Verslas

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,7 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir birželį buvo 6,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus ir tiek pat mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Vienas išmokas „Sodra“ moka už einamąjį mėnesį, o kitas – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė rugpjūčio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Aplinkos ministerija (AM) baigė rengti vieną sudėtingiausių pastarųjų metų projektų mūsų šalyje – Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo projektą. Pasak rengėjų, vienas sėkmės elementų buvo kartu su LR Vyriausybės kanceliarija įdiegta projektų valdymo sistema, leidusi geriau matyti ir koordinuoti veiklą. Numato šalies plėtrą „Tai buvo labai sudėtingas projektas, į kurį įtraukti ne tik specialistai, bet ir visuomenė, verslas, savivalda ir kitos suinteresuotos šalys.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtaria, kad fiktyviai prekiaujant naftos produktais valstybei buvo nesumokėta beveik 77 tūkst. eurų.   Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Mažeikiuose gyvenantis, teisėsaugai gerai žinomas ir ne kartą dėl didelės vertės PVM grobstymo teistas schemos organizatorius įtraukė dar du bendrininkus. Vienam jų priklausė dvi schemose dalyvavusios įmonės.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Lietuvos zoologijos zoologijos sodas nuo rugpjūčio 9 dienos keleriems metams uždaromas renovacijai. Zoologijos sodas praneša šią savaitę pasirašęs sutartį su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – bendrove „Statybos ritmas“. Pasirašius sutartį paaiškėjo tiksli data, kada zoologijos sodas užvers vartus lankytojams – rugpjūčio 8 diena bus paskutinė, kuomet bus galima apsilankyti šioje istorinėje Kauno vietoje.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje gegužę buvo 56,17 tūkst. rublių (645 eurai), o vidutinė išmokėta senatvės pensija birželį – 15,82 tūkst. rublių (182 eurai), rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Vidutinis atlyginimas atspindi jo dydį didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Įvertinus infliaciją, vidutinis atlyginimas šalyje per metus padidėjo 3,3 proc., tuo tarpu vidutinė pensija – sumažėjo 0,1 procento.

Vyriausybė nusprendė parengti teisės aktų projektus, kuriuos priėmus darbdaviai galės nušalinti nuo darbo nesiskiepijusius darbuotojus. Paprastai tokiems nušalintiems darbuotojams jų darbo užmokestis nėra mokamas. Tačiau kol kas nėra aišku, ar bus suteikta galimybė nušalinti visus dėl nemedicininių priežasčių nesiskiepijančius ir nuotoliniu būdu negalinčius dirbti darbuotojus, ar tik tuos, kurie dirba tam tikrose srityse ir tam tikrų profesijų darbą.

Europos Sąjungos migracijos politiką didžiąja dalimi sprendžia Marokas, Libija, Turkija ir dabar Baltarusija, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot ekonomisto, jam nesuprantamas fenomenas, kaip išvis galima toleruoti nelegalią migraciją. Plačiau apie tai ekonomistą kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Gamtos stichijoms vis dažniau nutraukiant elektros linijas, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)  pradeda naudoti modernią kraštovaizdžio stebėjimo technologiją. Ji padės įvertinti rizikingiausias vietas, kur ant laidų gali užvirsti medžiai.  „Elektros laidai nutrūksta ne dėl vėjo ir ne dėl sniego, jos nutrūksta dėl to, kad medžiai dažniausiai užkrenta.

„Cayenne“ – tai vienas populiariausių sportinių automobilių gamintojo „Porsche“ modelių, plačiai vertinamas dėl savo sportiškumo visureigių klasėje, darniai koreliuojančio su aukščiausios klasės prabanga ir komfortu. Nuo šiol populiariųjų modelių gama pasipildė ir galingiausiu, sportiškai agresyviu dizainu išsiskiriančiu ir net 640 AG turinčiu „Cayenne Turbo GT“, rašomap ranešime spaudai.

Europos Komisija (EK) leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uostui, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Lėšos bus skirtos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui. Pasak EK, investicijos pagerins susisiekimą su Palanga, palengvins regiono vystymąsi ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų oro uostų toje pat pasiekiamumo zonoje padėčiai.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, antrąjį 2021 m. ketvirtį, lyginant su pirmuoju, elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daroma žala sumažėjo beveik milijonu eurų – tai siejama su šiltuoju metu sezonu bei aktyvia finansų rinkos dalyvių ir institucijų prevencine komunikacija.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,12 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tuo metu 2020 metų sausio-birželio mėnesiais grupė buvo patyrusi 2,244 mln. eurų grynųjų nuostolių. Grupės konsoliduotos pardavimo pajamos šiemet siekė 29,114 mln. eurų – 24 proc. daugiau nei per 2020 metų pirmąjį pusmetį (23,476 mln. eurų), teigiama „Novaturo“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ per šių metų šešis mėnesius gavo 738,1 mln. eurų pajamų – 24,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien birželio mėnesį grupė gavo 122,6 mln. eurų pajamų – 27,2 proc. daugiau nei pernai birželį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Ignitis grupė“. Koreguota EBITDA sausio-birželio mėnesiais siekė 168,2 mln. eurų ir buvo 30,4 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai. Vien birželį EBITDA buvo 23,6 mln.

Prieš kurį laiką Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė planus, kaip bus išvežti ir sunaikinti seni nenaudojami automobiliai, palikti daugiabučių kiemuose. Ketvirtadienį tokie automobiliai pradėti naikinti fiziškai. Sostinės savivaldybė praneša, kad per 3 metus iš viso buvo nutempta 240 automobilių. Vien nuo šių metų pradžios Vilniuje buvo nutempta 60 nenaudojamų ir apleistų transporto priemonių.

Po metus trukusių bandymų, duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonė „Mantinga“ iki šiol naudotą 30 mikronų plėvelę pakeičia plonesne – 25 mikronų. Šis sprendimas leidžia ne tik sunaudoti 18 proc. mažiau plėvelės gaminiams, bet ir sumažinti sąnaudas. „Mantinga“ visais laikais siekė tobulinti procesus ir iki šiol sėkmingai diegia naujoves gamybos grandyje.

Valstybės biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 5,223 mlrd. eurų pajamų – 1,229 mlrd. eurų (30,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Pajamų iš mokesčių gauta 4,855 mlrd. eurų – 1,138 mlrd. eurų (30,6 proc.) daugiau, praneša Finansų ministerija.  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet buvo 1,378 mlrd. eurų (17,3 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.

Žvelgdami į išaugusį ekologiškų produktų poreikį rinkoje, Lietuvos ūkininkai plečia pasiūlą, kuria verslus ir džiaugiasi, jog sklandų jų vystymą skatina Europos Sąjungos teikiamos paramos iniciatyvos.

Lietuvos ekonomika, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, puikiai atlaikė koronaviruso pandemijos iššūkius –  pajamos į biudžetą renkamos 30 proc. geriau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai koronaviruso krizės dar nebuvo, prognozės taip pat viršija lūkesčius, o dėl augančių kainų, didėjančios infliacijos, nekilnojamojo turto burbulo krizė valstybėje neprognozuojama.

Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių senatvės pensijų gavėjų, kurie per gyvenimą nesukaupė būtinojo pensijų stažo. Kiekvienam iš jų visoms einamosioms mėnesio išlaidoms tenka vidutiniškai mažesnė suma, nei per vieną mėnesį kainuoja vien pamaitinti vieną neteisėtą migrantą. Rekomenduojamame meniu, pagal kurį maitinami atvykėliai, yra patiekalai, apie kuriuos dalis pensininkų gali tik pasvajoti – švieži gaminiai iš jautienos, vištienos, vaisiai ir kt.

Trečiadienį pasibaigusiame valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) organizuotame poilsio bazės prie Baltijos jūros, Giruliuose aukcione už objektą pasiūlyta 3,85 mln. eurų. „Vienuolika (aukciono – BNS) dalyvių buvo.

„Pfizer“ trečiadienį gerokai padidino savo pajamų 2021 metams prognozę, skaičiuodama, jog šiais metais pristatys 500 mln. daugiau vakcinos nuo COVID-19 dozių, palyginti su ankstesniais skaičiavimais. JAV vaistų gamintoja, sukūrus vakciną nuo COVID-19 kartu su vokiečių įmone „BioNTech“, apskaičiavo, jog šiai metais bendras pristatytų vakcinos dozių skaičius sieks 2,1 mlrd., kurios generuos 33,5 mlrd. JAV dolerių. Gegužę bendrovė prognozavo 26 mlrd. JAV dolerių siekiančius pardavimus.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių ūkiuose kaimyninėse valstybėse daugėja ir ragina šalies ūkininkus ypač atsakingai ir toliau laikytis biologinio saugumo, rašoma pranešime spaudai. Nauji šios virusinės ligos atvejai fiksuojami kiekvieną savaitę įvairaus dydžio Lenkijos kiaulininkystės ūkiuose.  Lenkijoje šiais metais užregistruoti jau 35 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas apskundė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą neiškelti jam asmeninio bankroto bylos. Kauno apygardos teismas verslininko skundą gavo liepos 26 dieną, pirmas teismo posėdis numatomas rugsėjo 21 dieną, BNS informavo teismo atstovė Milda Bučnytė. Pasak jos, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Marijampolės apylinkės teismas birželio 25 dieną atsisakė iškelti V. Kučinskui bankroto bylą.

Finansų ministerija siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tai numatyta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimuose, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka, teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug dešimtadaliu, prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą. Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ taršos žada kalbėtis su jos produkcija perkančia Švedijos „Ikea“, o rudenį planuoja kviesti Europos Komisijos (EK) ekspertus, kurie įvertintų įmonės būklę, rašo naujienų portalas 15min.lt. „Kalbėsiu su „Ikea“, kad tikrintų visą tiekimo grandinę. „Ikea“ perka baldus iš Lietuvos baldininkų, o balduose daug „Grigeo“ produkcijos. (...) „Ikea“ turėtų užduoti standartą, kad subtiekėjų grandinė būtų tikrinama.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvinti trečiųjų šalių, pirmiausia Baltarusijos, įmonių darbuotojų persikėlimą į Lietuvą.  Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą, kad asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi šalyje, galėtų įsivežti savo nuosavybę nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių.

Lietuva neturėtų skubėti naikinti mokesčių lengvatos žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Tai padarius, lietuvių gaminama produkcija taptų nekonkurencinga. Tokios pozicijos laikosi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (51 m.), nepritariantis dabartinei Aplinkos ministerijos, kuriai pats vadovavo ankstesnėje Vyriausybėje, pozicijai, jau nuo kitų metų gerokai branginti žemdirbių naudojamus degalus.

Artimiausiais metais Lietuvoje turėtų būti įvestas automobilių taršos mokestis, kurį transporto priemonių savininkai mokėtų kasmet. Mokesčio sumanytojai tvirtina, kad taip į biudžetą bus surenkami šimtai milijonų, lėšos bus investuojamos į viešąjį transportą ir gyventojai taip bus skatinami atsisakyti aplinką teršiančių automobilių.

Brangiausių pasaulyje bulvyčių porcijos Gineso rekordą iškovojo vieno prabangaus restorano Niujorke patiekalas, žibantis auksu.  Brangiausių pasaulyje skrudintų bulvyčių porcijai reikės, žinoma, bulvių. Taip pat ir Dom Perignon šampano, kainuojančio beveik 200 eurų. Ir triufelių. „Triufeliai, triufeliai ir dar kartą triufeliai. Trumpai tariant, čia ir triufelių aliejus, ir švieži Juodieji vasaros triufeliai. O sūrio padažas taip pat su triufeliais.

Šiais metais pasaulio ekonomika ūgtelės 6 proc., tačiau skirtumai tarp šalių didėja, nes pažangios ekonomikos įgauna pagreitį, tuo tarpu besivystančios šalys atsilieka, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Nors pasaulinio augimo prognozė nepakito, palyginti su balandį skelbta prognoze, fondas skaičiuoja, jog JAV ekonomika išaugs 7 proc. dėl didžiulių vyriausybės išlaidų ir išplėtotų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų.

Teismas įpareigojo elektros perdavimo bendrovę „Litgrid“ laikinai sustabdyti Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos rangovo konkursą ir nepasirašyti sutarties su jo laimėtoju. Vilniaus apygardos teismas liepos 26 dieną Energetikos tinklų instituto prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, BNS pranešė teismo atstovė.

Jungtinėje Karalystėje (JK) būsto kainos praėjusį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas, nes pandemijos metu britai buvo linkę rinktis erdvesnius būstus, parodė antradienį paskelbti duomenys. Be to, paklausą skatino ir laikinas mokesčių sumažinimas. Birželį vidutinė vieno būsto pardavimo kaina išaugo 5,4 proc. iki rekordinio 230,7 tūkst. svarų (270 tūkst.

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ įtariamųjų padaugėjo iki penkiolikos, iš kurių vienas – „Grigeo Klaipėda“, teigia prokurorė. „Dabar iš viso yra penkiolika įtariamųjų, iš jų yra vienas juridinis asmuo. Visi įtariamieji susiję su įmone – yra buvę arba esami darbuotojai“, – BNS sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Elektros energijos deficitas Baltijos valstybėse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,48  teravatvalandės (TWh) ir sudarė 43 proc. vartojimo, rodo Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ duomenys. Deficitas buvo padengtas importu iš kaimyninių valstybių. Palyginti su tuo pačiu pradėjusių metų laikotarpiu, gamyba padidėjo beveik dešimtadaliu iki 8,31 TWh, vartojimas – 5 proc. iki 14,79 TWh. Elektros gamyba Šiaurės Europos valstybėse augo 4 proc. iki 216,64 TWh, vartojimas – 7 proc.

Pirmą šių metų pusmetį finansinių sukčių padaryta žala viršija 2 mln. eurų, rodo SEB banko statistika. Tai beveik prilygsta sumai, kuri iš gyventojų ir įmonių buvo išviliota pernai per visus metus, t. y. 2,16 mln. eurų. Pastaruoju metu itin suaktyvėjo rusakalbiai sukčiai, klientus informuojantys apie neva atliekamus mokėjimus jų interneto banke ar siūlantys investuoti.

Kylant naujai pandemijos bangai ir svarstant naujus ribojimus galimybių pasas gali būti naudojamas vis plačiau, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė. Pasak Aušrinės Armonaitės, sprendimus priims Vyriausybė, tačiau daug kas priklauso ir nuo skiepijimo masto.  „Galimybių pasas iš esmės yra „išjungtas“ iš absoliučios daugumos veiklų, jis yra paliktas tik renginiams.

Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuoklę, kuri padės išsklaidyti su šiuo mokestiniu instrumentu susijusias abejones ir neaiškumus. Naudojantis ja bus galima sužinoti, koks automobilio registracijos mokestis bus taikomas pirmą kartą registruojant automobilį, bei koks bus metinis jo naudotojo mokestis. „Tikiuosi, kad šia skaičiuokle pavyks išsklaidyti mitus, kad nuo šiol gatvėse galės riedėti tik naujausi automobiliai.

Šią vasarą kuro kainos Lietuvoje ne tik pasiekė, bet jau ir viršijo priešpandeminį lygį. Vis dėlto specialistai skuba raminti, kad labai ženkliai kuras brangti toliau nebeturėtų, o iki vasaros pabaigos, jei pandeminė situacija pasaulyje per daug nesikeis, tikėtina, kad kainos nusistovės. Tiesa, dar praėjusių metų pavasarį kuro kainos visame pasaulyje buvo pasiekusios bene istorines žemumas.

Karščiams nesitraukiant, pasipylė gaisrai. Vien per tris pastarąsias dienas – pusantro šimto pranešimų apie laukus, pasėlius, kombainus ir namus niokojančią ugnį. Žmonės jau skundžiasi sausra ir senkančiais šuliniais. Karščiu alsuojanti liepa ūkininkus jau gena į laukus kulti subrendusio derliaus. Tačiau, įsibėgėjus javapjūtei, neapsieta be nelaimių. Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, ugniagesiams teko skubėti gesinti pleškančio javų lauko.

„Gerk tyrą Vilniaus vandenį“ – su tokiu šūkiu pradedama socialinė iniciatyva, skatinanti viešbučius ir maitinimo įstaigas gyventojus ir miesto svečius vaišinti nemokamu vandeniu iš čiaupo. Kompanijos tikslas yra mažinti aplinkos taršą plastiku, padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir priminti gyventojams, kad išskirtinė Vilniaus vandens kokybė nenusileidžia vandeniui buteliukuose, kuris 300 kartų brangesnis už vandenį iš čiaupo.

Pastaraisiais dešimtmečiais olimpinės žaidynės tapo ne tik istorinių pasiekimų vieta sporte, bet ir dideliu komercijos katilu. Olimpiniai suvenyrai ir kiti daiktai su žaidynių simbolika – svarbiausio vasaros sporto renginio dalis.