Julija Abuašvili

Seimo viešbutis suteikia pastogę ne tik politikams, bet ir nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Šiuo metu čia jau įsikūrė 2 ukrainiečių grupės, dar 7 butai yra laisvi ir paruošti įsikurti. Planuojama, kad ukrainiečiai galės gyventi iš viso 18-oje Seimo viešbučio butų.

Kol didmiesčiai valo savo erdves nuo sovietmečio palikimo, mažesnių miestų ir miestelių aikštėse dar galima aptikti užrašų ir simbolių, kurie šlovina SSRS. Šiuo metu gyventojai dėl karo Ukrainoje į istorinius Rusijos ženklus reaguoja itin jautriai ir dauguma piktinasi, kodėl jie dar stovi. Istorikai mano, kad Rusiją šlovinančių simbolių Lietuvoje neturėjo likti daugiau nei prieš 30 metų, o stovintys paminklai su SSRS simboliais rodo vietos valdžios aplaidumą.

Vos 3,5 euro – už tiek Seime galima pavalgyti puikius ir skanius dienos pietus čia įsikūrusioje kavinėje. Esą dalį valgiaraščio kainų kasdien nustato tiekėjas, o Seimo kavinėje maistą tiekia uždaroji akcinė bendrovė „Taurakalnis“. Užtat kitose Vilniaus maitinimo įstaigose pietūs atsieina gerokai brangiau – kainos bene dvigubai didesnės nei Seimo kavinėje. Šalį taip pat purtant infliacijai ir kylant kainoms, mažų mažiausiai keistai atrodo tokie pasiūlymai Seime.

Jau beveik 30 tūkst. ukrainiečių pasiekė Lietuvą – dauguma jų perėjo per didelius vargus, kad atsidurtų saugioje šalyje. Vis dėlto net ir būdami čia, kur nėra pavojaus, pabėgėliai negali pamiršti karo siaubo. Ukrainietė dalinasi, kad ją kankina kaltė dėl tėvynėje likusių artimųjų. O jos dukros krūpčioja net nuo menkiausių garsų, primenančių karą, nors nuo fronto linijos nutolo per 1 tūkst. kilometrų.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Į Lietuvą atbėgusi ukrainietė Irina perėjo ugnį ir vandenį, kad tik jos šeima jaustųsi saugi. Moteris sunkiai renka žodžius, prisimindama, ką jai teko matyti tėvynėje. Sprogimai, šūviai, kaustantis siaubas ir nuovargis – tai tik dalelė išgyvenimų. Ji pati nustebo, kad jos tauta tokia stipri ir pasiruošusi smogti Rusijai. Su portalu tv3.lt bendravę ukrainiečiai iki šiol neranda atsakymo, kodėl Rusija užpuolė jų žemę ir naikina tautą. „Aš nežinau priežasties.

Iš karo zonų traukiasi įvairaus amžiaus ukrainiečiai: nuo suaugusiųjų iki beglobių vaikų. Lietuvą jau pasiekė 239 nelydimi mažieji karo pabėgėliai. Dalis jų apgyvendinti su artimais žmonėmis, giminaičiais, bet norą priglausti išreiškė ir beveik 1 tūkst. Lietuvos šeimų. Iki šiol 904 šeimos išreiškė norą globoti iš Ukrainos atvykusius vaikus.

Rasti ir išsinuomoti butą Vilniuje – nelengva užduotis. Tačiau paieškos tampa gerokai keblesnės, jei pastogės nori nuo karo pabėgęs ukrainietis. Nuomotojai iškart „pastato ausis“, jei butą išsinuomoti ketina ne lietuvis, o galiausiai atsisako būstą net aprodyti. Tokia situacija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo ir šeima iš Ukrainos, mėginusi išsinuomoti butą Vilniuje, bet kaskart atsimušdavo į akligatvį, todėl nusprendė iš viso palikti Lietuvą ir išvykti į Italiją.

Lietuviai tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams, bet vien gerų norų nepakanka. Šaukštas deguto statinę medaus pagadina – Klaipėdos rajone net kelios ukrainiečių šeimos liko nuskriaustos. Meras pažėrė įvykių detalių ir kartojo, kad gyventojams reikia prisiimti atsakomybę, jei nusprendžia priglausti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Ne visi, kas padeda ukrainiečiams, turi dorų intencijų. Atsiranda žmonių, norinčių pasipelnyti iš kito nelaimės, įtaria Klaipėdos rajono meras.

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai. Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst.

Karo grėsmė privertė lietuvius pamiršti senas nuoskaudas ir susivienyti. Ekspertai sutaria, kad dabar mūsų tauta stipri kaip vienas kumštis. Nurimo ir valdžia nepatenkinta visuomenės dalis – „Šeimų sąjūdis“ atsisako protestų planų. Tačiau ar ilgai truks toks susitelkimas? Ateityje visuomenės sopuliai gali išlįsti kaip yla iš maišo. Vos prasidėjo karas, Lietuvos tarpusavio vaidai nuščiuvo. Juos pakeitė rimtis ir atjauta Ukrainos piliečiams.

Bėda po vieną nevaikšto: negana to, kad Ukrainą niokoja karas, ateinančiomis dienomis šalį užklups žvarbūs šalčiai. Pranešama, kad oro temperatūra Ukrainoje kris net iki –18 laipsnių. Tai niūrios žinios be namų, elektros, šilumos tiekimo likusiems Ukrainos žmonėms, taip pat link sienos judantiems karo pabėgėliams. Šaltos oro masės juda ties visu Rytų Europos regionu – Lietuva ir Ukraina nėra išimtis. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje naktį paspaus nuo 12 iki 14 laipsnių šalčio.

Ukrainiečių šeimos bėga nuo karo ir beldžiasi į lietuvių namus. Vaizdas, kaip moteris pati viena gelbėja vaikus, jau tapo klasika. Vilniuje apsistojusi jauna mama dalinasi, kaip nuo bombų slėpė savo mažylius, kaip pėsčiomis kirto šalies sieną. Net ir būdama saugi, ji eina iš proto dėl Ukrainoje esančio vyro likimo. Kateryna į Lietuvą atvyko su dviem vaikučiais ant rankų. Germanui ką tik sukako 5-eri, o mažoji Agata dar visai kūdikis – gimė vos prieš 8 savaites.

Karo vaizdai Ukrainoje daugelį stipriai sukrečia, tačiau šioms naujienoms ypač jautrūs vaikai. Nepaisant to, mažųjų ir paauglių jokiu būdu negalima palikti nežinioje, atvirkščiai, suaugusieji turi nušviesti, kas iš tikrųjų vyksta XXI amžiuje Europos karo lauke. Pedagogai ir psichologai atskleidė, kaip dera kalbėtis su vaikais šia jautria tema. Svarbiausia – nepamesti šalto proto ir pranešti tik patikimą informaciją, neklaidinti vaikų spėlionėmis ar pamąstymais.

Nuolat girdime šūkį „Slava Ukraini! Heroyam slava!“. O po šiais žodžiais slypi tikrų žmonių istorijos. Didvyrių titulą pelno ne tik fronte likę vyrai – šeimos vedlės moterys vertos tiek pat pagarbos. Dvi ukrainietės metė viską ir atvyko į Lietuvą tik su vaikais ir močiute. Šios moterys didvyrės pasakoja tv3.lt savo istoriją, kaip perėjo ugnį ir vandenį, kad pasiektų saugią šalį.

Palikusios vyrus ginti tėvynės, Ukrainos moterys gelbėja šeimą – čiumpa vaikus, senelius ir masiškai traukia į Vakarų šalis. Nuo karo bėgančios šeimos viena po kitos pasiekia Lietuvą, tačiau net ir čia, būdami saugūs, pabėgėliai neranda ramybės. Net radę priebėgą Trakų krašte, ukrainiečiai vis tiek lieja širdgėlą ir negali pamiršti niokojamos tėvynės vaizdų. Vietą, kur apsistojo 2 ukrainiečių šeimos, supa miškai, kalvos papėdėje plyti ežeras, pievose ganosi elniai.

Karas varo ne tik iš proto, karas veja iš tėvynės – ukrainiečiai griebiasi paskutinio šiaudo ir bėga iš šalies. Dalies jų tikslas – saugiai pasiekti Lietuvą ir čia įsikurti. Daugiausiai pas mus traukia motinos su mažyliais, didelė dalis jų dar tik kūdikiai. Apie pabėgėlių iš Ukrainos padėtį portalui tv3.lt pasakojo Alytaus ukrainiečių registracijos centro vadovas ir nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė. Abu jie pranašavo, kad atvykėlių srautai tik augs.

Prieš metus jaunas vyras išgaravo it dūmas – teisėsaugos pareigūnai iki šiol kraipo galvas, kurgi yra 23-metis Arnoldas Rakauskas. Paskutinį kartą jį matė Kauno rajone, kai palikęs asmeninius daiktus ir net striukę, vienmarškinis išėjo į naktį. Nors bylą gaubia paslaptis, prokurorė atskleidė, kokias pagrindines versijas kelia tyrėjai. Savo mintimis pasidalino ir Arnoldo mama – ji iki šiol jaučiasi sukrėsta po staigaus sūnaus dingimo. „Labai mįslingas dingimas.

Po kiek daugiau nei mėnesio įsigalioja nauja tvarka vairuotojams – lieka nebedaug laiko įsigyti naujos sudėties vaistinėlėms. Policija primena, kad to nepadariusiems vairuotojams grės baudos. Be to, neturintieji naujos vaistinėlės gali neatitikti techninės apžiūros reikalavimų, jei automobilis turi daugiau trūkumų. Nuo balandžio 1 d. bus privaloma automobilyje turėti atnaujintą arba visiškai naują pirmosios pagalbos rinkinį.

Brutalūs vaizdai Ukrainoje gali stipriai paveikti emocinę sveikatą – karas sėja baimę, nerimą ir paniką. Emocinės pagalbos specialistai pataria, kaip išlaikyti šaltą protą neramumų akivaizdoje. Pirmosiomis karo dienomis kol kas nepadaugėjo emocinės pagalbos skambučių, tačiau specialistai spėja, kad situacija keisis. Numatoma, kad karo grėsmė gerokai padidins Lietuvos gyventojų nerimą.

Pirmą karo dieną šokiravo žinia, kad Rusijos karo pajėgos įkėlė koją ir į saugomą Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Šiandien Ukraina praneša, kad radiacinis fonas okupuotoje teritorijoje šoktelėjo į viršų. Lietuvos Radiacinės saugos centras tikina, kad kiaurą parą stebi spinduliuotės rodiklius šalyje ir kol kas pokyčių nematyti. Specialistė ramina, kad nelaimės atveju radiacija menkai pasieks Lietuvą – tikrai nesutrikdys žmonių sveikatos, be to, gerti jodo tablečių neprireiks.

Tarandės gyventojus ne vienus metus kamuoja baimė. Žmonės negali saugiai važiuoti namo, nes vienintelis posūkis link gyvenvietės – itin pavojingas. Magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys pilasi avarijos, o vairuotojams čia pakyla adrenalino kiekis kraujyje. Nutraukti nelaimes ir gyventojų nerimą gali tik pastatytas specialus tunelis, vedantis link Tarandės. Deja, daugel kartų žadėtą tunelį gyventojai kol kas mato kaip savo ausis.

Vasario 16-osios minėjimas pakurstė naujų aistrų. Ypatingo dėmesio sulaukė minioje pasirodęs plakatas su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva“. Jį demonstravusį vyrą policijos pareigūnai bandė išprašyti iš renginio. Pats plakato autorius teigė, kad į šventę atėjo „su savo mintimi“ ir turėjo pilną teisę ten būti. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gausioje minioje išsiskyrė vienas plakatas.

Ketvirtadienį pasklido žinia, kad ilgametis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Arūnas Kesarauskas atsisveikina su šia politine partija. Konservatorių gretose A. Kesarauskas išbuvo beveik 30 metų – tapo TS-LKD nariu dar 1993 m. Nuo 2007 m. ėjo partijos vykdančiojo sekretoriaus pareigas, panašiu metu buvo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.

Viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie galimą Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau kaip į tai reaguoja patys ukrainiečiai? Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova tikina, kad Ukraina kariauja jau nuo 2014 metų, tad visuomenė neskuba pulti į paniką ir ruošiasi ginti savo žemę. Prie karinės gynybos dalinių jungiasi net Ukrainos lietuviai, o praeitą šeštadienį Kijeve praūžė aktyvi demonstracija.

Gyvūnų mylėtojai linkę šerti beglobes kates, tačiau retas kuris susimąsto, kokios gali būti tokio savavališko elgesio pasekmės. Štai vilnietė 3 metus kentė nuo jos daugiabutyje įsiveisusių blusų, kurias atnešė ne kas kitas, o benamės katės, kol galiausiai besilaukianti jauna moteris su šeima išsikraustė. Ramybės neduodančius kenkėjus tenka naikinti chemikalais, o specialistai įspėja apie šių medžiagų žalą žmogaus sveikatai.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Artėjant Vasario 16-ajai mokiniai gali kiek lengviau atsipūsti – atostogos jau visai ant nosies. Tik vienoje iš Vilniaus mokyklų šįkart vyrauja kitokia nuotaika. Atostogų džiaugsmą kiek temdo mintis apie privalomą mokinių dalyvavimą filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ peržiūroje. Mokinių tėvai kelia klausimą, kodėl jų vaikai privalės stebėti 4 valandų trukmės filmą, kurio siužetas suksis aplink vieną ašį – politiką Vytautą Landsbergį, ir dar už tai susimokėti.

Esame įpratę girdėti, kad Lietuvos visuomenė sensta, bet pastaruoju metu gimstamumo rodikliai smuko rekordiškai. Sociologai nerimauja ir pripažįsta, kad tokio menko gimstamumo šalyje nebuvo 60 metų. Norintiems susilaukti vaikų koją pakiša ne tik pandemija, bet ir įvairios socialinės, ekonominės sistemos bėdos. Prognozuojama, kad toks demografinis sukrėtimas visuomenei brangiai kainuos: kai nevyksta natūrali kartų kaita, tenka uždaryti mokyklas ar net ligoninių skyrius.

Nuteistieji prisigalvoja visokių gudrybių, kaip apeiti įkalinimo sistemą. Labiausiai juos vilioja laisvė, o pažeisti taisykles skatina įvairios priklausomybės. Pastaruoju metu itin išaugo nuteistųjų, sprunkančių iš atvirųjų kolonijų, skaičius. Tokių asmenų paieškos gali trukti net kelis mėnesius, o laisvėje jie gali elgtis nutrūktgalviškai: kai kurie svaiginasi ar net apsivagia. Specialistai pastebi, kad savavališko asmenų pasišalinimo iš bausmės vykdymo vietos visiškai išvengti neįmanoma.

Omikron atmaina airių daugiau nebaugina – jau daugiau nei savaitę ši šalis džiaugiasi atsikračiusi griežtų COVID-19 reguliavimų. Airijoje nebereikia rodyti vakcinacijos sertifikato, o durys į restoranus, barus, klubus ir renginius – plačiai atvertos visiems. Taip pat maitinimo ir pasilinksminimo vietose galima nusimesti kaukes. Portalas tv3.lt domėjosi, ar Lietuva galėtų sekti Airijos pėdomis ir pamažu atlaisvinti pandemijos ribojimus.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis. Kaip ir tada, dabar valdžios „soste“ vėl sėdi konservatoriai. Ekspertai sako, kad Vasario 16-ąją galime sulaukti ir neramumų.

Įtartini sandoriai, netikri skelbimai ir neva iš banko gautos žinutės kelia nerimą gyventojams. Šie ženklai išduoda, kad interneto platybėse knibždėte knibžda sukčių, norinčių ištuštinti svetimas kišenes. Policija pastebi, kad pastaruoju metu sukčiai tapo dar įžūlesni. Vien per praeitus metus jie išviliojo daugiau nei 46 mln. eurų.

Išaugusios kainos už šildymą, atrodo, skaudžiai kandžiojasi. Prezidentas Gitanas Nausėda nerimauja, kad gyventojams nepakanka kompensacijų, o ir planuojama PVM lengvata menkai ką pagelbėtų, kai Lietuvoje kainos sparčiai kyla. Jo teigimu, reikia viso priemonių komplekto, kad būtų galima pažaboti infliaciją.

Dvi studentės mėgino pergudrauti sistemą ir už tai brangiai sumokėjo. Prasmukti į švietimo įstaigą su svetimu galimybių pasu nepavyko – įkliuvo ir pati studentė, ir jos draugė, kurią teismas laiko bendrininke. Pakliuvusioms į teisėsaugos akiratį moterims skirta lygtinė bausmė – ateinantį pusmetį jos abi turės dėvėti apykojes. Vienos Šiaulių kolegijos studentės prisivirė košės su galimybių pasu. Jo „paskolinimas“ draugei atsiėjo itin skaudžiai – apribota laisvė, priklijuota „teistumo“ etiketė.

Lietuvos šeimose smurtas paplitęs, tačiau policijos statistika rodo tik ledkalnio viršūnę – į teisėsaugos rankas pakliūva nedidelė dalis atvejų. Ir vos saujelė nukentėjusių nuo smurto sulaukia teisingumo. Pasirodo, prieš artimuosius ranką kėlęs asmuo gali sėkmingai išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaiko su auka arba už jį laiduoja kitas asmuo. Žmogaus teisių gynėjai siūlo atsisakyti susitaikymo ir laidavimo praktikų smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Pandemija drastiškai įsibrovė į gyvenimą – keitė ne tik žmonių buitį, bet ir tarpusavio santykius. Prabėgus beveik dvejiems metams po pažinties su koronavirusu, skyrybų skaičius Lietuvoje vėl auga, rodo statistika. „Skyrybų centro“ vadovas atskleidė, kad dabar skiriasi tie, kam tikrai skauda likti santuokoje. O mada skirtis iš nuobodulio ar dėl jaunystėje neapgalvotos santuokos gerokai atsitraukė. Nuryti karčią skyrybų piliulę – nelengva užduotis.

„Dabar balta jau visoje Lietuvoje“, – taip orus apibūdina sinoptikai. Tačiau tai toli gražu ne pabaiga – gausūs krituliai neketina liautis ir sniego danga tik gilės. Kol vienus sniegas džiugina, vairuotojams jis gali tapti tikru galvos skausmu. Kelininkai vos spėja suktis, o sinoptikai įspėja – artimiausiu metu eismo sąlygos nebus malonios. Atrodo, orai nesiliaudami krečia eibes. Sinoptikai pranašauja, kad dar ilgai neišbrisime iš sniego – krituliai gaubs Lietuvą visą savaitgalį.

Seimas nuspaudė pauzės mygtuką – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo svarstymas nukeltas į kitą posėdį. Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų ir nesutarimų Seime. Kol vieni ragino stabdyti „smurto epidemiją“ šalyje, dalis Seimo narių metė šešėlį ant siūlomo įstatymo projekto. Jie kritikavo įstatymo redakciją ir teigė joje įžvelgiantys sąsajų su Stambulo konvencija. Antradienį Seimas svarstė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus.

Prorusiškų pažiūrų menininkai, šlovinantys Kremlių, neretai žvalgosi į lietuvius kaip į potencialią auditoriją. Pernai dainininkui Filipui Kirkorovui buvo užginta kelti koją į Lietuvą ir čia koncertuoti. O šiemet kitas kontroversiškas menininkas siekia pasipelnyti iš lietuvių žiūrovų. Tai baleto šokėjas Sergejus Poluninas, kuris taip garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad net išsitatuiravo jo veidą sau ant krūtinės.

Išgertuvės prieš pat Naujuosius Metus vienai kompanijai baigėsi tragiškai. Ne kartą teistas vyriškis prapliupo smurtu ir agresija – tai kainavo jo bičiulio gyvybę. Negana to, mirtis buvo lėta ir kankinanti. Nukraujavusį 41-erių vyrą pareigūnai rado tik kitos dienos vėlų vakarą. Šiurpus nusikaltimas įvyko palyginti neseniai, o teisėsauga jau smarkiai pasistūmėjo į priekį.

Barniai, riksmai, kumščiavimasis ir mėlynės – tai tik saujelė iš to, ką moteris gali patirti už uždarų durų. 8 iš 10 dešimties nukentėjusiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys, tačiau šalies įstatymuose vis dar neįtvirtinta smurto lyties pagrindu sąvoka. Seimo nariai ir žmogaus teisių gynėjai ragina įvesti smurto lyties pagrindu apibrėžimą ir griauti visuomenės nuostatas, kad moterys yra nelygiavertės ar silpnesnės už vyrus.

Paklydęs, apleistas, „nebereikalingas“ gyvūnas klaidžioja gatvėmis, o galiausiai atsiduria prieglaudoje. Tokių istorijų – tūkstančiai. Kad taip nenutiktų, gyventojai skatinami ženklinti šunis, kates ir šeškus. Laiko liko kiek mažiau nei 4 mėnesiai – pažymėti augintinius mikroschema reikia iki šių metų gegužės 1 d., iki tol pasiekiamos ir kompensacijos. To nepadarius laiku, keturkojo šeimininkui gali tekti susimokėti nemenkas baudas.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Alkoholis – nekaltas būdas pasilinksminti ar visuomenės žalojimo rykštė? Išgertuvių kultūra Lietuvoje vis dar paplitusi, tai atspindi ir nėščių moterų elgesys – dalis jų nepajėgia atsispirti svaigiesiems gėrimams. Nors prieš keliasdešimt metų alkoholis buvo taikomas ginekologų praktikoje, dabar medikai tvirtai teigia: nėra saugios dozės arba tinkamo laiko gerti nėštumo metu.

Penktadienį Lietuvą skalbė audra: skalavo lietus, siautė stiprus vėjas, o labiausiai nustebino perkūnija ir griausmas žiemos metu. Ekstremalius oro reiškinius tyrinėjantis profesorius atsakė, kad tokios orų anomalijos itin retos – nutinka vos porą kartų per dešimtmetį. Paskutinė rekordinė vėtra Lietuvoje fiksuota išvis dar 1990-aisiais. Mokslininkas atskleidė, kokių orų galime tikėtis artimiausiu metu. Ko jau ko, bet audros viduryje žiemos seniai nematėme.

Sausio 13-osios minėjimą Seimo aikštėje užgožia didelis triukšmas. Įvairiausius garsus skleidžiantys susirinkusieji šitaip išreiškia savo nepasitenkinimą valdžia, kovido valdymu, skiepais ir taip toliau. Premjerė Ingrida Šimonytė turi atsaką visiems švilpiantiems. Jos teigimu, jei laisvė nebūtų iškovota, niekas negalėtų ir švilpti.

Nors vaikų ir paauglių revakcinacija Lietuvoje dar neprasidėjo, jau pasipylė žinutės, skatinančios jaunimą skiepytis sustiprinamąja doze. Pasigirdo tėvų nusiskundimų, kad tokia informacija mažų mažiausiai klaidina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad nesklandumą jau pavyko užglaistyti. Dalį paauglių pasiekė pranešimai, esą jiems metas skiepytis sustiprinamąja doze nuo COVID-19. Bėda ta, kad revakcinacija vaikams ir paaugliams Lietuvoje nevyksta.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.