Verslas

„Luminor“ bankas Lietuvoje pradeda „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimą į vieningą sistemą, dėl to šį savaitgalį neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas pataria visus būtinus mokėjimus atlikti iki penktadienio pietų ir rekomenduoja artimiausias kelias dienas turėti grynųjų pinigų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiam duomenų perkėlimui bankas ruošėsi kelerius metus.

Užklupusi koronaviruso pandemija beveik visiškai sustabdė pasaulio oro uostų darbą. Lietuva – ne išimtis. Nors krovinių gabenimas Lietuvos oro uostuose nebuvo sustabdytas, keleiviai karantino metu išvykti ar sugrįžti negalėjo. Tačiau jau liepą oro uostai ruošiasi keleivių srauto šuoliui. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad šiemet keleivių skaičiaus kritimą Europoje prognozuoja tiek oro uostai, tiek oro linijų bendrovės.

Pelno mokesčio deklaracijų laiku nepateikė apie trečdalis (46 tūkst.) įmonių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki birželio 15 dienos 109 tūkst. įmonių (70 proc.) deklaravo 2,278 mlrd. eurų pelno mokesčio. Praėjusiais metais 136 tūkst. įmonių deklaravo 2,077 mlrd. eurų mokesčio.  Deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. Ketvirtadienį „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė žurnalistams papasakojo, kiek pinigų trūksta biudžete ir kas bus daroma, kad deficitas būtų padengtas.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.

Požeminius konteinerius įsirengęs ir iki šiol vargęs su jų priežiūra Kaunas ginkluojasi nauja technika. Miesto tvarkdariai pirmieji Baltijos šalyse įsigijo ne tik trečdalį milijono eurų kainavusią konteinerių plovimo mašiną, bet ir gausybę kitoms miesto erdvėms tvarkyti skirtų automobilių, kurie dar yra ir ekologiški.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, per televiziją kreipdamasis į tautą, paskelbė apie šalies perėjimą prie progresinio gyventojų pajamų mokesčio sistemos, tačiau jo pristatytas variantas – daug švelnesnis, nei tikėtasi, nepaliesiantis viduriniosios klasės didžiosios dalies. V. Putinas pasiūlė taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą pajamoms, viršijančioms 5 mln. rublių (64 tūkst. eurų) per metus. „Turime plokščią gyventojų pajamų mokesčio sistemą.

Vyriausybei skyrus 6 mln. eurų per krizę nedirbusių turgaus prekeivių nuomos mokesčio kompensacijoms, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas sako, kad parama nepadengs visų patirtų nuostolių, tačiau tai „geriau negu nieko“.  „Palyginti su tuo, kiek daug žmonių, Lietuvoje gal 80–90 tūkst. žmonių dirba sezono metu (turgavietėse – BNS), tai suma yra maža, bet tai geriau negu nieko“, – BNS sakė Vytenis Butkevičius.

Gyventojai vis pasipiktina, kad Lietuvoje įvairios prekės ir paslaugos yra brangios. Visgi bent jau statistiškai Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose kainų lygis yra žemiausias. Pas mus jis daugmaž trečdaliu mažesnis už bendrijos vidurkį, nors kai kurių kategorijų prekės ir kainuoja tiek pat. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis.

JAV interneto milžinė „Google“ planuoja investuoti iki 2 mln. dolerių (1,77 mlrd. eurų) į duomenų centrą Lenkijoje, trečiadienį pranešė šios šalies pagrindinis verslo dienraštis. Ši žinia buvo paskelbta po praeitą mėnesį JAV programinės įrangos ir kompiuterinių technologijų galiūnės „Microsoft“ pranešimo apie panašų projektą Lenkijoje.

Dėl išaugusio tautiečių noro internetu prisipirkti smulkmenų iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių Lietuvos verslas pernai prarado virš 140 milijonų eurų, o šalies biudžetas neteko 40 milijonų. Trečiosioms šalims ne tik taikomos mokestinės lengvatos, bet ir užsienio verslininkai esą sukčiauja, pildydami deklaracijas. O per karantiną poreikis pirkti elektroninėse parduotuvėse tik išaugo, tad nuostoliai 2020-aisiais bus dar įspūdingesni.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas ES biudžetas, kuriame, be kita ko, numatytos išmokos Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Nors liko tik pusmetis, kiek pinigų tūkstančiai ūkininkų gali tikėtis kitąmet, dar nėra aišku. Tiesa, jų gali būti daugiau nei dabar. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ūkininkai, gauna 196 eurų dydžio vienkartinę metinę išmoką už 1 ha žemės. Tuo metu, pavyzdžiui, Nyderlandų ūkininkai gauna 403 eurų, o Belgijos – 386 euro.

Respiratorius pandemijos metu vykusiuose pirkimuose vidutiniškai kainavo keturis eurus, apsauginis kombinezonas – 16,6 eurų, skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovos su koronavirusu metu vykdytų viešųjų pirkimų apžvalgoje. VPT duomenys rodo, jog sausį vienas respiratorius vidutiniškai kainavo 4,67 euro, tuo tarpu vasarį kaina šoktelėjo net iki 16,41 euro. Vėliau ji mažėjo ir gegužę respiratorius jau kainavo 1,72 euro. Iš viso įsigyta beveik 17,9 mln.

Prekeivių sostinės Kalvarijų turgaus prieigose netrūksta. Tiesa, šioje vietoje daugiausiai prekiauja pensininkai. Jie pardavinėja savo darže ir sode užaugintas gėrybes. Tačiau prekyba šioje vietoje nelegali, prekeiviai nemoka turgaus mokesčio. Pensininkai tvirtina, kad tai vienintelis jų būdas prisidurti prie pensijos. Turguje prekiaujanti pensininkė Janina sako, kad kas rytą į turgų skuba ne tik dėl pinigų, bet ir noro pabendrauti su žmonėmis.

„Wizz Air“ aviakompanijos bendrovė trečiadienį taiko 30 proc. nuolaidą visiems skrydžiams, neribojant kelionės laikotarpio, rašoma pranešime spaudai. „Wizz Air“ rekomenduoja keleiviams į savo rezervaciją įtraukti „WIZZ Flex“. Tokiu būdu keleiviai gali atšaukti savo skrydį likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki išvykimo be jokio papildomo mokesčio, iš karto susigrąžinti 100 proc. pradinės kainos avialinijos kreditais, pakeisti datas ir net maršrutus neribotą skaičių kartų.

Valdantieji nusiteikę pakeisti valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų sudarymo tvarką – siekiama sumažinti nepriklausomų narių, juos pakeičiant valstybės tarnautojais.   Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad į valdybas turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai – nepriklausomi nariai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę valdybos.   Valdantieji siekia, kad nepriklausomų narių turi būti tik penktadalis.

„Amazon“ antradienį pažadėjo investuoti 2 mlrd. JAV dolerių į projektus, skirtus kovai su klimato kaita, stiprindama pastangas mažinti technologijų milžinės ir kitų paliekamą anglies pėdsaką. Klimato apsaugos fondas rems startuolių ir kitų bendrovių, veikiančių įvairiuose sektoriuose, pastangas „pereiti prie ekonomikos be anglies dvideginio“, sakoma „Amazon“ pranešime.

Smagus prieššventinis šurmulys Aukštaitijos turguje. Joninių proga čia prekystaliai nukloti pačiais gražiausiais vainikais, lauko gėlėmis ir puokštėmis. Čia pat ąžuolo lapų vainiką pinanti pensininkė Irena nuo ankstaus ryto vien jais ir prekiauja. „Čia pripinta jau yra 11. Vieni nori, kad papuošta būtų, nors kiek įpinta, kiti nori taip, na, va, visokių.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) neleido Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atnaujinti valymo įrenginių Dumpiuose veiklos. Tai reiškia, kad „Grigeo Klaipėda“ negalės pasirašyti ilgalaikės nuotekų priėmimo sutarties su bendrove „Klaipėdos vanduo“. Kaip antradienį pranešė Klaipėdos savivaldybė, agentūra atsisakė nagrinėti „Grigeo Klaipėdos“ paraišką integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui pakeisti.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams, rašoma pranešime spaudai. „Pirmiausia reikia prisiminti jau ne kartą skelbtą informaciją, kad nei bankai, nei „Smart-ID“ niekada nesiunčia el.

Suomijos kapitalo statybų, kelių tiesimo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, pernai auginusi apyvartą 84 proc., mano, jog koronaviruso krizė padarys neigiamą įtaką gyvenamųjų namų statybos verslui bei butų pardavimams, tačiau kartu tikisi, kad infrastruktūros verslas nepajus didesnio nuosmukio dėl valstybės paramos.  „Koronavirusas turės neigiamos įtakos įmonės verslui šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius.

Antradienį buvo pastebėta, kad sutriko internetinio puslapio, kuriame keleiviai gali įsigyti traukinių bilietus ar pasitikrinti tvarkaraščius, veikla. „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad traukinių bilietų pardavimo sistema neveikia. Tai, kad neveikia internetinis puslapis pastebėta apie 11 val., tačiau tikimasi, kad sutrikimai greitu metu bus pašalinti. „Šiuo metu keleiviai negali įsigyti bilietų ar pasitikrinti tvarkaraščių.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ duris atveria tris mėnesius dėl karantino neveikę „Forum Cinemas“ kino teatrai. Vilniaus „Akropolyje“ kino teatras pradės dirbti antradienį, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ – trečiadienį. Pagal galiojančius reikalavimus šiuo metu 30 proc. vietų galintys užpildyti kino teatrai informuoja žiūrovus apie vieną svarbų pasikeitimą. „Po trijų mėnesių pertraukos kino teatrai vėl atveria duris didžiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogų centruose.

Lietuvos pensijų fondų (PF) turto augimas pernai buvo vienas didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o pagal PF realią investicijų grąžą, preliminariais duomenimis, Lietuva pirmavo iš EBPO vertintų 66 šalių. EBPO duomenimis, Lietuvos (PF) reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje buvo Belgijos PF (15,6 proc.), trečioje – Nyderlandai (13,8 proc.

Antradienį Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma pakeisti prekybą vaistais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės pasiūlytomis Farmacijos įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistinė – tai asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis.

Antradienį Seimas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus daugeliui darbuotojų padidės į rankas gaunama alga. Tiesa, dėl to valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, o tinkamam numatytų išlaidų finansavimui teks skolintis pinigų. Šias skolas teks grąžinti visiems mokesčių mokėtojams. Už įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo narių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Mosikuoti kardais dėl Astravo atominės elektrinės (AE) jau šiek tiek per vėlu, nors gal ir įspūdinga, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigia, jog ši tema nėra lengva bandant tekti tarptautinės bendruomenės paramą, ir nedramatizuoja situacijos dėl Astravo klausimu išsiskyrusių pozicijų su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.

Iki liepos 1 d. privalu ne tik pateikti pajamų deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat privalu sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. To nepadarius ir nepaprašius atidėti skolos mokėjimą, ji gali imtis sankcijų. „Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.

Dauguma investicijų valdymo specialistų atmeta greito pasaulio ekonomikos atsigavimo po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, galimybę ir prognozuoja kelerius metus truksiančią stagnaciją bei didelę netinkamo aktyvų įvertinimo riziką. „CFA Institute“ – pasaulinės ekspertų, besispecializuojančių investicijų valdymo srityje, asociacijos – duomenimis, vos 10 proc. ekspertų mano, kad ekonomikos V formos atsigavimas yra tikėtinas. Tyrimo metu apklausta beveik 13,3 tūkst. asociacijos narių.

Pirmąją savaitę po karantino augo ir terminalinių, ir tranzitinių skrydžių skaičius, teigia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. Praėjusią savaitę palyginti su paskutine karantino savaite, bendras Lietuvos oro erdvėje aptarnautų skrydžių skaičius augo 8,6 procento. „Pasibaigęs karantinas įnešė daugiau gyvybės ir į šalies oro erdvę. Nors didelio augimo kol kas nesitikime, vis dėlto atsigaunanti aviacijos rinka nuteikia optimistiškai.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui suteikti galimybę valstybės ar savivaldybės įmonėms mokėti mažesnes pelno įmokas į biudžetą, jei jos galėtų tapti nemokios šalį ištikus krizei, pavyzdžiui, karui, ekstremaliai situacijai, karantinui. Praėjusią savaitę tam buvo pritarta pasitarime.

Lietuva nuo liepos grąžino vizos mokestį į šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams: kaip ir lietuviams, viza atsieis 60 eurų. Ministrų kabinetas pirmadienį nusprendė Baltarusijos piliečiams grąžinti konsulinį mokestį už prašymą išduoti vizą, jam bus taikoma 50 proc. lengvata. 2011 metais priimtu sprendimu toks mokestis išvis nebuvo imamas. „Šiuo projektu siūloma Baltarusijos piliečiams taikyti 50 proc.

Vyriausybė pirmadienį skyrė dar 4 mln. eurų turizmo sektoriui – jis galės kurti naujas ir inovatyvias turizmo paslaugas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Iš viso tam jau skirta 6 mln. eurų.  „Pagal priemonę „Turizmo inovacijos“ buvo numatyta paskirstyti apie 2 mln. eurų, tačiau jau per pirmąsias dvi savaites gauta paraiškų už daugiau kaip 3,7 mln. eurų. Matydami itin didelį susidomėjimą, pildome priemonės krepšelį dar 4 mln. eurų – iki 6 mln.

Pirmadienį apie pietus vieno didžiausių šalyje SEB banko klientai pastebėjo negalintys pasinaudoti jo paslaugomis internete, programėle. Bankas pripažįsta, kad neįmanoma naudotis ir kitomis paslaugomis, tačiau tikina, kad gedimus šalina. Vilnietis Tomas portalui tv3.lt pasakojo, kad ryte dar prisijungė prie programėlės, mat norėjo pasitikrinti, kiek per savaitgalį išleido pinigų. „Tačiau jau apie 14 val. pastebėjau, kad prie programėlės neįmanoma prisijungti.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius praėjusią savaitę paskyręs dar beveik 16 mln. eurų Automobilių kelių direkcijos valdomiems valstybinės reikšmės keliams remontuoti ir asfaltuoti, beveik 1 mln. eurų atseikėjo trims Trakų ir Šalčininkų rajonų projektams, kurių nebuvo direkcijos paraiškoje.  Be to, pasak Kelių direkcijos vadovo, nė vienas šių kelių neatitinka paties ministro nustatytų kriterijų. Pagal juos 150 mln.

Baltarusijai nepriimtinos Tarptautinio valiutos fondo (TVF) keliamos sąlygos skubiam finansavimui gauti, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Buvo pareikšta apie galimybę skirti Baltarusijai 940 mln. JAV dolerių vertės vadinamąjį skubų finansavimą. Šis reikalas išspręstas? Ne“, – sakė jis. A. Lukašenkos žodžiais, Baltarusijai nepriimtinos papildomos šios paskolos suteikimo sąlygos, kurios nėra susijusios su galimo susitarimo finansine dalimi.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai Europos Komisijai pateikė skundą dėl LRT finansavimo. Skundo teikėjai siekia, kad neteisėtai valstybės skirti pinigai visuomeniniam transliuotojui būtų grąžinti į valstybės biudžetą, o Seimas pakeistų taisykles, pagal kurias LRT gauna pinigus.

Koronaviruso krizės finansines pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą, teigiama „Swedbank“ pranešime. „Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus.

Vilnius ir toliau kūrybiškai kovoja su karantino pasekmėmis – siekdama konkuruoti dėl turistų bei priartinti vilniečiams jūrą, nuo rytojaus sostinė visą vasarą turės savo smėlio pliažą pačiame miesto centre – Lukiškių aikštėje. Paplūdimio gultai, skėčiai, persirengimo būdelė, paplūdimio tinklinio aikštelė ir net jūros vaizdas ekrane bei garsas – visos detalės padėsiančios kurti vasaros kurorto įspūdį.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) verslininkai sukūrė ir plėtojo programėlę „Karantinas“, tačiau už paslaugas niekas neatsiskaitė, o ir programėlę teko sustabdyti dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, rašo portalas 15min.lt. NVSC aiškina jokių programėlės kūrimo paslaugų neužsakinėjęs, tad ir neturintis už ką atsiskaityti. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) taip pat pažymi, jog programėlės pirkimas neįvyko, o jei ir būtų įvykęs, greičiausiai būtų vertintinas kaip imitacinis.

Artėjant mokesčių deklaracijos pabaigai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad daugiau kaip pusė savarankiškai dirbančiųjų vis dar nepateikė deklaracijų. Tiesa, prieš pateikiant finansinę informaciją, vertėtų įsidėmėti, kad pardavus transporto priemonę ar, pavyzdžiui, būstą, vertėtų neužmiršti, kad tam tikrais atvejais prireiks susimokėti ir mokesčius.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Vilniaus viešojo transporto keleiviai seniai raginami pereiti nuo popierinių bilietėlių prie pildomos kortelės ar programėlės telefone. Tačiau sumokėję už bilietus telefonu, galite likti ir be jų, ir be pinigų. Tą savo kailiu neseniai patyrė vilnietis Tomas (vardas ir pavardė reakcijai žinomi). Vieną savaitgalį jis apsilankė pajūryje, o grįžęs į Vilnių traukiniu nusprendė namo parvažiuoti 1G maršruto autobusu.

Liepos 1 diena kelionių pasiilgusiems gyventojams ir išvykstamojo turizmo sektoriui itin džiugi. Tądien po kelių mėnesių pertraukos bus atnaujinama galimybė atostogauti užsienio kurortuose. Anot kelionių organizatorių, pirmosios kelionės organizuojamos Bulgarijoje ir Graikijoje, o jų kaina prasideda nuo 250 eurų. „Pasibaigus karantinui pagaliau atnaujinama galimybė atostogauti užsienio kurortuose. Pirmieji keliautojai vyks į Graikiją ir Bulgariją.

Ši informacija itin svarbi tiems, kas ir per karantiną dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Lietuvos bankas perspėja atidžiai apžiūrėti eurų kupiūras, nes pastebi, kad smarkiai išaugo butaforinių pinigų cirkuliacija apyvartoje. Dažniausiai tai iš Kinijos parsiųsti į tikrus pinigus labai panašūs popierėliai, skirti tik kinams filmuoti ar žaidimams. Už atsiskaitymą tokiais pinigais gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Koronavirusas sujaukė daugybės Lietuvos žmonių kasdieninius planus ir darbus. Nepaveikti karantino neliko ir Lietuvos automobilių vairuotojai bei savininkai. TV6 laida „Autopilotas“ domėjosi, kodėl karantino metu atlikus techninę apžiūra, naujai išduotuose techninės apžiūros lapuose, įrašyta data yra trumpesnė, nei būdavo pagal senąją tvarką. Tai reiškia, jog į techninę apžiūra automobilio vairuotojas turės atvykti ne po dviejų metų, o dvejomis savaitėmis anksčiau.