Audrius Bareišis

Vos 22 metų Eimantas tikina tapęs kontrolieriumi, nes nusprendė, kad gali užsidirbti ne tik važinėdamas į užsienį, bet ir Lietuvoje. Iš pradžių atėjęs į kontrolieriaus poziciją vaikinas galvojo „kaip bus, taip bus“, tačiau dabar teigia nesiskundžiantis nei darbo specifika, nei gaunamu atlyginimu. - Pastaruoju metu padaugėjo gana jauno amžiaus kontrolierių. Kodėl taip atsitiko? – Balsas.lt pasiteiravo 22 metų Eimanto.

Prabėgo vos viena valanda, o be bilieto viešuoju sostinės transportu (tiksliau tam tikrais autobusais) važiavusių asmenų net dešimt. Tokį laimikį praėjusį vakarą Vilniuje esančioje Aušros vartų autobusų laukimo stotelėje surinko keleivių kontrolės ekipažas. Per pamainą, kuri užtrunka 8 val., vienas užrašais „Keleivių kontrolė“ paryškintas autobusiukas ir jame esantys keturi kontrolieriai patikrinama apie 100 viešojo transporto priemonių.

Po kelerius metus užtrukusių derybų galiausiai Europos Parlamente (EP) pavyko patvirtinti griežtesnes prekybos sprogstamosiomis medžiagomis taisykles, kurios turėtų sumažinti terorizmo pavojų. Norintys įsigyti didesnį kiekį tokių medžiagų pirkėjai turės gauti licenciją.  Ypač šis klausimas paaštrėjo po praėjusių metų teroro išpuolio Norvegijoje, kur buvo panaudoti sprogstamieji užtaisai iš plačiai prieinamų cheminių medžiagų, kurių esama, pavyzdžiui, trąšose ar baseinų valymo tabletėse.

„Labas, Kamile, esu Jonas Pečkaitis. Man 19 metų. Tu esi labai graži. Tavo nuotrauka pažinčių portale mane tiesiog pakerėjo. Norėčiau su tavimi susipažinti artimiau“, – vienas pavyzdžių, kaip galima per kelias akimirkas sugalvoti neegzistuojantį žmogų, kuris bando susirasti „naujų draugių“. Norint tokią fantaziją dar labiau priartinti prie realybės, į pagalbą pakanka pasitelkti primityviausias technologijas – kompiuterį ir internetą.

Intriguojančios pažintys internetu, kai tenka aklai pasitikėti nepažįstamu kitoje kompiuterio ekrano pusėje sėdinčiu žmogumi – visada susijusios su rizika. Kas gali pasakyti, kad už „raumeningo, nuoširdaus ar turtingo“ pono anketos neslypi koks suvargęs nuo alkoholio ir narkotikų psichopatas?  Skamba dramatiškai, tačiau, kas gali paneigti? Bet ši istorija labiau susijusi su meile. Akla meile arba sunkiai suvokiamu proto užtemimu.

Sėkmingo lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną laukė tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Deja, tautos didvyrių pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“ taip ir nepasiekė gimtosios žemės.  Lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje, kai iki išsvajoto tikslo buvo likę vos apie 650 km. Po kelių mėnesių bus minimos 80-ios lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties metinės, tačiau iki šiol nėra aišku, kas įvyko tą 1933-ųjų liepos 16 naktį.

Europos mastu pasigirsta vis garsesni raginimai geriau apsaugoti vaikus nuo interneto keliamų pavojų, taip pat kuo anksčiau juos mokyti kritiškiau vertinti viešoje erdvėje aptinkamą informaciją. Šios problemos aptartos Europos Parlamente (EP), kurio atstovai pateikė keletą susirūpinti tikrai verčiančių faktų. Skaičiai kalba už save Anot EP atstovų, beveik 15 proc. 10–17 metų amžiaus nepilnamečių interneto vartotojų gauna kurio nors pobūdžio seksualinių pasiūlymų. Taip pat net 34 proc.

Ką praėjusią naktį 23-jų ir 21-erių metų jaunuoliai veikė nerakinamame administraciniame pastate? Klausimas, iki šiol neduodantis ramybės kriminalistams, kurie aiškinasi iš aštunto aukšto iškritusių (iššokusių) vaikinų tragiškos žūties aplinkybes. Jaunuoliai nukrito ant nedidelio vis dar žaliuojančios žolės lopinėlio, tačiau likimo paklotė jų gyvybių neišgelbėjo. Pranešimas apie nelaimę Vilniuje naktį iš antradienio į trečiadienį gautas kelios minutės prieš 3 val.

Knygą apie pasaulį, kuriame gyvename parašęs profesorius Jonas Grigas įsitikinęs, kad technologijų pažanga pranoks dabartinius žmonių lūkesčius, tačiau vykstantys procesai turės ir savo neigiamą pusę. Ypač technologijų pažanga turėtų atsiliepti žmonių (vartotojų) sveikatai. - Knygoje „Kokiame pasaulyje gyvename (mokslininko akimis)“ užsimenate apie didėjantį nuodų sandėlį žmonių kūnuose.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje.

Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 59 proc. merginų ir 41 proc. vaikinų. Skirtumas pradinėje mokslo stadijoje tarp priešingų lyčių akivaizdus, tačiau vėliau situacija apsiverčia aukštyn kojomis. Mat aukštas pareigas mokslo institucijose užima net (apytiksliai) 86 proc. vyrų ir tik likęs septintadalis pozicijų atitenka moterims.  Todėl susirūpinta, kad Lietuvoje moterims būtina sudaryti lygias sąlygas, jog jos galėtų tinkamai varžytis su vyrais dėl aukštų pozicijų įvairiose mokslo srityse.

Lietuvių mokslininkas, profesorius Jonas Grigas įsitikinęs, kad Lietuvos, kaip ir kiekvienos šalies, didžiausias turtas – žmonės. Todėl protų nutekėjimą vertina kaip didelę problemą, tačiau viliasi, kad tie patys protai po kurio laiko sugrįš į gimtinę ir praturtins šalies socialinį ir ekonominį gyvenimą. Knygą „Kokiame pasaulyje gyvename (mokslininko akimis)“ išleidęs profesorius taip pat atsakė į Balsas.lt klausimus apie energetikos problemas ir ateities perspektyvas.

Jaunoji karta, ateityje tapsianti Lietuvos valstybės pamatu, šiandien linkusi rinktis ne patį tinkamiausią kelią. Peržvelgus praėjusių metų ir 2012-ųjų pirmųjų 10 mėnesių nepilnamečių padarytų nusikaltimų statistiką, galima pasidžiaugti tik dėl tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau yra sričių, kurios turėtų priversti griebtis už galvos. Skaičiai kalba už save Viena iš ryškesnių detalių – nepilnamečių padaryti nusikaltimai, kurie susiję su narkotinėmis medžiagomis.

Skaudžiausiu šios paros kriminaliniu įvykiu policijos pareigūnai įvardijo incidentą Lentvaryje (Trakų r.). Bute moteris peiliu sužalojo motiną, kuri dėl daugybinių durtinių žaizdų galvoje ir krūtinėje paguldyta į ligoninę. Savo ruožtu įtariamoji dukra paguldyta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Tuo tarpu vakar Skuode į banko „Swedbank“ skyrių atėjo 86-erių senolis, kuris atsineštu kirviu nusikirto vienos rankos rodomąjį pirštą.

Iki 2012-ųjų spalio 1 d. elektros energiją gamino ir bendrovės „LESTO“ skirstomiesiems tinklams pardavė 89 saulės elektrinės. Nors metų pradžioje jų buvo tik 23. Dabar išduota daugiau kaip 11 tūkst. galiojančių išankstinių techninių sąlygų atskiroms saulės elektrinėms prijungti. Itin didelis susidomėjimas saulės energetika leidžia daryti prielaidą, kad ateityje saulės elektrinių skaičius augs geometrine progresija.

Paryžius–Praha, tokia kryptimi šių metų rugpjūčio 23-ąją prasidėjo jauno prancūzo Floriano Pezeu kelionių po Europą maratonas. Toliau sekė Vokietijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Estijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos eilė. Turbūt pagrindinis dalykas, kuris išskiria Florianą iš kitų turistų – skrybelė, kuri apsagstyta ženkliukais su šalių, kurias teko aplankyti simboliais ir spalvomis.

Prancūzijos rytuose įsikūręs Strasbūras – miestas, kuris daugeliui žinomas tik dėl europinių institucijų veiklos. Tačiau šis prabangus rojaus kampelis galėtų drąsiai konkuruoti su kitais turistų pamėgtais kraštais ir savo architektūriniu paveldu. Faktai ir datos Strasbūras – miestas rytų Prancūzijoje, Elzaso regiono sostinė. Išsidėstęs prie Briušo ir Ilio upių santakos, greta Reino upės ir sienos su Vokietija. Šiame mieste gyvena apie 300 tūkst. gyventojų.

Ukrainietiška realybė vienus gali šokiruoti, kitus tiesiog nemaloniai nuteikti arba apskritai nesukelti jokių emocijų. Šalis, kurioje galioja savi įstatymai. Bent taip tvirtina Kijeve gyvenantis Andrejus Klymchukas. Papasakojęs apie tamsiąją gyvenimo Ukrainoje pusę, jis taip pat sutiko atsakyti į Balsas.lt klausimus apie tai, kokios yra butų pirkimo ir nuomos kainos, kiek gali uždirbti vietiniai gyventojai ir kitas įdomybes. - Kiek kainuoja įsigyti arba išsinuomoti butą Kijeve? – Balsas.

Naujos atominės elektrinės (AE) statybai per patariamąjį referendumą nepritarė daugiau kaip 62 proc. balsavusių lietuvių. Po referendumo iškilo klausimas, kaip elgsis tik ką išrinkta valdžia – paklus tautos valiai ar „nurašys“ lietuvių apsisprendimą kaip „patariamąjį“, bet neprivalomai vykdomą. Lietuvių apsisprendimas dėl AE statybos sulaukė atgarsio ir Europos Parlamente (EP). Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė teigė, kad daugiausia dėmesio sulaukta iš latvių ir estų pusės.

Ukrainoje rinkimų agitacija prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo numatyta. Tam tikros politinės jėgos, už savo partiją agitavo kurdamos socialines reklamas. Visas Kijevas skendėjo politinių plakatų ir stendų apsuptyje. Apie priešrinkiminę kovą ir lūkesčius po rinkimų Balsas.lt papasakojo ukrainietis Jaroslavas Sucharevas. Blogi dalykai „užsimiršo“ „Ypač gausiai tokią agitacijos formą stengėsi išnaudoti valdančioji Regionų partija.

Europos Parlamente (EP) dirbanti Radvilė Morkūnaitė išskirtiniame interviu Balsas.lt pasakojo apie artimiausius iššūkius, kurie laukia Lietuvos, kai ši 2013-ųjų antroje pusėje perims pirmininkaujančios šalies vadžias į savo rankas. Europarlamentarė taip pat atskleidė su kuo lietuviams yra lengviausia rasti bendrą kalbą, kai reikia derėtis dėl svarbių šaliai sprendimų priėmimo. - Kokias kitas problemas galėtumėte paminėti iš savo kuruojamos srities? - Konkrečiai kažko įvardyti negalėčiau.

Europos Komisija nutarė nedaryti kliūčių daug diskusijų iki šiol keliančiam finansinių sandorių mokesčiui (FSM). Nors pritarimo iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių-narių gauti nepavyko, tačiau nutarta rinktis kitą kelią – susitarimą pasiekti siauresnėje valstybių grupėje. Tam reikėjo mažiausiai 9 šalių pritarimo, tačiau palanki pozicija buvo išgirsta net iš 10 ES narių.

Ukrainos sostinėje Kijeve gyvenantis Andrejus Klymchukas, nors ir puikiai suvokdamas, kad gali tekti skaudžiai atsakyti už savo žodžius, sutiko duoti išskirtinį interviu naujienų portalui Balsas.lt. Jaunas vyras teigė kovojantis už kitokią Ukrainą, už tokią, kurioje būtų vadovaujamasi įstatymais ir žmonės nebijotų gatvėje sutikti milicininkų. „Ne dėl savęs, dėl vaikų, kurie šioje šalyje gyvens ateityje“, - teigia A. Klymchukas. - Teigiate, kad Ukrainoje įstatymai negalioja.

„Jūsų fotoaparatu trys litai, mano fotoaparatu – penkiolika“, - tipiški ir daugelio Lietuvos poilsiautojų šimtus kartų girdėti žodžiai, kviečiantys nusifotografuoti su beždžionėle ant peties ar smaugliu rankose. Suprantama, mokėti už egzotiką niekam neatrodo keista. Ypač kai gyvūnų savininkui pakanka vos 3 litų. Bet tokia situacija yra toli gražu ne visur.

Apie Ukrainoje ir šalies sostinėje Kijeve klestintį milicininkų reketą, visuomeninio transporto ir degalų kainas Balsas.lt rašė vakar. Šįkart apžvelgsime, kiek keliaujantiems į Kijevą gali kainuoti nakvynė, pietūs kavinėje bei, žinoma, maistas ir alkoholiniai gėrimai parduotuvėse. Taip, tai viešbutis... Vienas svarbiausių dalykų, kai atvyksti į svetimą miestą – susirasti stogą virš galvos.

Viešnagė Ukrainos sostinėje Kijeve, krašte, kupiname kontrastų, greičiausia įsimintų kiekvienam apsilankiusiam. Nori pervažiuoti sieną – mokėk. Nori pasivažinėti sostinės gatvėmis – mokėk. Už ką? „Ieškosim“, - tokį atsakymą linkę pateikti vietos milicininkai. Ir paskutinis dalykas apie transportą Kijeve – kamščiai ten būna milžiniški. Nors vietiniai pasakojo, kad jie prasideda 17 val. ir baigiasi apie 18.30 val. Tačiau apie 19.30 val.

Valstiečių ir žaliųjų sajungos lyderis Ramūnas Karbauskis pasakojo, kad jų partija užkūrė ugnį, kurioje patys ir sudegė. Tačiau R. Karbauskis pasiguodė, kad bent jau dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus. „Tačiau neįveikėme 5 proc. ribos, nors bendras rezultatas lyginant su praėjusiais metais pagerėjo. Vienmandatėse turime dvi užtikrintas vietas antrajame ture. Kiek netikėtai, sulaukėme daugiau palaikymo iš miesto gyventojų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, ministras pirmininkas Andrius Kubilius pirmiausia pasipiktino Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu: „Iki šiol neturime galutinių rezultatų. Anksčiau be kompiuterių viską suspėdavo, o dabar... Todėl dabar, deja, galime kalbėti tik apie prielaidas.“ „Gausime apie 17 proc. rinkėjų balsų, kai viskas galiausiai bus suskaičiuota. Tokiais rezultatais esame patenkinti. Rinkėjai parodė pakankamai racionalų sprendimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius per ryte surengtą spaudos konferenciją pasakojo, kad išankstinės prognozės pasitvirtino. Anot jo, LSDP gavo būtent tiek rinkėjų balsų, kiek ir buvo prognozuota atlikus gyventojų apklausą. Jis pridūrė, kad svarbiausia – skatinti Lietuvos ekonomiką. Tam būtina kurti naujas darbo vietas ir pridedamąją vertę. „Kiekvieno valstybės vadovo turi būti tokia pozicija. Mano nuomone, nereikia leisti skolintų pinigų.

Prezidentūroje ketvirtadienį apdovanoti įvairių sporto šakų atstovai. Nors padėkų iš prezidentės D. Grybauskaitės rankų atsiimti atvyko itin gausus būrys sportininkų, bet žiniasklaidos žvilgsniai daugiausia krypo į olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę. Nors auksine Lietuvos mergaite vadinama sportininkė šį kartą buvo tik svečias, ji teigė labai norėjusi atvykti – ne tik palaikyti apdovanojimą gavusio jos pačios plaukimo trenerio Džonatano Rudo, bet ir parodyti pagarbą kitų sporto šakų atstovams.

Vidinis kiemas, ne vienas iš daugelio, o unikalus. Pasivaikščioti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LTIK) kieme, gavus prižiūrėtojų nurodymą „tiesiog nereaguoti“, – gana egzotiška patirtis. Netrukus paaiškėja, kodėl ekskursijos dalyvių prašoma sekti paskui kalėjimo prižiūrėtojus tyliai. Pro metalinėmis grotomis įkalintus langelius sklindantys garsai glumina: „Kiau, kiau, kiau, kiau... Uuuu uuuu uuuu... Rrrr rrrr rrrr.

„Į sodą važiavau...“, – tik tiek Balsas.lt žurnalistui tegalėjo pasakyti pusamžis vyras, kurį visiškai girtą prie vairo nutvėrė Vilniaus rajone, Čekoniškėse, reidą surengę policijos pareigūnai. Rezultatas – 2,89 promilės, nors tuo metu buvo tik 16 val. Į klausimą „na, ar galima tokiam girtam sėsti prie vairo?“, vyriškis neatsakė. Jis tik trūktelėjo pečiais ir susiėmė už galvos. Suprantama, netikusi diena pasitaikė.

Seime pateiktas pasiūlymas nebausti prostitučių ir jų paslaugas perkančių klientų sulaukė dviprasmiškų nuomonių. Lietuvos „Caritas“ atstovai sutiko tik su pirmąja pasiūlymo dalimi – teisiškai nepersekioti savo kūną pardavinėjančių merginų. Tuo tarpu sekso paslaugas perkantys klientai, anot jų, turėtų sulaukti tinkamo atpildo, nes būtent jie kuria paklausą ir skatina sekso industrijos pasiūlą.

Diskusijos apie prostitucijos problemas ir jų sprendimo būdus persikėlė į Seimą. Tačiau, norint sekso vergijoje atsidūrusias merginas ištraukti iš pragaištingo liūno ir sugrąžinti į normalų socialinį gyvenimą, reikia padaryti gerokai daugiau. Lietuvos „Caritas“ projekto koordinatorė Kristina Mišinienė atsakydama į Balsas.lt klausimus pabrėžė, kad vienu didžiausiu iššūkiu taps sugebėjimas parodyti visuomenei, kad buvusi prostitutė – irgi žmogus.

Skirti baudas prostitutėms, atleisti jų paslaugas perkantiems klientams – tokį požiūrį siekiama pakeisti įstatymo pataisomis. Bausmės tik pagilina šių moterų problemas, išstumia jas į socialinį užribį bei padaro priklausomomis nuo sutenerių ir korumpuotų pareigūnų savivalės – įsitikinusi Lietuvos „Caritas“ projekto koordinatorė Kristina Mišinienė.

Tautos sprendimas yra galutinis ir neginčijamas, todėl referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų rezultatai turi būti privalomi vyriausybei. Tuo įsitikinę entuziastai ketvirtadienio popietę surengė akciją „Referendume tauta ne pataria. Tauta SPRENDŽIA“. (Papildyta 14.35 val.) Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad Vokietija iki 2020 m. nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos.

Per praėjusius penkerius metus 100 tūkst. Lietuvos gyventojų vidutiniškai teko 6,72 gaisruose žuvę žmonės. Šis rodiklis yra vienas aukščiausių tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Lenkijoje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 1,56 gaisruose žuvę žmonės. Nesunku paskaičiuoti, kad Lietuvoje liepsnos pasiglemžė beveik penkis kartus daugiau žmonių gyvybių nei Lenkijoje. Nors praėjusiais metais 100 tūkst.

Spręsti šešėlinės ekonomikos problemas privaloma – tuo įsitikinę specialistai nuogąstauja dėl augančios kontrabandinių prekių pasiūlos ir paklausos. Blogiausia, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog kontrabandinės prekės savo kokybe atitinka legaliai parduodamoms, tačiau dėl mokesčių žymiai brangesnėms, prekėms.

Lietuvos vyrų aklųjų riedulio rinktinei nepavyko pakartoti Pekino olimpinių žaidinių rezultatų, kuomet sportininkai iškovojo sidabro medalius. Šįkart golbolo rinktinė liko ketvirta, nors dar ketvirtfinalyje tiesiog šluote nušlavė praėjusios olimpiados čempionus kinus. Apie rinktinės pasirodymą ir ateities perspektyvas Balsas.lt kalbina vyriausiąjį trenerį Karolį Levicką. - Kaip vertinate golbolo rinktinės pasirodymą? - Rezultatai nei manęs, nei rinktinės žaidėjų netenkina.

Pirmadienį, rugsėjo 10-ąją, parlamentarai susirinko į Seimo rudens sesiją. Sugiedoję himną, politikai ėmėsi aptarinėti, ką dar spės nuveikti iki artėjančių seimo rinkimų (Papildyta 11:21 val.

Taupus moka du kartus. Posakis vertas dėmesio. O šį posakį perfrazavus – žioplas irgi moka du, o gal ir daugiau kartų – taip pat nebūtų prašauta pro šalį. Lietuvoje viena po kitos, tarsi grybai po lietaus, kūrėsi interneto svetainės, kuriose žmonės gali skelbti apie pamestus ir rastus daiktus. Kiekvieną dieną atsiranda po kelis tokius įrašus.

Visame pasaulyje įprasti kiekvienam žmogui gyvenimiški procesai sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Lygiai tokios pačios tendencijos vyrauja ir reklamos srityje. Į klausimus apie ateities reklamos perspektyvas Balsas.lt atsakė kūrybinės agentūros “WHY NOT. Interactive“ direktorius Arnoldas Žvinys. - Kokios tendencijos šiuo metu dominuoja reklamoje? - Balsas.lt paklausė A. Žvinio. - Reklama persikelia į internetą - „Facebook“, kiti socialiniai tinklai.

Kraupios tragedijos Telšių rajone, kai netoli namų esančiame tvenkinyje rasta 7-erių mergaitė, tyrimas pasuko netikėta linkme. Balsas.lt šaltinių teigimu, operatyviai dirbę pareigūnai nustatė įtariamąją. Informacijos apie ją nesuteikiama, tačiau portalui  Balsas.lt pavyko sužinoti, kad įtarimus ketinama pareikšti to paties Purplių kaimo gyventojai. Apie nusikaltimo motyvus pareigūnai kol kas nekalba.

Auganti įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano piliečių šiandien trumpam pasijuto centrinėje Vilniuje gatvėje – Gedimino prospekte. Į protesto akciją prie Vengrijos ambasados susirinkusi grupelė armėnų vėliau patraukė Azerbaidžano ambasados link. Prie Lukiškių aikštės, kitoje gatvės pusėje, juos pasitiko saujelė azerbaidžaniečių.

Telšių rajone Purplių kaime gyvenančią daugiavaikę šeimą kankinusios nežinios valandos baigėsi kraupia atomazga. Be žinios dingusios 7-metės mergaitės kūną šiandien narai gelbėtojai ištraukė iš tvenkinio, esančio už 500 metrų nuo namų. (Papildyta 16:29 val.) Telšių pareigūnai ketvirtadienio pavakarę patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo perkvalifikuotas į ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo.

(Papildyta 16:23 val.) Prie Vengrijos ambasados Vilniuje ketvirtadienį, likus kelioms minutėms iki 14 val., pradėjo rinktis Lietuvoje gyvenantys armėnai, kur surengė sankcionuotą protestą. Vėliau armėnai patraukė prie Azerbaidžano ambasados prie Lūkiškių aikštės, kur jų jau laukė Lietuvoje gyvenantys azerbaidžaniečiai su savo šalies vėliavomis.

Šios savaitės pradžioje Armėnija įspėjo Azerbaidžaną, kad yra pasiruošusi karui. Akivaizdu, kad šie žodžiai nėra laužti iš piršto. Todėl šiandien rengiami Lietuvoje gyvenančių armėnų ir azerbaidžaniečių bendruomenių atstovų piketai privertė kaip reikiant sunerimti Užsienio reikalų ministeriją (URM). Tikisi išvengti konfliktų „Tikimės, kad šių piketų dalyviai savo pozicijas išsakys santūriai, nenaudodami karingos retorikos, gerbdami vieni kitų tautinius simbolius ir nekurstydami nesantaikos tarp ...

Prižiūrėti svetimus vaikus gali toli gražu ne kiekvienas žmogus. Todėl ieškoma patyrusių auklių, kurios turėtų nepriekaištingą reputaciją ir daug rekomendacijų. Nors auklėms keliami itin aukšti reikalavimai, tačiau jų pasirinkimas yra itin didelis. Internete apstu skelbimų, kuriuose ieškoma auklės darbo. Moterys ir merginos dažniausiai pabrėžia patirtį, mokėjimą bendrauti su vaikais ir išsilavinimą. Balsas.lt taip pat pasidomėjo, kokia mamų nuomonė apie vyrus aukles.

Ryškios spalvos ir skaičiai – pagrindiniai koziriai, kuriais naudodamiesi prekybininkai suvilioja taupymo režimu gyvenančius vartotojus. Šiais laikais didžiausiu iššūkiu taptų surasti tokią prekybos vietą, kurioje nebūtų bent kelių margaspalvių plakatų su užrašais: „Akcija“, „Išpardavimas“, „Nuolaida“. Nuolaidos tapo įpročiais Reklamos agentūros „Addvisors“ projektų vadovė Neringa Mažeikaitė Balsas.lt pasakojo, kad šiuolaikinis klientas yra pripratęs prie akcijų, nuolaidų, mažesnių kainų.