„Aš manau, kad pirmas dalykas turėtų būti poreikių aiškumas: kiek asmenų name gyvens, kokios kvadratūros reikia, ar norima vienaaukščio namo, o gal tikrai būtini du aukštai, kokių pagalbinių patalpų reikėtų... Kai į šiuos klausimus atsakymus turime, tada situacija bus aiškesnė“, – apie pačius pirmuosius žingsnius kalba NT brokeris Arūnas Adamonis.
Jam pritaria architektas Vladislav Gžybovski, „Capital architektai“ vadovas. „Kai išsidėliojame patalpas, kurių mums name reikia ir norisi, numatome erdves sklype, sprendžiame, kokį namą statysime. Mūrinį, karkasinį, betoninį ar kažkokį kitokį. Variantų tikrai yra įvairių. Lietuvoje kol kas dominuoja mūriniai namai. Populiariausia dabartinio laikmečio statybinė medžiaga – silikatiniai blokai. Aišku, ir kitokie blokai ar blokeliai: keraminiai, dujų silikato, akyto betono... Kita kategorija – karkasiniai namai. Tiesa, juos lygi klaidinga nuomonė, kad tokie namai gal yra nelabai kokybiški, skleidžia tam tikrus garsus. Bet taip būdavo anksčiau. Dabar šioje statybų srityje viskas yr kardinaliai pasikeitę. Panašūs į karkasinius yra SIP namai: tik karkasiniuose viduje kaip šiltinimo medžiaga naudojama akmens vata, o SIP plokštėse naudojamas putų polistirenas, kurį iš abiejų pusių dengia OSB plokštės. Sparčiai populiarėja ir monolitiniai namai, kurie irgi statomi greitai“, – pasakoja architektas.
Be abejo, laikas statybose yra ypatingai svarbus. Todėl, architekto nuomone, artimiausioje ateityje daugiau užsakovų rinksis fabrikuose dalinai pagamintus namus. Specialiai pagamintos sienos, kurias atvežus į vietą tereikia sumontuoti: toks kelias sutrumpina statybų trukmę, be to, taip galima išvengti ir darbuotojų stygiaus, nes kokybiškai dirbančių mūrininkų irgi nedaugėja, be to, darbo jėga brangsta...
„Skydinis karkasinis namas suteikia galimybę gyventi jame maždaug po pusmečio nuo darbų pradžios. Jeigu kalbame apie mūrinį namą, įkurtuvės turbūt vyktų po gerų metų ar net pusantrų“, – sako V. Gžybovski.
„Kažkada lietuviams būtinai reikėdavo rąstinio namo, ypač jei sklypas būdavo prie ežero ar gamtos apsuptyje. Bet rąstinis namas nebeatitiktų dabartinių energinio efektyvumo klasių reikalavimų, todėl tokie namai nebetenka savo patrauklumo. O brangstanti darbo jėga ir vis aktualesni trumpesni gamybos terminai tikrai po truputėlį pakeis požiūrį. Tačiau manau, kad lietuviai liks prie kietos medžiagos, todėl plytos mūsų tautiečiams yra geriausiai suprantama statybinė medžiaga. Juk yra ir šiaudinių namų, bet jie tikrai nėra pigūs, o kiti rūpesčiai kartais nusveria malonų ir ekologišką vidaus mikroklimatą, jaučiamą šiaudiniuose namuose“, – rinkos aktualijas įžvelgia A. Adamonis.
Beje, Skandinavijos šalyse karkasiniai namai yra dominuojanti statybos technologija. Vietos žmonės ir statybų rinkos ekspertai yra įvertinę prieš 50 ar daugiau metų pastatytus karkasinius namus: jie iki šiol yra nepriekaištingos kokybės. Aišku, galima pasižiūrėti, ką mini statybų techniniai reglamentai: mūrinis namas turėtų stovėti ne mažiau 100 metų, o karkasiniam tie patys reglamentai numato ne trumpesnį nei 80 metų gyvavimo ciklą. Tad kalbėti, kad karkasiniai namai bus tinkami tik vienai žmonių kartai, o jau vaikai ir anūkai neišvengiamai turės ieškotis kito būsto – nėra teisingi. Šiuolaikiniai karkasiniai namai tikrai yra ir tvirti, ir šilti, ir tvarūs, ir ilgaamžiai. Bet, pavyzdžiui, Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, jie neužsikariavo savo pozicijų – ten, kaip ir pas mus, dominuoja mūriniai sprendiniai.
Beje, verta įsiklausyti į pašnekovų mintis, jog laikmetis taip pat padarė savų rinkos korekcijų: vaikai (o juo labiau – anūkai) gali tiesiog nebenorėti gyventi ten, kur namus statė jų tėvai ar seneliai. Todėl ir planas statyti namą sau ir kelioms palikuonių kartoms – gal ne visada yra labai logiškas.
Plačiau diskusiją apie individualių gyvenamųjų statymo būdus išgirsite laidos „Statybų gidas“ tinklalaidėje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
