Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Seimas pirmiausia priėmė Valstybės gynybos fondo projektą, kuriuo numatyta, kad į fondą bus pervestos pajamos iš draudimo mokesčio, arba vadinamojo saugumo įnašo.
Visgi šiame mokesčių pakete įtrauktas 10 proc. mokestis visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą ir gyventojų įmokas už privalomą transporto priemonių draudimą, „valstiečių“ frakcijos prašymu nukeltas pateikti į kitą posėdį.
Mokestiniame pakete taip pat įtrauktas siūlymas įvesti akcizą arba vadinamąjį „cukraus mokestį“ saldiesiems gėrimams. Jis būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, turintiems daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo, taip pat tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.
Taip pat buvo įtrauktas siūlymas atsisakyti dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
Abiejų šių siūlymą rytiniame posėdyje finansų ministras iki pirmojo balsavimo lango pristatyti nespėjo.
Didesnis įmonių pelno ir gyventojų pajamų apmokestinimas
Po pateikimo pritarta pelno mokesčio kėlimui 1 proc. punktu – stambioms įmonės jis siektų 17 proc., lengvatinis tarifas – 7 proc.
Už buvo 70 parlamentarų, prieš buvo 26, susilaikė 28 Seimo nariai, toliau šį siūlymą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai.
Taip pat pirmu balsavimu pritarta siūlymui svarstyti gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius.
Bendrai metinių pajamų sumai siūloma taikyti tris progresinius tarifus – 20, 25 ir 32 proc., priklausomai pajamų dydžio.
20 proc. būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.
Kitoms pajamoms – dividendams, ligos, motinystės, tėvystės pašalpoms, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokoms, už 10 metų išlaikytų akcijų pardavimą, taip pat gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokoms – nepriklausomai nuo visų jų dydžio būtų taikomas 15 proc. tarifas, jeigu šios pajamos per metus siekia iki 12 vidutinių metinių darbo užmokesčių (kitąmet – 27,6 tūkst. eurų).
Finansų ministras pabrėžė, kad didinant GPM progresyvumą ir daugiau apmokestinant dideles pajamas nepriklausomai nuo jų šaltinio, tuo pat metu būtų išlaikomos lengvatos mažesnėms pajamoms.
„Eina kalba apie darbo apmokestinimą, taip, bet iš esmės apie (…) didelių pajamų iš įvairių šaltinių gaunančių žmonių apmokestinimą. Šiai dienai, pasižiūrėjus mokesčių deklaracijas, iš tikrųjų aukščiausiame pajamų lygyje darbo užmokesčio dalis nėra pati didžiausia – ten yra turto vertės padidėjimo pajamos, individualios veiklos pajamos“, – atsakydamas į liberalo Eugenijaus Gentvilo klausimą, kodėl nesilaikoma socialdemokratiško principo nedidinti darbo apmokestinimo, Seime kalbėjo Rimantas Šadžius.
Tarp išlaikomų lengvatų ministras įvardijo ir palaipsniui mažėjantį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), 5 proc. mokestį mažoms pajamoms iš netauriųjų metalų pardavimo.
Taip pat siūloma nustatyti 350 eurų, šią sumą ministerijai nustačius užpernai darbdavių mokėtų draudimo įmokų medianą, lengvatą papildomam sveikatos draudimui.
Finansų ministras anksčiau sakė, kad mokestinius pokyčius Seimas turėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad jie spėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
