Verslas

Gebėjimas motyvuoti darbuotojus yra viena iš svarbiausių kiekvieno verslininko savybių. Įmonės, už kurių vairo stovi šias savybes turintys ir tinkamai išnaudojantys vadovai gali pasiekti pastebimai geresnių rezultatų. Tokie vadovai gali atstatyti įmonės reputaciją, sukurti atkaklią, sunkiai dirbančią komandą, kuri pasiryžusi bendromis pastangomis pasiekti augimą ir pagerinti kompanijos padėtį. Portalas inc.

Billą Gatesą geriausiai žinome kaip susikrovusį milijardus iš kompanijos „Microsoft“ bei vėlesnių jo filantropinių darbų. Tačiau pastaruoju metu nutiko šis tas įdomaus: JAV žurnalo „Forbes“ sudaromame turtingiausiųjų sąrašo duomenimis, jis praturtėjo 6 mlrd. JAV dolerių, tad nuo šiol iš viso valdo 66 mlrd. JAV dolerių turtą. Anot „Forbes“, dabartinė B. Gateso turto vertė stulbinančiai nesusijusi su prieš 37 metus jo įkurtos kompanijos akcijų verte.

Vilniaus pakraščio nebedarkys aukštos įtampos  elektros linijos. Jos bus nutiestos po žeme. Tačiau, anot energetikų, požeminiai kabeliai yra tokie brangūs, kad juos sau leisti gali tik vienas kitas didmiestis. O įsivaizduoti Lietuvą be įprastų elektros stulpų ir linijų dar tikrai per anksti. Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa – viena iš nedaugelio atkarpų, kurioje visai netrukus nebeliks elektros stulpų ir laidų.

Po vasaros karščio ir drėgmės patręštas augalas atgauna jėgas ir sugeba pasiruošti žiemai, peržiemoti, o pavasarį pradeda daug anksčiau ir sparčiau augti. Rudenį būtina stiprinti žolės šaknis, kad ateinančios vasaros karščiai nepadarytų didelės žalos vejai. Pasibaigus vasarai toliau reikia pjauti veją. Artėjant žolės pjovimo sezono pabaigai, žoliapjovės peilius reikia nuleisti kuo žemiau ir paskutinius du kartus nupjauti žolynus taip, kad jie gautų kuo daugiau saulės.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney'us paskelbė 2011 metų mokesčių duomenis, kurie rodo, kad jis mokėjo 14,1 proc. pajamų mokestį, skelbia BBC. M. Romney'ui 2011 metų mokesčiai atsiėjo 1,9 mln. JAV dolerių. Respublikonų kandidatas yra paviešinęs 2010 metų mokesčių deklaraciją, pagal kurią jis sumokėjo apie 3 mln. JAV dolerių. Didžiausias JAV pajamų mokesčio tarifas yra 35 proc.

Nors vie­no po­pu­lia­raus sa­vait­raš­čio ke­lin­tus me­tus iš ei­lės vyk­do­muo­se ša­lies sa­vi­val­dy­bių rei­tin­guo­se šie­met Anykš­čiai vos ne pas­ku­ti­niai – iš 60 sa­vi­val­dy­bių esa­me 58 vie­to­je, ta­čiau tu­ris­tai į mū­sų kraš­tą trau­kia vis gau­ses­niais srau­tais.

„Ši vyriausybė nebuvo pati blogiausia, bet didesnės dalies visuomenės lūkesčių nepateisino. Premjeras Andrius Kubilius bene labiausiai iš visų buvusių premjerų stengėsi, bet jam daugiau dalykų nepasisekė, negu pasisekė“, – paklaustas, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą, Balsas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, ši valdžia per daug giriasi, kad ji susitvarkė su krize.

Šią sa­vai­tę Aly­taus pa­tai­sos na­mų nu­teis­tie­ji pra­dė­jo skin­ti obuo­lius Aly­taus ra­jo­ne vei­kian­čio­je ben­dro­vė­je Luks­nė­nų so­duo­se. Ji pir­mą­kart su­da­rė su­tar­tį dėl nu­teis­tų­jų įdar­bi­ni­mo. Įdar­bin­ta de­šimt vy­rų Luks­nė­nų so­dai dėl de­šim­ties nu­teis­tų­jų įdar­bi­ni­mo pa­si­ra­šė su­tar­tį su Vals­ty­bi­ne įmo­ne prie Aly­taus pa­tai­sos na­mų, ku­ri už­si­ima dar­bo nu­teis­tie­siems or­ga­ni­za­vi­mu.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas penktadienį sakė, kad šalis negali elgtis kaip strutis - įkišti galvą į smėlį ir laukti, kol euro zona išspręs savo problemas. Kalbėdamas Baltijos finansų forume ministras pripažino, kad teoriškai Latvija gali rinktis iš dviejų scenarijų. Tačiau šalis turi pasirinkti kelią, vedantį į euro zoną, nes antrasis scenarijus yra neaiškus. Neaišku, ar Latvija nemėgsta euro, euro zonos valstybių ar nemano, kad euro zona yra konkurencinga.

Dauguma iš mūsų, paklausti, ko siekiame gyvenime, ko gero žinotume, ką atsakyti, bet tik nedaugelis išdrįstume tvirtinti, kad sąžiningai savo laiką skiriame šių siekių įgyvendinimui. Nors pagundų švaistyti laiką kasdien vis daugėja, mes dar turime šansų eiti pasirinktu keliu. Aukščiausio lygio vadovų konsultantas Peteris Bregmanas, puikiai pažįstantis karjeros siekiančių žmonių gyvenimo tempą, pasiūlė priemonę, padedančią efektyviai spręsti laiko planavimo problemą.

Praėjusią savaitę bendrovės „Izobara“ akcininkai nusprendė restruktūrizuoti įmonės veiklą. Toks žingsnis žengtas susidūrus su finansiniais sunkumais ir siekiant išvengti įmonės bankroto bei išsaugoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą. 2010 m. „Izobara“ patyrė beveik 6 mln. Lt nuostolį, 2011 m. – 8,36 mln. Lt. Preliminariais duomenimis, šių metų pirmo pusmečio bendrovės nuostoliai siekia 1,71 mln. Lt. „Izobara“ yra numačiusi atsisakyti nuostolingos veiklos ir pajamas gauti iš šilumos tiekimo.

Kai naktimis termometro stulpelis vis dažniau artėja prie nulio, reikia pasirūpinti, kad namuose būtų šilta. Kol nereikia nuolat šildyti būsto, vieni kuria židinius, kiti – krosneles, kurios neužima daug vietos ir gali apšildyti nemažą plotą. Malkų reikia nedaug Ekonomiškų krosnelių panaudojimas – tai vienas iš efektyviausių nedidelių patalpų apšildymo būdų.

Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės svarstė galimybes statyti biojėgaines, tačiau užšaldė planus, nes įstatymuose atsirado netikėtų kliūčių. Žemdirbiai kyla į kovą ir prašo nesupančioti jų, o leisti uždirbti sau ir valstybei. Ūkininkai nesutinka tapti tik žaliavų biojėgainėms ti ekėjais, nes tada šio verslo grieti nėlę nugriebtų tarpininkai.

Žodžiuose slypi emocinis krūvis. Kasdienėje kalboje vartojami žodžiai sukelia pasekmių, todėl turėtume kuo labiau vengti kai kurių iš pirmo žvilgsnio įprastų posakių, rašo „Inc.“ Sėkmė Kartais nenumatytos aplinkybės pakeičia suplanuotą įvykių eigą, tačiau nuolatos pasikliaudami sėkme atiduodame save likimui į rankas. Versle ir asmeniniame gyvenime neverta tikėti sėkme, nes patys esame aplinkybių ir pasekmių kūrėjai, turintys pakankamai galių pakeisti mums primestą lemtį.

Net šiais mokslo ir technologijų laikais negalime atsikratyti kai kurių mitų. Ypač daug neaiškios informacijos sklando apie pinigus. Įvairūs mitai gaubia bankomatus, kreditines korteles ir atsiskaitymus grynaisiais pinigais, akcijų rinkas. „Business Insider“ pateikia kelis iš populiariausių mitų ir juos sugriauna.

Seimas skubos tvarka imasi svarstyti, ar keisti keturių pamario savivaldybių ribas. To prireikė, norint dalį Kuršių marių priskirti Neringos savivaldybei, kuri, neturėdama nė pėdos vandens, negali tvarkyti esamų uostų ar statyti naujų. Prieš 50 metų, kuriant Neringos savivaldybę, jos ribos nubrėžtos Kuršių marių pakrante, o vanduo liko Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių žinioje.

Kodėl kai kurios įmonės būna priverstos pasitraukti iš verslo pasaulio? Verslo edukacijos žurnalas “Inc." atliko tyrimą norėdamos atsakyti į šį klausimą. Studijoje dalyvavo 50 įmonių, kurios po sėkmingų veiklos metų vis dėlto užsidarė. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, kurios ir “nužudė" bendroves. Į šį sąrašą patenka įmonės iš įvairių veiklos sektorių: viešbučiai, koncertų organizatoriai, mažmeninės prekybos tinklai, gamyklos.

„Pastaroji valdžia labai daug nuveikė, kad į Lietuvą ateitų užsienio investicijos, todėl per kelerius metus ir sugebėjome pritraukti tiesioginių užsienio investicijų už 10 mlrd. litų. Ir subsidijos verslininkams – tik „saldainiukas“, kuris atsipirko su kaupu, nes įmonės tokią pačią sumą per metus gražina mokesčių pavidalu.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį sakė, kad papildomos finansinės pagalbos be gelbėjimo paketo bankams Ispanijai nereikia. „Ispanijai programos nereikia, nes ji elgiasi teisingai, ir jai pavyks. Ispanijai reikia finansų rinkų pasitikėjimo, ir štai čia jai sekasi sunkiau“, - žurnalistams Berlyne sakė ministras. Siūlymus, kad Ispanijai reikia suteikti pilną bankų rekapitalizacijai skirtą 100 mlrd.

Italijos premjeras Mario Monti penktadienį paragino Graikijos premjerą Antonį Samarą įgyvendinti reformas ir kartu su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy per susitikimą Romoje pabrėžė, kad sprendžiant skolų krizę reikia daugiau solidarumo, informuoja AFP. M. Montis ir M. Rajoy per savo susitikimą pabrėžė, kad euro zonoje reikia veikti solidariai ir konstruktyviai, nes tik taip galima stabilizuoti finansų rinkas.

Į D. Britanijos miestą Birmingamą atskridęs Lietuvos kompanijos „Aurela“ keleivinis lėktuvas šio miesto oro uoste nuslydo nuo nusileidimo tako, praneša portalas „The Aviation Herald“. Birmingamo oro uosto tinklalapyje teigiama, kad niekas nenukentėjo. Dėl incidento su „Aurelos“ lėktuvu oro uostas uždarytas nebuvo. BBC praneša, kad dėl lėktuvo nuslydimo oro uoste buvo dviem valandoms sustabdyti skrydžiai. „Aurelos“ vadovas portalui delfi.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF Šveicarijos kompanija „Holle baby food GmbH“ pranešė, kad iš rinkos atšaukiamos prekinio ženklo „Holle (Eco-Bio)“ košelės kūdikiams. Šis nurodymas išplatintas visiems kompanijos partneriams Europos Sąjungos šalyse.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis norėtų artimiausiu metu išgirsti verslo atstovų nuomonę, kodėl Latvija turėtų įsivesti eurą. Kreipdamasis į 18-ojo Baltijos finansų forumo dalyvius, jis pabrėžė, kad vyriausybės užduotis - išaiškinti ekonominius prisijungimo prie euro zonos aspektus. „Mes visą laiką girdime - “krizė, krizė, krizė„, o dabar visa tai atspindi visuomenės nuotaikos.

Čikagoje, didžiausią lietuvių bendruomenę turinčiame Jungtinių Amerikos Valstijų mieste (JAV), penktadienį prasideda ketvirtasis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF). Forume bus pristatoma Lietuvos ekonominė pažanga, pasiekta per daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų, Lietuvos investicinis klimatas ir pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Apie tai kalbėsis Lietuvos ekonomikos ekspertai, didelis dėmesys bus skiriamas Lietuvoje jau vykdančių veiklą JAV įmonių patirčiai pristatyti.

Padidėjus kuro kainoms vis daugiau šeimų renkasi ekologiškus ir taupius automobilius, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB Baltijos šalyse lizingu pardavė daugiau negu 350 (221 Lietuvoje) automobilių, kurių anglies dvideginio (CO2) emisija yra lygi arba mažesnė negu 130 g/km. SEB Baltijos šalyse statistikos duomenimis, lizingu labiausiai buvo įsigyjami ekologiški „Volkswagen“, „Fiat“, „Kia“, „Škoda“ ir „Hyundai“ automobilių modeliai.

Internetiniai pardavimai Didžiojoje Britanijoje rugpjūtį siekė 8,1 proc. bendrų mažmeninių pardavimų. Didžiosios Britanijos Nacionalinės statistinės tarnybos (ONS) duomenimis, internetinių ir bendrų pardavimų santykis – mažiausias nuo praėjusių metų rugpjūčio. ONS pabrėžia, kad tokie rezultatai susiję su šalyje surengtomis olimpinėmis žaidynėmis, kurios sumažino britų susidomėjimą pirkimais internetu. Internetinė pramonė sudaro nemažą dalį Didžiosios Britanijos BVP struktūroje.

Lietuvos pramonė toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą prastėjančioms ekonominėms sąlygoms. Pernai apdirbamosios gamybos (skaičiuojant be naftos produktų) sukurtos produkcijos apimtys ūgtelėjo 12 proc., o per pirmuosius 7 šių metų mėnesius, nepaisant sudėtingų išorės sąlygų, sektorius ūgtelėjo 9 proc., lyginant su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Metinis rugpjūčio mėnesio plėtros rodiklis vėl buvo įspūdingas – 13,7 proc.

Nuo rugpjūčio 15 dienos, Vilniaus miestui įsivedus naują e. bilieto sistemą su Vilniečio kortele,  keletą savaičių fiksuoti įvairūs trukdžiai. Vilniečiai ir miesto svečiai susidūrė su nepatogumais, ypač pirmosiomis dienomis, nes teko pirkti vienkartinius bilietus, o žmonėms, negalėjusiems jų įsigyti spaudos kioskuose, teko brangiau pirkti iš vairuotojų. Tiesa, vėliau miesto savivaldybė padidintus transporto bilietų tarifas panaikino ir grąžino senuosius.

Prieš pusantro mėnesio pusšimčiu litų padidintas minimumas jau gramzdina savivaldybes į skolas, o Finansų ministerija ištiesti pagalbos rankos nesiruošia. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vadovai suka galvas, kur rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms padidinti. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų darbo užmokestį (MMA) gauna 11,2 proc. žmonių, tai yra 101 tūkst. gyventojų. Nemažai jų triūsia būtent savivaldybių išlaikomose įstaigose.

Technologijų milžinės „Microsoft“ ir „Hewlett-Packard“ naudojosi užjūrio padaliniais tam, kad nuslėptų milijardus mokesčių taip išnaudodamos spragą JAV mokesčių kodekse, praneša „The Telegraph“. Tokius kaltinimus įmonėms metė specialus Senato komitetas, kuris teigia, kad mokesčių vengimas technologijų sektoriuje yra plačiai paplitęs.

Ekspedijavimo verslas – įdomi verslo šaka su visais savo pakilimais ir nuosmukiais. Dar visai neseniai ekspeditoriumi galėjo tapti vos ne kiekvienas panorėjęs: žemi įėjimo į rinką barjerai, nelicenzijuojama veikla, pakankamai maža finansinė atsakomybė – idealios sąlygos verslo pradžiai! Bet ar kas nors šioje rinkoje laukia verslo naujokų, ar jie tik iškreipia rinką siūlydami žemesnes kainas už krovinių gabenimą? Naujos įmonės – kaip grybai po lietaus nebedygsta Logistikoje įmonių steigimo bu...

„Fimoje“ vėzdais niekas nesišvaisto, bet jos vadovas Gintaras Juknevičius puikiai išnaudoja vyriškąjį pradą – vėzdus pakeitė telefonais, sutartimis, suteikė sąlygas konkuruoti, ir jaunieji bendrovės darbuotojai verčia kalnus. „Fima“ yra intelektualinių inžinerinių sprendimų lyderė Baltijos šalyse, tačiau su jos generaliniu direktoriumi G. Juknevičiumi susitinkame nedideliame ir kukliame jo kabinete, Vilniuje esančiame Žirmūnų verslo centre, kur įsikūrusi pagrindinė bendrovės būstinė.

Siekdamas sumažinti išlaidas, antras didžiausias pagal turto vertę JAV bankas „Bank of America“ iki šių metų pabaigos atleis apie 16 tūkst. darbuotojų, praneša JAV verslo laikraštis „The Wall Street Journal“. Anot šaltinių, daugiausia darbuotojų bus atleista klientų aptarnavimo ir hipotekos padaliniuose. Iki metų pabaigos banke „Bank of Merica“ turėtų dirbti apie 260 tūkst.

Graikijos valdžia susitarė su tarptautiniais kreditoriais dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 67 metų. Šiuo metu Graikijos gyventojai į pensiją pasitraukia 65 metų. Padidinus pensinį amžių, šalis kasmet galės sutaupyti iki 1,1 mlrd. eurų. Koalicinė premjero Antonis Samaras vyriausybė turi susitarti dėl naujo taupymo priemonių paketo, kurio mainais už paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Kol kas jai to padaryti nepavyksta. Graikijos vyriausybei trūksta susitarti dėl maždaug 2 mlrd.

Lietuvoje yra beveik 23 tūkst. asmenų, kuriems pašalpos nenutrūkstamai mokamos trejus ir daugiau metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina apkarpyti pašalpas ilgalaikiams jų gavėjams. Tiems, kas pašalpą gavo ilgiau nei 5 metus, ji nebebus skiriama, rašo „Respublika". Pavyzdžiui, asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kurie socialinę pašalpą gauna nuo 1 iki 2 metų, ji būtų mažinama 20 proc. Gaunantiems pašalpą nuo 2 iki 3 metų jos dydis mažėtų 30 proc.

Prasidėjus krizei jaunimo nedarbas išaugo dvigubai. Pastaruoju metu stebima atvirkštinė tendencija – jaunųjų bedarbių sparčiai mažėja. Dėl to nemažai nuopelnų priskiriama įvairioms įdarbinimo programoms, rašo „Vakarų ekspresas“. Visgi tiek Darbo birža, tiek darbdaviai pripažįsta, kad jaunuoliams dažnai trūksta ne tik kvalifikacijos, bet ir motyvacijos, o mokymo įstaigos neretai rengia specialistus, kurių profilis neatitinka paklausos.

Pradėta prekyba „iPhone 5“. Kaip skelbia gazeta.ru, su nuoroda į BBC, išmaniuoju telefonu pradėta prekiauti Australijoje. Sidnėjuje prie „Apple“ parduotuvės nusidriekė ilga eilė. Kai kurie žmonės telefono laukia kelias dienas. Norėdami kuo anksčiau įsigyti naują telefoną, australai netgi įsikūrė palapinėse šalia parduotuvės. Penktadienį prekyba naujuoju telefonu prasideda Australijoje, Japonijoje, Singapūre, Vokietijoje, D. Britanijoje, Kanadoje, JAV ir kitur.

Jau antrą kartą per mėnesį Trijų mylių saloje (JAV, Pensilvanijos valstija) suveikė automatinė išjungimo sistema, sustabdžiusi ten įsikūrusios atominės elektrinė veiklą. Jėgainės darbuotojai informavo, kad sistema išsijungė ketvirtadienį 2:20 val. nakties vietos laiku (9:20 val. ryto Lietuvos laiku), sukeldama didelį garsą, kuris buvo girdimas apylinkėse, rašo therepublic.com. Elektrinės operatoriai bando nustatyti incidento priežastį. Panašus atvejis taip pat nutiko rugpjūčio 22 dieną.

Paskutinę vasaros dieną Didžiosios Britanijos komercinis teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje pateiktas didžiausias tos šalies istorijoje civilinis ieškinys – apie 5 mlrd. dolerių. Šią sumą bandęs prisiteisti bėglys iš Rusijos Borisas Berezovskis pralaimėjo kitam Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui. Ledi Elizabeth Gloster, patyrusi ekonominių bylų teisėja, paskelbė tik esmines išvadas.

Šiandien naudojama nafta pradėjo formuotis prieš milijonus metų. Seniausi gyvi organizmai, iš kurių ilgainiui susiformavo nafta, gyveno prieš 650 mln. metų. Žinoma, kad senovės Babilono gyventojai statybose naudojo naftą dar 2000 metų prieš mūsų erą. Ketvirtame amžiuje kinai sukonstravo pirmuosius naftos gręžinius. To meto Kinijoje nafta buvo naudojama apšvietimui ir šildymui. 1865 metais nafta vis dar buvo pigesnė nei tyras vanduo.

Apie 200 svečių, daugiausia įvairių sričių verslo atstovai, ketvirtadienio vakarą atvyko į sostinės senamiestyje esančiame kokteilių klube surengtą logistikos įmonės „Rhenus Logistics“ jubiliejinį vakarėlį. Tarp kviestinių svečių buvo Lietuvoje gerai žinomų įmonių vadovai ar jų atstovai. Tarp svečių buvo galima sutikti Lietuvos geležinkelių atstovus Albertą Šimėną ir Saulių Stasiūną, bendrovės „ICC Lietuva“ prezidentą Valdą Sutkų, organizacijos „Linava“ prezidentą Algimantą Kondrusevičių.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, patikrinę kai kurių sostinės mokyklų valgyklas, nustatė nemažai pažeidimų. Patikrinimų metu Baltupių, E. Pliaterytės progimnazijose ir J. Lelevelio vidurinės mokyklos valgyklose nustatyta higienos pažeidimų maisto tvarkymo patalpose, rasta neženklinto gamybos ir valymo inventoriaus, valgyklose neefektyviai veikė ventiliacijos sistemos. Savikontrolės žurnalai buvo pildomi atmestinai.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus čekiškos žolelių trauktinės „Becherovka“ mėginius, taršos metanoliu nenustatyta, visi tirti mėginiai atitiko stipriesiems alkoholiniams gėrimams keliamus saugos ir kokybės reikalavimus. Reaguojant į naujausią informaciją, nedelsiant buvo dar kartą patikrintos alkoholiu prekiaujančios didmeninės ir mažmeninės šalies įmonės.

Graikijos koalicinė vyriausybė ketvirtadienį nepajėgė galutinai susitarti dėl naujo taupymo priemonių paketo, kurio mainais už paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Tuo tarpu grupė protestuojančių policininkų susirėmė su apsauga prie pastato, kuriame vyko susitikimas.

Vengrijos vyriausybė derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos tikisi atnaujinti spalio viduryje, praneša AFP. „Derybos su TVF tikriausiai bus pratęstos spalio viduryje“, - ketvirtadienį sakė vyriausiasis Vengrijos derybininkas Mihalis Varga (Mihaly Varga). Šalies premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) rugsėjo 6 d. nustebino finansų rinkas savo „Facebook“ profilyje pranešęs, kad atmetė TVF ir Europos Sąjungos (ES) siūlomas sąlygas mainais už finansinę ...

Pagrindinių JAV ekonomikos rodiklių indeksas rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį, šįkart 0,1 procentinio punkto. Verslo tyrimų organizacijos „Conference Board“ skaičiuojamas indeksas, rodantis ekonomikos perspektyvas per artimiausius 3-6 mėnesius, sumažėjo iki 95,7 punkto, palyginti su 0,5 proc. augimu, užfiksuotu liepos mėnesį. Grupės atstovai teigia, kad silpna vidaus paklausa ir toliau slegia ekonomiką, o indeksas tai puikiai atspindi. 2004 metais indeksas siekė 100 punkto.

Kinijos premjeras Wen Jiabao ketvirtadienį gyrė Europą ir sakė, kad regionas yra teisingame kelyje sprendžiant euro zonos skolų krizę, bei pažadėjo tolesnę paramą įveikiant nuosmukį, informuoja AFP. Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikime Wen Jiabao teigė, kad Kinija per pastaruosius mėnesius ir toliau investavo į Europos vyriausybių obligacijas bei aptarė bendradarbiavimą su nauju euro zonos gelbėjimo fondu – 500 mlrd.

Po 50 metų Lietuva dėl vieno sparčiausių plačiajuosčių internetų pasaulyje ir investicijų į jo plėtrą pateks tarp turtingiausių pasaulio šalių, prognozavo  į Lietuvą atvykęs švedų filosofas, rašytojas, sociologas, futuristas ir muzikantas Alexanderis Bardas.