Julija Abuašvili

Dar vasarą Lietuva ėmė taikyti migrantų apgręžimo politiką ir atrodė, kad tai raktas į pabėgėlių krizės sprendimą. Vis dėlto neretai šie žmonės atsiduria tarsi aklavietėje tarp dviejų valstybių sienų. Portalo tv3.lt kalbinta socialinė darbuotoja tvirtino, kad pasienyje įstrigusiems migrantams būtina teikti humanitarinę pagalbą, tačiau valstybė verčiau laikosi sienos apsaugos, o ne žmogaus teisių gynimo politikos.

Trečiadienį pasirodžiusio Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projekto siūlomi pokyčiai papiktino mokytojus lituanistus. Pasirodo, iš privalomo literatūros sąrašo 11–12 klasei ketinama išbraukti garsius užsienio rašytojus. Pagal projektą moksleiviams bus privalu skaityti vien lietuvių autorius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), panašu, nusitaikė į populiarios desertinės veiklą. Įmonės „Daktaras desertas“ įkūrėjai sulaukė netikėtų priekaištų dėl desertinės įvaizdžio, logotipo ir pavadinimo. VMVT pareiškė poziciją, kad ši bendrovė pernelyg sugretina savo produkciją – saldumynus – su medicinos simboliais, o tai gali klaidinti vartotoją.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

Nuo Seimo narių priesaikų davimo praslinko beveik metai, paženklinti iš karto kelių krizių: pandemijos ir migrantų antplūdžio. Per šį laiką išryškėjo nemažai valdžios liapsusų, tarp jų pasitaikė ministrų nesusikalbėjimo atvejų, pasimatė opozicijos neveiklumas ir susiskaldymas, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai. Viso to atspindys – rekordiškai žemyn nusiritę reitingai ir visuomenės sabotažas valdžios sprendimų atžvilgiu, tvirtino politologas Bernaras Ivanovas.

Nusikalstamumas Lietuvoje turi dvi puses: viena vertus, per ilgus metus mažėjo vagysčių, viešoji erdvė darėsi saugesnė, tačiau iš kitos pusės mūsų šalis pirmauja pagal nužudymų skaičių Europoje. Be to, per pandemiją intensyviau darbavosi sukčiai, gyventojai dažniau disponavo narkotikais. Kriminologė atskleidė, kad prie nusikalstamumo prisideda ir alkoholio vartojimas. Be svaigiųjų gėrimų daugelis nusikaltimų nebūtų įvykę, sakė ji.

Pasklidus žiniai, kad sostinės poliklinikoje galimai klastoti įrašai apie vakcinaciją, manoma, kad panašių sukčiavimo atvejų gali būti ir daugiau. Žmonės žino kelių, kaip apeiti sistemą ir gauti galimybių pasą (GP), tvirtino Santaros klinikų gydytojas Darius Rauba. O štai profesorius Vytautas Usonis griežtai pasmerkė nesąžiningai besielgiančius tiek medikus, tiek gyventojus. Jo teigimu, geriau jau likti nepasiskiepijus nei apgaulės būdu kelti riziką aplinkiniams.

Nors ekspertai baiminasi, kad ilgasis Vėlinių savaitgalis gali atnešti puokštę naujų susirgimų COVID-19, nusimato ne vienas Helovino vakarėlis naktiniuose klubuose. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai atskleidė, kad saugantis nuo ligos neturėtų kilti jokių sunkumų – barai ir klubai sistemingai laikosi COVID-19 reikalavimų, o Helovinas – ne išimtis. Vis dėlto sakyti, kad naktinis verslas atsigauna – pernelyg anksti.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai – 4 asmenys iš 6. Už neteisėtą veiklą jie galimai gaudavo kyšius, siekiančius 200–350 eurų.

Pirmadienį Kaune be žinios dingo dvi 14-metės paauglės – tai neramina tiek artimuosius, tiek teisėsaugą. Už bylą atsakinga prokurorė atskleidė, kad iškelta daugybė versijų, kur jos galėjo patraukti ar kas joms galėjo nutikti. Neatmetama, kad merginos pasišalinti iš namų galėjo ir savo noru – viena iš jų planavo pabėgti, su savimi pasiėmė daiktų: drabužių, palapinę, peilį, vaistų. Enrikos ir Gustės dingimai gali būti susiję, nes jos yra klasiokės ir dingo tuo pačiu metu.

Sukrečianti istorija, kai per klaidą Paberžės gyventojai palaidojo svetimą žmogų, o jų artimoji pasirodė esanti sveika ir gyva, pateko į teisėsaugos rankas. Pasirodo, pareiškimus parašė abi nukentėjusios šeimos, kai buvo sumaišytos dviejų senolių, sirgusių COVID-19, tapatybės. Šiuo metu pradėti du ikiteisminiai tyrimai, o pirmasis žingsnis būtų iškasti palaikus ir nustatyti palaidoto žmogaus tapatybę, tad artimųjų dar laukia labai sunkus momentas, tv3.lt pasakojo už bylą atsakingas prokuroras.

Sostinės gyventojus pašiurpino net dukart viešose vietose aidėję šūviai, paleisti iš teisėtai laikomų, savigynai skirtų ginklų. Portalo tv3.lt kalbintas ginklų ekspertas atskleidė, kad šie incidentai veikiau rodo suprastėjusią visuomenės psichologinę būklę, o ne ginklų gausą Lietuvoje. Jis pasakojo, kad įsigyti ginklą – ne kiekvienam norinčiam įkandama užduotis, o jų savininkai privalo elgtis atsakingai, nes kitaip gali ginklo netekti.

Sekinantis darbas, šalti pietūs ir negalėjimas nusimazgoti rankų – tai viešojo transporto vairuotojų kasdienybė. Jei neras bendros kalbos su darbdaviu, vairuotojų profesinė sąjunga lapkritį skelbs neterminuotą streiką, kurio metu kursuos tik trečdalis sostinės autobusų ir troleibusų. Tai ne tik išmuš įprastą Vilniaus ritmą iš vėžių, bet ir gali didinti COVID-19 plitimo riziką perpildytose transporto priemonėse.

Atsigręžus į istorinę praeitį, matyti, kiek daug skaudulių Lietuva patyrė. Okupacijos, trėmimai, partizanų mūšiai, kova už nepriklausomybę – visa tai galima vadinti istorinėmis traumomis, po kurių tautai atsitiesti nelengva. Psichologijos profesorė įvardijo, kad kiekvienas istorinis lūžis paliko gilų antspaudą lietuvių psichologinei sveikatai, o su traumų padariniais mokomės susidoroti iki šiol.

Ketvirtajai pandemijos bangai įsibėgėjus ir atsiradus griežtesniems ribojimams dėl patekimo į prekybos centrus, kai kurie gyventojai linkę apeiti taisykles, pasinaudodami svetimu galimybių pasu. Penktadienį policijos pareigūnai vykdė specialią akciją visos Lietuvos mastu – tikrino, ar apsaugos patikrą praėję asmenys pasinaudojo asmeniniu galimybių pasu. Iš daugiau nei 12 tūkst. patikrintų pirkėjų fiksuoti 38 pažeidėjai, dėl jų veiklos pradėti tyrimai.

Neretas vilnietis susiduria su galvos skausmu, kurgi pasistatyti mašiną, ypač kai daugiabučių kiemai užpildyti. Senos statybos namų gyventojai kartais priversti griebtis šiaudo: transporto priemones stato netinkamai, siaurindami išvažiavimus, užstodami šaligatvius ir panašiai. Nuo sausio įsigaliosiantis draudimas parkuotis prie įvažiavimų į kiemus problemos neišspręs, o Vilniaus savivaldybė siūlo gyventojams tvarkyti kiemus patiems.

Dar šių metų gegužę prapuolusios ir tik neseniai rastos negyvos jaunos kėdainietės mirtį gaubia paslaptis. Prokuroro teigimu, pagrindinė mirties versija – savižudybė, tačiau merginos artimieji kategoriškai neigia tokį dalyką, jų nuomone, mergina tapo nusikaltimo auka. Prieš penkis mėnesius dingusios ir neseniai negyvos rastos Viktorijos močiutė pasidalijo, kokius įtarimus jai kelia anūkės radimo ir mirties aplinkybės.

Dar gegužę dingusios, policijos ilgai ieškotos 19-metės Viktorijos byloje po truputį aiškėja naujų detalių. Kėdainiuose rastą merginos kūną atpažino artimieji, o prokuroras atskleidė, kad pagrindinė mirties versija – savižudybė. Kauno apygardos prokuroras Andrejus Klimaševskis, atsakingas už šią bylą, portalui tv3.lt atskleidė naujų detalių apie rastą jaunos merginos kūną. Taip pat pasidalijo tyrėjų įžvalgomis apie šią paslaptingą mirtį.

Šalyje siautėjant koronavirusui, Latvija nusprendė įvesti karantino padėtį. Valdžios teigimu, prasta epidemiologinė situacija susiklostė dėl menko vakcinacijos lygio. Tačiau juk ir Lietuvoje skiepijimo rodikliai nėra pakankami, o aukštas sergamumas ir COVID-19 pasiglemžtų gyvybių skaičius vis labiau liūdina. Ar Lietuvai derėtų sekti Latvijos pėdomis ir įvesti karantiną, svarstė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Be žinios dingusios ir 4 mėnesius ieškotos kėdainietės byloje – šiurpi atomazga. Policija pranešė, kad prie upelio rasti palaikai – galimai Viktorijos Kulčiūnaitės. Mergina iš senelių namų išėjo ir it į vandenį prapuolė dar šių metų gegužės pabaigoje. Kaip pranešė policija, spalio 19 d. apie 14 val. Kėdainiuose, Dotnuvos g., prie upelio, rastas galimai 2021-05-26 dingusios be žinios moters (g. 2001 m.) kūnas irimo stadijoje. Vėliau portalas delfi.

Vaiko teisė į švietimą – nenuginčijama ir neliečiama. Pabėgėlių vaikams ministerija organizavo lietuvių kalbos pamokėles, o neabejingi pedagogai subūrė savanorių komandą ir pasiūlė kur kas daugiau mokomųjų dalykų. Savanorių koordinatorius atskleidė, kad likimo nuskriaustiems migrantų vaikams švietimas neapsakomai svarbus, o pabėgėlių gretose yra itin išsilavinusių žmonių. Vienas iš jų net prisijungė prie savanorių ir moko vaikus matematikos.

Lietuvos epidemiologinis žemėlapis ir toliau dažosi juoda spalva. Koronaviruso plitimas atsiliepia ir kultūriniams renginiams – teatrams tenka atšaukti suplanuotus spektaklius. Apie renginio atšaukimą vos ne paskutinę sekundę sužinojusi mergina piktinosi, kad pandemija sujaukė jos vakaro planus, o teatrų atstovas atskleidė, kad su baime laukia, kol įsibėgės rudens sezonas.

Prezidentūra teigia, kad Gitano Nausėdos žingsnio, kai šis apsilankė restorane, kuris anksčiau pasisakė prieš galimybių pasą, nelaiko klaidingu. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segaloviečienė tvirtina, kad negalima žmonių skirstyti į „skirtingas žaidėjų stovyklas“ dėl jų išsakomų minčių.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais Kaune pasipylė dar neregėti išpuoliai ir vagystės. Pasirodo, pilnametystės nesulaukę asmenys, o kartais ir mažamečiai, ėmė siautėti vaistinėse: taikosi nugvelbti pinigų, chuliganiškai gadina vaistinės turtą ir baugina darbuotojus. Pažeidėjus vaikus itin sunku drausminti, nes jų atsakomybės ribos – siauros. Nors vaistinių plėšimus vykdo vaikai, kartais būdami grupėje, ne po vieną, ekspertai sako, kad susiformavusiomis gaujomis to vadinti negalima.

Rugsėjo gale nuskambėjo istorija, kai vienoje Vilniaus mokyklų, psichologijos pamokoje, gimnazistams buvo pateikti įžeidžiantys teiginiai apie LGBT bendruomenei priklausančius asmenis. Mokykla teigė, kad šie sakiniai buvo pateikti kaip mitai, tuo tarpu Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į institucijas, kad ištirtų šį įvykį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tarė žodį: pamokos medžiagą vadino pertekline, pripažino, kad teiginiai galėjo klaidinti mokinius.

Kol rudens sesija Seime pamažu įsibėgėja, valdančiosios daugumos siekis įtvirtinti partnerystę neslopsta. Šiuo metu ruošiamos pirminio įstatymo projekto korekcijos. Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, projekto laukia keli patobulinimai, tačiau esmė išlieka ta pati – teisiškai apsaugoti visas ne santuokos pagrindu kartu gyvenančias šeimas, kad šie žmonės galėtų saugiai ir oriai gyventi.

Atvėsus orams lietuviai plūsta į tas šalis, kur dar galima pasimėgauti vasaros šiluma, sako kelionių organizatoriai. Nors pandemijos pradžioje turizmas patyrė skaudžių smūgių, noras keliauti niekur nedingo. Dabar, kai pasaulis apsiprato su koronavirusu, turizmas atsigavo, o Lietuvoje augantis užsikrėtimų skaičius kelionių agentūroms baimės nekelia. Makalius.lt ir „Tez Tour“ atstovai atskleidė, kokį poilsį užsienyje renkasi Lietuvos gyventojai ir kaip plačiai yra pasiryžę atverti pinigines.

Pandemija apnuogino ne vieną sveikatos priežiūros sistemos trūkumą Lietuvoje. Bene skaudžiausiai atsieina slaugos specialistų stygius. Ilgos darbo valandos, viršytos rekomenduojamo darbo krūvio normos, emocinė perkrova – tik keli šios sisteminės spragos atspindžiai. Jei situacija nesikeis, nukentės ne tik darbuotojai, bet ir pacientai – bus sudėtinga užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai.

Į dienos šviesą išlindus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galimai sumokėjo 12 tūkst. eurų už tai, kad pokalbių laidoje pasirodytų ministro visuomeninis patarėjas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pakomentavo situaciją. Ministras tvirtino, kad lėšos atiteko laidos kūrėjams laikantis viešųjų pirkimų tvarkos, o joje dalyvavęs ministro visuomeninis patarėjas, dar žinomas Ciniško chirurgo vardu, atlygio negavo.

Įsigaliojus galimybių paso (GP) reikalavimui, visuomenėje kilo nemažai aistrų, diskusijų ir prieštaringų nuomonių. Neretai nemalonios gyventojų reakcijos būna nukreiptos į pačius galimybių paso tikrintojus. Apsaugos įmonių vadovai paaiškino, kaip galimybių paso kontrolierius gali elgtis įsiplieskus konfliktui ir kuo jo teisės skiriasi nuo apsaugos darbuotojo kompetencijų.

Aptiktas pirmasis pėdsakas, kurį paliko dar pavasarį dingusi 19-metė kėdainietė Viktorija Kulčiūnaitė. Policija per kratą rado dingusiosios asmens dokumentą. Bylai vadovaujantis prokuroras sakė, kad merginos dingimo paslaptį gaubia nemažai versijų, o tyrimą ypač apsunkina merginos „priešistorė“ ir spontaniškas būdas. Prokuroras pasidalijo, kas galimai galėjo atsitikti merginai, o jos močiutė nuogąstavo, kad anūkę galėjo ištikti nelaimė.

Kaip į vandenį prapuolusios 19-metės Viktorijos Kulčiūnaitės byloje – naujas posūkis. Policijos pareigūnai rado merginos asmens dokumentą tame pačiame bendrabutyje, kur Viktorijos draugės šeima nuomojasi būstą. Prieš dingimą Viktorija dvi dienas praleido kartu su šia bičiule, prisiminė merginos močiutė Laimutė. Kėdainiuose gyvenanti V. Kulčiūnaitė pradingo dar šių metų pavasarį.

Užklupus pandemijai Lietuvos psichikos sveikatos sistema patyrė išbandymą. Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo ir atnaujino veiksmų planą, skirtą mažinti psichikos sveikatos sistemos spragas. Kol vieni parlamentarai prašė apibūdinti konkrečius plano rezultatus, Remigijus Žemaitaitis pratrūko ir pažėrė šūsnį kaltinimų sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir Vyriausybei. Parlamentarą suskubo raminti kolegos.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

Sekmadienį mirė mažametis Ruklos pabėgėlių centre gyvenęs migranto vaikas. Ši situacija atskleidė pabėgėlių centro realybę: čia gyvena apie 20 migrantų su sveikatos sutrikimais. Negana to, savaitgalį 21 centro gyventojas pasišalino, o grąžinami tik 8 asmenys, teigė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė. Dar vienas sunkiai vaikštantis mažametis atsidūrė ligoninėje, o jo mama serga onkologine liga.

Šiandien Lietuvoje užgeso mažamečio migranto gyvybė. Vaikas turėjo negalią ir buvo gimęs 2010 m. Ruklos pabėgėlių pagalbos centro (PPC) vadovė pažymėjo, kad vaikui ir jo tėvui buvo nedelsiant suteikta visa reikalinga pagalba, tačiau gyvybės išsaugoti nepavyko. Šiuo metu centras rūpinasi vaiko laidotuvėmis ir teikia psichologinę pagalbą vaiko tėvui. „Mes esame visi sukrėsti dėl šios netekties“, – sekmadienį pranešė Ruklos pabėgėlių centro direktorė Beatričė Bernotienė.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavime premjerė Ingrida Šimonytė aptarė, kaip Lietuvai sekasi susitvarkyti su šalį apėmusia migrantų krize. Lukašenkos hibridinę ataką ji vadino tikru iššūkiu Lietuvai. Tuo pat metu premjerė įvertino ir džiaugėsi, kad valdžia sugeba pasirūpinti ir nacionaliniu saugumu, ir migrantų sąlygomis vienu metu. „Stengiamės rūpintis Lukašenkos nedoro žaidimo figūromis tapusiais, bet nepaisant to, žmogišką orumą turinčiais žmonėmis.

Premjerė Ingrida Šimonytė aptarė Lietuvai skaudžiai smogusią problemą – pandemiją ir jos valdymo iššūkius. Konservatorių 25-ame suvažiavime Ministrė Pirmininkė užtikrintai tikino, kad bus imtasi konkrečių veiksmų, kad žmonių gyvybės būtų išsaugotos. „Tai mūsų visų solidarumo, atsakingumo ir empatijos egzaminas ir noriu tikėti, kad mes visi jį išlaikysime“, – apie COVID-19 valdymą sakė premjerė.

Praeitą sekmadienį įvykę Rusijos parlamento rinkimai sukėlė prieštaringų reakcijų. Kol Vladimiras Putinas dėkojo rinkėjams už pasitikėjimą, opozicija pareiškė, kad rinkimų rezultatai – suklastoti. Rusijos aktyvistai ragino Vakarų valstybes nepripažinti rinkimų rezultatų ir įspėjo, kad panašus scenarijus gali laukti 2024 m., kai bus renkamas šalies prezidentas.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pasidalino moksleivės atsiųsta skaidre, kaip VGTU inžinerijos licėjuje vienuoliktokams buvo dėstoma pamoka apie LGBT. Parlamentaras pasipiktino skaidrėmis ir prašė licėjaus bei ministerijos pasidomėti šiuo atveju. Po paros mokykla atsakė, kad penki teiginiai, kurie matomi parlamentaro pasidalintose skaidrėse buvo per pamoką pateikti kaip mitai.

Kol Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje plinta juoda spalva, Vyriausybė kalba apie galimą karantino įvedimą ir  taisyklių sugriežtinimus: kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, grįžimą prie nuotolinio darbo ir kitus. Penkių savivaldybių – Šiaulių, Rietavo, Telšių, Šilutės ir Plungės – vadovai išsakė nuomonę, kad karantino režimas būtų perteklinė priemonė, todėl jo įvedimui nepritartų.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritaria siūlomiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako jiems pritarsianti. SAM teigimu, alkoholio ribojimai davė teigiamų rezultatų, todėl nereikėtų jų nutraukti. O štai ekonomikos ir inovacijų viceministrė sakė, kad pardavimo laiko ribojimo rezultatas buvo trumpalaikis ir gyventojai paskui prisitaikė prie suvaržymų – įmonėse girtų darbuotojų skaičius keitėsi minimaliai.

Lietuvos epidemiologinis žemėlapis sulig kiekviena diena vis pildosi tamsesnėmis spalvomis: raudona ir juoda, o „geltonųjų“ zonų šalyje nebeliko.  Savivaldybių, esančių „juodajame“ sąraše, merai pasidalino, kas jiems kelia didžiausią nerimą. Regionų vadovai baiminasi, kad virusas nestabdomai gali įsisiautėti ugdymo įstaigose, senelių globos namuose ar netgi pramonės įmonėse.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė naują įrankį, skirtą stebėti socialinės paramos teikimo rezultatus. Ministerijos vadovė Monika Navickienė pabrėžė, kad naujos stebėsenos priemonės tikslas – pastebėti gerąsias savivaldybių taikomas praktikas ir jomis dalintis. Naujas stebėsenos metodas apima 3 sritis: skurdo mažinimą, prevenciją ir pagalbos teikimą.

Neseniai įkurtos Demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas iškėlė klausimą, kodėl prieštaringai vertinamo galimybių paso tvarką reguliuoja vien Vyriausybė, o Seimo rankos surištos. Kartu su Sauliumi Skverneliu ir kitais bendražygiais politikas pateikė Civilinės saugos įstatymo pataisas. Šiuo projektu norima įtvirtinti, kad dėl priimtų sprendimų Vyriausybė turėtų atsiskaityti Seimui, jei nuo ekstremaliosios padėties įvedimo praėjo 6 mėnesiai.

Nors pandemija tęsiasi, nauji mokslo metai atnešė šiokių tokių pragiedrulių švietimo srityje. Prasidėjęs kontaktinis ugdymas nebegilins vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos bėdų, atsiradusių mokantis per nuotolį, viliasi psichologai. Visgi jie pabrėžia, kad gyvą arba mišrų mokymą svarbu išlaikyti bet kokia kaina, nes kitu atveju žala vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai gali būti negrįžtama.

Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai trečiadienį aptarė nuskambėjusią Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metinį pranešimą. Vieni negailėjo kritikos, o kiti, atvirkščiai,  gėrėjosi komunikacija apie COVID-19 valdymą. Visgi, europarlamentarų nuomone, ES sienų gynybos klausimas liko ne iki galo aptartas. Tačiau štai agresyvios Rusijos politikos U. von der Leyen sąmoningai neįtraukė į pranešimo turinį.

Naujas mokslų sezonas atvėrė aukštųjų mokyklų duris. Tačiau kontaktinis ugdymas prieinamas ne kiekvienam – galimybių paso reikalavimas kai kuriems studentams pakišo koją. Neturinti imuniteto nuo COVID-19 mergina teigė nemačiusi jokios kitos išeities, kaip tik sustabdyti studijas, nes mokslų tęsti paprasčiausiai nebegalėjo.

Antradienį tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos užsiplieskė ginčas. Prezidento patarėja Astos Skaisgirytės už pasisakymą, kad Vyriausybė migrantų krizę ėmė valdyti po „aiškaus“ pokalbio su Gitanu Nausėda, sulaukė kritikos iš Vyriausybės narių. Politologė Rima Urbonaitė įvertino, kad šis kivirčas iškilo lygioje vietoje, nes migrantų krizė toli gražu dar nėra suvaldyta, o politikai jau skuba dalytis laurus.