Verslas

Savininko deklaravimo kodo (SDK) neturintiems transporto priemonių turėtojams tolerancijos laikotarpis baigėsi. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja, kad nuo šiol gudraujantiems galės būti ir dalijamos baudos ne tik žodiniai įspėjimai. Be to, automobilių prekeivių, „kauferyje“ rašančių fiktyvią sumą, taip pat laukia neramios dienos. VMI atstovai pasakoja, kad, įsigaliojus SDK sistemai, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1d. buvo taikomas tolerancijos laikotarpis.

Darbdaviai domisi galimybe ateityje įdarbinti iš Afganistano evakuotus Lietuvos kariams talkinusius vertėjus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Aišku, tie žmonės galės nuspręsti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar jie nori išvykti – jie turės tokią teisę išvykti, bet mes jau dabar sulaukiame iš kai kurių darbdavių skambučių, kad jeigu būtų noro, jau ieško darbuotojų, pasiūlytų patys ir perkvalifikavimo paslaugas, ir kitus dalykus“, – BNS sakė ministrė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pavagiama vis mažiau lengvųjų automobilių, tačiau ilgapirščiai jau nusitaikė į naują taikinį – „švarina” transporto priemonių salonus ir savinasi lengvųjų automobilių detales. Draudikų duomenimis, į didžiausią rizikos grupę papuola 5-8 metų transporto priemonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nežymų automobilių detalių vagysčių mažėjimą fiksuojame nuo 2019 metų, tik pirmojo karantino laikotarpiu jų skaičius vėl buvo pradėjęs augti.

Nebesumodami, kaip į Lietuvą privilioti užsienio turistus, valdininkai sumanė už beveik milijoną valstybės eurų užsieniečiams dalinti nemokamas nakvynes Lietuvos viešbučiuose. Principas – pirk dvi nakvynes, trečią gausi nemokamai. Esą jos lietuviams neskirtos, bet ranka pasiekiamos. Tam, kad nuolaidas ir akcijas labai mėgstantys lietuviai nepasiglemžtų užsieniečiams skirtų dovanų, valdininkai jas žada skelbti tik užsienio interneto tinklalapiuose.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į elektros skirstomojo tinklo patikimumą ir efektyvumą investuos 9 mln. eurų. Tokią sumą pranešė suderinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Bendrovė pateikė derinti 2020-2022 metų investicijų sąrašą. ESO gavo 2,572 mln. eurų paramą iš valstybės biudžeto lėšų, o likusi dalis bus finansuojama nuosavomis arba skolintomis lėšomis.

Vokietijos aplinkos apsaugos grupės penktadienį paskelbė, kad planuoja imtis teisinių veiksmų prieš automobilių pramonės milžines „Volkswagen“, „Daimler“ ir BMW, siekdamos jas priversti greičiau mažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. Tai padaryti aplinkosaugininkus paskatino neseniai teismuose pasiektos pergalės kitose bylose, susijusiose su pastangomis stabdyti klimato kaitą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išaiškino nelegalios prekybos prekybos aviena tinklą, pažeidimai nustatyti nelegalioje Vilniaus mėsinėje, kebabinėje, taip pat Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių avių ūkiuose. Kaip informavo VMVT, inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko neplaninius tikrinimus dėl galimainelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) spalį už 2,37 mln. eurų pradinę kainą pardavinės buvusį poilsio pastatą Naujamiestyje, Vilniuje.  LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Daiva Pivoriūnienė sako, kad įmonė poilsio veiklos atsisakė, todėl pagal jos strategiją tokį turtą ji parduoda arba grąžina Turto bankui. „Šiuo atveju yra nuosavybe valdomas turtas, tai mes pagal visas procedūras vykdome viešą aukcioną“, – BNS sakė ji.

Nuo šiol Galimybių paso neturintys žmonės, nuotoliniu būdu užsisakę maistą išsinešimui, turės jį atsiimti tam paskirtoje vietoje, atskirtoje nuo patalpų, kuriose aptarnaujami klientai, turintys Galimybių pasą. Tuo siekiama valdyti Galimybių pasą turinčių ir neturinčių žmonių srautus. Šis sprendimas įsigalioja nuo rytojaus, rugsėjo 4 dienos. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Galimybių pasą galima atsisiųsti apsilankius puslapyje www.gpasas.

Jau netrukus į daugelį parduotuvių galėsime patekti tik su galimybių pasu ar kitu dokumentu, įrodančiu, kad esame paskiepyti arba nesergame COVID-19. Ruošdamiesi tam, vieni prekybininkai samdo galimybių paso kontrolierius, o kiti teigia, kad išsivers su esamais darbuotojais. Tačiau nei vieni, nei kiti papildomų kaštų neišvengs. Dalis jų gali nugulti ir ant pirkėjų pečių.

Savaitgalį (nuo rugsėjo 4 d. 08.00 val. iki rugsėjo 6 d. 08.00 val.) dėl planinių „Sodros“ informacinės sistemos naujinimo darbų laikinai neveiks asmeninė „Sodros” paskyra gyventojui ir draudėjui. Dėl to nebus galimybės prisijungti prie asmeninių paskyrų www.sodra.lt/gyventojui ir www.sodra.lt/draudejui, pateikti prašymų, skundų, socialinio draudimo pranešimų, peržiūrėti duomenų ar pasinaudoti kitomis elektroninėmis paslaugomis. Atsiprašoma už nepatogumus.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio. Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba. Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo 346 mln. eurų bendro grynojo pelno – beveik 1,5 karto daugiau nei 2019 metais (235 mln. eurų). Labiausiai – net tris kartus – augo energetikos įmonių pelnas, tuo metu pandemijos itin paveiktų susisiekimo įmonių pelningumas mažėjo, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.  „2020 metais grynasis pelnas augo bemaž 47 proc., arba 110 mln. eurų.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Šiandien, penktadienį, vilniečiai turės galimybę skiepą nuo COVID-19 gauti atvykę prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje, Naujojoje Vilnioje, adresu Pramonės g. 17A. Prie parduotuvės visų norinčiųjų nuo 16 iki 20 val. lauks Vilniaus miesto savivaldybės skiepų autobusiukas. Norintys gauti skiepą, kviečiami stoti į gyvą eilę, iš anksto registruotis nereikia, užteks tik su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš viso pasiskiepyti galės apie 300 norinčiųjų.

Šią savaitę, antradienį, iš Kinijos į Lietuvą išvyko kol kas paskutinis tiesioginis krovininis traukinys. Kaip BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas, tolesnių šių traukinių reisų kol kas nėra numatyta. Du nesusiję šaltiniai BNS informavo, kad Kinijos geležinkelių įmonė „China railway container transport corp.“ (CRCT) klientams Lietuvoje neoficialiai pranešė, jog tiesioginiai traukiniai iš Siano (Xian) į Vilnių galbūt nebevažiuos maždaug vienerius metus.

Palangos oro uostas penktadienį oficialiai pradeda rekonstrukciją – jos metu bus atnaujinti lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai bei orlaivių peronas, inžinerinės ir apšvietimo sistemos, pranešė Susisiekimo ministerija.  Kol vyks pagrindiniai darbai, nuo rugsėjo 6 iki spalio 20 dienos oro uostas bus uždarytas – tuo metu  darbai vyks nepertraukiamai. Vėliau jis atnaujins veiklą, o darbai bus tęsiami iki gruodžio 2 dienos. Rekonstrukcijos darbus už 16,5 mln.

Valdymo koordinavimo centras (VKC) penktadienį pristatys valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos rezultatus. Bus apžvelgti 2020 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) portfelių metiniai rezultatai bei diskutuojama aktualiausiais valdysenos klausimais, pranešė centras.

Gali būti, kad jau šį rudenį lietuviai turės galimybę be persėdimų vykti nauja, bet tolima atostogų kryptimi. Tokią žinią šią savaitę paskleidė viena Lietuvos kelionių agentūrų, o socialiniame tinkle apie skrydžio ypatybes pasidalijo Lietuvos lėktuvų stebėtojų puslapis. Keliones vykdysianti agentūra naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad viskas suplanuota ir kol kas nėra priežasčių, kodėl skrydis turėtų neįvykti.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė sparčiau nei planavo anksčiau didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Kadangi dalis įmokų ir išmokų yra susijusios su ja, atitinkamai didės ir gyventojų mokėtinos ar gautinos sumos. Šiuo metu MMA, kuri gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurus. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo kitų metų siūlys MMA didinti iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.

Tiekimas antruoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ gali būti pradėtas per artėjantį šildymo sezoną, jau šiais metais pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Jau iki šių metų pabaigos, per šį šildymo sezoną, mes galėsime tiekti Europos rinkai pirmąsias dujas „Nord Stream 2“ vamzdynu. Iš mūsų pusės sukurti visus būtini pajėgumai – gavybos pajėgumai Jamale ir dujų perdavimo pajėgumai šiauriniame dujų perdavimo koridoriuje“, – pridūrė A. Mileris.

Lietuvos banko vadovas patvirtino iki lapkričio ketinantis pertvarkyti centrinio banko struktūrą, visų pirma atsisakant keturių didžiausių padalinių, vadinamų tarnybomis. Gedimino Šimkaus teigimu, taip siekiama atsisakyti perteklinės hierarchijos ir atsakomybę už sprendimus perduoti žmonėms, kurie juos priima. „Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS sakė G. Šimkus.

Airija ketvirtadienį skyrė 225 mln. eurų baudą „Facebook“ valdomai susirašinėjimo platformai „WhatsApp“ už ES duomenų privatumo apsaugos įstatymų pažeidimus, reaguodama į Europos reguliavimo institucijų reikalavimą padidinti anksčiau planuotą baudą. Airijos buvo paprašyta „iš naujo įvertinti ir padidinti jos siūlomą baudą, atsižvelgiant į daugelį veiksnių <...>. Atlikusi pakartotinį įvertinimą, Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC) paskyrė „WhatsApp“ 225 mln. eurų baudą“, – pranešė DPC.

Rugsėjo 3-5 dienomis Vilniuje vyks „Sostinės dienos 2021“ – didžiausias Vilniaus miesto festivalis, skirtas visiems sostinės gyventojams ir miesto svečiams. Visas tris dienas jis vyks pačiose atviriausiose miesto erdvėse, netruks įvairių renginių. Į juos patogiausia važiuoti viešuoju transportu, o renginiams pasibaigus vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami grįžti namo naktiniais autobusais. Visame viešajame transporte, taip pat ir naktį kursuosiančiuose autobusuose galios įprastiniai bilietai.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pirmieji išbandė naują popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre. Nuo šio ketvirtadienio gyventojai galimybių pasus gali nemokamai atsispausdinti visuose Lietuvos pašto skyriuose. „Tol, kol galimybių pasas leidžia mums per pandemiją gyventi kiek įmanoma laisvesnį ir nesuvaržytą gyvenimą, šio paso prieinamumas gyventojams yra kertinis dalykas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad viešųjų finansų deficitas šiemet bus kiek mažesnis nei suplanuotas 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kitąmet dėl migrantų krizės ir besitęsiančios pandemijos jis gali būti didesnis nei prognozuojami 3,5 proc., rašo „Verslo žinios“.  „Metų viduryje pataisius 2021-ųjų biudžetą buvo numatyta, kad deficitas sieks apie 6,5 proc. BVP. Bet tikėtina, kad metų pabaigoje jis bus kiek mažesnis“, – interviu dienraščiui sakė finansų ministrė.

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai Lietuvoje, „Lemon Gym“ sporto klubo klientai sulaukė pranešimų, kad nuo šiol paslaugomis galės naudotis tik su galimybių pasu. „Informuojame, kad nuo 09.13, pagal Vyriausybės nutarimą, sporto klubų paslaugos bus galimos tik klientams turintiems galimybių pasą. Norint išvengti nepatogumų, kviečiame visus, turinčius galimybių pasą, jau dabar jį parodyti Lemon sporto klubo registratūros darbuotojui.

Lietuva pradeda naują turistų pritraukimo į šalį kampaniją „Trečioji nakvynė“. Šia akcija siekiama pailginti turistų buvimo laiką šalyje. Apsistojus Lietuvoje bent dvi naktis, didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengtų valstybė.    „Pandemija neigiamai paveikė apgyvendinimo paslaugų verslą ir visą turizmo sektorių. Nauja rinkodaros priemonė skirta Lietuvos žinomumui bei patrauklumui ir atvykstančiųjų srautams didinti.

Rugsėjo 13 d., Vyriausybės sprendimu, įsigalioja reikalavimas keliaujantiems tarpmiestiniu viešuoju transportu turėti galimybių pasą. „Lietuvos geležinkeliai“ įspėja keleivius, kad jie bus tikrinami prieš įlipant į traukinį – dėl to į stotį patariama atvykti anksčiau nei įprastai. „Per visą COVID-19 pandemiją užtikriname saugias keliones traukiniais, o praėjusių metų pavasarį, per patį piką, buvome vieninteliu vežėju, vykdžiusiu tarpmiestinį susisiekimą.

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Pasaulio rinkose išliekant aukštoms elektros ir dujų kainoms artimiausiu metu joms mažėti sąlygų Lietuvoje nėra, o tai neabejotinai didins infliaciją, teigia verslo atstovai ir analitikai. Kai kurie jų perspėja, kad sąskaitų už energiją problema gali paaštrėti ir net sukelti politinių įtampų metų pabaigoje, be to, tai darys įtakos elektros rinkos liberalizavimo procesui.

Gyventojai pastebi, kad pastaruoju metu brangsta beveik viskas – prekės parduotuvėse, įvairios paslaugos, netgi energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, elektra. Dalis gyventojų skaičiuoja, kad už elektrą šiemet jau mokėjo daugiau nei pernai. Specialistai pažymi, kad gyventojai, suskubę pasirinkti naują tiekėją, šiek tiek sutaupė. Kiti tuo metu gali ir toliau mokėti daugiau. O gyventojai laiku nepasirinkę elektros tiekėjo apskritai gali likti be elektros.

Ne visi elektrinius paspirtukus naudoja pagal paskirtį. Štai vieni jaunuoliai išsinuomotus paspirtukus nuo tilto mėto žemyn į upę, laužo ir kitaip gadina. Paspirtukus nuomojanti bendrovė įspėja, kad kaltininkus padės surasti policija, o šie turės atlyginti žalą. O jų paskyra nuomos programėlėje bu užblokuota. Portalo tv3.lt skaitytojai pasidalijo socialinio tinklo „TikTok“ vaizdo įrašais. Juose užfiksuoti „Bolt“ paspirtukus niokojantys jaunuoliai.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankysis Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre, kur pirmieji išbandys nuo šio ketvirtadienio startuojančią popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą. Gyventojams atsiveria daugiau galimybių patogiai ir nemokamai atsiimti galimybių pasą – nuo rytojaus tai bus galima padaryti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ir vaistinėse.

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė pradedanti automobilių „prenumeratos“ paslaugą Vokietijoje. „AutoAbo“ vadinama paslauga vairuotojams pasiūlys mėnesinę modelių ID.3 ir ID.4 nuomą, pranešė bendrovė. „Volkswagen“ yra pasirengusi plėsti savo mobilumo paslaugų padalinį ir tikisi, kad iki 2030 metų apie 20 proc. pajamų gaus iš mobilumo paslaugų, įskaitant automobilių prenumeratos paslaugas.

Liko mažiau nei dvi savaitės iki rugsėjo 13 d., kai turėtų įsigalioti Vyriausybės nutarimas, nustatantis naujus ribojimus gyventojams, kurie neturi galimybių pasų. Vienas iš tokių ribojimų – draudimas be galimybių paso lankytis didesnėse kaip 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse. Sprendžiant iš didžiausias pagal darbuotojų ir parduotuvių skaičių prekybos tinklo „Maxima“ komentaro portalui tv3.lt, į tinklo parduotuves galimybių paso neturintys pirkėjai nebus įleidžiami apsaugos.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.

Sparčiau didinama minimali alga didžiausią poveikį turės iki 1000 eurų uždirbantiems asmenims, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tikimasi, kad didesnis uždarbis paskatintų nedirbančius gyventojus grįžti į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  „Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, uždirbančius iki 1000 eurų.

Trečiadienį vykusiame pasitarime ministrų kabinetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlyginį siūlo didinti sparčiau nei ketino anksčiau. Tiesa, naujas pasiūlymas vis tiek netenkina nei darbdavių nei darbuotojų atstovų. Pastarieji reikalauja dar didesnio pakėlimo, tuo metu kai kurie verslai tikina, kad ir lėtesnis didinimas gali baigtis liūdnai.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,9 punkto, o per mėnesį – 0,3 punkto ir liepą buvo 7,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,9 proc. – atitinkamai 0,7 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 6,5 proc.

 Druskininkų viešbutis „Pušynas“ uždaromas renovacijai, todėl jo valdytoja atleidžia beveik visus įmonėje dirbančius žmones. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Pušyne“ šiuo metu dirba 36 žmonės.  „Pušyno“ vadovas Skirmantas Rumševičius BNS sakė, kad darbuotojai atleidžiami, nes viešbutis užsidaro metų trukmės renovacijai.

Rugsėjo 1-oji – ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir metas, kuomet iš vairuotojų reikalaujama itin didelio atidumo. Policija informuoja, kokie gi patikrinimai vyks artimiausiu metu, o taip pat įspėja – nepraleidus asmens, einančio per pėsčiųjų per perėją, užsidirbsite ne tik baudą, bet ir galite prarasti vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė naujienų portalui tv3.lt.

Vyriausybei ketinant minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet didinti nuo 642 iki 730 eurų, profsąjungų atstovai sveikina tokį sprendimą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau. Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.

Rugsėjo 1 d. baigėsi tolerancijos laikotarpis, susijęs su atsakomybės taikymu dėl Savininko deklaravimo kodo (SDK) pažeidimų, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija. Tolerancijos laikotarpiu kontroliuojančios institucijos siekė ne bausti, o įspėti, padėti ištaisyti klaidas, suteikti informacijos apie gegužės 1 d. įsigaliojusią transporto priemonių savininkų registravimo tvarką.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo MMA nuo sausio didinti 88 eurais, arba 12 proc., BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Artėjant rugsėjo 13-ajai, kai žmonės bus aptarnaujami tik su galimybių pasu, prekybininkai intensyviai tam ruošiasi. Tačiau ne visi jų žino, kaip įgyvendins naujas taisykles, be to, baiminamasi chaoso ir konfliktų.  Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, prekybos įmonės kuria instrukcijas darbuotojams, kurie turės tikrinti klientus, tačiau tą padaryti sudėtinga – nėra pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti.

Valstybės valdomas Pagalbos verslui fondas nuo anksčiau planuoto 1 mlrd. eurų mažėja iki 255 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybei teikiamas bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ verslo planas numato, kad iki 2028 metų bus investuota 254,9 mln. eurų.  Kaip BNS komentavo fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), jis planuoja augti tik tiek, kiek verslui reikės finansinės pagalbos.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.