Julija Abuašvili

Per karą Ukrainoje pabudo partizaniškos prigimties žmonės. „Azovstal“ gynėjai – tarsi pusdieviai, turintys daug ką bendro su Lietuvos miško broliais. O patys rusai neteko sielos, paskutinio sąžinės grūdo ir nežinia, kas Rusiją gali „atvesti namo“. Taip mano rašytojas, dokumentinių filmų kūrėjas Vytautas V. Landsbergis. Su V. V. Landsbergiu kalbamės apie meno vaidmenį kare, ukrainiečių ir Lietuvos partizanų panašumus bei Rusijos nuosmukį.

Karas Ukrainoje į paviršių iškėlė rusų karių brutalumą. Dieną po dienos okupantai vykdo karo nusikaltimus: prievartauja, žudo beginklius civilius, grobia ukrainiečių turtą ir kitaip „smaginasi“. Pasaulio kriminologai sutaria dėl vieno – karo nusikaltėliai žudo, kad patirtų malonumą. Diskusijoje „Karo meto kriminologija: ribos ir už jų“ apie karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją ir genocidą kalbėjo Lietuvos ir JAV kriminologai, psichologijos, teisės ir propagandos ekspertai.

Šeštadienio popietę Vilniuje praūžė festivalio „Baltic Pride“ kulminacija – eitynės „Už lygybę ir taiką“. Maršrutas prasidėjo Bernardinų sode ir tęsėsi iki Baltojo tilto pievos, kur vyks šventinis koncertas. Į šventinę eiseną susirinko tūkstantinė minia, aidėjo muzika, o prie Katedros aikštės ir Vingio parko vyko atsakomosios akcijos. Policija teigia, kad eitynės praėjo ramiai, be jokių incidentų.

Lietuva propagandistų taikiklyje yra jau ne vienerius metus. Netikros naujienos pilasi socialiniuose tinkluose dar nuo pandemijos pradžios, o karo Ukrainoje metu šis srautas tik augo.

Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų dažniau išeina moterys, o ne vyrai. Be to, net 7 iš 10 motinų jaučia kaltę, derindamos vaiko priežiūrą su profesine veikla. Seime ieškoma atsakymų, kaip gyventojams padėti derinti karjerą su šeima. Tomas Vytautas Raskevičius dalijosi, kad nori dažniau matyti savo sūnų ir kad Lietuvoje reikia vyrus skatinti aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą.

Po daugiau nei 30 metų Nepriklausomybės mus vis dar supa sovietų propagandos liekanos, įsitikinę politikai. Tiesa, Seime pagreitį įgauna desovietizacijos įstatymo projektas. Jam įsigaliojus, Lietuvos aikštėse neliktų ne tik sovietų karių paminklų, bet ir keistųsi SSRS laikų gatvių pavadinimai. Komunarų, Tarybų, Kolūkiečių – taip vadinasi gatvės kai kuriuose Lietuvos kampeliuose.

Vakarai per ilgai nuolaidžiavo autoritarinei Rusijai, todėl dabar Vladimiro Putino režimas peraugo į fašizmą, įsitikinęs konservatorius Andrius Kubilius. Europarlamentaras negailėjo kritikos Europos Sąjungai (ES) ir NATO už tai, kad 20 metų buvo užmerkę akis į Putino keliamas grėsmes kaimyninėms šalims. Ukraina dabar draskoma dėl Vakarų padarytų klaidų – Kremliaus režimas nebuvo laiku sustabdytas, sakė politikas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prabilo apie iššūkius, su kuriais pasaulis susiduria po 3 mėnesių karo Ukrainoje. Jo teigimu, Lietuva išliks Ukrainos rėmėja iki galo, tačiau sprendimą, kaip kariauti ir kaip vesti derybas su Rusija, turėtų priimti patys ukrainiečiai, o ne Vakarų pasaulis. Be kita ko, Rusija atvėrė naują karo frontą ir šįkart ne sausumoje, teigė ministras. Sekmadienį vyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) Tarybos posėdis.

Landsbergio pavardė Lietuvoje linksniuojama itin dažnai. Politikas su tokia pavarde neša nelengvą naštą – neapykantą pavardei, sako rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Nepaisant to, menininkas įsitikinęs, kad jo sūnus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šioje kadencijoje „subrendo“ kaip politikas ir jam nebereikia tėviškų patarimų. Taip pat pašnekovas mano, kad profesorius Vytautas Landsbergis nusipelno valstybės vadovo titulo.

Kosmiškai augančios degalų kainos verčia susimąstyti – gal apsimoka vietoje automobilio rinktis dviratį? Užsienio šalių gyventojai taip ir daro, tačiau Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Dviratininkų bendrijos vadovas sako, kad Lietuva nuo Nyderlandų atsilieka bene 40 metų. Čia vaikai kasdien numina ir po 20 kilometrų, o vidutinė kelionė dviračiu mūsų šalyje siekia tik 7,5 kilometro – dėl to kalta nepatogi infrastruktūra.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) apžvelgė viešojo saugumo situaciją Lietuvoje. Atlikto tyrimo rezultatus komentuoja vidaus reikalų ministrė ir Policijos generalinis komisaras. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė džiaugėsi, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo lietuvių pasitikėjimas policijos pareigūnais. Tuo tarpu Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla atskleidė kitą visuomenės procesų pusę – šiemet augo nusikalstamumo lygis, o tai visuomenę neramina.

Trečiadienį teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pranešė oficialiai pakeitusi savo vardą ir pavardę. Nuo šiol jos asmenvardis rašomas nebe lietuviškais, o lotyniškais rašmenimis, įskaitant raidę „w“. Kol ministrė džiaugiasi pokyčiais, Seimo nariai tokį sprendimą kritikuoja. Opozicijos atstovai laikosi nuomonės, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, o politikai turi laikytis valstybinės kalbos normų.

Policijos pareigūnai narplioja neeilinį atvejį. Ketvirtadienį pranešta, kad sostinėje nepažįstamas vyras bandė įvilioti vaiką į mašiną. Pareigūnai tikrina informaciją, ieško apibūdinto vyro. Ketvirtadienio popietę, po 13 val., policija sulaukė pranešimo, kad Vilniuje nepažįstamas vyras galimai bandė įsivilioti mažametį į mašiną.

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi. Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

Antradienį minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. O Lietuvoje ir toliau kyla žiežirbos dėl noro įtvirtinti dviejų asmenų sąjungą. Atsiradus naujam civilinės sąjungos projektui parlamentarai atsako, kaip turėtų pasiskirstyti Seimo frakcijų balsai.

Ukrainietis Oleksandras (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) apie 3 mėnesius dirbo vienoje Lietuvos statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Paaiškėjo, kad nesąžiningas darbdavys vyrui nesumokėjo 3,5 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tiesa, Oleksandras nukentėjo ne vienas – pinigų nesulaukė ir kiti jo bendradarbiai iš Ukrainos.

Ligoninėse irgi pasitaiko pabėgimų. Neseniai Vilniuje iš Santaros klinikų paspruko tuberkulioze sergantis vyras. Tik su policijos pagalba pavyko ligonį grąžinti medikams į rankas. Vyro motina vis dar negali patikėti, kaip sūnus galėjo pasišalinti iš ligoninės, pasak jos, niekieno nekliudomas. Tuberkulioze sergantis vyras sugebėjo nusigauti iš vieno sostinės galo į kitą, kol sukniubo žolėje ir jį radusi giminaitė pristatė tiesiai į namus.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Gegužės 9-ąją Antakalnio kapinėse būriavosi rusakalbiai gyventojai. „Su švente!“, – daugelis sveikino vieni kitus. Dalis minioje sutiktų pašnekovų smerkė karą Ukrainoje, sakė nesuprantantys Vladimiro Putino veiksmų ir tų žmonių, kurie jį palaiko. Kai kurie pašnekovai pateikė siūlymų dėl sovietų karių skulptūrų likimo – siūlo juos perkelti ne į Grūto parką, o į Kauną. Šiemet gegužės 9-oji Antakalnio kapinėse kiek kitokia – be skambių  pasisakymų ir mažiau žmonių.

Gegužės 9-ąją, Rusijoje minint vadinamąją Pergalės dieną, Lietuvoje kai kurie gyventojai keliauja į Antakalnio kapines. Žmonės renkasi ne tik su gėlėmis rankose, bet ir pasipuošę drabužiais su kariniais vaizdais. Ant kepurės – raudona žvaigždė, ant marškinėlių – tankas, o kapinėse skamba sovietinės dainos. Žmonės renkasi su kare žuvusių artimųjų atminimo portretais rankose ir daugelis sako, kad dėl to mini šią dieną.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Kol iš Ukrainos bėga milijonai, prekeiviai žmonėmis trina rankas ir spendžia spąstus. Nusikaltėliai puikiai išmano teisines kiekvienos valstybės spragas ir jomis pasinaudoja, kad įtrauktų karo pabėgėlius į prostitucijos ar nelegalaus darbo liūną. Lietuvoje galiojanti tvarka stato ukrainiečių moteris ir vaikus į keblią padėtį – jie gali lengvai tapti prekybos žmonėmis taikiniu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turi žinią tarptautinei bendruomenei: ragina kuo skubiau įkurti tribunolą, kuris tirtų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Šio atskiro tribunolo steigimas parodytų, kad tarptautinė teisė yra „gyvas organizmas“, tikino politikas. Penktadienį konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ D. Kuleba kreipėsi į tarptautinės teisės atstovus.

Profesorius Vytautas Landsbergis pažėrė kritikos Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO). Pasak jo, Ukrainos įvykiai parodė, kad JTO nusprendė „verčiau mirti“, o ne imtis pokyčių organizacijos viduje. Taip pat jis pabrėžė, kad šiuolaikinis pasaulis skilo į dvi dalis, kur egzistuoja ne viena teisės sistema, o dvi skirtingos: „teisės ir neteisės“. Penktadienį Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą.

Nors užsienyje privačių detektyvų paslaugos tiesiog graibstomos, Lietuvoje ši profesija – viena rečiausių. Tačiau pamažu gyventojai įsisąmonina, kad užklupus teisinėms bėdoms privataus detektyvo surinkta informacija gali tapti „išsigelbėjimo ratu“. Taip sako buvęs policijos pareigūnas Rolandas Kudijanovas, dabar besiverčiantis privataus detektyvo veikla. Per savo karjerą jam teko prisiliesti prie rezonansinių bylų, rasti dingusių asmenų ar net išgelbėti klientų santuoką.

Rusai užkūrė masinę prievartos mašiną Ukrainoje. Po jos ratais daugiausiai pakliūva moterys. Nors pasauliui tai – ne naujiena, Europa vis vien dedasi nustebusi, kai seksualinė prievarta pasitelkiama kaip pigus karo ginklas. Visgi yra kelių, kaip padėti ukrainietėms. Pirma, būtina rinkti prievartavimų įkalčius, antra – prie Ukrainos ir Rusijos derybų stalo turi atsisėsti bent viena moteris.

Prezidentūra tarė žodį apie Lietuvos žvalgybos organų paskelbtą ataskaitą, kurioje minimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad Lietuva per 3 dešimtmečius nepasirūpino slėptuvėmis. Anot jos, civilinės saugos mechanizmas Lietuvoje sumenko – dabar šioje srityje šalies mastu darbuojasi 90 proc. mažiau specialistų. Ji tikino, kad ministerija ruošia planus civilinės saugos situacijai gerinti, bet kartu pabrėžė, kad būtina investuoti į krašto gynybą. Trečiadienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė Seime susitiko su opozicinėmis frakcijomis.

Lietuvoje plačiai aptarinėjami Rusijos kultūros klausimai: ruošiamasi gegužės 9-ajai ir nukeliami paminklai sovietų kariams. Saugumo struktūros įspėja, kad per vadinamąją Pergalės dieną gali pasipilti provokacijų. Antradienį kultūros ministras Simonas Kairys susitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi Dariumi Jauniškiu ir aptarė situaciją. VSD perspėja, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje gali kilti provokacijų ir smurtinių incidentų.

Po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras atvirai grasino Trečiuoju pasauliniu karu, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino nepasiduoti Rusijos provokacijoms. Viešėdamas Klaipėdoje jis pasisakė, kad Rusijos kalbos apie branduolinį karą yra bandymas įtraukti Lietuvą į „žaidimą“. Jis kvietė dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai.

Sekmadienį Lietuvą sukrėtė pražūtinga avarija sostinėje. Jos metu žuvo keturi jaunuoliai. Automobilis BMW, kuriuo jie važiavo, buvo visiškai sumaitotas. Aiškėja, kad iki avarijos jis buvo parduodamas. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovas papasakojo, kad šis automobilis ėjo techninę apžiūrą kovo mėnesio pabaigoje ir kaip jis atrodė.

Kol Lietuvoje siaučia infliacija, gyventojai savo kailiu patiria, kaip kandžiojasi maisto produktų kainos. Šalies mastu apie 40 proc. gyventojų negali atsidėti pinigų juodai dienai, o senjorai būriuojasi prie nukainotų prekių lentynų. Specialistai įspėja – reikia ruoštis viskam, nes kainų augimas greitu metu nesiliaus. Kol Vyriausybė pamažu didina išmokas, pensijas ir kitas finansinės paramos priemones, ekspertai laikosi išvien: būtina didinti gyventojų pajamas.

Prabėgo pusė metų nuo tada, kai paslaptingai dingo jaunas klaipėdietis Evaldas Rusys. Artimuosius ir draugus  kankina nežinia, kas gi nutiko jaunam vyrui. Tyrėjai iki šiol narplioja bylą, tačiau atrodo, kad prošvaisčių kol kas nėra. Tiesa, artimieji svarsto, kas pastūmėjo Evaldą anksčiau išeiti iš vestuvių ir kokios mintys paskutiniu metu galėjo jį kamuoti. Portalas tv3.lt anksčiau aprašė tatuiruočių meistro E. Rusio dingimo aplinkybes.

Artėjanti istorinė rusų šventė – gegužės 9-oji – kelia nerimą Lietuvos saugumo struktūroms. Perspėjama, kad tądien gali kilti provokacijų. Kasmet šią šventę aktyviai minėdavo Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Politologė neatmeta, kad klaipėdiečiai bursis švęsti Pergalės dienos ir šiemet, o uostamiesčio meras tiki – diena turėtų praeiti ramiai, nes leidimų renginiams neišduota. Įvairių tautybių rusakalbiai žmonės sudaro apie ketvirtadalį Klaipėdos gyventojų.

Vykstant kruviniems mūšiams Ukrainoje, Kremlius toliau pučia propagandos dūdelę. Šį kartą Maskva ištraukė naują kozirį – paaiškėjo rusų planai užimti dalį Ukrainos iki gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos. Ši data – simbolinė ir „sakralinė“ Rusijos šventė, kurią propagandos kūrėjai pasitelkė ne be reikalo. Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros.

Artėjantis Velykų savaitgalis gali kaip reikiant išbandyti vairuotojų kantrybę. Sostinės kelius jau sukaustė spūstys. Pranešama apie keliolika grūsčių pagrindinėse miesto arterijose, ypač kemšasi išvažiavimai iš miesto. Šiuo metu Vilniaus keliuose fiksuojama 14 grūsčių, rodo „Susisiekimo paslaugų“ žemėlapis. Eismo sąlygas apsunkina kelio remonto darbai, vykdomi 34 vietose, ir prapliupęs lietus. Vairuotojams teks apsišarvoti kantrybe Spūstys pasipylė sostinės prieigose.

Trečiadienį vienoje Vilniaus mokykloje pasigirdo šūviai. Pirminiais duomenimis, šešiolikmetis moksleivis paleido kulkų tiesiai į bendraamžius. Portalo tv3.lt žiniomis, veiksmas vyko Vilniaus Radvilų gimnazijoje. Buvo sužaloti du vaikai. „Nutiko labai nemalonus dalykas. <...> Galimai vienas mokinys iš pneumatinio pistoleto pataikė į kitus du mokinius. Vienam į ranką, kitam – į smilkinį.

Ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę pasiekė informacija apie galimai skleidžiamą Rusijos propagandą. Lietuvos mokyklose kilo įtarimų dėl pedagogų pasisakymų, vadovybė laiko juos mažų mažiausiai neetiškais, dėl to dvi sostinės mokytojos turėjo atsisveikinti su darbo vieta. Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, abi mokytojos dirbo sostinėje. Viena iš jų mokytojavo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, o antroji pedagogė dirbo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Pirmadienį vykusiame mitinge prie Vokietijos ambasados Vilniuje pasirodė ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jis negailėjo griežtų žodžių apie Rusijos lyderį Vladimirą Putiną: vadino jį „teroristu sadistu“ ir lygino su nacistinės Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu. Susirinkusi protestuotojų minia V. Landsbergio kalbą palydėjo garsiais plojimais.  „Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių: ir vaikų, senelių, ir naujagimių. Žudymas vyksta.

Vokietijos ambasada Vilniuje lyg magnetas traukia protestuotojus. Pirmadienio vakarą čia surengta dar viena akcija. Susirinkusi minia reikalauja tik vieno: ragina Berlyną atsibusti ir aktyviau palaikyti Ukrainą kare. Skveras prie Vokietijos ambasados šįkart sklidinas žmonių. Mitingo dalyviai nešini plakatais, adresuotais Vokietijai. „Kancleri Scholzai, būk kaip Borisas“, – rašoma viename iš plakatų.

Kartu su karo pabėgėlių srautu Lietuvą pasiekia vis daugiau nėščių Ukrainos moterų. Kol atvyksta į saugią zoną, joms tenka išgyventi daug pavojų. Nepaisydamos sunkumų ir išgąsčio, ukrainietės itin rūpinasi vaisiaus sveikata ir skuba kreiptis į Lietuvos akušerius ginekologus. Vilniaus gimdymo namų direktorė pasakoja, kaip gimdyvės iš Ukrainos jaučiasi Lietuvoje. Didelė dalis moterų priverstos bėgti iš Ukrainos be savo vyrų – šie lieka karo fronte.

Šiltesni orai verčia ne tik atsiraitoti rankoves, bet ir susirūpinti automobilio padangų būkle. Žiema baigėsi, tad nuo balandžio 10 d. dygliuotas padangas vairuotojams teks pamiršti. Norintys pasikeisti ratus jau plūsta į autoservisus. Tiems, kas nespės pakeisti dygliuotų padangų iki nustatyto termino, grės baudos. Portalas tv3.lt teiravosi įvairių autoservisų, kada galima užsiregistruoti ir pasikeisti padangas.

Apdeginti, sudarkyti, juoda plėve uždengti moterų kūnai. Vaikų akivaizdoje žaginamos ukrainietės. Atrodo, Ukrainoje atsivėrė pragaras, kurį sukėlė ne kas kitas, o rusų kariai. Karo psichologas prakalbo apie nežmoniškas tvirkinamų Ukrainos moterų kančias. Ne paslaptis, kad Ukrainoje masiškai prievartaujamos moterys ir net jaunos mergaitės. Okupantai jas seksualiai išnaudoja dešimtis kartų, veikia grupėmis, pasikeisdami. Toli gražu ne visos aukos išgyvena.

Alytaus pataisos namuose dirbusi pareigūnė tarnybos metu peržengė ne vieną ribą. Ji ne tik palaikė artimus ryšius su nuteistaisiais, bet ir užmerkdavo akis į jų daromus nusižengimus. O su vienu vyru ji užmezgė itin glaudžius santykius. Nuteistasis apipylė ją dovanomis, tarp kurių žibėjo ir aukso dirbiniai. Už tokį elgesį pareigūnei teks atsiimti – teismo sprendimu, jai teks susimokėti tūkstančius eurų baudos.

Atrodo, Rusijos kaimynystė baugina Lietuvą ištisus dešimtmečius. Nepaisant to, Lietuvoje pasitaikė atvejų, kai į dienos šviesą išlindo neskaidrūs politikų ryšiai su Rusijos tarnybomis. Pavyzdžiui, buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys kaltintas nuslėptais ryšiais su Rusijos žvalgybos ir energetikos atstovais. Ekspertai atskleidė, kokią reikšmę aukšto rango politiko veikimas prieš Lietuvos valstybę turi šiandien, Rusijos karo Ukrainoje metu.

Prieš mėnesį Klaipėdą supurtė skaudi žinia – jaunas pedagogas buvo užpultas ir subadytas peiliu. Vyras per stebuklą ištrūko iš mirties nagų, tačiau ši nelaimė negrįžtamai paženklino jo gyvenimą. Užpuolikas pjautinėmis žaizdomis nusėjo vyro veidą ir galvos sritį. Kol teisėsauga tokį šiurpų nusikaltimą vertina kaip sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiojo advokatas neabejoja: jo klientą kėsintasi nužudyti. Šis kraupus užpuolimas pasėjo baimę Klaipėdos bendruomenėje.