„Jie (radarai – ELTA) turi būti integruoti kaip galima greičiau, nes mes turime kalbėti ne apie rytojų ar poryt, mes turime kalbėti apie tai, kas turėjo būti padaryta vakar, bet, kaip dažnai atsitinka, tie tiekimo terminai nebuvo tokie.
Gyvenimas mūsų nelaukia, dronai nelaukia, kol mes čia susitvarkysime, jie tiesiog skrenda dabar. Apie tai kalbėsime ir kitą savaitę vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Taip kad politinis signalas yra labai aiškus – integruoti (radarus – ELTA) kaip galima greičiau“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
Trečiadienį kai kuriose Lietuvos dalyse paskelbus oro pavojų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog nauji radarai į oro gynybos sistemą bus įdiegti per artimiausius du mėnesius. Anot ministro, Lietuvos kariuomenė pati užsiims šių radarų įdiegimu, kad būtų išvengta biurokratinių barjerų ir darbas būtų atliktas kaip įmanoma greičiau.
G. Nausėda pažymėjo, kad trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui, į orą pakilo NATO naikintuvai. Visgi, kaip pastebėjo šalies vadovas, visuomenei kilo klausimų, kodėl orlaiviai nesunaikino drono, tačiau šiuos klausimus prezidentas ragino palikti spręsti naikintuvų pilotams.
„Taip, visuomenei kyla klausimų, kodėl jis (dronas – ELTA) nebuvo sunaikintas. Pilotai turi savo instrukcijas. Tai profesionalūs lakūnai ir jie turi instrukcijas, kad jei nenustatomas vizualinis kontaktas su tuo bepiločiu orlaiviu, raketa nėra paleidžiama. Šiuo atveju dėl didelio debesuotumo taip ir atsitiko.
Matyt, pilotai, įvertinę situaciją, kad, pavyzdžiui, bepilotis orlaivis nežemėja ir nesukelia tiesioginės grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, priėmė tokį sprendimą. (...) Estijoje priėmė kitokį sprendimą, bet šiuo atveju nei politikai, nei influenceriai, nei žurnalistai neturėtų priimti ir vertinti sprendimų, kuriuos gali priimti tik pats pilotas, sėdintis naikintuve“, – dėstė G. Nausėda.
Tikėtina, kad tai suintensyvėjusių Ukrainos oro atakų prieš Rusiją pasekmė
„Kol kas visi atvejai yra susiję su tuo, kad dronai praranda orientaciją, kontrolę, ir tai yra dronai, kurie iš pradžių buvo skiriami kitiems tikslams. Matyt, labai tikėtina, kad tai suintensyvėjusių Ukrainos oro atakų prieš Rusiją pasekmė. Tiesiog tie dronai nukrypsta nuo kurso, jie pasiekia labiausiai geografiškai tikėtinas vietas, pradedant nuo Suomijos ir einant į pietus per Baltijos valstybes ir taip pat Lenkiją.
Taigi yra štai tokia antrinė, šalutinė karo Ukrainoje pasekmė. Šiuo atveju kaltinti Ukrainos tikrai nėra pagrindo, nes tai pirmiausia Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Ukraina ginasi visomis įmanomomis priemonėmis prieš brutalią Rusijos ataką ir ji turi moralinę bei kitokią teisę tai daryti“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas, paklaustas, kaip vertintų situaciją, jei pati Rusija į Lietuvą pasiųstų kelias dešimtis dronų, tvirtino, jog tai būtų galima vadinti ataka prieš NATO valstybę. Pasak G. Nausėdos, tokioje situacijoje reikėtų kalbėti apie 5-ojo NATO straipsnio, kuris numato kolektyvinės gynybos principą, aktyvavimą.
„Tai tiesioginė ataka prieš NATO valstybę. Tai, galima sakyti, 5-asis NATO straipsnis. Aš manau, kad tik toks traktavimas. Bent jau mes kreiptumėmės į NATO organizaciją, kad tai yra karo paskelbimas NATO valstybei. Žinoma, prieš tai reikia nustatyti, kad tai tikrai yra Rusijos sąmoningai paleisti dronai“, – dėstė šalies vadovas ir pridūrė, kad šiuo metu visgi nekalbama ir nefiksuojama atvejų, kai būtų siunčiami dronai virš Lietuvos teritorijos, siekiant atakuoti šalį ar kitą valstybę.
Paskelbtas oro pavojus
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
