Vis tik radarai aiškiai rodė, kad bepilotis judėjo skersai visą šalį – įveikė apie 200 kilometrų, praskrido pro Vilniaus pašonę, o skrydis truko mažiausiai pusantros valandos.
Plačiau apie tai – TV3 žiniose.
Dėl danguje skriejančio drono Lietuvos kariuomenė šiandien ryte pirmiausia gavo žinią iš Baltarusijos kariškių. Jie patys bandė vaikytis droną, tačiau nesėkmingai.
„Ryte mes gavome pranešimą iš Baltarusijos karinių pajėgų apie galimai judančius dronus į Lietuvos teritoriją. Analogišką informaciją gavo ir mūsų kaimynai latviai“, – sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Nerijus Stankevičius.
Drono surasti nepavyko
Dar dronui būnant Baltarusijoje, bet judant Lietuvos–Latvijos sienos link, priimtas sprendimas į orą kelti NATO sąjungininkų naikintuvus.
„Du naikintuvai pakilo iš Ämari oro uosto ir pradėjo patruliavimą virš Baltijos šalių, pirmiausia virš Latvijos teritorijos“, – teigė N. Stankevičius.
Nors sąjungininkai dislokuoti ir Šiauliuose, tačiau jie kilti į orą negalėjo dėl oro sąlygų – didelio debesuotumo. O tuo metu dronas jau judėjo Lietuvos link.
„Radarai fiksavo artėjantį objektą link Lietuvos sienos. Buvo fiksavimas ties Ignalinos rajonu. Ir faktiškai apie 9 val. 40 min. buvo fiksuotas sienos kirtimas“, – komentavo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Atskrido iš Latvijos
Į Lietuvą dronas įskrido iš Latvijos teritorijos. Tuomet vienas portugalų naikintuvas liko virš Latvijos, o kitas pasuko į Lietuvą.
„Užduotis buvo orlaiviams surasti, aptikti, vizualiai identifikuoti skrendantį bepilotį orlaivį ir jį sunaikinti“, – teigė N. Stankevičius.
Nors naikintuvai skraido gerokai greičiau nei bepiločiai, danguje jo nesimatė. O radarai rodė, kad jis juda pietų kryptimi.
„Toliau šiek tiek sekė geografijos praplėtimas, nes tas manomas dronas skrido link Vilniaus ir ta kryptis tuo metu buvo tokia“, – sakė V. Vitkauskas.
Tuo metu, 10 val., Seime pasirodė krašto apsaugos ministras. Atvyko į Užsienio reikalų komiteto posėdį.
„Dabar aš tikslių detalių dėl drono trajektorijos šiuo metu neturiu. Oro policija, NATO naikintuvai atlieka savo misiją, kariuomenė dirba.“ – komentavo R. Kaunas.
Ministras keliavo į komiteto posėdį, o dronas toliau judėjo per Lietuvą. Tačiau naikintuvo pilotas jo nematė. Į orą buvo pakeltas ir mūsų kariuomenės sraigtasparnis.
„Jeigu orlaivio pilotas nemato vizualiai taikinio, į kurį turėtų paleisti raketą, jeigu jo orlaivio radaras nefiksuoja, tai jis negali šaudyti bet kur.
Aišku, jis pirmiausia turi identifikuoti taikinį, pamatyti vizualiai, nukreipti ginkluotę ir tada paleisti raketą“, – po paskelbto oro pavojaus vykusioje spaudos konferencijoje sakė N. Stankevičius.
Skrido virš Riešės link Trakų rajono
Tuo metu Seime darbas buvo nutrauktas, į priedangą ėjo ir pats ministras. Ministras priedangoje iš rankų nepaleido telefono.
Tuo metu sklido informacija, kad dronas skrido Vilniaus pašonėje, virš Riešės gyvenvietės. Vėliau – kad jis jau virš Trakų rajono.
Tačiau žinių, kad jį pavyko numušti, kaip nebuvo, taip nebuvo. Nors po maždaug 20 min. ir pokalbio su ministru Seimo pirmininkas paskelbė žinią, kad oro pavojus buvo atšauktas.
„11 val. 9 min. objektas dingo iš radarų. Ar tai lėmė tai, kad įvyko žemėjimas ir dronas nuskrido į kitą valstybę, ar jis nukrito, šito mes šiuo metu pasakyti negalime. Laukiame duomenų iš mūsų kariuomenės“, – sakė V. Vitkauskas.
Paskutinė radare fiksuota drono vieta – Dzūkijoje, ties Merkinės apylinkėmis.
„Šiuo metu negalime atsakyti, kur yra tas orlaivis – ar jis nukrito, ar tiesiog išskrido iš Lietuvos teritorijos. Paiešką toliau vykdome tiek Karinių oro pajėgų sraigtasparniu, tiek antžeminėmis pajėgomis“, – komentavo N. Stankevičius.
Taigi ryte iš Latvijos į Lietuvą įskridęs dronas skrido pro Ignalinos rajoną sostinės link. Praskrido virš Riešės, Trakų rajono ir dingo ties Merkinės apylinkėmis.
Toks jo skrydis truko apie pusantros valandos, bepilotis įveikė apie 200 kilometrų. Neoficialiomis žiniomis, mūsų kariškiai laikosi versijos, kad bepilotis – ukrainietiškas.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Paprastai taip dažnai keičiami parodymai įrodo įtariamojo kaltę. Čia panašu, kad visi norėjo savo subines pridengti, todėl gavosi tokia bendros kūrybos fantastiška pasaka.
