Dienos pjūvis

Praėjo vienas mėnuo, kai galima paprašyti nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje. „Sodros“ duomenimis, įstaiga kasdien sulaukia dvigubai daugiau užklausų nei anksčiau. Kokia galėtų būti pensija ir ar iš tiesų verta kaupti? Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai ne tik skambina ar siunčia žinutes, bet ir verbuoja lietuvius, kad šie apgaudinėtų tautiečius.   Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai. Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst.

Elektromobiliai tampa vis labiau panašūs į riedančius kompiuterius – su kameromis, sensoriais ir nuolat renkamais duomenimis. Tačiau vis dažniau pasigirstą kalbų, kad visi autonominiai automobiliai turi kameras ir daviklius. O tai reiškia, kad yra galimybė rinkti aplink esančią informaciją, ją kaupti ir esant reikalui persiųsti į duomenų centrus.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Ir nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Pasaulį sukrėtė paviešinti dokumentai ir susirašinėjimai su Jeffrey Epsteinu. Lietuvaitės rašė, pardavinėjo nekaltybę, prašė pinigų šukuosenoms, drabužiams, kelionėms. Ką tai rodo ir kas laukia toliau? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja įmonės „Ribologija“ vadovė, teisininkė, ekspertė Rugilė Butkevičiūtė ir teisininkas Gintaras Černiauskas.

Viešojoje erdvėje užvirė diskusijos dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio veiksmų – paaiškėjus, kad jis prieš Seimo rinkimus pats sau per partiją nuomojo savo automobilį, o partija už tai sumokėdavo 3 tūkst. eurų per mėnesį. Kyla klausimai dėl skaidrumo ir interesų konflikto.

Vis daugiau žmonių svarsto pasitraukti iš II pensijų pakopos, tačiau kokias pasekmes tai gali turėti jų ateities finansams? Ar šis žingsnis tikrai užtikrina didesnį saugumą senatvėje, ar gali sukelti papildomų iššūkių? Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius ir jo kainos kopia aukštyn. Tačiau kol vieni gyventojai skuba pirkti, kas pakliūva, kiti elgiasi santūriau ir svarsto neskubėti, dar palaukti. Tuo metu NT rinkos ekspertai įvertino, ko galime tikėtis perkant ar išnuomojant arba nuomojantis būstą. Šiais metais įsigaliojo II pakopos pensijų reforma. Negana to, nuo rugpjūčio keičiasi Atsakingojo skolinimo nuostatos.

Lietuvą sukrėtė paviešinti susirašinėjimai su nuteistu finansininku Jeffrey Epsteinu. Kas slypi už šių kontaktų, kokios teisinės ir reputacinės rizikos kyla Lietuvai bei pavieniams asmenims, ir ar tokie atvejai atskleidžia sistemines spragas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja įmonės „Ribologija“ vadovė, teisininkė, ekspertė Rugilė Butkevičiūtė ir teisininkas Gintaras Černiauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos gyventojai vis daugiau traukiasi iš II pensijų pakopos, atsiimdami 25 proc. lėšų, tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių jų pensijų ateičiai. Ar toks sprendimas tikrai apsimoka ilgainiui? Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

Po sausį įsigaliojusios reformos sukčiai jau bando išvilioti iš gyventojų II pakopos pensijų fondų atsiimtas lėšas. Generalinis policijos komisaras Artūras Paulauskas sako, kad kol kas tokie atvejai yra vienetiniai, tačiau policija jau ruošiasi ir su nerimu laukia pirmojo metų ketvirčio pabaigos, kai lėšos pasieks didesnį skaičių gyventojų.

Praėjus pirmajam mėnesiui nuo galimybės pasitraukti iš II pensijų pakopos, gyventojai vis aktyviau svarsto, ar toliau kaupti senatvei, ar pasirinkti trumpalaikę finansinę naudą. Vieniems tai puiki proga susigrąžinti dalį lėšų ir palengvinti dabartinę finansinę naštą, kitiems – rizikingas sprendimas, galintis sumažinti pajamas ateityje.

Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad šalies maisto rezervas nėra parengtas realioms grėsmės. Audito metu nustatyta, kad 2024 m. buvo sukaupta apie 17 proc. Maisto rezervo, o atsargų kiekiai skaičiuojami „iš akies“. Apie tai, kodėl pasiekėme tokią padėtį ir kokių priemonių planuojama imtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Dalis lietuvių domisi pakeitimais, susijusiais su antrosios pensijų pakopos sistema. Ekspertai neslepia, kad dalis žmonių gali nuspręsti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tad verslo atstovai jau trina rankomis ir ruošiasi galimam pirkimų bumui. Tiesa, kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas gali skirti naujo automobilio įsigijimui.

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto kainų šuolio.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie taršos mažinimą – steigiamos ne tik mažos taršos zonų miestuose, bet ir planuojami realaus laiko taršos matuokliai keliuose. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius. Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.

Lietuvą artimiausiomis dienomis pasieks stiprus speigas – sinoptikai įspėja apie smarkiai krentančią temperatūrą, o medikai ragina gyventojus neignoruoti rizikų sveikatai. Šalčiai gali paveikti ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir infrastruktūrą, gyventojų saugumą bei savijautą.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. Nuo metų pradžios būsto įsigijimą palengvina tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai.

Žiema kasmet ateina ne tik su šventine nuotaika, bet ir didesne nelaimių rizika – daugėja gaisrų, traumų bei skendimų atvejų. Slidūs keliai ir šaligatviai, netinkamai kūrenamos krosnys ar neatsargus elgesys prie vandens telkinių gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Anot inspekcijos viršininko, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.

Donaldas Trumpas apsigalvojo ir atšaukė tarifus, kuriais grasino Europai. Jis teigia, kad jau yra paruoštas sandoris, kuris bus fantastiškas Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Remigijus Žemaitaitis savo konfliktus su konservatoriais gali išnaudoti ne tik asmeninei naudai, bet ir opozicijai pakenkti. Ekspertai svarsto, ar jo veiksmai iš tiesų padeda konservatoriams, ar tik silpnina jų pozicijas. Taip pat kalbos sklinda apie jo galimybes siekti prezidento posto ir tai, kas laukia jo politinėje karjeroje artėjant rinkimams.

Kapčiamiestyje kariuomenė pagaliau pradėjo kalbėtis akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių mažiau, nors patenkinti ne visi – vieni vis dar nenori kraustytis, kiti jau svarsto parduoti valstybei net ir tas sodybas, kurios į poligono ribas nepatenka. O Žmirklių kaime situacija aštriausia: sodybų ten, panašu, neliks, tačiau žadama kompensuoti ne tik turtą, bet ir moralinę žalą.

Kaip atskirti sveiką interneto naudojimą nuo žalingo ir apsaugoti emocinę gerovę? Tyrimai rodo, kad pernelyg didelis laiko praleidimas internete gali sukelti nerimo, depresijos, miego sutrikimų ir pažinimo funkcijų pablogėjimo riziką. Tėvams rekomenduojama stebėti vaikų laiką prie ekranų, o tam tikri ribojimai, kaip socialinių tinklų apribojimas iki 16 metų, gali padėti išvengti pernelyg ankstyvo įsitraukimo į virtualų pasaulį.

Nuo birželio 1-osios už gimusį vaiką skiriama vienkartinė išmoka didės iki 1,036 tūkst. eurų – valdžia tikisi, kad tai taps bent mažu postūmiu šeimoms ir demografijai. Kartu žadama plėsti paramos paketą: kasmet augantys vaiko pinigai, palaipsniui plečiamas nemokamas maitinimas mokyklose, subsidija auklei, o socialinė parama ir šildymo kompensacijos bus „taiklinamos“ pagal atnaujintus normatyvus, kad pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik 90 proc. namų ūkių Lietuvoje turi prieigą prie interneto. Visgi ekspertai įspėja, kad internetu reikėtų naudotis saikingai, kadangi galima susidurti su probleminio interneto naudojimo rizika.

Pensijų sistema vėl ant pokyčių slenksčio: ieškoma, kaip labiau susieti pensiją su stažu, bet senstanti visuomenė ir riboti biudžeto ištekliai verčia remtis ir kitais sprendimais – vyresnių žmonių išlaikymu darbo rinkoje bei priemonėmis prieš ankstyvą pasitraukimą.

Nuo sausio 1-osios pedagogų atlyginimai didėja 8,41 proc., tačiau diskusijos dėl užmokesčio „lubų“ ir profsąjungų keliamo tikslo – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio – niekur nedingsta.

Remigijaus Žemaitaičio konfliktai ir apsistumdymai iš tiesų yra menkas džiaugsmas socialdemokratams, kurie jau svarsto dėl koalicijos ateities. Kas laukia, planuojama spręsti jau artėjantį pavasarį. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologai Virgis Valentinavičius ir nuotoliu Vytautas Dumbliauskas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis atsitraukia nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš Danijos ir prabilus apie pasiektą, tačiau ne iki galo aiškų susitarimą dėl Arkties regiono saugumo, Europoje kyla vis daugiau klausimų. Ekspertai perspėja, kad tokie veiksmai gali turėti ilgalaikių pasekmių santykiams su JAV.

Praėjusią savaitę Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) sulaukė beveik 0,5 milijardo eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, o likusi paramos dalis turėtų būti išmokėta įgyvendinus dar kelias reformas. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, kada Lietuva taps ne europinių pinigų gavėja, o davėja kitoms valstybėms. Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir dabartinė valstybės skola, kuri didėja.

Antroji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų dalis turėtų Lietuvą pasiekti įgyvendinus dar kelias reformas. Tarp jų – viešojo transporto efektyvinimas, energetikos projektai bei valstybinių IT sistemų atnaujinimas. Apie tai, kas dar turi būti padaryta, kokios rizikos išlieka ir kada realiai galima tikėtis likusio finansavimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Automobilių pirkimas ir pardavimas – tai procesas, glaudžiai susijęs ne tik su techninėmis transporto priemonių savybėmis ar sandorių formalumais, bet ir su platesnėmis ekonominėmis tendencijomis bei gyventojų finansiniais sprendimais. Automobilių rinka dažnai atspindi vairuotojų įpročius, vartojimo pokyčius ir bendrą šalies ekonominę situaciją.

Apie Lietuvai artėjantį sunkmetį ir augančias rizikas kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau, pasak finansų ministro, makroekonominiai rodikliai kol kas nerodo didelio lūžio. Vis dėlto geopolitinė įtampa, karas Ukrainoje ir struktūrinės Europos Sąjungos (ES) problemos verčia išlikti budriems.

Antroji pensijų pakopa šiuo metu – viena karščiausių temų Lietuvoje. Pirmosiomis dienomis tūkstančiai žmonių kreipėsi dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas, o diskusijos apie sistemos ateitį įgauna vis didesnį pagreitį. Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų – vieną kartą iki 25 proc.

Steigiant Kapčiamiesčio poligoną, gyventojai iš trylikos sodybų turės išsikelti, o kiti galės rinktis – parduoti sodybas ar ne. Koks bus gyventojų pasirinkimas? Plačiau apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja nekilnojamojo turto brokeris Irmantas Milius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Vis daugiau žmonių kasdien praleidžia valandas prie ekranų – socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose ar žaidimų platformose. Tačiau kada įprastas naršymas virsta probleminiu interneto naudojimu, o skaitmeninė erdvė pradeda kenkti mūsų psichinei sveikatai, santykiams ir produktyvumui? Kaip atskirti sveiką naudojimąsi internetu nuo žalingo, kokias pasekmes tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui ir ką galime padaryti, kad išsaugotume emocinę gerovę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dien...

Lietuvoje vis garsiau skamba protestai, o ekspertai įspėja – tokia atmosfera silpnina demokratiją ir stumia valstybę į pavojų. Kas laukia? Apie tai, laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Kapčiamiestyje kariuomenė pradėjo diskusijas akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių jau nematyti, nors patenkinti ne visi. Tiesa, atsirado jau ir tokių gyventojų, kurie nori parduoti valstybei savo turtą, nors jis į poligono teritoriją ir nepapuola.

II pensijų pakopos reformai įsibėgėjant, gyventojai skuba apsispręsti – stabdyti kaupimą, atsiimti iki 25 proc. lėšų ar likti kaupime. Tačiau tikrieji mastai paaiškės suvedus galutinius duomenis, o didžiausias klausimas lieka tas pats: kur nukeliaus papildomos „Sodros“ pajamos ir ar jos virs realesniu dabartinių pensininkų pensijų augimu? Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Nauji metai, kaip visada, atneša pokyčių ir sveikatos apsaugos sistemoje. Žadama, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose, sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams turėtų pagerėti. Kokios naujovės laukia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene. Karščiausia tema yra priemokų draudimas nuo gegužės 1-osios dienos.

Pernai abiturientams pridėjus 10 papildomų taškų, sprendimas sukėlė audrą – nuo kaltinimų neteisėtumu iki klausimo, ar taip „neiškreipiama“ stojimų sistema. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tvirtina, kad tai buvo teisingiausia išeitis iš susidariusios situacijos: staigiai pakėlus išlaikymo kartelę ir trūkinėjant pasirengimo grandinei, be šios korekcijos, pasak jos, brandos atestato nebūtų gavęs dar didesnis skaičius mokinių.

2025-ieji pažėrė ne vieną iššūkį kultūros bendruomenei, kuri ne juokais buvo pasipiktinusi valdančiosios koalicijos sprendimais ir požiūriu į kultūrą. Ar visuomenėje vis dar esti toks striprus susiskaldymas ir ko laukti 2026-aisiais? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ kalbame su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo reikšmingi antrosios pakopos pensijų kaupimo pokyčiai. Gyventojams suteikta galimybė pasitraukti iš sistemos, atsiimti dalį sukauptų lėšų ar laikinai sustabdyti kaupimą. Prasidėjo dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį žmonės gali persvarstyti savo sprendimus dėl pensijos. Pensijų fondų valdytojai jau suskaičiavo, kad per 2025 metus investicijų grąža siekė 618 mln. eurų, o per visą laikotarpį uždirbta daugiau nei 4 mlrd. eurų.

Būsto įperkamumo krizė vis labiau gilėja, o dalis ekonomistų netgi užsimena apie besiformuojantį burbulą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Negana to, kyla klausimų, ar NT vystytojai nepiktnaudžiaus dabartine situacija ir kurį laiką dirbtinai nemažins pasiūlos, siekdami didesnio pelno vėliau.

Vadovėlių trūkumo istorija dar nebaigta, tačiau ministerija tikina, kad procesas eina į pabaigą: papildomai skirta 10 mln. eurų jau išleistiems vadovėliams įsigyti, o didžiausi „balti plotai“ liko keliuose dalykuose – ypač 12 klasės matematikos kurse. Tuo pat metu viešojoje erdvėje auga klausimas, ar švietimo pinigai visada pasiekia tai, kas tiesiogiai kelia ugdymo kokybę.

Lietuva trečiadienį laukia beveik 0,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšų. Tiesa, kita dalis RRF pinigų turėtų būti pervesta tada, kai Lietuva įgyvendins dar dvi reformas. Tačiau ar nenutiks taip, kad vieną dieną iš pinigų gavėjų tapsime ir davėjais kitoms Europos valstybėms? Apie svarbius mokestinius klausimus laidoje „Dienos pjūvis“ kalbame su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad pernai skubiai pakeitusi sveikatos įstaigų paslaugų apmokėjimo tvarką, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pažeidė įstatymus. Seimo opozicija gąsdina, kad eilės tam tikroms procedūroms dar labiau išaugs arba pacientai jų apskritai negaus.