Audrius Bareišis

Prasidėjo nauji mokslo metai, o problemos liko tos pačios. Smurtas mokyklose – dažnai itin slepiama problema, kol tampa nebeįmanoma apsisaugoti nuo viešumo.

Prasidėję nauji mokslo metai sugrąžino į mokyklų suolus nuo paties mažiausio pradinuko iki ant suaugusiųjų slenksčio beveik atsidūrusio abituriento. Per mokslo metų atidarymo šventę Balsas.lt pakalbino kelių moksleivių tėvelius, kurie, nors ir džiaugėsi gražiai pasipuošusiomis atžalomis, tačiau nuogąstavo, jog dėl didelių krūvių vaikams visiškai nebelieka laisvalaikio.

Skambutis! Bet tikrai ne skelbiantis loterijos laimėtoją, o kviečiantis jaunosios kartos atstovus sugrįžti į mokyklos suolus. Šįkart kai kuriose šalies mokyklose jis nuskambėjo rugsėjo 3-ąją. Tvirtai gležnose arba jau beveik subrendusiose rankose spaudžiamos gėlės, neblėstančios šypsenos ir garsios šnekos su klasės draugais, kurių neteko matyti visą vasarą. Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad prieš rugsėjo 1-ąją taip pat buvo laukta akcijų. „Esame dėkingi prekybos tinklams.

Prieš septynerius metus rugpjūčio 31-oji paskelbta interneto dienoraščių (tinklaraščių) diena. Šią dieną norima suartinti visus asmenis, kurie rašo interneto dienoraščius. Lietuvoje tinklaraštininkų saviraiška taip pat yra aiškiai pastebima, tačiau toli gražu ne kiekvienas rašantysis atspindi pačią interneto dienoraščio dvasią – įsitikinęs žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Artūras Račas. - Kokia šios oficialiai minimos interneto dienoraščių dienos reikšmė? – Balsas.lt paklausė A. Račo.

Kuriozai su naująja Vilniaus miesto viešojo transporto sistema, akivaizdu, nesibaigia. Penktadienio popietę Balsas.lt redakciją pasiekė susirūpinusio skaitytojo laiškas. Vyras piktinosi, kad jam nepavyko įsigyti naujosios Vilniečio kortelės, maža to, „Lietuvos spaudos“ kiosko pardavėja atsisakė papildyti ir turimą senąjį elektroninį bilietą. Papildyti neįmanoma „Neveikia sistema. Niekuo negalime padėti“, – tokį atsakymą išgirdo Balsas.lt skaitytojas.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija. Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. – Kuris iš visų pasipriešinimų paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos istorijoje? – Negalima suabsoliutinti vienos laisvės išraiškos. Būtų neteisinga sakyti, kad viena data yra mažiau reikšminga nei kita.

Pralobti norintiems lietuviams išradingumo, panašu, tikrai netrūksta. Interneto skelbimų portaluose atsirado pasiūlymų, kad už apvalią pinigų sumą yra perkami pakvietimai į puikiai Lietuvoje žinomos loterijos „Teleloto“ studiją. Bando sukčiauti „Perku „Teleloto“ pakvietimą į studiją. Moku 1000 lt. Visa Lietuva“, – rašoma viename skelbime. Šio skelbimo autorius Andrejus portalui Balsas.lt pasakojo, kad kol kas nepavyko nusipirkti nė vieno pakvietimo. „Prieš metus sugalvojau šį planą.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

Repeniškio kaimas (Kupiškio r.) aprauda devynmetį, kurį žaidžiantį su draugais apleistoje fermos teritorijoje pasitiko itin žiaurus likimas. Berniukas buvo mirtinai sužalotas, kai ant jo nuvirto gelžbetoninė plokštė. Berniuko kūną išvadavę ugniagesiai perdavė jį greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, tačiau šiems liko tik konstatuoti devynmečio mirtį. Vietos gyventojai po tragedijos prabilo, kad apgriuvusi ferma jau seniai atrodė itin pavojinga.

Butas su pirtimi, židiniu, trimis vonios kambariais – skamba patraukliai. O desertui – Vilniaus centre su puikiu vaizdu į senamiestį. Išsinuomoti tokį stogą virš galvos paprastiems mirtingiesiems, regis, neįmanoma, tačiau į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams visa tai yra prieinama. Juolab, kad tokio buto kaina „vos“ 8200 litų per mėnesį, o gaunamus privalumus galima būtų vardyti valandų valandas.

Iš tarptautinės Jungtinių Tautų (JT) stebėjimo misijos Sirijoje grįžęs Lietuvos karininkas majoras Andrius Smilga pasidalijo įspūdžiais apie tai, ką teko išvysti itin karštame karinio konflikto taške. Kasdien vyksta apšaudymai, tačiau žmonės nėra linkę palikti savo namų. Jie verčiau gyvena voniose nei ryžtasi kažkur sprukti – pasakojo A. Smilga. - Kokiuose regionuose ir miestuose konkrečiai buvote? - Atvykus į Siriją, po tam tikrų procedūrų, mane paskyrė į Homs miestą.

Vos prieš keletą dienų iš tarptautinės Jungtinių Tautų (JT) stebėjimo misijos Sirijoje grįžęs Lietuvos karininkas majoras Andrius Smilga pasakojo, kad teko būti itin karštame konflikto taške. „Misijoje dalyvaujantys kariškiai visada yra su Jungtinių Tautų vėliava. Tas teoriškai turėtų apsaugoti nuo išpuolių, bet toli gražu taip nėra. Per mėnesį net 15 kartų buvo surengti išpuoliai prieš JT stebėtojų automobilius. Ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų.

Šeštosios tragiškos pulkininko Vytauto Pociūno žūties metinės, o atsakymų, kurių tikisi pareigūno artimieji ir atliekamą tyrimą sekanti visuomenės dalis nėra. Nors dabar, pasikeitus tyrimą vykdantiems pareigūnams, bent jau yra vilties, kad byla pasieks finišo tiesiąją – pasakojo V. Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė. - Kada galima tikėtis, kad šioje istorijoje bus atsakyta į visus klausimus? – Balsas.lt paklausė L. Pociūnienės.

Prabėgo lygiai 25-eri metai, kai 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. susirinkus į mitingą pirmąjį kartą buvo viešai paminėtos Molotovo–Ribentropo pakto metinės. Tuomet, nepaisydami sovietinės administracijos draudimų, laisvės ištroškę žmonės rinkosi prie paminklo Adomui Mickevičiui. Žmonių susirinkimas buvo didelis. Pamenu tokį epizodą: viena moteris kalbėdama pasakė, kad „tikėkite jau greit ateina laisvė ir nepriklausomybė, tironas palieka Lietuvą“. Gerai įsiminiau tuos žodžius.

Nepilnametė įsimylėjo vyrą, kuris šiuo metu yra įtariamas jos seksualiniu išnaudojimu. Maža to, mergina net tris kartus jaunesnė už įtariamąjį. Paini istorija glumina įvairias Panevėžio apskrityje įsikūrusias įstaigas, kurios buvo atsakingos už saugią vaikų globos namuose augančios 15-metės aplinką. Apsaugoti nepavyko, nes kažkas kažko laiku nepadarė.

Šveicarija vilioja solidžiais atlyginimais, tačiau toli gražu ne kiekvienas gali į juos pretenduoti. Daug patirties turintys specialistai suplūsta iš įvairių šalių, todėl norintiems prasimušti tenka įveikti didžiulę konkurenciją – pabrėžė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos atstovė ir laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ vyriausioji redaktorė Virginija Siderkevičiūtė. – Koks yra tipiškas į Šveicariją atvykstančio lietuvio portretas? – Balsas.lt pasiteiravo V. Siderkevičiūtės.

Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans. – Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.

Mitas, kad butų nuomos paklausa paaštrėja rugpjūčio antroje pusėje. Bent jau šiemet norinčių išsinuomoti stogą virš galvos bruzdesys buvo pastebėtas dar liepos mėnesį. Ypač didžiuosiuose miestuose, kur už patrauklią kainą butas gali būti išnuomotos vos po kelių valandų nuo skelbimo pasirodymo internete. Susidūrė su problemomis Išsinuomoti būstą Vilniuje itin sudėtinga.

Lietuvybės pamatus griauna ne tik išeiviai, bet ir pati valstybė. Įvykiai Garliavoje parodė, kad žmogus Lietuvoje ne visada gali jaustis saugus. Taip teigia JAV lietuvių bendruomenės atstovė Ligija Tautkuvienė. Pavojaus varpai – Kaip JAV keičiasi lietuvių bendruomenės veidas? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigumą pilietybę“ pirmininkės L. Tautkuvienės. – Kalbėsiu taip, kaip yra.

Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.

Londono olimpiadai priartėjus prie pabaigos, Balsas.lt pakalbino įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, kurie papasakojo, kaip ši, kas ketverius metus vykstanti, sporto šventė pakeitė įprastą vietinių gyvenimo ritmą. Taip pat sužinosite, kokios sporto šakos įvairiose šalyse yra mėgstamos labiausiai. Bei bent trumpai susipažinsite su konkrečių šalių sirgaliais bei jų reiškiamomis emocijomis.

Į Lietuvą beveik mėnesiui sugrįžusi olimpinė plaukimo čempionė Rūta Meilutytė šiuo metu laisvos atokvėpio akimirkos greičiausiai nesurastų. Sveikinimai jaunos merginos pečius užgriuvo iš karto, vos tik ji nusileido Vilniaus oro uoste. Po įsimintino sutikimo Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjo tikras sveikinimų ir priėmimų maratonas. Jaunoji lietuvių plaukimo žvaigždutė penktadienį prezidentūroje buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Venesuela yra kraštas, kuris gali pakerėti savo kontrastais, tačiau ekonominė situacija yra itin prasta, todėl gabus jaunimas, kaip ir Lietuvoje, sprunka į perspektyvesnes šalis – sakė lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Tadas Garšva - Kaip apibūdintumėte lietuvių bendruomenę Venesueloje? – naujienų portalas Balsas.lt pasiteiravo T. Garšvos. - Tolimas kraštas, todėl lietuviams nėra didelių galimybių atvykti į Venesuelą ir įsidarbinti. Venesueloje dabar yra tokia problema.

Londono olimpiadai priartėjus prie pabaigos, Balsas.lt pakalbino įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, kurie papasakojo, kaip ši, kas ketverius metus vykstanti, sporto šventė pakeitė įprastą vietinių gyvenimo ritmą. Taip pat sužinosite, kokios sporto šakos įvairiose šalyse yra mėgstamos labiausiai. Bei bent trumpai susipažinsite su konkrečių šalių sirgaliais bei jų reiškiamomis emocijomis. Jau rašėme apie olimpinę atmosferą Pietų Korėjoje, Gruzijoje ir Islandijoje.

Šiek tiek aprimus aistroms po disko metiko Virgilijaus Aleknos ir mūsų krepšinio rinktinės pasirodymų, Balsas.lt atliko nedidelę apklausą ir išsiaiškino, kad, sirgalių nuomone, patyrusiems sportininkams jau būtų pats metas užleisti savo pozicijas jaunajai kartai. Nebereikia reikalauti 22 metų Algina portalui Balsas.lt apgailestavo, kad V. Alekna liko ketvirtas, tačiau pridūrė, jog šiam sportininkui atėjo laikas: „V. Aleknos era jau baigėsi. Jis ir taip jau daug „pririnko“ medalių Lietuvai.

Judėjimo „Už Teisingumą“ iniciatyvinės grupės nariai šiandien Seime prakalbo ne tik apie artėjančių rinkimų intrigas, bet ir apie Vilniaus policijos vadovų bandymus susidoroti su kažkam neįtinkančiais visuomenininkais. Intensyvus metas Visuomenininkas Romualdas Ozolas atkreipė dėmesį, kad pastarasis pusmetis tarp visuomenės narių buvo kaip niekad intensyvus: „Artėjantys rinkimai į visuomeninį judėjimą įnešė tam tikro skubotumo, tačiau parodė, kad galima išspręsti egzistuojančias problemas.

Londono olimpiadai priartėjus prie pabaigos, Balsas.lt pakalbino įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, kurie papasakojo, kaip ši, kas ketverius metus vykstanti, sporto šventė pakeitė įprastą vietinių gyvenimo ritmą. Taip pat sužinosite, kokios sporto šakos įvairiose šalyse yra mėgstamos labiausiai. Bei bent trumpai susipažinsite su konkrečių šalių sirgaliais bei jų reiškiamomis emocijomis. Pirmiausia susipažinkime su olimpine situacija Pietų Korėjoje, Gruzijoje ir Islandijoje.

Muzikos atlikėjų, garbingų svečių ir gausiai susirinkusių sirgalių sveikinimai kuklios 15–metės plaukikės Rūtos Meilutytės neišmušė iš vėžių. Nors ir pavargusi, mergina sutiko atsakyti į susirinkusių žurnalistų klausimus apie save ir savo ateities planus. „Dar kartą norėčiau padėkoti visiems, kad palaikė. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad manęs pasveikinti susirinks tiek daug žmonių. Ačiū jums. Net nesvajojau apie tai.

Lietuvoje viešinti medicinos mokslų daktarė Zina Karuchnishvili papasakojo apie šių dienų gyvenimo Gruzijoje realybę. Balsas.lt pašnekovė pabrėžė, kad lietuviai itin aktyviai domisi Gruzija, tačiau ne kaip turistai, o kaip įvairių verslo sričių atstovai. - Kokia šiuo metu situacija Gruzijoje? – Balsas.lt paklausė Z. Karuchnishvili. - Sakyti, kad Gruzijoje gyvenimas klesti tikrai negalima, tačiau plika akimi matosi pastangos. Svarbiausia, kad viskas yra daroma žmonių labui.

Londone, autobusų stotyje, atsitiktinis lietuvės Aušros susitikimas su tautiečiu merginai paliko itin nemalonių prisiminimų. „Trūkstamų“ 10 svarų kelionei į gimtinę paprašiusiam vyrui padėjusi mergina vėliau pastebėjo tą patį lietuvį kaulijantį pinigų ir iš kitų laukiamajame esančių žmonių. Blogiausia, anot jos, ne prarasti 10 svarų, o tai, kad po tokių sukčių – iš tikro prireikus pagalbos, jos sulaukti, greičiausia, nebepavyks.

Įvairių užsienio šalių teisėsaugos pareigūnai lietuviškas pavardes itin dažnai linksniuoja neigiamame kontekste. Tautiečiams lipdomos „vagių“, „prievartautojų“ ir šiaip „įvairaus plauko nusikaltėlių“ etiketės. Naivu ginčytis, kartais tam yra dar ir koks solidus pagrindas. Tačiau, iš kitos pusės, toli gražu ne visi į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai turi tik gerų ketinimų. Statistika rodo, kad 1,1 proc. (2011 m. duomenimis) nusikaltimų Lietuvoje padaro užsienio šalių piliečiai.

Londono olimpiados aistros lietuvius ypač įtraukė po auksinio plaukikės Rūtos Meilutytės pasirodymo. Toliau visų akys nukrypo į mūsų krepšininkus, kurie skambiomis pergalėmis kol kas savo tautiečių nepradžiugino. Vis dėlto, su nekantrumu laukiama ir kitų olimpinės delegacijos atletų pasirodymų, tačiau... Tačiau šiais metais bendros olimpinės nuotaikos yra gana vangios. Keletas Balsas.

Lietuvos sirgalių ir lažybų organizatorių nuomonės dėl tolesnių olimpinių perspektyvų sutampa. Pagrindinė viltis laimėti medalį – disko metikas Virgilijus Alekna. Balsas.lt pasidomėjo, kokias pozicijas lažybų organizatoriai prognozuoja kitiems Lietuvos olimpinės delegacijos atstovams. Krepšinis: jokių vilčių? Iš anksto „nurašę“ Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės galimybes laimėti olimpinius medalius lažybų organizatoriai tokios pozicijos laikosi ir po pirmų trejų sužaistų rungtynių.

JAV vyrų krepšinio rinktinė tarsi galingas buldozeris su žemėmis sulygino varžovus iš Nigerijos. Kitas itin brandų ir atletišką krepšinį demonstruojančių amerikiečių varžovas olimpiadoje savo žaidimu kol kas neblizganti Lietuva. Prieš ryt vyksiančią itin sunkią krepšinio dvikovą Lietuva-JAV naujienų portalas Balsas.lt atliko apklausą, kuria siekta išsiaiškinti, ko iš šeštadienio varžybų gali tikėtis Lietuvos sirgaliai. Absoliučiai visi kalbinti vyrai pabrėžė, kad Lietuva neturi jokių šansų.

Lietuva kol kas turi vienintelį olimpinį medalį. Žinoma, ne bet kokį, o auksinį. Tačiau lietuviai šventai tiki, kad tai dar ne pabaiga. Nors nesitikima, kad olimpinių apdovanojimų kraitį papildys gausus skaičius medalių, tačiau viena viltis rusena praktiškai visų tautiečių širdyse. Ta viltis – disko metikas Virgilijus Alekna. Naujienų portalo Balsas.lt sostinės gatvėse atlikta apklausa parodė, kad didžiausia šiuo metu likusi olimpinė viltis – disko metimo varžybos.

Neįprastai anksti šiandien vykusios Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio rungtynės sirgalių entuziazmo nenuslopino. Nors pergalės iškovoti nepavyko, tačiau varžybų metu kalbinami sirgaliai tiesiog tryško optimizmu ir siūlė dar nenurašyti mūsų krepšinio rinktinės. „Jeigu pateksime į ketvirtfinalį, tai jame, palankiai susiklosčius aplinkybėms, galime įveikti ir tuos pačius ispanus ar rusus. Tiesiog reikia, kad būtų, kaip sakoma, mūsų diena“, - pabrėžė vienas Balsas.lt kalbintas krepšinio sirgalius.

Londono olimpiadoje varžosi gausi delegacija Lietuvos atletų, kurių startai dažniausia rodomi darbo valandomis. Problema didelė, nes tikram sirgaliui susikaupti prie darbo stalo, kai kažkur netoliese verda olimpinės aistros yra itin sunku. Naujienų portalas Balsas.

Įsivaizduokite, kad atvykote į paprastą australišką stovyklavietę, o jums  į rankas prieš rengiantis statyti palapines įbruka lankstinuką, kuriame – patarimai, ką daryti, jei į stovyklavietę atrėplios krokodilas. Pasiliktumėte? Manote, tai pokštas? Klystate... – Kaip sekėsi studijos ir kokie tolesni planai? – Studijos sekėsi gerai. Australijos universitetai labai geri. Pačios studijos labai įdomios. Bet žmonių įvairovė – pagrindinis pliusas.

Lietuvos plaukimo perlu vadinamos Rūtos Meilutytės triumfas išmušė Vokietijos televizijos kanalo ZDF komentatorių iš vėžių. Sutrikęs komentatorius per apdovanojimų ceremoniją tesugebėjo pralementi, kad 15-metė verčiau neskuba džiaugtis, nes ji dar turi nesuklupti atliekant dopingo kontrolę.

Kraupios žudynės Denveryje (JAV) sukėlė diskusijų bangą visame pasaulyje. Dėmesio centre atsidūrė ginklų išdavimo tvarka. Lietuvoje taip pat ši tema neliko nuošalyje. Žmonės viešoje erdvėje pradėjo teikti siūlymus, kurių akcentais tapo tiek griežtesnė ginklų išdavimo tvarka, tiek vėlesnė jų tinkamo naudojimo kontrolė. Portalo Balsas.

Po traumos atsigavęs krepšininkas Renaldas Seibutis suspėjo į benuvažiuojantį olimpiados traukinį. Londone R. Seibutis turės įrodyti, kad buvo vertas trenerio pasitikėjimo. Optimizmo netrūko tiek Balsas.lt kalbintam R. Seibučiui, tiek per krepšininkų išlydėtuves jo atstovu spaudai prisistačiusiam Martynui Pociui. - Kokie lūkesčiai prieš olimpiadą? – Balsas.lt pasiteiravo R. Seibučio. Visi žino tuos lūkesčius. Važiuojame kuo geriau pasirodyti.

Nors iki šiol kalbama, kad ekonominių bėdų prislėgti lietuviai vos suduria galą su galu, tačiau sudėtinga situacija neužgniaužia nuoširdaus noro padėti dar blogiau gyvenantiems žmonėms. Aukas įvairiems projektams renkančios organizacijos vienbalsiai pabrėžia, kad pinigų trūkumas neatgraso nuo piniginių aukų. O kartais iš tiesų reikia tiek nedaug.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste šiandien per pietus į Londono olimpiadą išlydėta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Žurnalistų sutikti krepšininkai daug šypsojosi, tačiau skambiais pažadais nesišvaistė. Jaunasis Lietuvos krepšinio talentas Jonas Valančiūnas Balsas.lt pasakojo, kad pirmoji olimpiada jo karjeroje yra kažkas tokio ypatingo. Jo nuomone, tai stipriausias turnyras, kuriame jam iki šiol yra tekę dalyvauti.

Lietuvos policija savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ išnaudoja ne tik informacijos viešinimui, bet ir ieškodami nusikaltėlių arba be žinios dingusių asmenų. Naudos iš to esama, mat žmonės aktyviai dalijasi informacija. Nors kartais į rimtus dalykus šmaikštumu pasižyminti visuomenė pažvelgia ir pro karčios ironijos ar patyčių akinius. Donatas Montvydas? Lietuvos policijos „Facebook“ profilyje šiandien buvo patalpinta vieno įtariamojo nuotrauka.

„Vaikiška meilė“ – taip pasakojimą apie save pradeda 23-ejų Egidijus Trakimas, kurį likimas šiuo metu yra nubloškęs į Angliją, nors anksčiau jam jau teko padirbėti Švedijoje ir Ispanijoje. Balsas.lt domisi, kokiomis sąlygomis Egidijui teko gyventi tiek karščiu alsuojančioje Ispanijoje, tiek lietingais orais garsėjančioje Anglijoje. Rado bendrą sprendimą Ispanijoje Egidijus atsidūrė gana keistomis aplinkybėmis, kurias daugelis žmonių įvardytų laimingu sutapimu.

Jau dvejus metus Londone studijuojanti ir dirbanti Greta šią vasarą pasirinko atostogas Lietuvoje. Namų ir artimųjų ilgesys, anot 20–metės, buvo pagrindinė priežastis palikti Anglijos sostinę. Tačiau toli gražu ne paskutinėje vietoje liko ir šią vasarą vyksianti olimpiada bei kartu su šiuo renginiu kilsiantis sujudimas. „Džiaugiuosi, kad esu Lietuvoje. Su Londone likusiais draugais susirašome ir jie atvirai pavydi, kad išvažiavau.

Viešos kalbos apie galimą Laimutės Stankūnaitės dukros ir jos senelių susitikimą bent jau kol kas neturi realaus pagrindo. Tą portalui Balsas.lt patvirtino advokatas Gintaras Černiauskas, kuris pridūrė, kad situacija vis dar išlieka gana komplikuota, todėl greitų sprendimų tikėtis neverta. Optimistinės prognozės Vienoje televizijos laidoje buvo teigiama, kad Vytautas ir Laima Kedžiai lankė specialius kursus, kurie buvo skirti paruošti senelius bendrauti su velionio Drąsiaus Kedžio dukra.

Yra gerų žmonių Lietuvoje ir tą patvirtina internete talpinamų skelbimų gausa. Skelbimų, kuriuose siūloma padovanoti pačių įvairiausių daiktų, drabužių ar naminių gyvūnėlių. Kam išmesti, jei kažkam vieno ar kito dalyko gali prireikti – su tokiu požiūriu sutiko visi Balsas.lt kalbinti žmonės. Susidomėjo iš karto Vilnietė Ineta tik vakar paskelbė, kad dovanoja 40 dydžio batus. Skelbimas įdėtas vėlai vakare, o iš ryto mergina jau sulaukė susidomėjusios merginos žinutės.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas įsitikinęs, kad šiuo metu svarbiausias klausimas – ar galima sukurti Lietuvą iš naujo? O vietoj atsakymo „taip arba ne“, signataras teigia: „Mes privalome!“ Per pokalbį su portalu Balsas.lt R. Ozolas įvertino buvusios teisėjos Neringos Venckienės situaciją bei įžvelgė tam tikrų klaidų, kurios gali atsiliepti tolesnei jos kaip potencialios politikės karjerai.