai vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimą vadina „tyliąja epidemija“. Portalo tv3.lt kalbintos pašnekovės atskleidė, kodėl nėščios moterys griebiasi alkoholio stiklelio, kokią už tai sumoka kainą, ir, svarbiausia, kaip tokioms mamoms galima padėti.

Gyvenimas ir darbas svečioje šalyje, toli nuo šeimos ir tėvynės – tokia emigranto dalia. Visgi užsienis žada ne vien patrauklų uždarbį, ten gali knibždėti ir pavojų. Kas nutiko iš Jonavos kilusiam 32-ejų Mantui Pipirui, artimieji iki šiol neturi nė menkiausio supratimo. Jauno vyro dingimą Jungtinėje Karalystėje gaubia paslaptis, o tarptautinė paieška kol kas nedavė jokių vaisių. Portalas tv3.lt susisiekė su dingusio vaikino mama Danute.

Neseniai Lietuvą apskriejo liūdna žinia – prieš pat Naujuosius metus mirė verslininkas, nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjas Arūnas Strolis. Vyrui buvo 55-eri, mirtis artimiesiems buvo labai netikėta. Kolegos svarstė, kas galėjo nutikti jų geram bendražygiui. Verslininką visi prisimena tik šiltu žodžiu. „Be jokių abejonių išliks tik malonūs prisiminimai apie Arūną“, – teigė artimas velionio bendradarbis.

Metams slenkant į pabaigą, gyventojus sukrėtė ne viena žinia apie dingusį vaiką. Pareigūnai buvo sukelti ant kojų mažiausiai 5 kartus: spalį iš namų bėgo dvi aštuntokės kaunietės, gruodį Vilniuje prapuolė penkiolikmetis, vėliau – mažamečiai brolis ir sesuo bei devynmetis berniukas. Nors visi šie vaikai rasti gyvi ir sveiki, tai apnuogino opią problemą – vaikų polinkį bėgti iš namų. Specialistai paaiškino, kodėl vaikams kyla mintis sprukti nuo tėvų ir kokie ženklai išduoda tokius vaiko ketinimus.

Daugiabučių gyventojams metas suklusti – iki kitų metų lapkričio pabaigos butuose nebegali likti dujų balionų, skirtų maisto ruošimui. Kaip praneša Energetikos ministerija, iki šiol daugiau nei 1 tūkst. daugiabučių namų atsisakė suskystintų dujų (SND) balionų ir pakeitė juos gamtinių dujų sistema arba elektrine virykle. O nesuskubusiems to padaryti laiku grės piniginės baudos.

Šventinis Naujųjų metų savaitgalis jau visai ant nosies, tačiau orai visai nedžiugins. Per pirmąjį švenčių etapą – Kūčių išvakarėse ir per Kalėdas – mus lepino nuostabūs žiemiški orai: sniegas, šaltukas ir saulė. Deja, metų pabaigoje viskas apsivers aukštyn kojomis ir orai gerokai subjurs, įspėja sinoptikai. Tiems, kas planuoja naujametinę šventę ar ruošiasi į kelionę svarbu žinoti kelis dalykus: savaitgalį pasipils krituliai, o eismo sąlygos bus itin sudėtingos.

Pavasarį Lietuvą sukrėtė 19-metės kėdainietės dingimas. Prieš du mėnesius po ilgai trukusių paieškų buvo rastas jos kūnas, tačiau mirtį vis dar gaubia paslaptis. Ikiteisminis tyrimas jau artėja prie pabaigos, o artimieji veja šalin mintį, kad mergina būtų galėjusi nusižudyti. Naujienų portalo tv3.lt šaltinių teigimu, visi surinkti tyrėjų duomenys rodo, jog merginos mirties priežastis – greičiausiai savižudybė.

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis. Portalas tv3.lt aiškinosi, kiek narkotikai išties paplitę tarp Lietuvos moksleivių.

Lietuvos medicinos sistema – ne tokia jau skaidri, rodo korupcijos žemėlapis. Gyventojai vis dar linkę gydytojui tiesti vokelį su pinigais arba siūlyti dovanas. Portalo tv3.lt kalbinti medikai atskleidė, kokios sumos cirkuliuoja už uždarų durų ir kaip dažnai gydytojai pacientams kartoja, kad „atsidėkojimo“ nereikia. Tačiau šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto – kai kurie medicinos darbuotojai kyšius ne tik ima, bet ir aptarnaudami pacientą, akivaizdžiai tikisi atpildo.

Narkotikų vartojimas tarp moksleivių – giliai įsišaknijusi, tačiau sunkiai pastebima problema. Statistika rodo, kad kas penktas gimnazijos mokinys yra bent kartą gyvenime išbandęs psichoaktyviųjų medžiagų. Gydytojas toksikologas patarė, kaip tėvai gali atpažinti, kada jų atžala galimai svaiginasi kvaišalais. Tačiau pavartoję narkotikų mokiniai gali pasirodyti ne tik namuose, bet ir pamokose. Vienos Kauno mokyklos direktorius atskleidė, kaip kilus tokiam įtarimui turėtų elgtis mokytojas.

Kasmet Lietuvoje po skyrybų su vienu iš tėvų gyventi lieka daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Vienišos mamos arba tėčio pečius užgulusi atsakomybės našta gali dar ir kaip prislėgti. Kartais vienišų tėvų palydovai yra finansiniai sunkumai, būsto trūkumas, nedarbas ar netgi skurdas. Negana to, į vienišus tėvus Lietuvoje vis dar žiūrima „kreivai“ – vyrauja stigma, kad neva asmuo pats kaltas, nes liko vienas auginti vaikų.

Prieš pat šventes Vilniuje nusidriekė automobilių spūstys. Policija praneša apie sukaustytas pagrindines miesto arterijas: Geležinio Vilko, Saltoniškių, Ukmergės gatves, Konstitucijos prospektą. „Šiuo metu pakankamai daug matome eismo įvykių, dėl kurių didelės spūstys susidarė.

Eismo sąlygos žiemą gali tapti itin sudėtingos, o vienai Vilniaus rajono bendruomenei kelio ruožas iki namų virto tikru košmaru. Vienintelis kelias, pagrindinė Bendorėlių gatvė, dabar primena „ežerą“, kurio negali įveikti nei automobiliai, nei juo labiau pėstieji. Kaip tvirtina gyventojai, vanduo kelią užliejo dar vasarą dėl galimos statybos darbų klaidos. Nuo to laiko bala ant kelio tik plėtėsi, o gyventojų pagalbos šauksmai praktiškai liko be atsako.

Šiuo metu Lietuva – pačiame geopolitinių įvykių sūkuryje. Tai lėmė kelios priežastys: į šalį tebeplūsta migrantai, už sienos siautėja Baltarusijos autoritarinis režimas, o iš Rusijos pusės kyla galimas agresijos pavojus. Politologai apžvelgė scenarijus, kokie įvykiai gali sukrėsti Europą bei pasaulį kitais metais ir kaip tai atsilieps Lietuvai.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduria tūkstančiai imigrantų, kurių pagalbos šauksmas – vos girdimas. Deja, Lietuvos teisinė sistema nepajėgi nubausti žmonių išnaudotojų – ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami, o už grotų atsiduria tik vienetai. Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą.

Lytinis švietimas Lietuvoje vos rusena. Neretai vyresnė karta lytiškumo ugdymą mokykloje laiko tabu, o nuo to nukenčia moksleiviai. Vis dėlto kuriama gyvenimo įgūdžių mokymo programa teikia vilties, kad situacija pasikeis į gera ir mokiniai pagaliau išbris iš nežinomybės. Planuojama organizuoti papildomas pamokas, kuriose vaikai būtų mokomi socialinio ir emocinio raštingumo, lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių.

Atrodo, nuotolinis mokymas – jau praeitas etapas, tačiau jo pasekmės juntamos iki šiol. Atsivėrusias žinių spragas moksleiviai stengiasi užglaistyti, rinkdamiesi papildomas pamokas už pinigus. Šiais mokslo metais perpus daugiau mokinių renkasi privačias pamokas pas korepetitorių, skaičiuoja įmonės „Corepetitus“ vadovas. Papildomi užsiėmimai su korepetitoriumi gali atsieiti 40 eurų per savaitę. Pamokų kainos kilo jau nuo metų pradžios, o šį sausį, prognozuojama, augs dar didesniu tempu.

Baimė ir nežinomybė, sveikatai ar net gyvybei pavojingos seksualinės praktikos – tai žmogaus, įkliuvusio į prostitucijos liūną, realybė. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, tad paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose.

Lietuvą užklupo žiemiški orai, o su jais ir šaltojo sezono pavojai. Apledėjus keliams ir šaligatviams, itin lengva paslysti, kristi ir susižaloti. Medikai atskleidė, kad žiemą Traumatologijos skyriaus duris peržengia net 400 pacientų per parą, iš kurių dešimtadalis gula po skalpeliu. Kaip žiemą išvengti traumų ir kaip elgtis, jei visgi nutiko nelaimė, pasakojo gydytoja ortopedė traumatologė. Žiemą reikia ypač rūpintis senoliais, nes rizika susižaloti lauke jiems yra pati didžiausia.

Žiemos orai gali būti klastingi ir ypač apsunkinti eismą. Deja, vairuotojai ne visada tinkamai pasiruošia šaltajam metų sezonui, todėl daugėja autoįvykių ir avarinių situacijų keliuose. Vairavimo instruktorius papasakojo, kokios pagrindinės vairuotojų klaidos žiemą ir kaip teisingai elgtis, kai orai – atšiaurūs. Vairavimo mokytojas atskleidė, kad kiekvienam eismo dalyviui, kaip ir sportininkui, būtinos treniruotės.

Praėjo beveik mėnuo nuo tada, kai Lietuvos pasienyje įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Į šią zoną patenka ir populiarus Dzūkijos kurortas – Druskininkai. Ketinantiems čia apsilankyti svarbu nepamiršti tik vieno dalyko: patartina su savimi turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Parodyti šiuos dokumentus bet kada gali paprašyti pasienio apsaugos arba policijos pareigūnai.

Kol Seime netyla diskusijos apie tai, ar vertėtų švelninti alkoholio prekybos ribojimus, tėvai ir gydytojai griežtai nepritaria siūlymams. Nerimaujama, kad pakeista alkoholio kontrolės sistema skaudžiai atsilieptų jaunimo sveikatai ir psichikai. Lietuva šiuo metu patenka į geriausiai su alkoholizmu kovojančių šalių TOP 5. Manoma, kad liberalizavus prekybą alkoholiu, visi pasiekti rezultatai nueitų šuniui ant uodegos.

Šią savaitę pasklido atgarsis, kad keičiasi partijų struktūra – prie Sauliaus Skvernelio suformuotos politinės jėgos prisijungė dalis Neringos socialdemokratų skyriaus, priešakyje su meru Dariumi Jasaičiu. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė pasakė, ką iš tikrųjų mano apie tokius politinius perėjūnus. „Kuriasi migrantų partija. <...> Nežinau, kokios vertybės jų, kol kas sunku pasakyti. Didžiausias nukraujavimas yra skilimas valstiečių.

Socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė negailėjo kritiškų pastabų valdantiesiems – atskleidė, kad partiją neramina numatoma sveikatos sistemos reforma, kitų metų valstybės biužeto planai. Opozicinė partija nepalaikys siūlomo automobilių taršos mokesčio, nes jis užgultų mažiausias pajamas turinčių gyventojų pečius, sakė V. Blinkevičiūtė. Šeštadienį vyko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Šalčininkų rajone, kur pats pasiskiepijo sustiprinamąja vakcinos doze. Be kita ko G. Nausėda su savivaldybės meru aptarė, kaip spartinti vakcinaciją šiame regione. Taip pat šalies vadovas atsakė, ką mano apie galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12 metų. Jis žadėjo, kad pirmadienį susitiks su premjere ir aptars šį klausimą.

Kol Seimas ruošiasi svarstyti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų, kyla klausimų, kaip reikėtų apibrėžti mero galias ir statusą. Politikai baiminasi, kad nespėjus įtvirtinti Konstitucijos pataisų Seime, gali tekti grįžti prie netiesioginių mero rinkimų. Politologų teigimu, tuomet nusiviltų ne tik rinkėjai, bet ir nukentėtų savivaldos sistema, nes galimai priartėtume prie dvivaldystės.

Ant derybų stalo Vyriausybė „padėjo“ naują automobilių taršos mokesčio modelį, pagal kurį automobilio savininkas turėtų susimokėti kasmet vidutiniškai 138 eurus. Toks mokesčio variantas sukėlė nemažai diskusijų Seime – Aplinkos apsaugos komiteto nariai sako, kad toks žingsnis mažų mažiausiai neteisingas, o ir prie oro švarinimo ne ką teprisidėtų. Pasigirdo siūlymų, kad parankiau būtų griežtinti techninę apžiūrą, apmokestinti stambiąsias Lietuvos įmones arba kelti akcizus už kurą.

Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo sostinę daryti „žalesnę“ ir augalus sodina net žemę užklojus sniegui. Gyventojai užfiksavo, kaip paskutinę rudens dieną, spaudžiant šaltukui, Naujininkų mikrorajone sodinami medžių bei krūmų ūgliai. Seimo nario Lino Jonausko nuomone, toks žingsnis tėra beprasmis gyventojų pinigų švaistymas, o meras siekia pasirodyti mylintis gamtą. Tuo tarpu profesionalus sodininkas kartojo, kad protingi žmonės žiemą medžių nesodina.

Pirmadienio vakarą Lietuvą apskriejo žinia, kad pratybų metu sunkiai susižalojo šauktinis karys. Jaunas vaikinas buvo skubiai nugabentas į ligoninę, kur jo gyvybė vėliau užgeso. Apie 2002 m. gimusio jaunuolio sužalojimų ir žūties aplinkybes plačiau komentuoja Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras. „Vakar kovinio šaudymo pratybų metu Kazlų Rūdos poligone sunkiai susižalojo karys.

Lietuva iki šiol neišbrenda iš smurto artimoje aplinkoje liūno. Ekspertų teigimu, dažniausiai smurtą patiria moterys ir vaikai, o problemos šaknys glūdi ganėtinai giliai – smurtas Lietuvoje gajus dėl dešimtmečiais trunkančios vyrų ir moterų nelygybės. Apsaugos nuo smurto įstatymas turi ryškių trūkumų, jį būtina keisti, o Stambulo konvencija būtų kelias į šviesesnį rytojų, tvirtina žmogaus teisių gynėjai.

Aukštas skyrybų rodiklis – viena opiausių Lietuvos problemų. Dėl to kasmet su vienu iš tėvų lieka gyventi apie 6 tūkstančius vaikų. Jei sutuoktiniai nusprendžia skirtis, jie vis tiek privalo užtikrinti vaiko gerovę, veikdami išvien kaip tėvai. Tai nelengva užduotis, ypač, kai abi pusės nesutaria, kaip geriau auklėti vaiką. Pasitaiko, kad riboja teisę bendrauti ne tik su skyriumi gyvenančiu tėvu, bet ir su artimiausiais giminaičiais.

Kalėdų eglutės paieškos gali tapti tikru galvos skausmu prieš didžiausias metų šventes. Platus pasirinkimas, kokį kalėdinį medelį puošti: galima rinktis tarp dirbtinės arba gyvos eglės arba pasidžiaugti puokšte iš šakų. Vis dėlto ne visi gyventojai linkę tausoti gamtą. Kai kada asmenys nukerta eglutę miške, nesusimąstydami apie neigiamas pasekmes. Aplinkosaugininkai įspėja, kad už tokį pažeidimą gresia piniginės baudos, be to, ragina kitokiu keliu apsirūpinti Kalėdų egle.

Žiema jau visai čia pat, galima sakyti, ant nosies. Tad pat metas prisiminti Kalėdų laukimo tradicijas. Aiškėja, kad į didžiausio Lietuvoje advento kalendoriaus vardą pretenduoja Šiaulių bažnyčios kūrinys. Kalendoriaus išmatavimai įspūdingi: aukštis galėtų viršyti krepšininkų ūgį – siekia 2,3 metro, o ilgis sudaro 4,09 metro. Šio kūrinio autoriai – Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios bendruomenė. Pagaminti didžiuliam kalendoriui prireikė nemažai žaliavų ir kantrybės.

Teisingumo ministerija ruošiasi pertvarkyti Bausmių vykdymo sistemą. Su numatomais pokyčiais nesutinka profesinės sąjungos, o dalis pareigūnų netgi žada trauktis iš darbo. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įsitikinusi, kad sistemos pokyčiai atneš teigiamų rezultatų. Ji tvirtina, kad bus įnešta daugiau skaidrumo, o pareigūnams bus užtikrinti orūs atlyginimai. Tačiau neabejojama, kad dalis pareigūnų visgi paliks darbą kalėjimų sistemoje.

Vakar iškritęs sniegas džiugino ne vieną, tačiau sukėlė malonų jaudulį ir Lietuvoje apgyvendintiems migrantams bei jų vaikučiams. Užfiksuotos šiltos emocijos, kaip iš šiltų kraštų į Lietuvą atvykę kitataučiai džiūgauja pirmą sykį gyvenime išvydę sniegą. Kaip tv3.lt pasakojo „Raudonojo Kryžiaus“ atstovė Luka Lesauskaitė, pabėgėlių žaidimai su sniegu vyko Medininkų stovykloje, visai greta modulinių namelių.

Pasiruošimas Kalėdoms pamažu įgauna pagreitį. Štai sostinėje jau prasidėjo miesto eglės statybos, ją atidengti planuojama lapkričio pabaigoje. Į tokius ir panašius kalėdinius renginius paprastai suguža minios žiūrovų. Kokios žiemos šventės mūsų laukia, ar jų neužtemdys COVID-19 ir kaip teisingai elgtis norint apsisaugoti nuo šios ligos per patį Kalėdų įkarštį? Į šiuos klausimus atsako sveikatos ekspertai.

Šeštadienį Palangoje įvyko kraupi nelaimė – autoavarija nusinešė abiejų jaunų sutuoktinių gyvybes. Žuvo Klaipėdos „Nuaro“ padalinio vadovė ir jos sutuoktinis, du mažamečiai vaikai liko be tėvų. Automobilis buvo rastas netoli namų griovyje, kuriama telkšojo vanduo. Kaip pasakoja Palangos policija ir gyventojai, gatvė, kurioje įvyko tragedija, nėra avaringa.

Rodyti galimybių pasą prie įėjimo į parduotuvę jau tapo įprasta. Vis dėlto ne visi gyventojai linkę sąžiningai naudotis šiuo dokumentu, tad policija nuo pat rugsėjo stebi parduotuvėje apsilankančius pirkėjus. Neretai pareigūnai tikrina asmens dokumentus vilkėdami civiliais rūbais. Policijos atstovas paaiškino, kam reikalinga tokia taktika ir kaip iš tiesų turi vykti patikra. Atliekantys patikrą pareigūnai su civiliais rūbais gali ir sutrikdyti pirkėją.

Tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai žvelgia į kitataučius, o ypač pabėgėlius. Dauguma lietuvių nesutiktų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje su migrantais, o juo labiau – išnuomoti jiems būsto. Pasirodo, kuo daugiau dėmesio migracijos krizei skiriama žiniasklaidos sraute, tuo prastesnė nuomonė vyrauja migrantų atžvilgiu. Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu.

Žemdirbiai nerimauja, kad dabartinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas netinkamai eina pareigas. Jie išreiškė nepasitikėjimą ministru, šiuo klausimu kreipėsi į valdančiuosius ir Seimą. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai penktadienį susitiko su prezidentu, kad išsakytų savo lūkesčius ir pastabas dėl žemės ūkio politikos. Po susitikimo jie išsakė priešingą nuomonę, kad palaiko žemės ūkio ministrą ir jo nereikėtų šalinti iš pareigų.

Migrantams susitelkus ties Lenkijos siena, baiminamasi, kad panašus scenarijus gali atsikartoti ir pas mus. Jei į Lietuvą masiškai mėgintų patekti pabėgėliai, kuriuos apgręžtume, išaugtų humanitarinės pagalbos poreikis. Nevyriausybinės organizacijos ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui: telkia savanorius, pakuoja humanitarinius paketus ir kaupia atsargas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė gavo laišką, kokio nenorėtų gauti niekas. Nežinomas asmuo reikalavo tuoj pat suteikti jam stogą virš galvos, antraip jis ateitų į ministrės namus ir susidorotų su jos šeima. M. Navickienę šie grasinimai neramino – ji kreipėsi į teisėsaugą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas tv3.lt komentavo, kad minėtą laišką su žiauriais ketinimais M. Navickienė gavo dar vasarą, birželio mėnesį.

Nepritekliaus fronte nieko naujo. Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, o pandemija tik aštrina šią bėdą. Stipriai išaugo paramos maistu, socialinių paslaugų poreikis. Portalo tv3.lt kalbintos organizacijų vadovės atviravo, kad neretai gyventojai neturi net geriamojo vandens gurkšnio, minta kruopomis, šildosi sukiužusiomis krosnimis arba gyvena po varvančiu stogu.

Interneto platybėse neretai plinta įžeidžianti ar menkinanti retorika. Nors socialinius tinklus daugiau nei pusmetį stebi virtualus patrulis, specialistė pastebi, kad to nepakanka užkirsti kelią neapykantai. Daugiausiai nepakantumo strėlių sulaukia pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai. Neapykantos kalbos mastai tiesiogiai susiję su aktualiausiais Lietuvos įvykiais. Žmogaus teisių centro atstovė pastebėjo, kad kaistant situacijai pasienyje, į migrantus nukreipiama vis daugiau neapykantos.

Profesionalus krepšininkas dėl gėjus niekinančio komentaro atsidūrė teisiamųjų suole. Prieš 7 metus tinkle „Facebook“ po homoseksualų nuotrauka parašytą teiginį „Invalidai fuuj sudegint juos“ teismai pripažino kaip neapykantos kurstymą. Ir tik šį pirmadienį sportininkas išgirdo Lietuvos teismo verdiktą. Byla buvo pasiekusi net Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris priskyrė įžeidžiantį komentarą prie neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos.

Prezidento Gitano Nausėdos veto sukėlė nemažai audrų tiek Seime, tiek visuomenėje. Kaip atsakymas į prezidento veiksmus neseniai internete atsirado tinklalapis prezidentoflirtas.lt. Čia rodoma, kiek nepasiskiepijusių asmenų kasdien miršta dėl COVID-19 nuo tada, kai G. Nausėda vetavo įstatymą. Politologų teigimu, tokio tinklalapio nereikėtų priimti už gryną pinigą – tai veikiau išlietos emocijos nei racionalus vertinimas. Savo ruožtu prezidentūra skaičiuoklę vertina kaip chuliganizmą internete.

Situacijai pasienyje kaistant, grupė bekelės entuziastų savanoriškai talkino pasieniečiams. Greta sienos jie praleisdavo naktis, važinėdami galingomis transporto priemonėmis – motociklais, keturračiais, visureigiais. Akcijos organizatorius pasidalino, kaip iš arti atrodo savanorių budėjimas prie sienos, paaiškino, kokių taisyklių jie laikosi patruliuodami. Šeštadienį prasidėjusi pagalbos pasieniečiams akcija subūrė apie 70 dalyvių, pasiryžusių talkinti pareigūnams netoli Lietuvos sienos.

Lietuva vis dar sunkiai vaduojasi iš pandemijos gniaužtų. Manoma, kad gerinti COVID-19 padėtį šalyje nesiseka dėl dažnų saugumo reikalavimų pažeidimų. Todėl lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyks koordinuotos misijos – bus tikrinama, kaip laikomasi COVID-19 ribojimų. Pirmieji tikrinimai prasidės nuo lapkričio 12 dienos. Misijų metu tikrins, ar laikomasi galimybių paso (GP) taisyklių, ar šiuo dokumentu sąžiningai naudojasi gyventojai, t. y. ar nemėgina prasmukti su svetimu GP.