Maždaug po metų dalies vakarinio Vilniaus pakraščio nebedarkys aukštos įtampos elektros linijos. Jos bus nutiestos po žeme. Tačiau, anot energetikų, požeminiai kabeliai yra tokie brangūs, kad juos sau leisti gali tik vienas kitas didmiestis. O įsivaizduoti Lietuvą be įprastų elektros stulpų ir linijų dar tikrai per anksti.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa – viena iš nedaugelio atkarpų, kurioje visai netrukus nebeliks elektros stulpų ir laidų. Nuo Karoliniškių pakraštyje esančio stulpo iki Viršuliškių transformatorių pastotės aukštos įtampos linija bus po žeme. Pirmiausia todėl, kad šešių eismo juostų greitkelis buvo suprojektuotas ir dabar tiesiamas būtent po šia linija. Miestui nereikia išpirkti privačios žemės, bus naudos ir gyventojų sveikatai. Sunkiau nebent aplinkkelį tiesiantiems kelininkams.
„Mums buvo didelis apsunkinimas, kadangi mes negalime vykdyti ištisinio objekto statybos, kaip pastebit, tos elektros linijos trukdo pačiai kelio statybai. Tokia didelė problema mums, kaip „Kauno tiltams“, yra pirmą kartą ir kadangi darbas buvo labai susietas, „Kauno tiltai“ dalyvavo ir „Litgrid“ paskelbtame konkurse, laimėjo, ir vykdo kartu su savo partneriais tuos darbus“, – LRT Televizijos „Panoramai“ sakė AB „Kauno tiltai“ Energetikos aikštelės vadovas Edmundas Montvilas.
Elektros linija po žeme gula į specialių gelžbetonio blokų trasą. Ją kelininkai jau įpusėjo. Iki kitų metų lapkričio stulpų turėtų nebelikti šiek tiek ilgesnėje negu 3 kilometrų atkarpoje iki pat Viršuliškių. Aukštos įtampos elektros linijų šeimininkai sako, kad nutiesti kilometrą elektros kabelio kainuoja nuo penkių iki dešimties kartų brangiau už oro linijos kilometrą, todėl kabeliai tiesiami tik užsakovo pinigais.
„Mes su malonumu panaikintume oro linijas ir sukabeliuotume, bet tai yra labai brangu, labai brangus malonumas, todėl kabeliuojam tik išimtinais atvejais. Kai yra tokie projektai, tokie užsakymai, tai moka pats užsakovas. Jeigu turim Vilnių, tai Vilniaus savivaldybė. Aišku, to gali pageidaut ir bet kuris fizinis asmuo ar įmonė“, – teigia AB „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.
Nedidelė aukštos įtampos linijos atkarpa po žeme dabar tiesiama Klaipėdos uosto prašymu. Sostinės savivaldybei elektros linijos perkėlimas po žeme ties Vakariniu aplinkkeliu kainuos apie 70 milijonų litų.
Pasak V. Poderio, įmonės ar gyventojai dažniau prašo nutiesti žemesnės įtampos skirstomųjų tinklų kabelį. Tačiau ištikus avarijai juos sutvarkyti trunka kur kas ilgiau, nei prijungti nutrūkusią oro liniją.
Iš daugiau kaip 6000 kilometrų aukštos įtampos elektros linijų, požeminių kabelių Lietuvoje tėra 45 kilometrai. Perkelti po žeme visas aukštos įtampos linijas kainuotų apie 7,5 milijardo litų.
