Verslas

Dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, 2030-aisiais planuojamam 18 teravatvalandžių (TWh) suvartojimui padengti pakaks atsinaujinančios energetikos, tačiau vėliau poreikis didės.  „Dar turėsime po 2030 metų galimybe pasistatyti du parkus jūroje, bet to mums nepakaks.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas. „Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį lrt radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Nuo antradienio mažėja didžiausias leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose – čia lengviesiems automobiliams ir motociklams jis galės siekti 110 kilometrų per valandą (km/h). Šis reikalavimas galios iki kovo 31 dienos – vasaros sezonu šio tipo keliuose leidžiamas 130 km/h greitis.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą.  „Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei „Sanitex“ teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55,4 tūkst. eurų mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė „Metrail“. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 27-ąją atmetė „Sanitex“ skundą, kuriuo ji ginčijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) sprendimą dėl panaikintų „Metrail“ dokumentų.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per tris šių metų ketvirčius gavusi 91 mln. eurų veiklos pajamų – 16 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Veiklos sąnaudoms sumažėjus 3 proc. iki 91,7 mln. eurų, patirtas 699 tūkst. veiklos nuostolis. Pasak bendrovės, pajamos sumenko visose paslaugų grupėse, o labiausiai – tarptautinio tranzito paslaugų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atkreipia vairuotojų dėmesį, kad darbų vietose, ypač ties šviesoforais, neretai formuojasi spūstys, o esant intensyvesniam eismui Vėlinių metu eismo sąlygos gali būti dar sudėtingesnės.  LAKD atstovai iš anksto ragina planuoti savo kelionės maršrutą bei atkreipti dėmesį į vietas, kuriose vykdomi darbai.

Didelė dalis Kinijoje esančios didžiausios pasaulyje „iPhone“ gamyklos darbuotojų išskubėjo į gimtuosius miestus ir kaimus, kai dėl COVID-19 bangos sustojo gamyba ir operatorė „Foxconn“ sustabdė gamyklą. Taivano technologijų milžinės gamyklą Džengdžou palietė masinis protrūkis, o bendrovė teigia kasdien tikrinanti darbuotojus ir pasirūpinanti, kad darbuotojai bendrautų tik atskiromis grupėmis.

Vienas iš internetinės bankininkystės paslaugos „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės, skelbia Vokietijos „Deutsche Welle“. Milijardierius N. Storonskis,  2015-aisiais kartu su ukrainiečiu Vladu Jacenka įkūręs „Revolut“, yra Jungtinės Karalystės pilietis, atsisakė Rusijos pilietybės, pirmadienį rašo „Forbes“, remdamasis bendrovės atstovu. „Nikas yra JK Britanijos pilietis“, – „Forbes“ cituoja „Revolut“ atstovo spaudai žodžius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pietų Korėjoje susitiko su aukščiausiais šios šalies žemės ūkio politikos pareigūnais, kurie remia ir skatina dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio produkcijos prekybos, mokslo, inovacijų bei maisto saugos srityse. Ministras išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl vizito išvakarėse įvykusios tragedijos Itavon rajone Seule, rašoma pranešime žinaisklaidai.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais. Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ gali naudoti prekės ženklą „Getjet“ teikdama oro transporto ir pilotavimo paslaugas, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Maltos lėktuvų nuomos tarpininkės „Get Jet Limited“ ieškinį – pastaroji prašė panaikinti Valstybinio patentų biuro šių metų sausį priimtą sprendimą. Pasak teismo, „GetJet Airlines“ pateikė įrodymus, kad ji naudojo ženklą „Getjet“ nuo 2014 metų lapkričio iki 2019 metų lapkričio.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Pietų Korėjos buitinės elektronikos gamintoja „LG Electronics“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį, nepaisant įplaukų augimo, sumažino 35 proc. – labiau nei prognozavo ekspertai. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugsėjo mėnesiais gauta 336,5 mlrd. vonų (237 mln. eurų) grynojo pelno. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai jį pranašavo vidutiniškai 341,25 mlrd. vonų dydžio. Pardavimų pajamos augo 14 proc. iki 21,177 trln. vonų (14,9 mlrd.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 25 proc. iki 141 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 24–30 dienomis elektros kainos mažėjimą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lėmė tarptautinėse rinkose pingančios dujos, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 eurų už  MWh, palyginti su 200 eurų rugsėjį.

Neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, dar 3 dienas gali teikti paraiškas paramai gauti. Gyventojams skiriama kompensacinė išmoka siekia 14,5 tūkst. eurų, primena Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Nuo kvietimo pradžios prašymus dėl mažiau taršių šildymo įrenginių keitimo pateikė daugiau kaip 1600 gyventojų.

Prekybos tinklas „Lidl“ skambiai paminėjo mobiliosios lojalumo programėlės „Lidl Plus“ pirmąjį gimtadienį Lietuvoje. Beveik visą rugsėjo mėnesį lojalumo programėlės naudotojai galėjo dalyvauti žaidime „Lidl Plus 1-asis gimtadienis“, kurio pagrindinis prizas – naujutėlaitis, elektra varomas „Mini Cooper SE“. Rugsėjo pabaigoje prekybos tinklas paskelbė žaidimo nugalėtoją, o spalio 28 d. automobilio rakteliai buvo įteikti jo laimėtojai, kuria tapo Lolita Paulauskienė iš Palangos.

Taivano ekspertams baigus daugiau nei savaitę trukusį Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą, Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad įmonėse buvo pastebėta keletas trūkumų, tačiau tikimasi, kad jie netrukus bus pašalinti ir leidimų procedūros netrukus bus baigtos.

Didžiausia JAV automobilių gamintoja „General Motors“ (GM) penktadienį pranešė, kad „laikinai sustabdys“ mokamų skelbimų užsakymą socialiniame tinkle „Twitter“, platformą perėmus konkuruojančios automobilių gamintojos „Tesla“ generaliniam direktoriui, turtingiausiam planetos žmogui Elonui Muskui. „Bendradarbiaujame su „Twitter“, kad suprastume platformos kryptį pasikeitus savininkui“, – teigė bendrovės atstovas spaudai.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams auga 65,2 proc. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė šių pajamų viršutinę ribą –  73,674 mln. eurų (šiemet nustatyta 44,611 mln. eurų).  Galutiniai tarifai buitiniams vartotojams bus patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Šiemet didžioji dalis šalies gyventojų greičiausiai vėl vyks lankyti mirusių artimųjų kapaviečių per Vėlines ar kitaip išnaudos laisvas dienas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žmonėms išvykus, namai lieka be apsaugos, o grįžę šeimininkai gali būti nemaloniai nustebinti. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vagystės iš namų ir užpylimai šiemet atneša skaudžių nuostolių.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad jos veiklos atsigavimas Kinijoje spartėja, tačiau perspėjo apie geopolitinę riziką, augant politikų ir visuomenės nerimui dėl Vokietijos priklausomybės nuo Azijos milžinės. Vokietijos koncerno, tarp kurios prekių ženklų yra „Audi“ ir „Skoda“, grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais sumažėjo dėl veiklos Rusijoje sustabdymo ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ įtraukimu į biržos sąrašus.

Svarstant savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką, Seimo komitetai nesutaria, iki kokios ribos savivaldybėms išplėsti galimybes skolintis investicijoms.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pareiškė sutinkąs, kad nuo kitų metų, kaip ir siūlo Vyriausybė, savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis tik Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie naują sugriežtinimą vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais Tai palies ne tik automobilių prekeivius, statybų ar kitus verslo atstovus, bet ir kiekvieną gyventoją. Visgi jau dabar žeriama kritika, kad numatyti pokyčiai gali tapti tikra našta, kuri sukels didelių nepatogumų.

Švedijos įmonė „Northvolt“, gaminanti baterijas elektromobiliams, gali būti priversta atidėti gamyklos statybą Šiaurės Vokietijoje dėl energijos krizės ir viliojančių subsidijų Jungtinėse Valstijose, šeštadienį pranešė jos vadovas.  Projektas „gali būti atidėtas“, Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeinen Zeitung“ pareiškė Peteris Carlssonas.  Bendrovė apie planus pastatyti gamyklą pranešė kovo mėnesį, Europai siekiant padidinti savo elektrinių automobilių gamybos pajėgumus.

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo nuo –8,2 iki –10,9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo besitęsiantis karas Ukrainoje bei išaugusios energijos kainos: spalį 4,7 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija, 6,9 proc. – energijos kainų augimas.

Smarkiai išaugus prekių ir paslaugų kainoms, vis daugiau žmonių tenka gyventi skaičiuojant paskutinius pinigus. Jų trūkumas ypač pasijaučia mėnesio pabaigoje. Tačiau jau netrukus gyventojai sulauks pensijų ir kitų išmokų. Pirmadienį „Sodra“ paskelbė, kada gyventojams bus išmokėti pinigai lapkričio mėnesį. Kada mokamos „Sodros“ išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos lapkričio 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį šių metų ketvirtį stebina gerąja prasme, jis rodo, kad šalyje techninė recesija bus vėliau, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  „Bendrai paėmus rezultatas yra geras, ypač psichologine prasme, geras tuo, kad techninės recesija galėtų ištikti anksčiausiai kitų metų pirmą ketvirtį. Daugelio nuostabai“, – pirmadienį BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.

Šiaulių banko grupė per devynis šių metų mėnesius uždirbo 47,1 mln. eurų grynojo pelno – 7 proc. daugiau nei prieš metus. Vien trečiąjį ketvirtį grupė uždirbo 17,6 mln. eurų pelno – 8 proc. daugiau, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė Šiaulių bankas.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19 mlrd. eurų – tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 0,4 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvos ekonomika augo 1,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,5 proc.

Atlikėjams siekiant neterminuotai pratęsti 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio taikymą, kiti kultūros sektoriaus atstovai prašo lengvatos visiems kūrėjams. Keliolika asociacijų, vienijančių įvairių meno sričių kūrėjus, pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą, pabrėždami, jog džiaugiasi atlikėjams suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu.

SBA grupės tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per devynis šių mėnesius gavo 26,3 mln. eurų pajamų – 23,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, kai jie siekė 21,3 mln. eurų. Pajamas augino pagrindinė veikla, pirmadienį pranešė bendrovė.

JAV tabako kompanijai „Philip Morris International“ dėl karo sustabdžius fabriką Ukrainoje, plečiamas jos padalinys Klaipėdoje – ruošiamasi už 3,5 mln. eurų plėsti gamybos patalpas, pranešė bendrovė. „Šiemet pradedamas sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo projektas, numatomos investicijos siekia 3,5 mln. eurų. Projekto metu bus pastatyta nauja pastato dalis ir sujungta su esamo pastato sandėlio dalimi.

Statistikos departamentas pirmadienį skelbs Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS kalbinti ekonomistai mano, kad BVP trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc. Tik vienas iš septynių ekonomistų prognozavo, kad ekonomika susitraukė 0,2 procento.  Analitikų vertinimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Dar iki prasidedant šildymo sezonui gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms gauti. Tačiau dalia tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės įtaria, kad savivaldybės specialiai nenori skirti kompensacijų, todėl prašymus ir atmeta.  Studentė Emilija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad užpildė prašymą gauti kompensacijai už šildymą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji gyvena Palangoje, o studijuoja Vilniuje.

Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia dar liepą antstolei perdavusi vykdyti teismo sprendimą nugriauti sostinėje nebaigtus statyti Maskvos namus bei laukianti tolesnių jos veiksmų. Pati antstolė Asta Stanišauskaitė BNS nurodė, kad procesas vykdomas, tačiau jo detalių teigė negalinti komentuoti.

Valdžia iškėlė ambicingą tikslą – renovuoti tūkstantį atgyvenusių daugiabučių namų. Tačiau užsibrėžtas tikslas yra tik tolimame horizonte, kadangi šiemet nepavyks renovuoti nė pusės tiek. Pasirodo, kad problemos slypi ne tik kylančiose kainose, bet ir didžiųjų statybos bendrovių nenore įsitraukti į renovacijos procesą. Seimo Aplinkos komiteto nariai inicijavo diskusiją dėl renovacijos proceso Lietuvoje eigos.

Gyventojai būstų perka mažiau, tačiau remonto meistrams darbo vis dar netrūksta. Žmonėms tenka laukti kelis mėnesius eilėse, o už 2 kambarių būsto remontą ar įrengimą pakloti iki 32 tūkst. eurų. Meistrai tikina, kad būsto remonto ar įrengimo atidėti nereikėtų, nes kainų kritimo nebus.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Auksė pasakojo, kad su vyru prieš metus įsigijo naujos statybos butą.  „Pagaliau atsikaustėme ten gyventi. Tačiau buto įrengimas dar nebaigtas.

Paskutinį spalio sekmadienį prasidedant aviacijos žiemos sezonui Lietuvos oro uostai pasiūlys beveik 70 skrydžių krypčių, tarp kurių – dvi naujos iš Vilniaus. Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis teigia, kad itin sėkmingą vasaros sezoną pavyko atstatyti daugiau nei 90 proc. ikipandeminio skrydžių ir keleivio srauto, todėl tikimasi tokį augimo tempą išlaikyti ir žiemą. Manoma, kad augimo tendencijas padės išlaikyti ir užsakomieji skrydžiai.

Lietuvos keliuose – 42 „juodosios dėmės“, kuriose fiksuojama daugiausia eismo įvykių per pastaruosius kelerius metus. Vis dėlto, tiriant kelius nacionaliniu mastu, jų būtų žymiai daugiau, įspėja specialistai. Ir nors žuvusių keliuose skaičius mažėja, eismo įvykių ir juose sužeistų žmonių – vis daugiau.

Nuo praėjusių metų liepos išmokos skiriamos ne tik našliams, bet ir vienišiems, t.y. išsiskyrusiems ar niekad santuokos nesudariusiems Lietuvos pensininkams. Vienišo asmens išmoką automatiškai gauna daugiau nei 222,8 tūkst. gyventojų, tačiau kai kuriems dėl jos reikia kreiptis. Pašnekovai nurodė, kas tiksliai gali gauti 32 eurus per mėnesį ir dėl kokių priežasčių jų gali netekti.

Darbdaviai pastebi, kad gyventojai vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnių pajamų šiuo metu, bet ir dėl didesnės pensijos ateityje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje senatvėje žmonės turi pragyventi iš 70 proc. buvusių vidutinių pajamų, tuo metu Norvegijoje ar Ispanijoje gyventojai gauna virš 90 proc. vidutinių pajamų. Šiuo metu yra per 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie gauna ir lietuvišką, ir užsienietišką pensiją.

Lenkija penktadienį pasirinko JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ statyti savo pirmajai atominei elektrinei, šaliai siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą tvyrant įtampai su Rusija dėl Ukrainos. „Westinghouse“ pasiūlymas pranoko Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP pasiūlymus dėl daugiamilijardinio sandorio, nors Lenkija neatmetė galimybės ateityje skelbti daugiau tokių konkursų.