Spręsti šešėlinės ekonomikos problemas privaloma – tuo įsitikinę specialistai nuogąstauja dėl augančios kontrabandinių prekių pasiūlos ir paklausos. Blogiausia, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog kontrabandinės prekės savo kokybe atitinka legaliai parduodamoms, tačiau dėl mokesčių žymiai brangesnėms, prekėms.
Mokesčių našta
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad mokesčių dydis šešėlinei ekonomikai daro svarbią įtaką ne tik dėl to, kad jie apsunkina ekonominę veiklą, bet ir todėl, jog jie padidina prekių kainą.
„Akcizo mokestis cigaretėms sudaro 78 proc. galutinės šios produkcijos kainos. Atitinkamai degtinės 63 proc. ir bezino 49 proc. nuo galutinės kainos. Šis akcizo mokesčio sukeltas kainų šuolis atriša rankas pelningai šešėlinei veiklai“, - apibendrino Ž. Šilėnas.
Anot jo, tose šalyse, kuriose pragyvenimo lygis yra mažesnis, tas pats mokesčių ar reguliavimų dydis turi skaudesnes pasekmes nei šalyse, kuriose pragyvenimo ir pajamų lygis yra aukštas.
Įvertinus 2012-ųjų vidutines akcizinių prekių krepšelio (1 cigarečių pakelis, 1 litras degtinės ir 1 litras benzino) kainas ir vidutinį darbo užmokesčio santykį, Lietuva pagal įperkamumą atsidūrė Bulgarijos ir Rumunijos kaiminystėje.
Šiek tiek geresnė situacija dėl akcizinių prekių įperkamumo yra Latvijoje ir Estijoje.Tuo tarpu geriausiais rezultatais (iš 27 ES šalių) gali pasigirti Liuksemburgo, Danijos, Ispanijos, Kipro, Vokietijos ir Nyderlandų gyventojai.
Pasitikima kontrabandinėmis prekėmis
LLRI atliktas tyrimas įrodė, kad lietuviai linkę pasitikėti nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis. „Tuomet, kai žmonės itin kritiškai vertina prekių ir paslaugų kokybę, pardavėjai, veikiantys šešėlyje, yra priversti mažinti jų kainas tam, kad pasiūlytų pirkėjams priimtiną kokybės ir kainos skirtumą.
Ir atvirkščiai, didelis žmonių pasitikėjimas leidžia pardavėjams išlaikyti santykinai aukštesnes kainas ir tai padaro šešėlinę veiklą pelningesnę ir patrauklesnę“, - vyraujančias tendencijas apibūdino Ž. Šilėnas.
Dėl palankios terpės šešėlinei veiklai akmenukas mestas ir į korupcijos daržą. Niekam ne paslaptis, kad korumpuotoje aplinkoje papirkti teisėsaugos institucijų pareigūnus yra paprasčiau, todėl išsisukti pažeidžiant įstatymus tampa lengviau.
Šešėlyje 4 iš 10 ūkio subjektų
LLRI duomenimis, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 m. Ir 2010-siais sudarė net 28 proc. šalies BVP, o per 2011 m. ir 2012 m. kiek sumažėjo – apytiksliai iki 26 proc.
To paties tyrimo duomenimis, bent dalį savo veiklos 2012-siais šešėlyje vykdo maždaug 4 iš 10 ūkio vienetų. „Viską galima iliustruoti turbūt pačiu paprasčiausiu pavyzdžiu. Buvo atliekama Lietuvos seniūnų apklausa. Siekta išsiaiškinti alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius ir tendencijas Lietuvoje.
60 proc. seniūnų teigė, kad jų vietovėje galima įsigyti nelegaliai platinamo (gaminamo) alkoholio. Tuo tarpu tik 17 proc. nurodė, jog jų seniūnijoje nėra nelegaliai platinamo alkoholio. Dar 23 proc. atsakymo paprasčiausiai nepateikė“, - vieną iš svarbesnių apklausos momentų akcentavo Ž. Šilėnas.
Neigiami šešėlinės ekonomikos padariniai:
Neigiama įtaka valstybės finansams
Pasekmės sveikatai
Skatinamas organizuotas nusikalstamumas ir korupcija
Prarandama galimybė ginti interesą legaiose institucijose
Materialiniai nuostoliai
