• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštas skyrybų rodiklis – viena opiausių Lietuvos problemų. Dėl to kasmet su vienu iš tėvų lieka gyventi apie 6 tūkstančius vaikų. Jei sutuoktiniai nusprendžia skirtis, jie vis tiek privalo užtikrinti vaiko gerovę, veikdami išvien kaip tėvai. Tai nelengva užduotis, ypač, kai abi pusės nesutaria, kaip geriau auklėti vaiką. Pasitaiko, kad riboja teisę bendrauti ne tik su skyriumi gyvenančiu tėvu, bet ir su artimiausiais giminaičiais.

Aukštas skyrybų rodiklis – viena opiausių Lietuvos problemų. Dėl to kasmet su vienu iš tėvų lieka gyventi apie 6 tūkstančius vaikų. Jei sutuoktiniai nusprendžia skirtis, jie vis tiek privalo užtikrinti vaiko gerovę, veikdami išvien kaip tėvai. Tai nelengva užduotis, ypač, kai abi pusės nesutaria, kaip geriau auklėti vaiką. Pasitaiko, kad riboja teisę bendrauti ne tik su skyriumi gyvenančiu tėvu, bet ir su artimiausiais giminaičiais.

REKLAMA

Apie šias ir kitas vaiko pamatines teises, galimai pažeidžiamas dėl tėvų skyrybų, Seime pasakojo Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė. Ištuoka neretai yra sudėtingas laikotarpis visiems šeimos nariams, tačiau tuo metu abiem tėvams būtina ieškoti sutarimo, pažymėjo ji.

Tėvų skyrybas patiria tūkstančiai vaikų

2020 m. tėvų skyrybas išgyveno, daugiau nei 6 tūkst. vaikų, tai sudaro 1,22 proc. iš viso Lietuvoje gyvenančių vaikų.

REKLAMA
REKLAMA

I. Skuodienė išvardijo dalykus, dėl kurių reikia susitarti besiskiriantiems tėvams. Tai vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis. Deja,  pasiekti kompromisą dėl šių vaiko teisių pavyksta ne visoms šeimoms po skyrybų.

REKLAMA

„Vaiko gyvenamoji vieta, kaip žinia, nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Svarbu paminėti, kad visiškai neįgauna jokios kitos galios tas tėtis ar mama, su kuriais nustatyta gyvenamoji vieta. Bendravimo tvarka su vaiku nustatoma taip pat teismo sprendimu. Išlaikymo dydis – tai lėšos“, – apibūdino tarnybos vadovė.

I. Skuodienė pabrėžė, kad santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisės yra lygios, be to, tėvams išsiskyrus ar gyvenant atskirai šios teisės nesikeičia.

Sveikata – prioritetas, tėvai nesutaria dėl skiepų

Pasirodo, daug nesutarimų išsiskyrusioms poroms kelia vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis. Šiuo atveju, itin svarbus abiejų tėvų susitarimas dėl vaiko sveikatos.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu tartis abiem tėvams ir atsižvelgti į vaiko nuomonę. Noriu atkreipti dėmesį į skiepus vaikų, kurie kelia labai aštrų klausimą, ypač kai nepavyksta sutarti tėvams gyvenant skyriumi. Norisi priminti: [reikia – tv3.lt] kalbėtis, ieškoti sprendimų, atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, tartis su specialistais“, – nurodė I. Skuodienė.

Tėvams privalu rūpintis tiek fizine, tiek psichologine vaiko sveikata.

„Ką matome – tiek skyrybų procese, tiek po skyrybų proceso blogėja tiek psichoemocinė sveikata, tiek vaikai jaučiasi pasimetę, kalti, prisiima atsakomybę. Keičiasi netgi mokymo rezultatai. Tad tėvams svarbu rūpintis ne tik savo sveikata, bet atsižvelgti ir į vaikų“, – minėjo pranešėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu skyrybų proceso metu,  po to kito vaiko elgesys, jis ėmė prastai miegoti, apsirgo ar kitaip sunegalavo, tuomet būtina kreiptis į specialistus, rekomendavo I. Skuodienė.

Nevalia apriboti vaiko bendravimo su artimaisiais

Taip pat įvykus skyryboms vaikai turi pilną teisę bendrauti su abiem tėvais ir giminaičiais. „Vaikas negali būti išskirtas su savo tėvais, tai atliepia tiek mamos, tiek tėčio [pusę – tv3.lt]“, – sakė I. Skuodienė.

Tiesa, tam tikrais atvejais ši vaiko teisė gali būti apribota. Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų numatytos kardomosios, o vaikui – laikinos apsaugos priemonės arba jei teismas nustatė minimalų bendravimą.

REKLAMA

„Nemažai sulaukiama skundų, pavyzdžiui, iš senelių, kad yra neužtikrinama teisė bendrauti vaikui su seneliais. Norisi pasakyti, kad jei vienam iš tėvų apribotos kardomosios priemonės arba nustatyta laikina minimali bendravimo tvarka, tai seneliams, artimiems giminaičiams teisė bendrauti nėra apribota. Vaikas turi teisę ir bendrauti ir pažinti tiek savo artimus giminaičius, tiek senelius“, – sakė Vaiko teisių tarnybos direktorė.

Neretai susiduriama su situacija, kad nepavyksta užtikrinti vaiko teisės į bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėčiu arba mama, nes vaikas to daryti nenori. Kad bendravimas nenutrūktų, svarbus ne kurio nors vieno iš tėvų, o jų abiejų indėlis ir pastangos, akcentavo I. Skuodienė.

REKLAMA

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką mama arba tėtis, gyvenantis su vaiku, turi ne tik pareigą atvežti atžalą į susitikimus, bet ir netrukdyti bendrauti, motyvuoti ir padėti jiems kurti ryšį.

„Vaikui svarbūs ir mama, ir tėtis jų gyvenime. Lygiai taip pat ir dėmesys, ir meilė priimant sprendimus tiek dėl mokyklos, laisvalaikio, sveikatos ir panašiai“, – sakė pranešėja.

Vaikai nori pažinti savo šaknis ir būti išgirsti

Vaikas taip pat turi teisę į identitetą ir jo išsaugojimą. Tarnyba gauna pranešimų, kad mama ar tėtis neleidžia vaiko supažindinti su religija, kalba, kultūra.

„Tai yra vaikui galimybė ir didžiulė dovana pažinti kitą kultūrą, kalbą, religiją. Reikia leisti vaikui pačiam ilgainiui priimti sprendimus, kol jam tai yra svarbu. Kol jis yra mažas, ieškoti galimybių abiem tėvams susitarti“, – sakė I. Skuodienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat kiekvienam vaikui būtina, kad jį išklausytų artimi žmonės. Vaiko teisių tarnybos vadovė kvietė tėvams sudaryti galimybes vaikui būti išgirstam.

„Tai viena pagrindinių tiek skyrybų procese, tiek ir po jo. Labai svarbu kalbėtis su vaiku tiek keičiant gyvenamąją vietą, tiek pasirenkant bendravimo tvarką. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paaugliams. Jeigu jūs be jų pasitarimo nustatysite bendravimo tvarką, tai nebūtinai gali būti įgyvendinama ir paaugliai, turintys savo nuomonę, gali nebūtinai norėti, vienaip ar kitaip nebūtinai jos laikytis“ – nurodė ji.

Abu tėvai atsako už vaiko ugdymą

Tėvams svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko teisę mokytis. Šį sprendimą turi priimti abu tėvai išvien.

REKLAMA

„Jei pasirenkate ugdymo įstaigą, darželį ar mokyklą, apmokamą, būtina iš karto susitarti dėl mokėjimo tvarkos, kaip dalinsitės, kas apmokės. Jeigu keičiate mokyklą, būtina ieškoti tokios, kad vieta būtų patogi abiem tėvams“, – sakė pranešėja.

 Būna situacijų, kad tėvai gyvena skirtinguose rajonuose, ir jei nuotolis iki mokyklos sudaro apie 20 km. Tuomet vežimas į ugdymo įstaigą gali užtrukti, gali būti vėluojama, o tada kenčia vaiko interesai.

Augant vaikams, artėjant link paauglystės, vaiko poreikiai gali keistis, tad abu tėvai turi stebėti ir esant reikalui keisti bendravimo tvarką.

„Sulaukiame skundų, kad, tarkime, mama rūpinasi, kad vaikas lankytų mokyklą, ruoštų pamokas, laiku pakliūtų į mokyklą, o tėtis tuo metu, paėmęs vaiką savaitgaliais, tik pramogauja. Kad jis prižadėjęs padėti vaikui paruošti pamokas, to neužtikrina. Norisi patinkinti, kad už vaiko ugdymą atsakingi abu tėvai. Jie abu turi sudaryti sąlygas vaikui pasiruošti mokyklai, tiek atlikti pamokas“, – nurodė I. Skuodienė.

Mokytojai ir pačios šeimos pastebi, kad skyrybos gali paveikti vaiko akademinius rezultatus: jie gali suprastėti arba, atvirkščiai, ženkliai pakilti. Jeigu pastebima, kad vaikui atsirado mokymosi sunkumų, I. Skuodienė patarė tėvams nedelsiant kreiptis į mokyklos specialistus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų