Verslas

Ne visus merus tenkina siūlymas apriboti projektų savivaldybėse finansavimą. Alytaus meras Nerijus Cesiulis piktinasi, kad siūlymas finansuoti tik tuos projektus, kurie atsiperka, pasmerks projektus, kurių atsiperkamumo neįmanoma pamatuoti. „Šiuo metu Seime yra inicijuojama Mykolo Majausko pataisa dėl projektų, kurie bus finansuoti ateityje. Ateityje bus finansuoti projektai tie, kurie bus finansiškai atsiperkantys.

Taivano gyventojai smarkiai padidino išlaidas Lietuvos internetinėse parduotuvėse, pastaraisiais mėnesiais sustiprėjus ryšiams tarp Vilniaus ir Taibėjaus, kurį Kinija laiko savo valstybės dalimi. Taivano institucijų duomenys rodo, kad septynių didžiųjų salos miestų gyventojai nuo vasario iki birželio pabaigos Lietuvos parduotuvėse atliko apie 112 tūkst. atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis, jų bendra vertė viršija 2,5 mlrd. Taivano naujųjų dolerių (apie 760 mln.

Didžiausia tikimybė nutikti eismo įvykiui yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur itin intensyvus automobilių srautas ir didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet eismo įvykiai kur kas dažniau nei didmiesčiuose fiksuoti šalies kurortuose bei turistų pamėgtuose regionuose, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje – 7 kartus, Birštono – 6 kartus dažniau nei pernai, rodo draudikų atlikta avaringumo analizė, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Inovacijų rinkos dalyviams ir viešajam sektoriui atėjo naujų galimybių metas – net 47 Lietuvos viešojo sektoriaus institucijos skelbia inovatyvius GovTech prototipų pirkimus ir laukia inovacijų kūrėjų idėjų. Iki šiol startuoliams ir smulkiam verslui sunkiai prieinamas viešasis sektorius, testuoja naujus būdus inovacijų paieškai, kurie būtų atviresni, įtraukesni bei leistų rasti idėjas ir sprendimus, kurie nėra įprasti viešajam sektoriui.

Rugsėjo 6 d. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidiumo posėdyje ketverių metų kadencijai išrinkti viceprezidentai ir pristatytos strateginės veiklos kryptys. Birželio mėnesį naujuoju KKPDA prezidentu tapusio Mariaus Horbačausko siūlymu prezidiumas patvirtino 3 viceprezidentus.

Trys naujai kuriamos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės siūlo tobulinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą – jei siūlymas  būtų priimtas, labiau būtų apmokestintas visas NT, įskaitant ir nebaigtus statyti pastatus. Parlamentarės Laima Nagienė, Rima Baškienė ir Laima Mogenienė parengė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas ir siūlo, kad tokiam NT nebūtų taikomos šiuo metu įstatyme numatytos lengvatos.

Lietuvoje prasidėjus bulviakasiui, laukuose ir akmuo kruta, o netolimoje ateityje arimuose darbuosis robotai: „Telia“ Švedijoje atliko pirmuosius bandymus su robotu-ūkininku „Ekobot“, kuris, jungdamasis prie 5G tinklo, gali pats vienas, veikdamas autonomiškai, išravėti daržą. Toks sprendimas leistų ūkininkams automatizuoti kenkėjų šalinimą ir sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patobulino individualią veiklą vykdantiems gyventojams skirtą supaprastintos buhalterinės apskaitos programą – virtualų buhalterį i.APS. Nemokama VMI e.paslauga besinaudojantys smulkieji verslininkai programoje jau gali naudoti ir užsakymo formą, tai yra sukurti, redaguoti, atspausdinti išankstinę sąskaitą faktūrą, rašoma pranešime spaudai. „Naujovė atsirado gyventojams mokesčių administratoriui išsakius savo poreikius ir pasiūlymus dėl programos.

Liberalizuojant elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinką, nepriklausomiems tiekėjams perduoti beveik 700 tūkst. gyventojų kontaktai ir elektros suvartojimo duomenys. Tiek vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus,  patenka į antrąjį liberalizavimo etapą.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos smulkiosios ir mažosios transporto įmonės susiduria su didžiuliais ekonominiais sunkumais, lemiančiais jų tolimesnę veiklą. Vilkikų vairuotojų trūkumas, mokamos kvotos norint jais įdarbinti užsienio šalių piliečius, vėluojantys klientų mokėjimai už suteiktas paslaugas, negalėjimas gauti paskolų vilkikams įsigyti, augantys draudimo kaštai – tai tik dalis problemų, kurias kasdien yra priversti spręsti mažieji šios rinkos dalyviai.

Antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis Vilniuje per 8 šių metų mėnesius padidėjo 16,4 proc. (241 eurų/ kv. m) iki 1709 eurų/ kv. m. Kaune vidutinis butų kainų kilimas siekė 22,4 proc. (217 eurų/ kv. m) iki 1185 eurų/ kv. m. Kiek lėtesnis, butų kainų kilimas fiksuotas Klaipėdoje – 14,8 proc. (151 eurų/ kv. m) iki 1166 eurų/ kv. m., rodo „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenys. Per rugpjūčio mėn. Vilniuje vidutinė butų kaina padidėjo 1,9 proc. (32 eurų/ kv. m), Kaune – 3,1 proc.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc., vien verslo įmonėse – taip pat 6,3 procento. Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį palyginti su sausio-kovo mėnesiais – darbo sąnaudos nepakito, tačiau tik verslo įmonėse ūgtelėjo 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį ir trečiadienį dalyvaus vienoje didžiausių pasaulyje automobilių ir mobilumo parodų „IAA Mobility“. Ministrė susitiks su Vokietijos automobilių pramonės įmonių vadovais ir pakvies juos aktyviau investuoti Lietuvoje. Šioje parodoje Lietuvos verslo įmonės pirmą kartą prisistatys nacionaliniame parodos paviljone, kurį organizuoja verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Antradienį Vilniuje Lietuvos ir Čekijos ministrai pasirašys memorandumą dėl daugiau kaip pusės milijono eurų paramos kovojant su neteisėta migracija. Dokumentą pasirašys Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas. Čekija yra pirmoji šalis, Lietuvai pasiūliusi finansinę pagalbą kovoti su neteisėta migracija. Ji suteiks 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų) paramą.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Rusijoje per aštuonis šių metų mėnesius nupirkta 1,067 mln. naujų asmeninio naudojimo ir komercinės paskirties lengvųjų automobilių – 21,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Europos verslo asociacijos Automobilių gamintojų komitetas. 23,6 proc. rinkos atsiriekė „Avtovaz“, 13,4 proc. – „Kia“, 11,1 proc. – „Hyundai ", 8,5 proc. – „Renault“, 6,2 proc. – „Škoda“, 6,1 proc. – „Volkswagen“, 5,8 proc. – „Toyota“, 3,0 proc. – „Nissan“. Kitų gamintojų lyginamasis svoris rinkoje mažesnis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, jog tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos pritaria, kad skiepijimas yra vienintelė galimybė sukurti saugią aplinką tiek darbe, tiek visuomenėje. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai teigia išgirdę, kad privalomą darbuotojų testavimą ir po rugsėjo 1-osios apmokės Vyriausybė.

Nuo pirmadienio smulkieji prekybininkai ir kiti individualiai dirbantys verslininkai gali teikti paraišką gauti iki 70 proc. kompensaciją už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas. Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik įmonės ar įstaigos. Pagalbos priemonei „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“, kai kompensuojamos patirtos pastoviosios išlaidos, iš viso skirta 12 mln.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) bus atliekamas jau antrojo agregato kapitalinis remontas. Taip dar 15 metų bus pratęstas jo tarnavimo laikas.  Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pranešė pasirašiusi beveik 3,5 mln.

Per aštuonis šių metų mėnesius Estijoje nupirkta 16,76 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 33 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Praėjusį mėnesį šalyje įregistruota 1,51 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 35 proc. mažiau nei šiemet liepą. Labiausiai paklausūs praėjusį mėnesį buvo nedideli vidutinės klasės visureigiai (29,7 proc.

Asmeninė finansinė padėtis, automobilio kaina ir jo degalų sąnaudos – tokiais pagrindiniais kriterijais Lietuvos gyventojai vadovaujasi rinkdamiesi naują transporto priemonę, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Kaimyninių Latvijos ir Estijos šalių gyventojų kriterijai renkantis automobilį panašūs, tačiau jiems automobilio komfortas svarbiau už kuro sąnaudas, rašoma pranešime spaudai. „Baltijos šalių gyventojų pasirinkimą galima apibrėžti vienu žodžiu – racionalumas.

Puslaidininkių trūkumas, privertęs automobilių gamintojas visame pasaulyje mažinti gamybos apimtis, tęsis iki 2023 metų, penktadienį pareiškė prancūzų įmonės „Soitec“, gaminančios puslaidininkių gamyboje reikalingus elementus, vadovas.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 998 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,39 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione rugpjūčio 16 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,389 procento.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Esame įpratę, kad mūsų išmanieji veikia ypač sparčiai, o visas užduotis galime atlikti vos kelių mygtukų paspaudimu be jokių trikdžių. Jei telefono veikimas staiga sulėtėjo, to priežastis gali būti susikaupusios internetinės šiukšlės. Technologijų ekspertai dalinasi instrukcijomis, kaip greitai ir paprastai jas pašalinti, rašoma pranešime spaudai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pasakoja kas yra „cache“ duomenys, iš kur jie atsiranda ir kaip lengvai juos išvalyti.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse.

Aptarnauti tik klientus, turinčius galimybių pasą, iki pirmadienio pasirinko 834 įmonės – per savaitę jų skaičius išaugo maždaug 80. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad didžioji dalis – 642 įmonės – dirba maitinimo sektoriuje. 54 bendrovės teikia apgyvendinimo, 43 – grožio paslaugas, 25 organizuoja renginius, šventes, muges ir festivalius, 22 prekiauja ne maisto produktais, 16 užsiima laisvalaikio veiklomis, o dar 32 vykdo kitą veiklą.

Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės . Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą, rašoma pranešime spaudai.

Užimtumo tarnyba per 2020-2021 metus jau išmokėjo apie 1,5 mlrd. eurų įvairių valstybės išmokų nuo pandemijos nukentėjusiems darbuotojams ar darbo netekusiems žmonėms.  Nuo karantino pradžios 2020 metų pavasarį iki šių metų rugpjūčio pabaigos išmokėta 517,9 mln. eurų subsidijų už 390 tūkst. darbuotojų prastovas. Parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Dar 29 tūkst. darbdavių išmokėta 622,6 mln.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjį didžiųjų miestų gatves papildė į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir, deja, padažnėjusias avarijas, rašoma pranešime spaudai. Visgi dalies jų galima išvengti, jei vadovaujamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.

Degalų kainos Baltijos valstybėse praėjusį mėnesį labiausiai sumažėjo Lietuvoje, kiek kukliau – Latvijoje, o buvo stabilios Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumenko 1,5 proc. iki 1,326 euro, Rygoje – 0,7 proc. iki 1,328 euro, tuo tarpu Taline – nepakito - iki 1,459 euro. 98 markės benzino kaina – atitinkamai 1,425 euro, 1,388 euro ir 1,509 euro už litrą.

Bankroto siekiančiam verslininkui Vidmantui Kučinskui netiesiogiai priklausančios bankrutuojančios komanditinės ūkinės bendrijos „Arvi kalakutai“ įkeistas turtas kol kas negalės būti perduotas įkaito turėtojai bendrovei „Imlitex“. Kauno apygardos teismas rugsėjo 1 dieną tenkino „Arvi kalakutų“ kreditorių Tarptautinės statybos korporacijos ir fizinio asmens, siekiančių panaikinti kreditorių sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo, prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė kredi...

Nuo pandemijos nukentėjusi ir nuostolius šiemet prognozuojanti keleivių vežimo įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ieškos galimybių efektyvinti veiklą.  Įmonė BNS teigė, kad išsami jos veiklos procesų ir jų efektyvumo analizė padės identifikuoti problemas, sritis, kurias reikia tobulinti.   Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė šią savaitę paskelbė preliminarios 67 tūkst. eurų (be PVM) vertės konkursą.

Restruktūrizuojamos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Šiaulių plentas“ prašymu teismas laikinai sustabdė beveik 1 mln. eurų vertės Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros valdymo agentūros rengtą karinių oro pajėgų bazės Šiauliuose tvoros statybos  konkursą. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 25 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras.

Palangos oro uoste pirmadienį pradedami tris mėnesius truksiantys rekonstrukcijos darbai. Tikimasi, kad atnaujinus infrastruktūrą, per metus keleivių skaičius oro uoste augs iki maždaug 500 tūkst. Iki pandemijos oro uostas aptarnaudavo apie 300 tūkst. keleivių. Tačiau oro uostas visiškai neveiks 45 dienas – iki spalio 20 dienos, kai vyks pagrindiniai lėktuvų kilimo-tūpimo tako atnaujinimo darbai. Skrydžiai į kitus oro uostus iki tol nebus nukreipti.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Su galimybių pasu trečią savaitę dirbantys kino teatrai sako, kad toks sprendimas pasiteisino – leidus filmus žiūrėti be kaukių, taip pat prekiauti maistu ir gėrimais, žiūrovų srautai gerokai išaugo. Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas sako, kad panaikinus didžiąją dalį kino teatrams galiojusių ribojimų lankytojų srautai padidėjo apie 30 proc. „Taip, galimybių pasas yra apribojimas, bet iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę, nes neturime kitų variantų.

Naujasis mokslo metų sezonas jau panašesnis į įprastus mokslo metus – vaikai grįžta į kontaktinį mokymą, popamokinę veiklą, būrelius. Tiesa, daugiau užsiėmimų galimai labiau paplonins ir tėvų kišenę, mat būrelių kainos šį rudenį kai kuriuose Lietuvos miestų didesnės nei praėjusiais sezonais. Kainų kilimas juntamas tiek savivaldybių biudžetinėse, tiek privačiose popamokinės veiklos vietose.

Dujų ir elektros kainų augimas kai kuriose Europos šalyse muša pastarųjų metų rekordus, ypač tai juntama po pandemijos atsigaunant verslams ir darbuotojams grįžtant į savo darbo vieta, pažymima „Bloomberg“. Vokietijoje didmeninės elektros energijos kainos vien šiais metais išaugo daugiau nei 60 proc. Elektros energijos kainos visame pasaulyje kyla pasaulinei ekonomikai atsispiriant iš pandemijos nuosmukio, o tai kelia rūpesčių dėl infliacijos.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovei Rūtai Vainienei pareiškus, kad reikalavimas nuo rugsėjo 13-osios žmones aptarnauti tik su galimybių pasu gali paveikti visą prekybos grandinę, vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ atstovė patvirtino, kad jau ruošiamasi mažinti užsakymų. „Matydami šiuo metu galimybių pasus turinčių žmonių skaičių ir žinodami savo pirkėjų skaičių, be abejonės, ruošiamės srautų mažėjimui ir užsakymų mažinimui.

Nė vienam, gyvenančiam nuomojamame bute, greičiausiai nesinorėtų pabusti nuo netikėto nuomotojo skambučio į duris ar raktų į spyną krebždenimo. Visgi, kai kurie būstą besinuomojantys gyventojai pasakoja, kad tokios situacijos – vis dar realybė. Tuo metu teisininkai skuba paaiškinti – veržtis į nuomojamą butą teisiškai nėra leidžiama. Socialinio tinklo grupėje ne vienas dalijosi savo patirtimi.