Verslas

Nuo šio penktadienio, balandžio 17 d., „Regitra“ atnaujina registraciją į egzaminus būsimiems motociklų vairuotojams. Taip pat nuo kitos savaitės, balandžio 20 d., registracija bus atverta ir krovininių transporto priemonių – C, CE – kategorijų siekiantiems vairuotojams. Kada bus galima registruotis į kitų kategorijų egzaminus, sprendimai bus priimti vėliau, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė skirs 150 mln. eurų kelių remontui švelnindama koronaviruso pasekmes kelių sektoriaus įmonėms. Trečiadienį iš esmės patvirtintame plane numatyta pinigus skirti iš skolintų valstybės lėšų. Pinigus planuojama panaudoti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių remontui bei rekonstrukcijai, gyvenvietėse esančių ir jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, taip pat į lankytinas, rekreacines ir kurortines teritorijas vedančių kelių bei pasienio teritorijų kelių remontui.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) priėmė svarbų sprendimą, aktualų visiems automobilininkams, kuriems šiuo metu artėja vizito į privalomosios techninės apžiūros stotį terminas.

Lietuva, iš tarptautinių bankų balandžio pradžioje gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jau paėmė 250 mln. eurų. Visas pasiskolintas lėšas planuojama panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o praėjusią savaitę paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Vilniaus kavinių, lauko kavinių, ne maisto prekių paviljonų, gėlių ir suvenyrų kioskų savininkai galės susigrąžinti prieš karantiną sumokėtas rinkliavas, trečiadienį nusprendė sostinės savivaldybės taryba. Per mėnesį nuo pateikto prašymo rinkliava bus grąžinta už tiek dienų, kiek verslininkai ir prekiautojai negalėjo pasinaudoti išduotais leidimais.

Jei patvirtintos švelnesnės karantino sąlygos verslui nepablogins epidemiologinės situacijos šalyje, po poros savaičių bus galima galvoti apie dar švelnesnį karantiną, trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Jo teigimu, tai reikštų, kad veiklą galėtų pradėti turgavietės, kavinės, grožio paslaugų tiekimo vietos. „Šiandien pasitarime buvo pateiktas planas keturių etapų, kaip mes galėtume išeidinėti iš karantino situacijos. Vėlgi, be konkrečių etapų.

Pandemija stipriai smogė ir šalyje itin išplėtotam naudotų automobilių verslui. Šių metų kovą Lietuvoje pirmą kartą įregistruotą beveik 50 proc. mažiau lengvųjų automobilių nei praėjusių metų kovą. „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2020 m. kovą Lietuvoje pirmą kartą įregistruota beveik 7,8 tūkst. naudotų lengvųjų (M1 ir N1) automobilių. Tai yra net 46,6 proc. mažiau nei 2019 m. kovą, kai buvo registratuota 14,6 tūkst. automoilių.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą – darbą gali atnaujinti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Į karantino apribojimus įtrauktas ir sprendimas uždaryti Vilniaus rajone esančią Nemenčinę dėl koronaviruso plitimo grėsmės. Apribojimas patekti į vietovę įsigalios nuo ketvirtadienio 7 val. ir galios savaitę.

Trečiadienį priešpiet sutrikus tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje programėlės „Smart-ID“ naudojimui, paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“ skelbia, kad programėlės veikla atnaujinta, tačiau sutrikimai visiškai nepašalinti.  „Paslaugos teikimas yra atkurtas, tačiau kol kas ji veikia ne visiškai stabiliai. Mūsų specialistai stengiasi kuo greičiau pašalinti techninio sutrikimo priežastis.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Vyriausybę įvertinti ne tik šiuo metu kultūros sektoriaus patiriamus nuostolius dėl koronaviruso pandemijos, bet ir būsimus praradimus. Trečiadienį su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku ir kultūros organizacijų atstovėmis nuotoliniu būdu aptaręs koronaviruso sukeltų padarinių kultūrai šalinimą, prezidentas pažymėjo, kad pandemija išryškino ir ekonominių paskaičiavimų bei duomenų šiame sektoriuje trūkumą.

„Invegai“ pakvietus šalies bankus padėti dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir teikti garantijų paraiškas, Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad prireiks dar mažiausiai 1-2 savaičių, kad įmonės sulauktų realios finansinės pagalbos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka antradienį sakė, kad pinigai verslą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Anot LBA, kvietimus gavę bankai ir kredito unijos stengsis kuo greičiau atlikti visas būtinas procedūras.

Trečiadienio rytą premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė apie praktinio vairavimo egzaminus „Regitroje“. Anot jo, antradienį vykusiame koronaviruso komiteto posėdyje buvo aptarta situacija. „Šiuo metu praktinio vairavimo egzaminai nerengiami. Žmonės, išlaikę teorijos egzaminą ir atlikę praktinio vairavimo kursą, priversti laukti.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ antradienį pareiškė atleidžianti 1 tūkst. darbuotojų ir mažinanti atlyginimus likusiems darbuotojams. „Nepaisant visų mūsų pastangų, įmonė priėmė sunkų sprendimą atleisti 1 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro 19 proc. darbo jėgos“, – teigiama Budapešte įsikūrusios vežėjos pranešime.

Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Jei sprendimas bus priimtas, darbą galėtų atnaujinti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Kaip numatoma Vyriausybės plane, tebebūtų draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuvių, esančių prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla.

Naujienų agentūros AFP atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad koronaviruso krizės sukrėsta Kinijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą traukėsi pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius sustojo, nes gamyklos užsidarė, o vartotojai buvo priversti likti namuose. Analitikai iš 14 institucijų skaičiuoja, kad Kinijos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,2 proc.

Vokietijos sportinių drabužių gamintoja „Adidas“ antradienį pranešė gavusi teigiamą atsakymą dėl 3 mlrd. eurų paskolos, kurią didžiąja dalimi finansuos Vokietijos vyriausybė, kad bendrovė galėtų atlaikyti koronaviruso sukeltos krizės padarinius. „Šiandien bendrovė gavo Vokietijos vyriausybės pritarimą dėl valstybinio plėtros banko „KfW“ dalyvavimo sindikuotų atnaujinamųjų paskolų priemonėje <...> siekiant įveikti šią precedento neturinčią situaciją“, – sakoma „Adidas“ pranešime.

Šiemet gyventojų pajamų deklaravimas bus gerokai kitoks. Seną deklaracijų formą pakeitė nauja, deklaravimas vyks dviem etapais, o konsultacijos bus teikiamos tik nuotoliniu būtu. Nuo deklaruotų pajamų priklauso, kiek reikės papildomai sumokėti mokesčių ar įmokų, kiek pinigų galima susigrąžinti. Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nuo šių metų keičiasi pajamų deklaravimo principas – nelieka pilkos deklaracijos formos.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) gali prireikti 1,5 trln. eurų ekonomikos atkūrimui po koronaviruso pandemijos, tačiau tokių bendrų išlaidų finansavimo perspektyvos išlieka miglotos. „Galiu įsivaizduoti tokį finansavimo lygį“, – paklaustas apie 1,5 trln.

Molėtų rajone užfiksuotas pirmasis šiais metais afrikinio kiaulių maro protrūkis kiaulių ūkyje, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Molėtų rajono Čiūlėnų seniūnijos kiaulių ūkyje balandžio 14 d. patvirtintas šiais metais pirmasis Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Ligos židinys nustatytas komerciniame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 6,5 tūkst. kiaulių.

Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto)  augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.

Darbdaviams į prastovas išleidus jau beveik 200 tūkst. darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, jog tai rodo teigiamus verslo lūkesčius.  „Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – pranešime sakė Linas Kukuraitis.

Premjero patarėjas Giedrius Surplys sako, kad komunikacijos dėl koronaviruso paslaugos pirktos neskelbiamu derybų būdu, nes Vyriausybė žinią apie uždaromus miestus norėjo paskelbti kuo skubiau. Kiek buvo skirta lėšų žiniasklaidai, G. Surplys neatskeidžia.  Jis žada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išsakyta kritika bus aptarta su tarnybos atstovais trečiadienį.

Prekybos tinklai „Lidl“ ir „Rimi“ skelbia ilginantys dėl karantino anksčiau sutrumpintą parduotuvių darbo laiką, tuo metu „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ kol kas to neplanuoja. „Rimi“ nuo antradienio ilgina dešimties parduotuvių darbo laiką Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, o dvi parduotuvėse Vilniuje tik sekmadieniais dirbs trumpiau.

Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 metais – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.

Klaipėdos savivaldybė turi grąžinti 3,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų dėl prieš dvejus metus pastatyto baseino pažeidimų, teigia ES lėšų panaudojimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Tuo metu savivaldybė šį sprendimą apskundė teismui. Klaipėdos baseino statyboms iš viso buvo skirta apie 12 mln. eurų ES paramos, tačiau po Valstybės kontrolės atlikto audito ir rekomendacijų, CPVA dar kartą patikrino projektą ir nustatė pažeidimus, todėl nurodė grąžinti dalį ES lėšų.

Tęsiantis karantinui, kai kurie darbdaviai bando visokiais būdais nutraukti daro sutartis su darbuotojais. Tuo taip pat skundžiasi vienos sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės darbuotojai. Jie tvirtina gavę žinią, kad yra atleidžiami dėl prastų rezultatų ir yra spaudžiami kuo skubiau pasirašyti atleidimų prašymus. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad darbuotojai bus atleisti pagal įstatymus.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Jeigu Didžiojoje Britanijoje karantinas truks tris mėnesius, jos ekonomika gali susitraukti 13 proc. šiais metais, rodo scenarijus, kurį antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės Biudžeto atsakomybės tarnyba (OBR). „Metinio BVP kritimas 13 proc. 2020 metais būtų didesnis nei bet kuris kitas BVP kritimas, užfiksuotas pasaulinio karo pabaigoje ar finansinės krizės metu“, – teigė fiskalinės priežiūros institucija. Pagal šį modelį realusis BVP antrąjį ketvirtį gali smukti 35 proc.

Darbuotojų profesinė sąjunga teigia sulaukusi prezidento bei socialinės apsaugos ir darbo ministro pritarimo, kad pagalbos priemonės verslui ir darbuotojams tęstųsi bent tris mėnesius pasibaigus karantinui.  Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, vaizdo pokalbyje su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį ministras Linas Kukuraitis žadėjo, kad Vyriausybė planuoja priimti sprendimą, jog pagalba tęstųsi kurį laiką po karantino.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį savo socialinėje paskyroje paaiškino, kaip bus vykdomi rekomendacinio pobūdžio nurodymai medikams, taip pat patikino, kad jau trečiadienį bus svarstoma daliai verslų atrišti rankas, kad šie pradėtų savo veiklą. Kaip teigė S. Skvernelis savo paskelbtame įraše, priimti sprendimai dėl medikų darbo saugos klausimų yra rekomendaciniai. „Privalome jau šiandien galvoti apie sklandų ir tinkamą visos sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ateityje.

Didžiausia pasaulyje interneto mažmenininkė „Amazon“ paskelbė ištesėjusi prieš mėnesį duotą pažadą dėl koronaviruso pandemijos sąlygomis augančios paklausos įdarbinti 100 tūkst. darbuotojų ir pareiškė esanti pasirengusi pasamdyti dar 75 tūkst. žmonių. „Ir toliau stebime paklausos augimą ir rengiamės toliau samdyti darbuotojus“, – pažymima bendrovės paskelbtame pranešime. Pasak bendrovės, „ketiname sukurti papildomus 75 tūkst.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas kritikuoja valstybės paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam verslui dalybas. Jis siūlo labiau remti verslius žmones, o ne visiems atseikėti vienodai.   „Dabar yra tokia rizika, kad bus susikoncentruota remti žmones, kurie jau nebeturi darbo. Bet tokiu būdu skatinsime žmones laukti, kol kažkas duotų. Bet jeigu remtume veiklius žmones, kurie kuria pridėtinę vertę, pasirūpina savimi.

Mokiniams iš socialiai jautrių šeimų antradienį bus perduota dar 4 tūkst. planšetinių kompiuterių, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kompiuteriai bus išdalinti mokiniams dvylikoje šalies savivaldybių: Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono bei Švenčionių rajono.

Lietuvos  bankas (LB) skyrė 9 tūkst. eurų baudą mokėjimo įstaigai „Majestic Financial“, kuri dalį klientų lėšų saugojo netinkamai. „Majestic Financial“ pažeidė Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimus – nors klientų lėšas laikė kredito įstaigose, tačiau dalį jų – ne klientų lėšoms saugoti skirtose sąskaitose, kaip tai nustato įstatymas, teigiama LB pranešime. Pasak LB, šiuo metu bendrovė teisės akto reikalavimą jau vykdo.

Antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje pristatytos valstybės paramos verslui karantino bei koronaviruso pandemijos metu naujienos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrės teigimu, jei po Velykų neįvyks ligos protrūkis, valstybė svarsto leisti vykdyti veiklą daliai dabar draudžiamų verslų. Nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, UAB „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva tampa logistikos centru iš Tolimųjų Rytų į Europą. Šventinį Velykų savaitgalį pirmą kartą istorijoje į Europą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudaro tik pašto siuntos, ir jis sustojo ne kur kitur, o būtent Lietuvoje, Vilniaus intermodaliniame terminale. 42-uose traukinį sudarančiuose pašto konteineriuose atgabentos siuntos skirtos ne tik Lietuvai, bet visai Europai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Karantino pradžioje rinkoje pritrūkus dezinfekuojančių skysčių ir higienos specialistams patarus nuo koronaviruso saugotis rankas plaunant ūkišku muilu, jo paklausa išaugo kelis kartus.   Gamintojai sako nespėjantys įvykdyti visų užsakymų, nes trūksta žaliavų, o prekybos centrai teigia dar prieš paskelbiant karantiną bei jo pradžioje matę augantį higienos prekių poreikį.  „Norfoje“ ūkiško muilo pardavimai, paskelbus karantiną, padidėjo maždaug keturis kartus.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Viena didžiausių keleivių pervežimo bendrovių „Kautra“ skelbia nuo antradienio atnaujinanti susisiekimą tarpmiestiniais autobusais.  Planuojama, kad jie iš pradžių kursuos tarp didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Anot bendrovės atstovų, atnaujinant darbą didžiausias dėmesys skiriamas saugumui. „Norėjome atnaujinti darbą po švenčių, įsivažiuoti po truputį tarp didžiųjų miestų. Planuojame pradžioje dirbti su dešimčia autobusų.

Kiekvienas turintis finansinių įsipareigojimų ir svarstantis apie būsto ar vartojamąją paskolą, automobilio lizingą ar kitas skolinimosi priemones jau žino, kad finansinės įstaigos vertins ne tik asmens gaunamas pajamas, bet ir kredito istorija. TV3 laidoje „Mano pinigai“ kreditingumo vertinimą ir atsakingą skolinimasį prižiūrinčios „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis patars, kaip žmonėms gauti norimą paskolą ir nenusivilti nuvykus į banką ar kitą kredito įstaigą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pastarąsias dvi savaites tikrinusi interneto prekeivius, kurie be verslo liudijimų pardavinėjo apsaugos nuo koronaviruso priemones, pradėjo tikrinti, kaip tradiciniai verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės nustatyto įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti prekybos. Paaiškėjo, kad ir čia pažeidėjų – ne vienas.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.