Audrius Bareišis

„Savo noru nesirinkau karininko kelio. Man tėvas pasakė, kad tu, Sergejau, būsi karininkas. Turi tarnauti ir tapti pulkininku. Generolu tu netapsi, sakė jis, nes mes, čečėnai, niekam nemokėsime pinigų. Man tada buvo vos 13 metų, tačiau jau 17 metų įstojau į karo mokyklą“, - pokalbį pradėjo Viešojo saugumo tarnybos vadas, vidaus tarnybos generolas Sergejus Madalovas. - Papasakokite apie savo karjerą. Pradėjote nuo karo mokyklos, o vėliau kilote karjeros laiptais. Koks buvo jūsų kelias? – Balsas.

Lygiai prieš ketverius metus prie Seimo surengtas mitingas baigėsi riaušėmis. Tada nukentėjo 38 žmonės, o į policijos komisariatus buvo pristatytas 151 asmuo. Net 54 iš jų buvo nustatytas girtumas. Apie Sausio 16-sios įvykius Balsas.lt kalbasi su vidaus tarnybos generolu, Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu Sergejumi Madalovu, VST Valdymo tarnybos viršininku Sauliumi Umbrusevičiumi, VST vado pavaduotoju Jonu Zautra ir VST Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininku Vyčiu Kisieliumi.

Prabėgo lygiai ketveri metai, nors atrodo, kad dar viskas vyko tik vakar. 2009 metų sausio 16-ąją išaušo toks pat vėsus ir sniegu nuklotas žiemos rytas. Tačiau ramybė tą dieną liko užmarštyje. Prie Seimo ir Vyriausybės surengtas mitingas dėl skubotų naujosios valdžios sprendimų sukvietė žmones iš visos Lietuvos. Septynių tūkstančių žmonių armija (nors skaičiavimų būta įvairių) surengė Parlamento apgultį. Prie Vyriausybės tą dieną susirinko tik mitingo dalyvių trupiniai.

Dar vienas melagingas anoniminis skambutis. Šį kartą pranešta apie Vilniaus oro uoste „padėtą“ atominę bombą. Policijos pareigūnams neprireikė nė valandos, kad pavyktų nustatyti melagingo pranešimo autorių. Areštinėje atsidūrė 18-metis vaikinas, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – apie 0,6 promilės alkoholio. 18-metis prisipažino melavęs dėl oro uoste padėtos bombos. Kol kas jo melagystės motyvai nepaaiškėjo. Oro uostas dėmesio centre buvo atsidūręs ir praėjusią savaitę.

1991-ųjų sausio 13-oji – data, kuri vyresnio amžiaus lietuviams kelia itin skaudžius prisiminimus. Tuo tarpu jaunoji karta šią datą labiau vertina tiesiog istoriniame kontekste. Tačiau yra šeimų, kurioms ši diena pakeitė gyvenimus – negrįžtamai ir į skaudžiąją pusę... Skaudus švenčių metas Dariui Gerbutavičiui buvo vos 17 metų, tačiau tai neatgrasė jaunuolio nuo noro eiti prie TV bokšto ir ginti Lietuvos nepriklausomybę. Bet likimas šiam jaunuoliui buvo parengęs itin skaudžią gyvenimo atomazgą.

Tenka pripažinti, kad reklama daro savo. Sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Ši frazė kalama į galvas įvairiose situacijose. Su ja susiduriame gatvėje netyčia nugirdę atsitiktinių žmonių pokalbius, žiūrėdami televiziją ar klausydamiesi radijo. Balsas.lt pasidomėjo, ar per šventinį laikotarpį žmonės graibstė loterijos bilietus tikėdamiesi, kad tokiu ypatingu metu jiems tikrai pasiseks sučiupti laimę už ragų.

Vos prasidėjus šventiniam laikotarpiui susirūpinta, kad lietuvius stipriai apninka depresija. Viskas tampa sunkiau nei įprastai, o slogios nuotaikos prislėgti žmonės nebesugeba atsipalaiduoti ir tinkamai sutikti gražiausių metų švenčių. Jau prasidėjo antroji 2013-ųjų savaitė, todėl pamažu vėl viskas įsivažiuoja į įprastą ritmą tiek ekonominiame, tiek socialiniame šalies gyvenime. Bet prisiminus šventes galima pasakyti, jog nebuvo viskas taip blogai, kaip bandyta parodyti.

Vieni sako, kad Lietuvos darbo rinka šiuo metu yra perpildyta, kiti tvirtai laikosi priešingos nuomonės. Užimti atsilaisvinusią arba naujai sukurtą darbo poziciją pretenduoja daug žmonių, tačiau darbdaviams rasti tinkamą kandidatą – tampa tikru galvos skausmu. Emigracija ir motyvacija Įmonių, patiriančių sunkumų tiek išlaikyti esamus darbuotojus, tiek surasti naujų, buvo paprašyta įvardyti kylančių sunkumų priežastis. „Daugiausia įmonių atstovų (41 proc.

Sostinės Užupio rajone antradienį per pietus įvykdyta įžūli žaibiška vagystė. Nedidukas, kauke veidą prisidengęs vyrukas pribėgo prie vienos įmonės biuro pastato ir švystelėjo į langą plytgalį. Šaižus dūžtančio stiklo garsas, per akimirką suktelėta lango rankena ir vagišius vikriai striktelėjo į vidų. Vogti tikrai buvo ką, tačiau šįkart apsieita be nuostolių. Pasisekė, kad prieš šią įžūlią „vagystę“ į Užupio gatvę suvažiavo gausus būrys žiniasklaidos atstovų. Tiesa, neatsitiktinai.

Naktį į pirmadienį, apie 2 val., Klaipėdoje, H. Manto gatvėje, buvo sustabdytas Lietuvos kariuomenės Karo policijos pareigūno I. D. vairuojamas automobilis. Patruliams kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Paaiškėjo, kad ne tarnybos metu neuniformuotas pareigūnas iš tikro sėdo prie vairo apsvaigęs. Vyro kraujyje rasta 1,68 promilės alkoholio. Bet vienu kelių eismo taisyklių pažeidimu I. D. nutarė neapsiriboti.

Ambicingi planai iki 2030 metų uždaryti paskutinę globos ar slaugos namų įstaigą atkeliavo susipažinus su kitų Europos šalių praktika. Tai reiškia, kad per 17 metų Lietuvoje nebeliks našlaičių ar kitaip likimo nuskriaustų žmonių, kuriems teko, tenka ir dar teks atsidurti tokiose įstaigose. Tačiau vienas dalykas yra gražiai pakalbėti, o visai kas kitas – realiai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Iki 2030-ųjų kiekvienas neįgalus vaikas Lietuvoje augs saugioje aplinkoje. Jei likimo nuskriaustų vaikų atsisakys biologiniai tėvai, jiems bus sudarytos sąlygos gyventi globėjų šeimose, o išskirtiniais atvejais – kiek įmanoma artimesnėje šeimai aplinkoje. Sergamumas panašus Specialistai atkreipia dėmesį, kad sergamumas psichikos ligomis Lietuvoje kasmet yra panašus. Asmenų turinčių psichikos sutrikimų 2007-2011 m. vidutiniškai buvo apie 165 tūkstančiai.

Danijoje apsigyvenusi ir šeimą sukūrusi lietuvė Aistė Pileckytė Hoffbeck įprastai per šventes sugrįždavo į gimtinę, tačiau šįkart nepavyko to padaryti. Balsas.lt pašnekovė papasakojo, kaip gražiausios metų šventės buvo sutiktos šioje šalyje. „Danija nuo Lietuvos nėra taip jau ir toli, todėl tradicijos gana panašios. Naujieji metai yra šventė su draugais, dažnai pas kažką namie, nors taip pat gana įprasta švęsti mieste, apsilankyti restorane, dalyvauti koncerte“, - pasakojo A. Hoffbeck.

 Vos prasidėjus 2013 metams užsimota dirbti pasiraitojus rankoves. Sostinės širdyje, Vilniaus Rotušėje, įvairių socialinių sričių atstovų specialistai ketvirtadienį susirinko aptarti itin ambicingų planų. Buvo kalbama apie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą – neįgaliuosius – proto ir psichikos negalią turinčius globotinius, kuriems reikalinga profesionali pagalba – grąžinti į bendruomenes.

Gruzijoje kelerius metus gyvenanti lietuvė Rasa Kuzmaitė Balsas.lt papasakojo, kaip vietiniai sutiko Naujuosius metus. Priešingai nei lietuviams, gruzinams metų sandūra yra tik švenčių pradžia. Po mažiau kaip savaitės jie švęs Kalėdas, o sausio 14-ąją – Senuosius Naujuosius metus. „Gruzinams Naujieji metai pati yra didžiausia metų šventė. Jau prieš savaitę turguose būna daug žmonių ir prekybininkų, kurie paršiukus, vištas, sūrius, vaisius ir kitus produktus pardavinėja tiesiog ant šaligatvių.

Pasibaigus šventėms, iš lėto, žingsnis po žingsnio, bandoma grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Nors naujas puslapis jau atverstas, tačiau šįkart dar šiek tiek apie šventes. Tiksliau apie tai, ką žmonės daugiausia pirko šventiniu laikotarpiu.

Lietuvos ekonomikos augimas, bandymai demonopolizuoti energetikos sektorių ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės – trys 2012-ųjų įvykiai, kuriuos kaip vienus svarbiausių įvardijo banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. - Kokius tris svarbiausius 2012 metų įvykius galėtumėte įvardyti? – Balsas.lt pasiteiravo A. Vaitkunskienės. - Svarbiausi trys įvykiai ir faktai, mano nuomone, buvo susiję su ekonomika.

Nekantriai Vilniaus oro uoste trypčiojanti 21-erių Justina Balsas.lt prisipažino, kad tiesiog labai laukia iš Dublino parskrendančios sesers Vaivos. Mergina pasakojo, kad jos šešeriais metais vyresnė sesuo Airijos sostinėje gyvena ir dirba jau 7-erius metus. „Kol kas ten ji gyvena be šeimos. Tiesiog išvyko padirbėti, bet taip ir užsiliko. Šiuo metu ji neplanuoja grįžti į Lietuvą. Bent jau artimiausiu metu – liks Dubline“, - pasakojo Justina.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste sutiktas 23 metų Lukas Plevokas Balsas.lt pasakojo, kad išskristi niekur neketina. Oro uoste jaunas vyras su bendraamžių kompanija laukė iš užsienio sugrįžtančių dviejų draugų. Pats Lukas iš karto pabrėžė, kad šiuo metu visi jo planai yra susiję su Lietuva. Bet niekada nesakyk niekada. Jeigu tik kažkas nepasiseks Lietuvoje, tuomet, anot Balsas.lt pašnekovo, visada liks galimybė emigruoti.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas Tomas Šernas: „Praeinantys 2012 metai buvo neramūs. Tiek man asmeniškai, tiek mūsų bendruomenei. Ypač žmones sukrėtė rinkimai į Seimą. Bendras vaizdas tikrai buvo nekoks, tačiau metai baigiasi, todėl reikia žvelgti į priekį.

„Kiek laiko būsime Lietuvoje? Tik per šventes. Supraskite, darbai laukia“, - tokios nuotaikos šurmuliavo į gimtinę prieš šventes spiečiais grįžtančių emigrantų lūpose. „Atsiprašome, tačiau visi bilietai skrydžiui į Lietuvą išpirkti“, - tokį atsakymą išgirdo daugelis per vėlai susigriebusių tautiečių, kurie nusprendė praleisti šventes kartu su gimtinėje likusiais šeimos nariais, artimaisiais ir bičiuliais.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „2012-ieji lietuvių tautai buvo gana sunkūs. Ekonomika augo ne taip, kaip norėta. Ačiū Dievui, kad mūsų neištiko Graikijos likimas. Šiais metais buvo daug susipriešinimo ir erzelio.

Užteko vos trijų Norvegijoje praleistų mėnesių, kad 19-metė Martyna Kirdeikytė galėtų pradėti savarankišką gyvenimą. „Baigusios tą pačią mokyklą, kartu su drauge nusprendėme užsidirbti užsienyje. Aš išvykau į Norvegiją, jos kelias pakrypo į Airiją. Norvegijoje dirbau tik vasarą. Vėliau sugrįžau. Tuo tarpu draugė grįžta tik dabar“, - pasakojo Vilniaus oro uoste nusileidžiančio lėktuvo laukusi Martyna.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Lietuvai 2012 metai buvo įdomūs – keitėsi valdžia, turėjome tam tikrų lūkesčių. Metų pradžia buvo sunki dėl banko „Snoras“ bankroto, nestabilios Europos ir pasaulio ekonomikos. Tačiau įpusėjus 2012-iems nuotaikos pradėjo gerėti, ekonomikos situacija stabilizavosi.

Informaciją ir komunikaciją studijuojantis 24 metų Gediminas Džiugas teigia, kad minčių išvykti į užsienį jis tikrai neturi. „Visi kalba, kad už tvoros žolė yra žalesnė. Nenorėčiau su tuo sutikti. Tiesiog iš pradžių atrodo, kad ten kažkur yra rojus, bet vėliau viskas pasikeičia. Didžioji dauguma išvykusių žmonių ilgisi Lietuvos“, - svarstė G. Džiugas. Balsas.lt pašnekovas sutiko, kad daugelyje užsienio valstybių yra kitoks žmonių požiūris į gyvenimą: „Tačiau kažkokio esminio skirtumo nematau.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis: „Peržvelgus 2012-suosius galima pastebėti, kad Lietuvoje susiformavo tokia aura, jog viskas šalyje yra blogai. Nuolat pabrėžiama, kad esame įkritę į duobę tiek versle, tiek politikoje.

Lietuva-Londonas – tokiu maršrutu iš karto po naujų metų turėtų pakrypti vienos vilniečių šeimos gyvenimas. Emigracijos keliu jau trejus metus žengianti Monika Varanavičienė prieš šventes trumpam sugrįžo į Lietuvą. Tačiau netrukus išbandyti savo laimės turėtų vykti jau visa jos šeima. Su Balsas.lt sutiko pabendrauti žmonos į Vilniaus oro uostą pasitikti atvykęs Deividas Varanavičius. Vyras pasakojo, kad jo žmona Anglijos sostinėje dirba viešbutyje, kambarine.

Aštuoniolikmečio gimnazisto Luko Grikšo paieškos – aklavietėje. Tą pripažįsta tiek artimieji, tiek policijos pareigūnai. Tačiau nuleisti rankų neketinama, todėl ketvirtadienį dar kartą ketinama šukuoti apylinkes, tačiau optimizmo trūksta. Nors buvo paskelbta, kad už vertingą informaciją bus sumokėtas milijonas litų, tačiau apčiuopiamos naudos tas nedavė.

Kraujo praliejimu pasibaigiantys smurto artimoje aplinkoje atvejai, anot policijos pareigūnų, jau nekyla vien tik dėl susivaldyti nesugebančių vyrų kaltės. Iš visų šiais metais nužudymais pasibaigusių šeiminių konfliktų, nes 26 proc. atvejų įtarimai krito ant „silpnosios lyties“ atstovių pečių. Nors anksčiau šis įtariamų moterų skaičius siekė vos 4 proc.

Linksmai ir jaukiai, taip galima apibūdinti pokalbį su Lietuvos vyriausiuoju Kalėdų seneliu Arvydu Bagdonu. Pats tikriausias Kalėdų senelis atskleidžia, kaip su didžiausiu maišu dovanų sugeba patekti į namo vidų ir tyliai padėti dovanėles po eglute. - Kaip Kalėdų senelis ir, kas įdomiausia, didžiausias maišas dovanų pralenda pro rakto skylutę arba neužstringa kamine? – Balsas.lt paklausė A. Bagdono.

Narkotikai – daliai vartojančių jau tapo gyvenimo būdu. Kiti pabandė, nes norėjo pritapti „prie kompanijos“... Galvodami: „O kas čia tokio, tik vieną kartą“. Visiškai nesvarbu, kaip viskas prasidėjo, tačiau kartą pasidavus silpnumui ar kitų įtakai, vėliau atsisakyti itin žalingo įpročio gali nebepavykti. Seime buvo pristatytas Lenkijos nacionalinio narkomanijos prevencijos biuro įgyvendintas projektas „Narkotikai = pavojingi ryšiai“. Balsas.

„Nesvarbu, kaip keičiasi pasaulis, tačiau Kalėdų stebuklas visada rusens tiek vaiko, tiek suaugusiojo širdyse“, – sako Lietuvos vyriausiasis Kalėdų senelis Arvydas Bagdonas. Dovana – vaikų šypsenos Ką po eglute šiemet tikisi rasti Lietuvos vyriausiasis Kalėdų senelis? – Balsas.lt pasiteiravo A. Bagdono. Dažniausiai Kalėdų rytą po eglute būna daug prikritusių kankorėžių. Bet didžiausias džiaugsmas yra tai, kad tuose kankorėžiuose slypi vaikų džiaugsmas, meilė ir linksmumas.

Alkoholio vartojimas Lietuvoje yra viena skaudžiausių socialinių problemų. Tiek suaugę, tiek nepilnamečiai Lietuvoje gali be didesnių trukdžių įsigyti svaigalų. Balsas.lt pateikia penkis mitus, kurie, anot specialistų, privalo būti paneigti. Ypač tik bręsti pradėjusių nepilnamečių galvose. Mažos alkoholio dozės naudingos organizmui Mažos alkoholio dozės didina gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Kasdienis net 10 g alkoholio vartojimas gali sukelti kancerogeninį poveikį.

Lietuvoje narkotikus vartoja daugiausia 15–34 metų žmonės. Atliktas tyrimas parodė, kad svaiginasi dideles pajamas gaunantys arba turtingose šeimose gyvenantys asmenys. Apie narkotikų vartojimą per apklausą dažniausiai kalbėjo žmonės, kurių šeimos pajamos vienam asmeniui viršijo 1 tūkst. litų. Mažiau uždirbančiuose šeimos ūkiuose narkotikų vartojimas nėra taip stipriai palitęs. (Papildyta 11.05 val.) Z. Martinkus taip pat prakalbo apie alkoholio bei cigarečių vartojimo tendencijas.

2012 metų 12 mėnesio 12 diena paskatino azartiškus žmones pabandyti tvirtai sugriebti laimės paukštę už uodegos. Žmonės, vos laikrodžio rodyklei perkopus 12 val., ribą puolė pirkti loterijos bilietų. Pardavimai patrigubėjo Bendrovės „Lotelita“ rinkodaros vadovė Inesa Builytė patvirtino, kad šiandien tikrai pasijuto loterijos bilietų pardavimų pagyvėjimas laiko intervale nuo 12 val. 10 min. iki 12 val. 15 min.

Vilniuje išmaldos prašantis 43-jų Ričardas tikina, kad jo gyvenimas į blogąją pusę pakrypo po žmonos mirties. Tačiau konkrečių detalių elgetaujantis vyras atskleisti nepanoro. Per pokalbį su Balsas.lt Ričardas šiek tiek painiojosi pateikdamas atsakymus. Iš pradžių jis tvirtino, kad negali dirbti, nes du kartus buvo papuolęs po traukiniu, tačiau netrukus pridūrė, jog sugebėjo prisivyti žmogų, kuris bandė pavogti paaukotus pinigus.

„Skaidrus verslas Lietuvoje? Gal, jūs, juokaujate?“ – tokia reakcija, greičiausia, neturėtų kažko nustebinti. Apklausus 58 užsienio ir lietuviško kapitalo įmones (veikiančias mūsų šalyje) paaiškėjo, kad su korupcija teko susidurti daugiau kaip pusei apklaustųjų (55 proc.). Paaiškėjo, kad beveik pusė (43 proc.) skaidrų verslą palaikančių apklausos dalyvių per šiuos metus susidūrė su galimos korupcijos atvejais.

Verslo skaidrumas Lietuvoje vertinamas vos 5,5 balo iš 10 galimų. Šiais metais pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pakilo dviem pozicijom aukščiau nei pernai ir užėmė 48 vietą iš 176 pasaulio šalių. Problema – matoma Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas pasakojo, kad nepaisant viešai išsakytos kritikos, galima įžvelgti ir tam tikrų teigiamų poslinkių sprendžiant korupcijos problemas. „Šiuo metu vyksta dialogas su politikais.

Visų šiais metais neišsipildžiusių lūkesčių ir sunkmečių pabaigos pradžią žadama skelbti magišką 2012 m. gruodžio 12 dienos 12 val. sostinės Lukiškių aikštėje. Šiuo stebuklingu laiku ketinama įkūnyti Kalėdų šventės ženklą – Didžiąją Kaladę, žemaičių dar vadinama – Bluku.

Mažųjų saulės elektrinių savininkai nusprendė burtis į asociaciją, nes tik taip tikisi apginti savo interesus prieš valstybės pradėtą taikyti „dusinimo“ politiką. Valstybei ketinama teikti siūlymus, kaip įdiegus konkrečius viešuosius ir privačius interesus atitinkančius mechanizmus, užtikrinti subalansuotą rinkos plėtrą.

Sostinėje prie Aušros vartų išmaldos prašantis 40-metis Eduardas pabrėžia, kad jam geriau tikrinti konteinerių turinį nei kreiptis pagalbos į milijonierių pusbrolį. Vyras aiškina, kad galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą kada panorėjęs, bet apleistame name jo laukia paeiti negalintis draugas, kuriuo reikia rūpintis. - Kas nutiko, kad šiuo metu turite prašyti išmaldos? - 1992 metais nuskendo mano brolis Lentvaryje.

Pravėrus Vilniaus miesto nakvynės namų bendrosios salės duris – kvapą užgniaužia du kartus. Pirmiausia, dėl sklindančio siaubingo dvoko, o vėliau ir dėl vaizdų, kuriuos tenka pamatyti. Šiuose namuose laikinai glaudžiasi pastogės neturintys, elgetaujantys asmenys, kuriuos prieš tai sušalusius gatvėje pastebi žmonės, o iš mirties gniaužtų ištraukia iškviesti gydytojai. Balsas.

Rezonansinėje pedofilijos byloje sprendimą reabilituoti Andrių Ūsą priėmęs teisėjas Audrius Cininas sulaukė priešingų nuomoniš ir dalies visuomenės pasmerkimo. Tačiau A. Cininas pabrėžia, kad visuomenė turi džiaugtis, nes pavyko įrodyti, jog mažametė Drąsiaus Kedžio dukra neturėjo tiesioginės tvirkinimo patirties. - Kaip vertinate viešus priekaištus dėl teismo darbo bei priimto sprendimo A. Ūso byloje? - Balsas.lt pasiteiravo A. Cinino.

„Iš pradžių apsistojau nakvynės namuose, tačiau vėliau teko ieškotis stogo virš galvos. Turiu labai gerą kolegą, kuris yra nusipirkęs namelį, bet jame negyvena. Todėl aš tą namuką prižiūriu ir jame gyvenu“, – pokalbį su Balsas.lt pradėjo Vytautas. Pasikvietė draugą „Draugas nežino, kad tame namelyje dar vieną žmogelį priglaudžiau. Tai jis vakare sugrįžta, o ryte vėl išeina. Pykstu ant jo, nes jam ne pavalgyt, bet tik išgert. O aš elgetaudamas ir „buljono“ nusiperku, ir duonos.

Lietuvos vaikų globos namuose augantiems nepilnamečiams organizuojamos įvairios gerumo akcijos. Per šiuos, ypač šventiniam laikotarpiui būdingus renginius į sąskaitą prikapsi net iki kelių milijonų litų. Tačiau ar tikrai viskas yra taip, kaip visuomenė mato per televizoriaus ekranus? Šiek tiek per daug Tačiau TV laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė pabrėžia, kad labdarų akcijų gausa jau peržengia ribas. „Kalba visą laiką sukasi apie pinigus arba apie materialius daiktus.

Praėjusi para tapo tikru išbandymu vilniečių ir greičiausia visos Lietuvos gyventojų budrumui. Daliai žmonių posakis „kaip karvė ant ledo“ nebeatrodė toks juokingas. Ypač kai gatvių slidumą teko pasijausti patiems. Viešosios įstaigos „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė pasakojo, kad gruodžio 3-ąją (paros laiką skaičiuojant nuo 8 val. ryto iki kitos dienos 8 val. ryto) traumatologų pagalbos prireikė 107 pacientams.

Lietuvoje iškritęs sniegas nudžiugino tuos, kurie nekantriai laukė žiemos, tačiau kitiems žemę užklojęs snaigių patalas sukėlė rimtų nemalonumų. Pirmasis kalendorinės žiemos sniegas sostinės gatvėse paspendė nemažai spąstų pėstiesiems, kurie dėl neatsargumo atsidūrė traumatologų rankose. Pirmosios eilės Viešosios įstaigos „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė Balsas.

Lietuvoje esančiuose 107 vaikų globos namuose auga 4870 nepilnamečių. Šiems vaikams valstybė skiria fiksuotą paramą, bet jos dažniausiai nepakanka, kad jaunieji Lietuvos piliečiai užaugę taptų klestinčios šalies stuburu. Lipdant tvirtesnius vaikų globos namuose augančių žmogučių gyvenimo pagrindus organizuojamos gerumo akcijos. Lietuvos žmonės, panašu, turi širdį, todėl per šiuos ypatingai šventiniam laikotarpiui būdingus renginius į sąskaitą prikapsi net iki kelių milijonų litų.

„Keleivių kontrolė – prašome paruošti bilietus“, - viešuoju miesto transportu važiuojantys žmonės šią frazę girdėjo ne kartą ir ne du. Keleiviams be bilieto – dar vadinamiems „zuikiais“ – kontrolieriai yra tikras „galvos skausmas“. Niekas nenori mokėti baudų, bet kartais niekur nesidėsi, todėl tenka tą pakrapštyti piniginę. Tačiau šįkart Balsas.lt pažvelgė iš priešingos barikadų pusės.