Verslas

Kelios Lietuvos įmonės, tarp kurių „TRANSIT-LT“ ir „Rytų projektai“, gabeno į Rusiją sankcionuotas prekes. Sankcijas apėjusius šalies verslus išaiškino tyrimą atlikusi Kauno teritorinė muitinė (KTM), rašo portalas „15min“. Nustatytos įmonės gabeno gėlių svogūnėlius ir gumbus. Nors buvo deklaruota, kad prekės gabenamos į Armėniją, Turkiją ir Kirgiziją, pastarosios buvo iškrautos Rusijoje.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti Vyriausybės patvirtintus įstatymų projektus, kuriais didinami dabartiniai mokesčiai ir įvedami du nauji mokesčiai. Kaip jau skelbta, valdančioji koalicija planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pajamas, karštą vandenį ir šildymą. Naują mokestį norima įvesti saldintiems gėrimams ir draudimo įmokoms. Be to, valdantieji siūlo dar padidinti pelno mokestį verslui.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako besitikintis, kad Seimas antradienį po pateikimo pritars Vyriausybės siūlomai mokesčių pertvarkai. Vėliau Seimo komitetuose projektai bus tobulinami, be kita ko, anot jo, atsižvelgiant ir į verslo nuogąstavimus.    „Šiandien tikiuosi, Seimas po pateikimo stadijos pritars ir tada prasidės tobulinimas, tvarkymas Seimo komitetuose pataisų ir pasiūlymų registravimas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada.

Kanadoje gegužės 20-22 dienomis vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų susitikime Europos Sąjunga siūlys sumažinti tanklaiviais pristatomos Rusijos naftos pirkimo didžiausią kainą nuo dabartinių 60 JAV dolerių iki veikiausiai 50 dolerių už barelį, skelbia „Reuters“. Agentūra cituoja ES ekonomikos reikalų komisarą Valdį Dombrovskį, sakiusį, kad Europos Komisija rusiškos naftos kainų „lubų“ klausimą iškėlė svarstant naują ekonominių sankcijų Rusijai paketą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė diskriminacijos atvejį lyties pagrindu Kaune esančiuose „Pirties namuose“. Pasak tarnybos, įstaigos paslaugomis moterims leidžiama naudotis kartą per savaitę, o vyrams – penkias dienas, įskaitant ir savaitgalius. Į tarnybą dėl įstaigos pasirinktos politikos moterų atžvilgiu su skundu kreipėsi viena iš jos lankytojų. Ji nurodė, kad naudotis pirties paslaugomis moterims paskirtas ketvirtadienis. „Toks tvarkaraštis kelia nepatogumų.

Nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ žengia pirmtako pramintais takais – prestižiniame pasauliniame alaus konkurse „World Beer Cup 2025“ šis Lietuvos vartotojų jau pamėgtas alus pelnė sidabro apdovanojimą. Klaipėdos aludariai savo meistrystę dar kartą įrodė konkurse, kuriame dalyvavo tūkstančiai alaus pavyzdžių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių, o geriausius rinko tarptautinė ekspertų komisija.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU) iki mokesčių pernai augo 10,4 proc. iki 2223 eurų, o po mokesčių – 9,5 proc. iki 1368 euro, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Atlyginimai neatskaičius mokesčių viešajame sektoriuje augo 13,5 proc. iki 2402,2 euro, privačiame – 9 proc. iki 2151,3 euro, o „į rankas“ – atitinkamai 12,5 proc. iki 1470 eurų ir 8,4 proc. iki 1328,2 euro.. VDU išaugo visose ekonominėse veiklose: mažiausiai jis augo administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,7 proc.

Lietuvos gyventojai kviečiami iš arčiau pažvelgti į dvylika renovuotų daugiabučių ir iš jų išrinkti labiausiai vertą „Metų renovacijos projekto“ vardo. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuojamų rinkimų tikslas – ne tik pagarsinti įkvepiančius pavyzdžius, bet ir paskatinti pokyčius kituose šalies miestuose bei bendruomenėse.

Seimui antradienį pristatant mokesčių reformos planą, finansų ministras Rimantas Šadžius sako besitikintis, kad parlamentas „nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms“. „Tikiuosi, parlamentas, svarstydamas mūsų finansinę situacija, bus išmintingas ir nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms, kurioms šiandien, labai atsakingai galiu pareikšti, neturime finansinių galimybių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Sporto centro su baseinu Joniškyje privataus partnerio, kuris pastatytų ir valdytų objektą, atrankos konkursas nukeliavo į teismą, tad beveik 11 mln. eurų vertės projekto sutartis dar kurį laiką nebus pasirašyta, rašo portalas „Verslo žinios“. Atrankoje dalyvavo dvi įmonės – nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupei „Eika Group“ priklausanti „Partnerystės projektai penki“ ir „Isegas“, kurią valdo Renatas Načajus ir Vitalijus Vasiliauskas.

Latvijos vyriausybė veda išankstines diskusijas su Vokietijos gynybos milžinu „Rheinmetall“ dėl karinės įrangos gamybos šalyje, pirmadienį pranešė agentūra „Bloomberg News“, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis. Šie pokalbiai yra dalis platesnių regioninių Baltijos šalių pastangų stiprinti gynybą reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį Seimui planuoja teikti mokesčių pertvarkos paketą. Praėjusią savaitę siūlymus dėl mokesčių pakeitimų jau patvirtino Vyriausybė. Mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc.

Daliai gyventojų yra ypač sunku rasti darbą. Vieniems darbdaviams netinka amžius, kitiems – patirties ar kvalifikacijos trūkumas. Vis tik yra būdas paskatinti darbdavius jus į darbą priimti, net jei neatitinkate jų lūkesčių. Tačiau tokiu atveju teks laikytis tam tikrų sąlygų. Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus.

Atšilus orams žmonės traukia dviračius, paspirtukus, riedžius arba juos nuomojasi ir jais važinėja. Vieni tą daro dėl smagumo, kiti – dėl sporto. O kai kurie šias transporto priemones naudoja kaip patogesnę ir pigesnę alternatyvą vietoje automobilių, taksi ar autobusų. Vis tik ne visi žino, už ką galima užsitraukti baudas. Klausimą, kas gresia važiuojant dviračiu ar paspirtuku neblaiviam, iškėlė vilnietis Gytis.

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ nuo šeštadienio pradėjo laikinai – keliems mėnesiams – stabdyti pagrindinio produkto – amoniako gamybą.  „Vyksta stabdymas“, – BNS pirmadienį nurodė „Achemos grupės“ atstovė Jolita Macelytė.    Ji neatsakė, kada planuojama baigti stabdymo procesą bei visiškai sustabdyti gamybą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas dėl jų projekto finansavimo. Visam finansavimui ministerija planuoja skirti 110 tūkst. „KAM kviečia nevyriausybines organizacijas savo veikla prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo ir teikti paraiškas savo veiklos programų daliniam finansavimui gauti“, – teigiama ministerijos atsiųstame pranešime. KAM teigimu, šių metų antrajam pusmečiui nustatytos trys prioritetinės projektų temos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) investavo 40 mln. eurų į Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų valdytojos „Akropolis Group“ šį mėnesį išleistą 350 mln. eurų 5 metų trukmės obligacijų emisiją, pirmadienį pranešė bankas „ERPB investicijos į žaliąsias obligacijas parodo tvirtą banko pasiryžimą prisidėti prie Baltijos šalių regiono kapitalo rinkų plėtros“, – pranešime teigė ERPB. „Akropolis Group“ gegužės pradžioje išplatino 350 mln.

Seimui antradienį planuojant pirmą kartą balsuoti dėl Vyriausybės mokesčių paketo, finansų ministras Rimantas Šadžius nesiima prognozuoti, kurie pakeitimai posėdžių salėje sulauks didžiausio pasipriešinimo, tačiau pažymi, kad juos priimti būtina dar pavasario sesijoje, kad mokestiniai pokyčiai spėtų įsigalioti nuo ateinančių metų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė, kokius mokesčius keis ir didins. Tarp jų – ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vis tik kai kurie pakeitimai kelia klausimų ir sulaukia kritikos. Pavyzdžiui, siūloma, kad visos skirtingų rūšių pajamos (darbo, individualios veiklos, turto pardavimo) būtų sumuojamos ir joms būtų taikomas toks pats GPM tarifas. Taigi, kai kuriais atvejais jeigu gyventojas parduotų nekilnojamąjį turtą (NT), uždirbdamas, pvz., 100 tūkst.

Verslui įspėjant apie galimą ekonomikos nuosmukį pritarus valdančiųjų inicijuojamiems mokestiniams pokyčiams ir prašant stabdyti reformą, finansų ministras sako, kad verslo atstovai taip kalba, nes nebeturi kitų argumentų.  Rimantas Šadžius teigė nematantis nė vienos priežasties, kodėl pakeitimus reikėtų atidėti dar vieniems metams. „Dialogas su verslu vyksta.

Į mišką ir žemę Vidurio ir Rytų Europos šalyse investuojantis investicijų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ subfondas ieško investuotojų, kurie galėtų investuoti bent po 125 tūkst. eurų. „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II – Capital Fund“ vienetus Baltijos šalyse pirmadienį pradėjo platinti finansų maklerio įmonė „INVL Financial Advisors“, Lietuvoje veikianti kaip INVL Šeimos biuras, pranešė bendrovė.

Ispanijos kairiųjų vyriausybė pirmadienį pranešė nurodžiusi būsto nuomos turistams platformai „Airbnb“ pašalinti daugiau kaip 65 tūkst. neteisėtais laikomų skelbimų.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama buvusi elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taikiai baigė ginčą dėl leidimo sumokėti advokatų kontorai „Motieka ir Audzevičius“ už jos suteiktas paslaugas.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusį mėnesį siekė 7,9 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis už patikslintą kovo mėnesio įvertį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų nedarbo lygis nukrito nuo 7,5 proc. iki 7,2 proc., vyrų – nuo 8,9 proc. iki 8,6 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 75,2 tūkst. bedarbių – 3,0 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 7,8 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Šią savaitę Seimui pradėsiant svarstyti Vyriausybės patvirtinus mokesčių pakeitimus, verslo asociacijos pirmadienį darkart susirinko išsakyti savo poziciją. Pasak verslo atstovų, į jų nuomonę, rengiant mokesčių pakeitimų siūlymus, atsižvelgta nebuvo, o juos įteisinus – Lietuvos ekonomika kentės. „Mokesčių pertvarka, mūsų manymu, bus labai žalinga ekonomikai. Jokia valstybė negali būti stipri, jei ji nėra ekonomiškai stipri.

Seimui balandį pritarus, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad į visuomeninį tiekimą tokie gyventojai grįžti galės nuo birželio pradžios. Kaip pranešė rinkos reguliuotojas, tai galės padaryti vartotojai, jau pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ar šiuo metu esantys garantiniame tiekime.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai sulaukė daug verslo organizacijų kritikos. Pasak jų atstovų, padidinus mokesčius, nukentės Lietuvos ekonomika, jos konkurencingumas. Pirmadienį verslo organizacijos Vilniuje surengė forumą „Apginkime ekonomiką“. Jo organizatoriai primena, kad 200 verslo asociacijų pakvietė politikus kalbėtis apie mokesčių reformą. Vis dėlto, į mokesčius mokančio verslo argumentus, kad skubotas ir neracionalus mokesčių didinimas stabdys ekonomiką, esą numota ranka.

Latvija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 12,539 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 21,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Vien tik vynų gamyba išaugo 33,5 procento. Iki 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 1,1 proc., stipresnių – ūgtelėjo 2,2 karto. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba sumenko 0,8 proc.

Draudimo rinka Lietuvoje, lyginant su 2023-aisiais, pernai augo beveik dešimtadaliu, draudimo įmonės uždirbo beveik trečdaliu daugiau pelno nei užpernai, skelbia Lietuvos bankas (LB). Lietuvoje licencijuotos draudimo įmonės 2024 m., neaudituotais duomenimis, kartu uždirbo 99,6 mln. eurų ikimokestinio pelno – 31 proc. daugiau nei 2023 m.  Gyvybės draudimo įmonių ikimokestinis pelnas padidėjo 35 proc. – iki 31,8 mln. eurų, ne gyvybės draudimo įmonių jis išaugo 29 proc. – iki 67,8 mln. eurų.

Per savaitę vidutinė elektros kaina šalyje sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau kiti energijos ištekliai – gamtinės dujos, biokuras ir nafta – brango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, Lietuvoje elektros kainos per savaitę sumažėjo 31 proc., nuo 91,1 iki 62,8 euro už megavatvalandę.  Bendra elektros gamyba praėjusią savaitę šalyje siekė 200,8 GWh, arba 7,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Tarp 100 sparčiausiai augančių Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos startuolių atsidūrė devynios Lietuvoje veikiančios įmonės, rodo praėjusią savaitę paskelbtas Europos startuolių bendruomenei skirto portalo „Sifted“, kurį lemia leidinys „Financial Times“, sąrašas.   Jo 14-oje vietoje yra švietimo startuotis „Turing College“, kuriantis dirbtiniu intelektu (DI) paremtas duomenų mokslo ir analitikos programas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 31 proc. „Litgrid“ teigimu, tam įtakos turėjo sumažėjęs vartojimas ir išaugęs eksportas iš Šiaurės šalių.  „Litgrid“ duomenimis, gegužės 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo nuo 91 iki 63 eurų už megavatvalandę. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo 64 Eur/MWh.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai sulaukia daug kritikos iš įvairių verslo organizacijų. Jų atstovai įspėja, kad, pakėlus mokesčius Lietuvoje, dalis verslų ir jų savininkų ją iškeis į kitas šalis – persikels ten, kur mokesčiai mažesni. Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gintautas Paluckas skeptiškai vertino tokius verslininkų grasinimus.

Šių metų pavasarį šalies geologai Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatė septynis naujus karstinius reiškinius. Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas tvirtina, kad nors šis skaičius mažesnis nei pernai rudenį, kuomet buvo užfiksuota 16 naujų reiškinių, rezultatai išlieka reikšmingi. Tarnybos duomenimis, didžiausias pavojus šį sezoną užfiksuotas Biržų rajone esančioje Juostaviečių gyvenvietės vandenvietėje.

Grupė socialdemokratų siūlo įteisinti savivaldybių ekologines investicines vietoves (SEIV), kuriose gyventojai burtųsi į bendruomenes, jiems būtų taikomos mokesčių bei kitos lengvatos, o investicijas į infrastruktūrą kompensuotų valstybė. Tokios vietovės turėtų būti nutolusios iki 10 km atstumu nuo ugdymo ir gydymo įstaigų.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusiais metais, naujų automobilių registracijų skaičius išaugo daugiau nei 35 proc., rodo transporto rinkos statistika.  Skelbiama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyta 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc.

Kinų technologijų milžinė „Xiaomi“ planuoja į aukšto lygio išmaniųjų telefonų mikroschemų kūrimą investuoti 50 mlrd. juanių (6,9 mlrd. JAV dolerių), pirmadienį pranešė įmonės steigėjas. „Xiaomi“, kurios prekių asortimente rasime ir išmaniųjų telefonų, ir dulkių siurblių, ir elektromobilių, yra viena iš garsiausių Kinijos vartojimo elektronikos prekių gamintojų.

Jungtinės Valstijos penktadienį neteko paskutinio trigubo A kredito reitingo, tokį sprendimą priėmus ir paskutinei iš trijų pagrindinių tarptautinių agentūrų – „Moody's“, kuri kaip pagrindines to priežastis nurodė augančias valstybės skolos aptarnavimo išlaidas ir biudžeto deficitą.

Per keturis šių metų mėnesius bankrotą paskelbė 41 maitinimo ir apgyvendinimo įstaiga, tuo metu per visus 2024 metus tokių buvo 68, rodo skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ duomenys.  Bendrovės vadovo Sauliaus Žilinsko teigimu, tam įtakos turėjo kovido pandemija, pasikeitusi mokesčių aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai.

Vilniaus rajono teritorijoje kitais metais planuojama  pradėti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės statybą, pranešė savivaldybė. Beveik 5 567 kv. metrų ploto įstaiga turėtų iškilti  Riešės seniūnijoje, Kalino kaime. Pasak savivaldybės, naujai statoma ligoninė pakeis esamus, pasenusius pastatus ir ženkliai išplės teikiamų paslaugų spektrą bei prieinamumą pacientams.

„Swedbank“ bankai Lietuvoje ir Latvijoje suteikė bendrą 77,5 mln. eurų paskolą tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomiems saulės elektrinių parkams Latvijoje.  Už šias lėšas planuojama užbaigti šiuo metu vystomus Stelpės ir Varmės saulės elektrinių parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 239 megavatų (MW).  „Stelpės ir Varmės saulės parkai taps svarbiu žingsniu įgyvendinant mūsų žaliosios generacijos pajėgumų plėtros strategiją.

Buvusios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos griovimui būtinus laikinus statinius stačiusi bendrovė „Ekobana“ užsakovei – Ignalinos atominei elektrinei (IAE) turi sumokėti 17,1 tūkst. eurų bei 5 proc. metų palūkanas už pavėluotai atliktus darbus.  Vilniaus apygardos teismas gegužės 13 dieną iš dalies tenkino Ignalinos AE skundą, kuriuo ji prašė iš rangovės priteisti daugiau nei 11 kartų didesnę sumą – 192,4 tūkst. eurų.

Premjerui Gintautui Paluckui praėjusią savaitę paskelbus, kad ministerijų miestelio Vilniuje pirmojo etapo projektą bus siūloma parduoti privačiam statytojui, nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai sako, jog jis būtų patrauklus vystytojams, o teritorijoje vietoj planuotų pastatų galėtų iškilti tiek gyvenamasis, tiek biurų kvartalas.  Be to, jie neatmeta galimybės, jog susitarus su ministerijomis dėl nuomos, privatus statytojas galėtų įgyvendinti ir tokį projektą, koks buvo numatytas.

Lietuvoje bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, kurie sukėlė itin daug diskusijų. Vyriausybė tikina, kad nauja tvarka leis apmokestinimą padaryti teisingesnį ir labiau atitinkantį realią turto vertę, tačiau gyventojai baiminasi papildomos finansinės naštos.  Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc.

Jau po kelių savaičių „Meta“ pradės naudoti viešai prieinamus vartotojų iš Europos duomenis savo dirbtinio intelekto (DI) mokymuisi. Paprastai kalbant, viską, ką parašysite ar pakomentuosite, sistema „suvalgys“ ir savo nuožiūra informaciją naudos toliau. Tačiau daugelis nežino, kad tokiais atvejais gali atsisakyti pokyčių bei neleisti bendrovei naudotis net ir viešai prieinamais duomenimis.

Finansų ministerija siūlo palengvinti fizinio asmens bankroto procesą, kad jis ir su mažesne skola galėtų inicijuoti savo nemokumą. Kreipiantis dėl bankroto siūloma atsisakyti minimalios skolų ribos, dabar siekiančios maždaug 26 tūkst. eurų. Ministerija mano, kad užtektų nevykdyti bet kokio dydžio įsipareigojimo.  Galiojanti tvarka numato, kad nemokiu gyventojas skelbiamas, kai jo pradelstų skolų suma viršija 25 minimalias mėnesio algas (dabar – 1038 eurų iki mokesčių) – beveik 26 tūkst.