Verslas

„Apple“ paprašė teismo uždrausti Jungtinėse Valstijose pardavinėti aštuonių „Samsung“ modelių mobiliuosius telefonus, informuoja BBC. Tarp šių telefonų yra „Galaxy S 4G“, „Galaxy S2 AT&T“, „Galaxy S2 Skyrocket“, „Galaxy S2 T-Mobile“, „Galaxy S2 Epic 4G“, „Galaxy S Showcase“, „Droid Charge“ ir „Galaxy Prevail“ modeliai.

Kitų metų biudžete planuojamas valstybės pajamų augimas, bet valstybės politika bus gyventi pagal išgales ir planuoti kokių nors didesnių išlaidų, palyginus su šiais metais, neturėsime galimybių, įsitikinęs Premjeras Andrius Kubilius. „Turėtume siekti, kad valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas ir toliau nuosekliai mažėtų. Turiu priminti, kad šituos metus mes turėtume baigti su išlaidomis, kurios maždaug 3 mlrd. litų didesnės negu pajamos, t. y. su 3 proc. BVP biudžeto deficitu.

Per pirmą 2012 metų pusmetį Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Eksporto apimtys, palyginti su pernai, išaugo 14,5 proc. ir tai buvo vienas didžiausių eksporto augimo tempų į ES šalis, skelbia Lenkijos ūkio ministerija. Jos duomenimis,  Lietuvą pagal eksporto augimo tempus Lenkijoje aplenkė tik Didžioji Britanija, tačiau ji yra gerokai didesnė nei Lietuva.

13 proc. šalies gyventojų turi ketinimų patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo per artimiausius 12 mėnesių. Nauja yra tai, kad šiemet, palyginus su ankstesniais metais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės su didelėmis pajamomis, aukštuoju išsilavinimu, einantys aukštesnes pareigas. Dauguma (84 proc.) lietuvių teigė neketiną išvykti. Beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų teigė, kad jų šeimos nariai per artimiausius 12 mėnesių ketina vykti dirbti arba ieškoti darbo į kitas šalis.

Ieškodama naujų taupymo galimybių Graikijos vyriausybė nusprendė atsisakyti dviejų vyriausybinių lėktuvų, praneša agentūra AP. Didesnysis orlaivis bus skirtas karinėms oro pajėgoms ir naudojamas treniruočių tikslams, pirmadienį Atėnuose paskelbė ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras). Antrasis lėktuvas bus parduotas, o lėšos atiteks ginkluotosioms pajėgoms, kurių biudžetas dėl taupymo priemonių per praėjusius pustrečių metų smarkiai sumažėjo.

Šiuo metu Lietuvoje įkurta išties daug būrimo salonų. Savo ateitį galima sužinoti iš kortų, žvelgiant į delną ar kavos tirščius. Ar pasikliautumėte išmestomis kortomis, jei jos lemtų svarbiausius gyvenimo sprendimus? „Visi mano klientai pasitiki išmestomis kortomis ir priima sprendimus atsižvelgdami į tai, kas jiems yra patariama“, – tikino viena iš kalbintų būrėjų.

Didėjant pajamų skirtumui tarp turtingųjų ir vargšų, dauguma amerikiečių teigia, kad augantis atotrūkis kenkia šaliai ir mano, jog turtingieji turėtų mokėti didesnius mokesčius, informuoja AP. Tyrimų centro „Pew“ atliktos apklausos duomenimis, daugybė amerikiečių mano, kad turtingi žmonės yra protingi ir sunkiai dirba, tačiau jie taip pat yra godūs ir ne tokie sąžiningi, kaip vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Beveik 6 iš 10 (58 proc.

Latvijos vyriausybė parduoda pusę nacionalizuotos oro linijų bendrovės „airBaltic“. Tokie skelbimai pasirodė įtakingo ekonomikos dienraščio „Financial Times,“ skirto Europai ir Didžiajai Britanijai, puslapiuose, praneša lrytas.lt. Latvijos Transporto ministerija investuotojus kviečia iki lapkričio 1-osios teikti neįpareigojančius pasiūlymus įsigyti 50 proc. minus vieną akciją.

Nemaloni staigmena iš Rusijos pusės privertė Lietuvą prisiminti gamtines dujas: Elektrėnų elektrinėje visu pajėgumu nuo šiol dirba visi trys veikiantys blokai. Lietuviškos elektros energijos gamyba šoktelėjo iki rekordinių aukštumų šiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Vakar visu pajėgumu veikė trys elektros gamybos blokai, nors čia viena kilovatvalandė kainuoja apie 40 centų.

Gamtosaugininkai sunerimę, šią vasarą ledas virš Arkties vandenyno traukiasi neregėtais tempais. Tačiau kol žalieji rengia protestus, siekdami atkreipti dėmesį Arkties regiono faunai ir florai iškilusius pavojus , jūrininkai trina rankas ir skaičiuoja būsimus pelnus. Šiaurės ašigalis pretenduoja tapti komercinės laivybos greitkeliu, rašo „France24“. Kinija tapo paskutiniąja valstybe, kuri nutarė prisijungti prie Šiaurės koridoriaus eksploatavimo.

Plačiai paplitęs posakis, iš š... spausti vašką, pažvelgus į brolių Jordano ir Bryano Silvermanų verslo idėją įgauna naują prasmę. Šie vaikinai nutarė pardavinėti reklaminį plotą ant tualetinio popieriaus, rašo „Business Insider“. Išradingas sprendimas verčia vartotojus tiesiogine žodžio prasme prisiliesti prie reklamos. Vis dėlto projektas „Star Toilet Paper“ nėra vien tik linksmas pokštas. Vaikinai tikisi sukurti rimtą verslą. Jau šiandien jie bendradarbiauja su 55 reklamos užsakovais.

Ispanija panaudos iki 60 mlrd. eurų iš paramos programos, skirtos trapiai šalies bankininkystės sistemai palaikyti, pareiškė Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Gindosas  interviu laikraščiui „Herald Tribune“. Birželį konsultacinė bendrovė „Oliver Wyman“ pranešė, kad Ispanijos bankams prireiks 62 mlrd. eurų papildomo kapitalo iš 100 milijardų, kuriuos skyrė Europa.

Pirmojo vaistažolinio preparato nuo skausmo kūrėjas lietuvis Andrius Kavaliauskas rankose jau laiko natūralaus gaminio pakuotę ir Ekonomika.lt pasakoja apie jauno verslo specifiką, farmacijos gigantų konkurenciją, įstatyminę aplinką. Buvo akimirkų, kai, atrodė, linksta rankos, – sako A. Kavaliauskas, tačiau stabtelti pusiaukelėje – blogiausia, kas gali nutikti.

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias. Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams.

JAV automobilių nuomos kompanija „Hertz Global Holdings Inc.“ įsigijo savo konkurentę „Dollar Thrifty Automotive Group Inc.“. Sandoris įvertintas apie 2,6 mlrd. JAV dolerių. Kaip skelbia „Businessweek“, šio sandorio „Hertz“ siekė daugiau nei penkerius metus.

Britų leidinys „The Economist“, sudarė sąrašą kompanijų, turėjusių daugiausia įtakos savo šalių ekonomikai per pastaruosius metus. Pirmojoje vietoje atsidūrė „Arcelor Mittal“, kurios pajamos 2011 metais sudarė 161 proc. Liuksemburgo bendrojo vidaus produkto (BVP). Antroji pozicija atiteko „Essar Energy“, jos pajamos praėjusiais metais sudarė 132 proc. Mauricijaus ekonomikos. Tarp kompanijų iš ekonomikų su didžiausiu BVP pirmauja „Royal Dutch Shell“ (56 proc.

Butas su pirtimi, židiniu, trimis vonios kambariais – skamba patraukliai. O desertui – Vilniaus centre su puikiu vaizdu į senamiestį. Išsinuomoti tokį stogą virš galvos paprastiems mirtingiesiems, regis, neįmanoma, tačiau į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams visa tai yra prieinama. Juolab, kad tokio buto kaina „vos“ 8200 litų per mėnesį, o gaunamus privalumus galima būtų vardyti valandų valandas.

Rugpjūčio 27 d. Meksika įteikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Argentinos. Taip Meksika papildė šalių, kurios pasiskundė dėl Argentinos įvestų importo apribojimų, sąrašą. Anksčiau į PPO kreipėsi JAV, Europos Sąjunga ir Japonija. Argentinos prekybos partnerių skundai neatsiejami nuo šalies prezidentės Kristinos Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) nurodymo, kuriuo ji įpareigojo verslo kompanijas gauti leidimą importuoti prekes.

Iki šių metų pabaigos turėtų paaiškėti, kokių šalių bendrovės susitars su „Klaipėdos nafta" dėl gamtinių dujų tiekimo į planuojamą pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Apie tai po suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, rašo Delfi.lt.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo rugsėjo 1 dienos viešasis transportas pradės dirbti pagal žiemos sezono eismo tvarkaraščius. Žiemos sezonui dėl padidėjusių keleivių srautų į gatves išriedės didesnis transporto priemonių skaičius nei vasaros sezonu. Troleibusų skaičius darbo dienomis bus 229 (buvo 177), autobusų – 278 (buvo 217), o poilsio dienomis troleibusų – 122, autobusų – 138. Bus pakeisti visų troleibusų bei autobusų maršrutų tvarkaraščiai.

Garsiojo Prancūzijos Burgundijos regiono gyventojai sunerimę. Jie įtariai vertina žinią, kad turtingas kinas įsigijo vieną iš viduramžių pilių – ar nesikėsinama į Prancūzijos kultūros paveldą, praneša LRTV Naujienų tarnyba. Ramaus Burgundijos kaimelio naujiena – turtingas lošimo namų magnatas, kinas iš Makau įsigijo viduramžių pilaitę. Sumokėjo aštuonis milijonus eurų, kai vietos pirkėjai pasitraukė iš aukciono.

Žvelgiant į nuogus statistinius skaičius susidaro įspūdis, kad Birma (Mianmaras) turi visus reikiamus ingredientus, kurie yra būtini sukurti naują Azijos ekonominį stebuklą. 48 mln. gyventojų turinti šalis gamintojams gali pasiūlyti gausybę pigios darbo jėgos. Mediena, mineralai ir kiti gamtiniai ištekliai galėtų pritraukti milijardus JAV dolerių iš užsienio investuotojų.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.

Automobilio pirkimas, prieš tai jo neparodžius specialistui ar nepatikrinus specializuotose įstaigose, gali būti loterija – arba įsigysite gerą transporto priemonę, kuri vėliau neges ir nepareikalaus daug lėšų remontui, arba nuolat investuosite, ją tvarkydami. Vis dėlto dauguma vairuotojų nelinkę rizikuoti ir prieš pirkdami automobilį patikrina, kokia jo techninė būklė. Transporto skelbimų portalo Autogidas.

Nyderlandų maisto produktų ir kosmetikos kompanijos „Unilever“ atstovai tikina, kad Europoje vis dar juntama krizė verčia permąstyti jų veiklos sėkmės strategiją. Interviu „The Financial Times Deutschland (FTD)“ „Unilever“ Europos verslo vadovas Janas Zijderveldas teigė, kad į Europą grįžta skurdas, todėl svarstoma besivystančių šalių rinkoms taikomas strategijas pritaikyti ir Europai. „Ispanijoje vartotojas pirkiniams vidutiniškai skiria 17 eurų.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau - VTD) apibendrino pirmojo šių metų pusmečio apgyvendinimo rezultatus: Lietuva vis dar išlaiko dviženklius turizmo srautų didėjimo rodiklius (+11,8 proc.). Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų skaičiaus augimas lėtėja (abiejose šalyse siekia po +6,3 proc.). „Pirmąjį 2012 m. pusmetį Rusija viršijo pačius optimistiškiausius lūkesčius ir pirmavo pagal rusų turistų srautų į Lietuvą didėjimo tempus (+43,4 proc.

Užsienio žiniasklaida pranešė, kad Norvegijos kompanija „Höegh LNG“ rugpjūčio 17 dieną gavo 250 mln. JAV dolerių kredito garantijas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD)  terminalo  ir išdujinimo įrenginio statybai iš Norvegijos kredito agentūros GIEK ir Korėjos kredito agentūros K-sure. Ši žinia Lietuvai reiškia, kad valstybė toliau stumiama klaidingos strategijos kryptimi, ją verčiant nuo dujų priklausoma šalimi. „Kuras sudaro didžiąją, esminę dalį šilumos kainos.

Praėjo lygiai metai, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2011 metų rugpjūčio 24 dieną pateikė pasiūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams. Per visus metus Vilniaus miesto savivaldybė Vyriausybei ir Energetikos ministerijai buvo pateikusi ne vieną realiai įgyvendinamą pasiūlymą, ministras Arvydas Sekmokas ne kartą buvo kviečiams diskutuoti ir rasti optimaliausią sprendimą šilumos tarifui sumažinti.

Siekiant išvengti eilių bilietų platinimo vietose rugsėjo pirmosiomis dienomis, nutarta senąsias elektroninio bilieto korteles, kuriose yra mėnesio bilietas rugpjūčiui, jau dabar keisti į naująsias Vilniečio korteles. Keleiviai, keičiantys kortelę su bilietu rugpjūčiui ir papildę naująją kortelę 30 dienų bilietu, gali bilieto neaktyvinti iki rugsėjo 1 dienos. „Dažniausiai keleiviai bilietą naujam mėnesiui perka paskutinėmis dienomis.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) liepos mėn. sudarė 2294,1 mln. litų ir, palyginti su birželiu, padidėjo 4 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką - 1,3 proc.). Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4,5 proc., o prekiaujančių ne maisto prekėmis - 4,7 proc.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė aukščiausią lygį nuo balandžio vidurio, nes investuotojai tikisi, kad JAV federalinis atsargų bankas (FED) imsis tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių. Banko vadovo Beno Bernanke  teigimu, FED turi erdvės imtis papildomų ekonomikos augimo skatinimo priemonių. Investuotojų susidomėjimas auksu tokiu atveju išaugtų, nes jis vertinamas kaip apsauga nuo infliacijos, kylančios dėl pinigų spausdinimo.

Kitais metais Europoje kelionės geležinkeliu vidutiniškai brangs 4,3 proc., avialinijomis – 2,5 proc., apgyvendinimo paslaugos – 1,3 proc., automobilių nuoma – 1,2 proc.

Rugsėjo pradžioje asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba svarstys galimybę streikuoti dėl stringančių transporto infrastruktūros projektų. Finansų ministerijos skaičiavimais, vėluojant pasirašyti sutartis, Lietuva gali prarasti 0,9 mlrd. litų ES paramos, skirtų geležinkelių modernizavimo ir plėtros bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros projektams. Iki birželio pabaigos projektams buvo nepaskirstyta 1,4 mlrd. litų Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų.

Vokietija – viena iš Europos sąjungos šalių, su kurios rinka aktyviausiai siekia dirbti Baltijos šalių vežėjai. VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centro“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vežėjai po Vokietijos labiausiai nori bendradarbiauti su Rusija, Belgija, Prancūzija ir Italija. Plačiau paanalizuosime visų šių šalių rinkas, krovinių pervežimų verslui aktualiais aspektais, tačiau pradėkime nuo Vokietijos.

Estijos nekilnojamojo turto bendrovė „Pro Kapital Grupp“ pirmadienį paskelbė viešo akcijų platinimo (IPO) prospektą instituciniams investuotojams ir mažmeniniams Estijos, Latvijos ir Lietuvos investuotojams ir užpildė paraišką biržoje „Nasdaq OMX“, kad bendrovės akcijos būtų įtrauktos į prekybos sąrašą Talino vertybinių popierių biržoje.

Nors darbo rinkoje girdėti komentarų, kad nemažai darbo ieškančiųjų įdarbinami per pažintis, tačiau darbuotojų apklausų rezultatai rodo ką kita. Yra didelė dalis darbuotojų, kurie ne tik neieško pažinčių darbindamiesi, bet netgi nesikreiptų į pažįstamus asmenis, jei šie dirbtų norimoje įsidarbinti įmonėje. Vidutiniškai kas antras darbuotojas yra bent kartą darbinęsis per pažintis, rodo portalo CVbankas.lt apklausos rezultatai.

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas.

Įtakingame leidinyje „The Economist“ rašoma, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija, nes šiai mažiausiai naudingas Europos Sąjungos (ES) siūlymas euro zonos skolų krizę spręsti sujungiant euro zonos vyriausybių skolas, informuoja „The Economist“, YLE. Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc.

Klaipėdiečiams kyla elementarus klausimas – ar miesto Taryba pakankamai kompetentinga, kad galėtų suremti ietis su UAB „Sweco Lietuva“, parengusia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Nerimą kelia ir tai, kad šios bendrovės specialistai, gaudami didžiulius pinigus iš užsakovų, gali pateikti tokius duomenis, kokius jie nori girdėti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros prokurorai  persekioja žurnalistus, o ne rūpinasi skandalingai žlugusio banko „Snoras“ akcininkų sugrąžinimu į Lietuvą. Prokurorai ir STT agentai nenutraukia informacijos apie „Snorą“ nutekinusio asmens paieškų, tačiau akivaizdu, kad praėjus lygiai pusmečiui, bendros dviejų teisėsaugos institucijų pareigūnų pajėgos negali pasakyti, kada tiksliai paaiškės, kas buvo informatorius.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – Gedimino Stanišausko straipsnis „Valstybinė mafija siekia sunaikinti Gariūnus“. Valstybė, iš vienos pusės deklaruodama paramą smulkiajam verslui, kita ranka naikina policinei valstybei ir autoritariniam režimui būdingomis priemonėmis. Regionine turgaviete laikomi Gariūnai, maitinantys apie 25 tūkstančius smulkiųjų verslininkų, savo kailiu pajuto, kad Vyriausybę valdo monopolininkų interesai.

Nors liepą Palanga buvo sausakimša - poilsiautojai kartais sunkiai rasdavo, kur apsistoti, kurorto savivaldybė pagalvės mokesčio surinko kur kas mažiau, nei planuota, rašo „Lietuvos rytas“. Tai savivaldybei sukėlė įtarimų, kad dalis viešbučių slepia tikrąjį svečių skaičių. Miesto valdžios skaičiavimais, 200 tūkstančių litų turėjo būti gauta vien per du liepos mėnesio savaitgalius, kai Palanga buvo sausakimša, o poilsiautojams buvo sunku surasti nakvynę net pas kurorto gyventojus.

Besivystančių rinkų kompanijos trokšta sukurti pasaulinių prekių ženklų, mat joms jau pabodo dirbti Vakarų korporacijoms. Viena iš priežasčių ta, kad įmonės, dirbančios be savo prekių ženklo, paprastai uždirba 3-8 proc. gamybos pelno ir nuolat rizikuoja turėti nuostolių, jei užsakovas ras pigesnių gamintojų, rašo „The Economist“. Išvystytus prekių ženklus turinčios kompanijos gauna 15 proc. ir daugiau gamybinio pelno ir turi daugiau ištikimų klientų.

Lietuvos verslo elito atstovai negimė ant pinigų maišų – šiandien turimus turtus jie uždirbo savo ryžtu, drąsiomis idėjomis, o galbūt kartais ir padedami likimo. Vieni savo tikslo siekė kryptingai, kitiems teko suklupti ir vėl atsitiesti, tačiau galiausiai visi jie tapo sėkmingais verslininkais. Siūlome pažvelgti į kelių iškiliausių Lietuvos verslininkų sėkmės istorijas ir sužinoti, nuo ko prasidėjo jų karjera. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupė Bendras turtas – apie 800 mln.

Gyvenimas pagal griežtą diktatūrą turi ir pliusų: nereikia budėti visą naktį, kad sužinotum, kas laimėjo rinkimus. Lengva būti gerai nusiteikusiam, nes žinai, kad oficialiai nėra jokių problemų. Nereikia pasukti net laikrodžio rodyklės – laikai juk nesikeičia. Tiesa, humoras tampa vis juodesnis, kaip ir anekdotai, rašo „Business Week“. Kaip tik toks gyvenimas yra Baltarusijoje: paskutiniuosius 18 metų prezidentas Aleksandras Lukašenka 9,5mln. gyventojų šalį valdė remdamasis vėzdo politika.

Kaip jau anksčiau rašė LRT.lt, Trevi fontane Romoje surenkamos rekordinės monetų sumos – per šių metų pusmetį, kai vasaros turistinis sezonas dar nebuvo įsibėgėjęs, iš fontano jau ištraukta 540 tūkst. eurų vertės monetų. Tuo metu Lietuvoje gidai pastebi, kad turistai nelinkę mėtyti pinigų į fontanus – iš viso galima išgriebti vos vieną kitą litą. Prižiūrintys fontanus sako nuostolių daugiau turintys ne dėl primetamų monetų, o pripilamų indų ploviklių.

Mums visiems taip buvo. Mažas, įsivaizduojamos draugas, sėdintis ant peties, ragino kažką įsigyti. Tai galėjo būti bet kas: batai, rūbai, prietaisai. Tačiau kas būtų, jei šis įsivaizduojamas balsas vieną dieną taptų realiu, klausia BBC. Nuosavas konsjeržas Azijos bankas DBS tokį draugą vadina nuosavu konsjeržu. Bankui išmanusis telefonas praneša apie jūsų buvimo vietą. Sakykime šiuo metu esate rūbų parduotuvėje.

Artėjant naujam šildymo sezonui visuomenę vis labiau domina energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadėta šilumos ūkio reforma, tačiau kol kas jokios informacijos apie ją, nors šilumininkai to ir reikalauja, nepateikiama. Ar planuojami pokyčiai bus naudingi ir kokių sprendimų trūksta, kad vartotojų taip negąsdintų naujasis šildymo sezonas, naujienų agentūra ELTA klausė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio.