Verslas

JAV biotechnologijų bendrovės „Moderna Inc.“ trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko dviem trečdaliais, reikšmingai sumažėjus vakcinų nuo COVID-19 ligos paklausai. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 3,333 mlrd. iki 1,043 mlrd. dolerių, arba nuo 7,7 iki 2,53 dolerio akcijai. Įplaukos sumažėjo 32 proc. iki 3,364 mlrd. dolerių. Abu rodikliai nepateisino Volstryto analitikų prognozių, kurių vidurkiai buvo 3,527 mlrd.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Latvijos azartinių lošimų organizatorių pagrindinės veiklos pajamos per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo dukart iki 187,825 mln. eurų, pranešė Latvijos loterijų ir azartinių lošimų priežiūros inspekcija. Pagrindinė rinkos šuolio priežastis – pernai dėl pandemijos galioję griežti ribojimai šiam verslui. Ši rinka trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su antruoju, susitraukė 0,7 proc. iki 71,279 mln. eurų.

Kurie maisto produktai pabrango daugiausiai? Kaip maisto kainų brangimas atsiliepia labiausiai skurstantiems gyventojams? Ar artimiausiu metu sulauksime maisto kainų kritimo ar dar vieno šuolio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst. mokesčių mokėtojų: apie 33,5 mln. eurų turi sumokėti gyventojai, 7 mln. eurų – įmonės, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.  VMI duomenimis klientai jau sumokėjo apie 10 mln. eurų.

Tarptautinėse rinkose atpigus gamtinėms dujoms, didžiausia jų vartotoja Lietuvoje – Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ po dviejų mėnesių pertraukos vėl atnaujino trąšų gamybą, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Nuo lapkričio 1 dienos veikla dalinai atnaujinta“, – ketvirtadienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugsėjį siekė 5 procentus. Rudens pradžioje darbo neturėjo 75 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 0,2 punkto iki 11,6 procento. Latvijoje rugsėjį nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,6 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ valdoma eletros tiekėja „Elektrum Lietuva“ supirks Lietuvos kapitalo įmonės „Amberwind“ vėjo parke „Pagėgiai 13“ Pagėgių rajone pagamintą elektrą.  „Elektrum Lietuva“ pranešė, jog pagal sutartį penkerius metus kasmet įsigis po 182 gigavatvalandes (GWh) elektros. Komercinės sutarties detalės neatskleidžiamos.

Seimas sugriežtino vartotojų interesus ginančių vartotojų asociacijų veiklą. Nauja tvarka įsigalios nuo 2023 metų birželio 25-osios.   Už tokias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Nepaisant neigiamos Vyriausybės išvados, Seimas pritarė grupės parlamentarų siūlymui nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 26.  Pataisas labiausiai rėmė opozicijos atstovai, tuo metu 23 valdantieji konservatoriai balsavo prieš, 17 susilaikė, o 9 balsavime nedalyvavo.

Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.  „Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.

Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansinės paramos už itin pabrangusius energijos išteklius gyventojams ir verslui svarbiausia buvo laikas – kainoms augant labai sparčiai parama turi būti greita, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   Taip ji reagavo į kai kurių institucijų kritiką, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams yra pernelyg bendra, o ja gali pasinaudoti ir pasiturintys žmonės bei finansiškai stiprios įmonės.

Lenkija trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė pasirinkusi JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ savo pirmajai atominei elektrinei statyti, pranešė, jog statyba atsieis apie 20 mlrd. eurų (20 mlrd. JAV dolerių). Trečiadienį Varšuvoje vykusiame ministrų kabineto posėdyje buvo oficialiai priimtas sprendimas pasirinkti amerikiečių įmonę „Westinghouse“. Tarp kandidačių dar buvo Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP.

Spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota beveik 2 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia „AutoTyrimai“. Anot bendrovės, augimą lėmė žema palyginamoji bazė, tačiau jis turėtų išsilaikyti bent iki šių metų pabaigos.  Spalį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 10,9 proc. iki 1,7 tūkst., tuo metu lengvųjų komercinių transporto priemonių apimtis išaugo 12,3 proc.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 24,2 proc. didesnė nei pernai spalį – 2961 euras. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) butai Taline brango kukliai – vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,3 proc., per metus – 26,3 proc. iki 2870 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 2,1 proc., per metus – 34,4 proc.

Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.

Vakar vėlai vakare paaiškėjo, jog tarptautinėje, net dešimt šalių vienijančioje loterijoje „Vikinglotto“ – lietuvis laimėjo visą Aukso puodą su 5,4 milijono eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Laimingasis bilietas, žaidėjui atnešęs 5 449 588 Eur, buvo pirktas spalio 31-osios popietę, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Statybininkų g. 4, Pakruojyje. „Šiųmetis „Vikinglotto“ šūkis skelbia, jog sėkmingi skaičiai yra visur aplink mus.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

„Atsipalaiduokite, juk šventės artėja“ – tokiu šūkiu pasitinka ir šventinį laikotarpį kartu lengviau išgyventi kviečia prekybos tinklas „Lidl“. Kiek anksčiau nei įprastai startuojančios kalėdinės kampanijos žinutė užkoduota ir šiandien pristatomame vaizdo klipe. Jame naujai atsiskleidžia dar 1977-aisiais grupės „The Commodores“ išleista legendinė daina „Easy“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus oro uoste dėl būsimų naujo keleivių išvykimo terminalo statybų nuo penktadienio laikinai perkeliama tarpmiestinių autobusų stotelė, ketvirtadienį pranešė oro uostas. Nuo šiol kurį laiką tarpmiestiniai autobusai atvyks į P2 automobilių stovėjimo aikštelėje esančias autobusų stovėjimo vietas. Minėtoje teritorijoje bus įrengta būsimų statybos darbų aikštelė.

Turkijoje metų infliacija spalį paspartėjo iki 85,51 proc. – aukščiausio lygio nuo 1997-ųjų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui aktyviai ginant netradicinį požiūrį į pinigų politiką, skirtą kovoti su pragyvenimo krize.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir tikėtasi, dar kartą ženkliai padidino bazinę palūkanų normą, stiprindamas pastangas atvėsinti infliaciją labai svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse.  Išaugusiai infliacijai darant vis didesnį spaudimą amerikiečių šeimoms, prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl abiejų Kongreso rūmų kontrolės išlaikymo.

Paramą daugiabučių renovacijai administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) šiemet dar nepateikus nė vieno kvietimo namų atnaujinimo finansavimui, projektų rengėjai baiminasi, kad valstybė tam pritrūko pinigų. Tuo metu Aplinkos ministerija sako, jog pinigų bus. Paraiškų teikėjai ir statybos bendrovių atstovai tikina, kad dabartinė tvarka ydinga, procesai trunka per ilgai, o norint juos išjudinti būtinos esminės permainos.

Seimo opozicijai siūlant kelių priežiūrai kitais metais skirti papildomus beveik 200 mln. eurų, šią sumą būtų galima imti iš mokesčių, susijusių su keliais bei degalų akcizų, sako socialdemokratas Liudas Jonaitis. „Mokame pinigus už degalus, mokame už kelius ir tas akcizas susirenka nemažas – 1,2 mlrd. eurų. reikėtų mums dabar paskaičiuoti, kiek iš tų tų pinigų skirti keliams. Pagal dabartinę situaciją, reikėtų apie 85 proc., dabar skiriama gal 56 proc.

Vilniuje ir Panevėžyje veikianti nestandartinių metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta Engineering“ per šiuos metus planuoja konsoliduotas pajamas padidinti iki 68 mln. eurų. Pelną, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), planuojama padidinti iki 4 mln. eurų, teigiama įmonės pranešime. Metų pradžioje bendrovė planavo 64 mln. eurų pajamas ir 3,8 mln. eurų EBITDA.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisos, kad teisėjai valstybinę pensiją galėtų gauti ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas numato, kad ji skiriama, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Seimas ketvirtadienį svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Nuo 2023 metų sausio NPD turėtų augti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.   Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt. Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Dėl karo Ukrainoje ir nenumaldomai brangstančių energetikos išteklių nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia maksimaliai mažinti elektros suvartojimą ir taip kuo mažiau remti šalį agresorę. Nors taupymo ėmėsi tiek įmonės, tiek prekybos tinklai, o gyventojai taip pat labai skatinami tą daryti, kai kuriems kyla pasipiktinimas dėl, jų požiūriu, nereikalingų savivaldybės išlaidų elektrai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. pusė sostinės automobilių turi būti elektromobiliai. Tam statoma tūkstančiai naujų įkrovimų stotelių. Ministerijos skatina gyventojus rinktis elektromobilius ir dėl siūlomų kompensacijų bei pripažįsta, kad jei Vilnius pasiekti tikslą bus sunku, bet įmanoma, tai kitiems miestams, norintiems pasiekti, kad jų gatvėse važiuotų daugiau elektromobilių, reikia daug daugiau pastangų.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne kartą į Seimą nešė pasiūlymus, kaip kovoti su automobilių tarša Lietuvoje, tačiau visi atsimušė į sieną. Parlamentarai atmetė tiek automobilių mokesčio idėją, tiek siūlymą išvyti iš šalies kelių labiausiai dūmijančius automobilius. Tačiau Aplinkos ministerija rankų nenuleidžia ir ruošia naujas iniciatyvas, kaip kovoti su teršėjais.

Šiemet persikvalifikavimo programose dalyvavo 2,7 karto daugiau lietuvių nei pernai. Mažiausiai tam ryžosi vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys. Specialistės tikina, kad nereikia savęs nurašyti ar galvoti, kad jau per vėlu – jei žmogus yra darbingas, nori tobulėti, jis turi taip ir padaryti. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais daugiausia persikvalifikavimų įvyko Vilniuje ir Kaune, daugiau nei pusė asmenų – moterys, o populiariausia sritis – IT.

Europa siekia iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutraliu žemynu, tačiau šimtas miestų tą tikslą ketina pasiekti daug greičiau – iki 2030 m. Tarp jų ir du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė. Per aštuonerius metus tapti aplinkai absoliučiai nežalingais miestais yra nemenkas iššūkis, tačiau Europos Sąjunga pasirengusi ir pati skirti milijonus eurų, ir padėti pritraukti investicijas.

Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.

Atpigus aplinkos taršos leidimams ir Klimato kaitos programai negaunant suplanuotų lėšų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų pritrūks visoms biudžetinėms įstaigoms, pateikusioms paraiškas įsirengti saulės elektrines.  Pasak jo, šiemet į programą įplauks trečdaliu mažiau pinigų – apie 85 mln. eurų, o planuota 137 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad į programą įplauks 83,4 mln. eurų.

Klaipėdoje bus statomas dengtas futbolo maniežas,  savivaldybė pasirašė sutartį dėl projektavimo paslaugų. Kaip BNS informavo Klaipėdos savivaldybė, naujas statinys planuojamas Baltijos prospekte, šalia Baltijos gimnazijos.  Su bendrove „SRP Projektas“ pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

Anksčiau ar vėliau daugeliui vairuotojų aktualus tampa automobilio remontas, jo kokybė ir kaina. Vis tik svarbu nepamiršti, kad už nekokybišką autoserviso paslaugą gyventojai gali reikalauti grąžinti pinigus, atlyginti žalą ar nemokamai perdaryti.

Aplinkosaugininkai visą lapkritį tikrins autoservisus ir automobilių dirbtuves garažuose, ar šios veikia teisėtai ir ar patalpos šildomos nenaudojant atliekų. Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamentas, pradedamas antrasis akcijos „Garažiukas – Kaminukas 2022“ etapas. Akcija siekiama skatinti autoservisus veiklą vykdyti neteršiant aplinkos. „Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.

Virtualiųjų valiutų sukčiai iš vyro Vilniuje per rugsėjį ir spalį išviliojo 23,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus policija, iš 1981 metais gimusio vyro sukčiai pinigus išviliojo per virtualiųjų valiutų investavimo platformą.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.