Iš visų šiais metais nužudymais pasibaigusių šeiminių konfliktų, nes 26 proc. atvejų įtarimai krito ant „silpnosios lyties“ atstovių pečių. Nors anksčiau šis įtariamų moterų skaičius siekė vos 4 proc.
Kuo galima džiaugtis?
Policijos departamento Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius pateikė statistinių detalių rinkinį. Pareigūnas teigė, kad apibendrinus visas šiais metais (iki lapkričio 1 d.) užregistruotas nusikalstamas veikas Lietuvoje, galima išskirti, jog net 9 proc. jų yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje.
„Iš viso dėl smurto artimoje aplinkoje per 10 mėnesių sulaukta beveik 20 tūkst. (19365) skambučių. Net 7856 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl 3740 atvejų tokius tyrimus pradėti atsisakyta. Ypač glumina nepriimtų procesinių sprendimų skaičius – 7769 atvejai.
Tam yra keletas paaiškinimų. Pirmiausia, tai įvykiai, susiję su triukšmu. Taip pat su alkoholio vartojimu, tačiau be smurto užuomazgų. Tokiais atvejais buvo surašomi administracinės teisės pažeidimo protokolas“, – pabrėžė T. Babravičius.
Nusikaltimų įvairovė
Net 74 proc. atvejų ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl fizinio skausmo sukėlimo. Antroje pozicijoje – 18 proc. atvejų – grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei jo terorizavimas (psichologinis smurtas). Iš visų nusikaltimai užregistruoti 89 atvejai susiję su nužudymais, lytiniais nusikaltimais ir sunkiais sveikatos sutrikdymais.
„Iš visų dėl smurto artimoje aplinkoje šiemet nužudytų asmenų 36 proc. sudarė moterys ir 61 proc. vyrai. Verta paminėti, kad tarp įtariamų nužudymu asmenų – net 26 proc. moterų, 74 proc. vyrų ir nė vieno vaiko. Šiemet nužudymu įtartos 8 moterys“, – pabrėžė T. Babravičius.
Pareigūnas pridūrė, kad net 77 proc. nužudymų artimoje aplinkoje atvejų, įtariamieji buvo neblaivūs: „Alkoholio problema yra labai opi, todėl ji turėtų būti sprendžiama įstatymų lygmenyje, bandant sugriežtinti tvarką. Dar viena statistinė detalė – net 7 proc. atvejų nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje kartojasi. Tai reiškia, kad pirmą kartą pričiuptas smurtautojas nepasimokė, todėl jam reikėtų taikyti griežtesnes priemones.“
Pradėjo elgtis rafinuočiau
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad jam teko girdėti atvejį, kai viename miestelyje gyvenantys žmonės piktinosi, jog garbingo amžiaus žmogus dėl smurto artimoje aplinkoje dviem paroms atsidūrė areštinėje.
„Galiu tik pasidžiaugti dėl tokių atvejų, nes apie kokį „garbingą“ amžių galima kalbėti, jei tas vyras jau 10–15 metų „dubasina“ savo žmoną. Svarbiausia, kad visuomenė neužmerktų akių, tada viskas judės tik į priekį ir smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje mažės“, – sakė J. Sabatauskas.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pridūrė, kad smurtautojai taip pat prisitaikė prie „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo“, todėl pradėjo elgtis rafinuočiau. „Smurtas Lietuvoje yra didelė problema – būtent tai parodė priimtas įstatymas ir jo taikymas. Akivaizdu, kad vien represinėmis priemonėmis tokios problemos neišspręsime. Reikalingas kompleksas veiksmų, nes pavienėmis pastangomis daug nepasieksime“, – aiškino S. Skvernelis.
