Verslas

„Kommersant“ leidybos namų savininkas Ališeris Usmanovas atleido žurnalo vadovus dėl publikacijų apie nesąžiningus parlamento rinkimus ir ministro pirmininko Vladimiro Putino įžeidimo, praneša BBC. Rusijos metalo oligarchas A. Usmanovas teigė taip pasielgęs dėl savaitraščio „Kommersant Vlast“ „etikos pažeidimų“. Tačiau, pasak kai kurių žiniasklaidos analitikų, tai tik bandymas nuslopinti kritiką dėl sukčiavimo per gruodžio 4-ąją vykusius rinkimus.

Nors eglutę Kalėdoms įsigyti galima jau nuo lapkričio, tačiau žmonės daugiausiai žaliaskarių nuperka likus kelioms dienoms iki didžiųjų švenčių. Prekybos vietose jau siūloma įsigyti Kalėdų simbolį – eglę. Šiais metais prekyba pradėta vėliau, nes labiausiai eglutės perkamos prieš pat šventes. Eglučių pardavėjas Vladas, paklaustas, kiek vidutiniškai kainuoja eglutė, sakė, kad panašiai, kaip ir pernai – apie 40–50 litų.

Lapkritį infliacija Didžiojoje Britanijoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau naujos recesijos grėsmė vis dar slegia šalies ekonomiką. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos išaugo 4,8 proc. Spalį jos padidėjo 5 proc. Didžiosios Britanijos centrinio banko atstovai tikisi, kad kitąmet infliacija smarkiai sumažės ir nukris iki planinio 2 proc. rodiklio.

Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia. Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara.

Seimas pradėjo svarstyti parlamentaro Juliaus Veselkos pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą. Antradienį už šias pataisas po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 34 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl siūlomų pakeitimų prašyti Vyriausybės išvados.

Antradienį Rygos apygardos teismas nusprendė pradėti žlugusio „Latvijas Krajbanka“ nemokumo procesą, tačiau nepatvirtino siūlomo bankroto administratoriaus. Teismas atmetė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) pasiūlyto Into Goldmanio kandidatūrą ir įpareigojo komisiją iki gruodžio 16 dienos pateikti naują kandidatą. Teismo atstovas pranešė, kad taip pat nutarta areštuoti banko turtą.

Gruodžio 13-osios pavakare sutriko „Omnitel“ mobilusis ryšys. Vartotojai skundžiasi, kad neįmanoma niekam prisiskambinti ar pasikalbėti atsiliepus telefonu. Pastebėti sutrikimai – skambinant nutrūksta signalas arba atsiliepus pokalbis nutrūksta po kelių sekundžių. Žinučių siuntimo sutrikimų nepastebėta, todėl patariama kol kas naudotis šia paslauga. Balsas.

Seimas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma nustatyti sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo tvarką. Projektą pateikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius siūlė papildyti galiojantį įstatymą nuostata, įpareigojančia Vyriausybę iki 2013 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų į pensijų fondus kompensavimo 2014–2018 metais tvarką.

Parlamentarai iki pavasario atidėjo sprendimą dėl progresinių mokesčių įvedimo. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms „tvarkiečio“ Juliaus Veselkos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Už šias įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 28 parlamentarai. Projektą pateikęs J. Veselka nebuvo linkęs skubėti, todėl nereikalavo priimti jo dar šį mėnesį.

Visuomenė yra pažeidžiama, kai ji vietoj objektyvios žurnalistikos įklampinama pusmečiais besitęsiančiose viešųjų ryšių akcijose. Rezultatas akivaizdus: visuomenė vis mažiau beskiria grūdus nuo pelų, - mano Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. - Lietuvos žurnalistų draugija švenčia savo atkūrimo dvidešimtmetį.

SEB bankas trečiadienį, gruodžio 14 dieną, pradės mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ antradienį pervedė SEB bankui lėšas, skirtas išmokoms išmokėti – daugiau kaip 3,75 mlrd. litų, taip pat bankui pateikė banko „Snoras“ indėlininkų sąrašą, pagal kurį SEB bankas išmokės šias lėšas daugiau kaip 350 tūkst. indėlininkų – gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių.

Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų. Tai paaiškėjo antradienį, kai buvo svarstomas grupės parlamentarų teikiamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas būtų 0 (nulis) procento, t.y. kad kaupiamosios pensijų įmokos į privačius pensijų fondus nebebūtų pervedamos.

2011 m. gruodžio 9 d. uždarajame posėdyje Vertybinių popierių komisija (VPK) paskyrė 1 tūkst. Lt baudą AB „Žemaitijos pienas“ generaliniam direktoriui Algirdui Pažemeckui už pirkimo sandorių dėl vadovaujamo emitento vertybinių popierių sudarymą draudžiamu laikotarpiu, kai dar nėra viešai paskelbti bendrovės veiklos rezultatai.

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis susitiko su Rusijos bankininku Aleksandru Antonovu – buvusio „Latvijas Krajbanka“ savininko Vladimiro Antonovo tėvu, – aptarti „Krajbanka“ reorganizavimo galimybių. Laikraščiui „Diena“ antradienį Aleksandras Antonovas pareiškė, kad jis, kaip bankininkas, tiki, kad „Krajbanka“ reorganizavimas yra tinkamas būdas išspręsti banko problemas.

Kadenciją baigusią Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentę keičia Žilvinas Šilėnas. R. Vainienė toliau dirbs institute specialiąja eksperte ir vadovaus strateginiams instituto projektams. Ž. Šilėnas veiklą institute pradėjo 2006 m. Pastaruoju metu jis dirbo vyresniuoju ekspertu konkurencijos, energetikos ir transporto politikos srityse, dalyvavo Saulėlydžio ir Saulėtekio darbo grupių veikloje.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo – vieno iš vadinamųjų prabangos mokesčių – įstatymo projektą. Jame siūloma 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, V. Matuzas sakė, kad siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas atneštų į biudžetą papildomai apie 17 mln. Lt pajamų.

Antradienį Seimas po pateikimo „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Už projektą po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 34 Seimo nariai. Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę.

Šį rudenį valstybės remiamų paskolų sutartis su banku „Snoras“ sudarę studentai nuo gruodžio 15 d. su kitais Lietuvos bankais galės pasirašyti naujas sutartis likusios paskolos išmokėjimui, pranešė Valstybinis studijų fondas. Trečiadienį bus patvirtintas sąrašas studentų, kurie galės pasirašyti sutartis likusiai neišmokėtai paskolos sumai.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti beveik perpus, rodo Investuotojų asociacijos atlikta demografinių rodiklių analizė. Europos Komisijos duomenimis, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje per minėtą laikotarpį išaugs 160 tūkst. iki 695 tūkst. Tuo metu darbingo (20–64 metų) amžiaus žmonių skaičius kris 353 tūkst. iki 1,7 mln.

Vokiečių kompanija „BMW“ planuoja pardavinėti savo automobilius naudojant visiškai naują vardą. Naują markę bavarai kurs, kad užkariautų Kinijos rinką. Nauja automobilių markė bus sukurta, panašu, bendromis „BMW“ ir kinų koncerno „Brilliance“ pastangomis. Dar nėra žinoma, koks bus naujasis „BMW“ vardas, bet jau aišku, kad po nauja emblema Kinijos rinkoje bavarai pardavinės savo ekologiškos pakraipos automobilius.

Parlamentarai po svarstymo nepritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma įteisinti gerokai mažesnę maksimalią išmoką netekus darbo. Prieš kelerius metus, prasidėjus krizei, riba laikinai buvo  sumažinta  iki 650 Lt,  bet ne sunkmečiu ji  siekė šiek tiek virš tūkstančio litų. Šį kartą buvo siūloma nuo 2012 m. įteisinti, kad nedarbo išmokos ir ateityje būtų sumažintos. Anot A. Syso, neteisinga iš socialinio draudimo padaryti nedarbo pašalpas.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą. Šįsyk siūlome išrinkti metų Lietuvos verslo projektą.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šalyje planuojamų progresinių mokesčių idėją, bet mano, kad Lietuvai būtų palanku įvesti turto mokesčius. „Mokesčių teorija sako, kad mokesčiai turėtų būti tokie, kad kuo mažiau iškreiptų žmonių ekonominę elgseną, taip pat kad jų administravimas būtų kuo paprastesnis, o trečias principas – kad jie kuo mažiau apsunkintų tą produktyviąją veiklą.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinę mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlyta mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „prabangos“ mokesčių įstatymų projektus. Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus. 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. 15 proc.

Mažosios vėjo, saulės, hidro energetikos vystytojai rengiasi naujam Teismų maratonui su Lietuvos valdininkais dėl jiems skirtų, bet neišmokamų ES paramos lėšų. Pareiškėjų teigimu, Lietuva taps pirmąja ES valstybe, kurioje gavę tokią ES paramą pareiškėjai negauna numatytų europinių lėšų.

Buvęs darbų prižiūrėtojas teigia buvęs priverstas palikti darbą didžiausiame Britanijos bananų pakavimo fabrike dėl to, kad parašė skundą kompanijos vadovybei apie tai, kad negali susikalbėti su savo pavaldiniais lenkais, rašo „Mail Online“. Paulo Franco tikina, kad buvo neįmanoma dirbti „Fyffes“ gamykloje, esančioje Coventryje, nemokant lenkų kalbos. Iš Portugalijos kilęs vyras pasakoja, kad visi pasitarimai ir mokymai buvo rengiami lenkiškai.

Praėjusią savaitę atliktas Europos bankų streso testas parodė, kad žemyno bankų kapitalo trūkumas sudaro apie 115 mlrd. eurų. Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“ kalbino Europos bankininkystės institucijos (EBA) vadovą Andrea Enria, kuris teigia, kad Europos bankininkystės sektoriaus laukia dideli iššūkiai. Europos bankininkystės institucija buvo įkurta tam, kad stabilizuotų bankų sistemą. Ar šis planas buvo įgyvendintas, „Der Spiegel“ paklausė A. Enrios. Dar yra labai anksti apie tai kalbėti.

Populiarėjantys gaminiai iš veltos vilnos didina jos paklausą. Tačiau ne tiek, kiek reikėtų avių augintojams. Jie didžiąją dalį nukirptos vilnos, kaip ir anksčiau, tiesiog sunaikina. O štai gyventojai skundžiasi pasigendantys karšyklų, praneša „Panorama“. Avių augintojai sako, kad pastaruosius keletą metų vilnos paklausa išaugo dėl populiarių gaminių iš veltos vilnos; vis dėlto nemažą dalį vilnos tenka sunaikinti. Supirkimo kaina nesiekia nė dviejų litų už kilogramą.

Energetikos ministro teigimu, Rusijos koncerno „Gazprom“ planai parduoti Kauno termofikacinę elektrinę jo nestebina. Anot Arvydo Sekmoko, įsipareigojimų nevykdžiusiam investuotojui dėl pernelyg aukštų dujų kainų sunku konkuruoti tarp šilumos ir elektros gamintojų. Apie tai, kad „Gazprom“ nori traukti iš Kauno, praėjusią savaitę pranešė Rusijos žiniasklaida.

Ekonomika.lt šaltinių duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė palieka pareigas. Jos vietą užims instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. Pasak R. Vainienės, jos pasitraukimo priežastis – pasibaigusi vadovavimo LLRI kadencija. Apie išėjimą ji antradienį el. laišku informavo LLRI rėmėjus.

Bankrutavęs bankas „Snoras“ nutempė žemyn ir piliečių pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais. Jų visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitikėjimą Lietuvos banku. Net trys iš keturių šalies gyventojų lapkričio mėnesio visuomenės nuomonės apklausoje teigė nepasitikį komerciniais bankais, nors anksčiau jais ir Lietuvos banku labiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo.

Baltarusijos prezidentą į teismą dėl Astravo atominės elektrinės bandęs paduoti Mikalojus Ulasievičius ragina Lietuvos visuomenę kartu priešintis trijų atominių elektrinių regione statybai. Baltarusijoje aktyvistui iškeltas ieškinys, namuose atlikta krata, o internete pasirodė straipsnis, kuriame jam netiesiogiai grasinama.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ Europos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Jeanas-Michelis Sixas teigia, kad laikas, per kurį euro zona turi išspręsti savo skolų problemas, eina į pabaigą ir euro zonai gali prireikti dar vieno šoko, kuris priverstų imtis ryžtingų veiksmų. Praėjusią savaitę agentūra perspėjo dėl euro zonos valstybių, Europos Sąjungos (ES) ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) skolinimosi reitingo sumažinimo.

Graikijos vyriausybė dar labiau apkarpys išlaidas, tačiau naujų mokesčių neįves. Tai pirmadienį pranešė Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos. Jis pridūrė, kad derybos su tarptautinių skolintojų inspektoriais dėl naujo finansinės paramos paketo pasiekė „sudėtingą ir kritinę“ stadiją, informuoja AP. „Nėra jokių abejonių dėl to, ar galime įvesti naujų mokesčių – negalime. Ir nėra jokių abejonių dėl to, ar turėtume dar labiau apkarpyti išlaidas – mes privalome tai padaryti.

Viena pirmųjų JAV auksinių monetų parduota aukcione Naujajame Orleane už 7,4 milijono dolerių. Tad 1787 metais juvelyro Ephraimo Brasherio nukaltas dublonas pasiekė naują pasaulio numizmatikos rekordą. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Monetą įsigijo vieno iš Volstrito investicinių fondų atstovas. Retos monetos svoris – 26,66 gramo. XVIII amžiaus pabaigoje toks aukso kiekis buvo vertinamas 15 dolerių.

Pakeitus lapkritį pasirašytą akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį gruodžio 12 d. Rusijos bendrovei „Polair“ perleista pirmoji 44,43 proc. AB „Snaigė“ akcijų dalis. Likusioji 15,43 proc. bendrovės akcijų dalis pirkėjai bus perleista ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 26 d., pranešė „Snaigės“ vadovybė. Už 44,43 proc. įsigytų „Snaigės“ akcijų „Polair“ sumokėjo 9,5 mln. eurų (32,79 mln.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, naujasis valiutos blokas, prasiskolinusių šalių įsipareigojimų nevykdymas ir monetarinė ekspansija dėl Europos Centrinio Banko (ECB) finansinių  injekcijų – keletas galimų Euro zonos vystymosi scenarijų 2012–2016 m., kuriuos pateikia „PwC“. Tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė „PwC“ paskelbė keturis galimus euro zonos ekonomikos vystymosi scenarijus 2012 m. ir pateikė savo prognozes dėl euro zonos BVP augimo ir infliacijos rodiklių i...

Likus dviem savaitėms iki Kalėdų, Skandinavijos šalyse iš parduotuvių lentynų dingo sviesto atsargos. Žiniasklaida jau prabilo apie „sviesto paniką“, o šio produkto kilogramo kaina išaugo keturis kartus. To priežastis – sviesto populiarumas ir žemas pieno gamybos lygis šiais metais. Sviesto deficitą Norvegijoje ir Suomijoje nulėmė susiklosčiusios aplinkybės. Pirma, dėl lietingos vasaros pablogėjo karvių pašaro kokybė, o tai savo ruožtu sąlygojo pieno gamybos mažėjimą.

2011 metų lapkritį Lietuvoje parduota 1321 naujas automobilis – 24 proc. daugiau nei 2010 lapkritį, kuomet parduota 1065 naujos transporto priemonės, rodo bendrovės „AutoTyrimai“ duomenys. Praeitą mėnesį parduoti 1157 asmeniniai automobiliai ir 164 komercinės lengvosios transporto priemonės. Lapkritį pagal pardavimus pirmavo „Volkswagen “ (259 vnt.), „Fiat “ (143 vnt.) ir „Peugeot “ (138 vnt.). Populiariausi lapkritį parduoti modeliai buvo „Fiat 500 “ (118 vnt.), „Peugeot 3008 “ (72 vnt.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu dienraščiui „Le Monde“ teigė, kad Europa jokiu būdu negalėjo priimti Didžiosios Britanijos nuogąstavimų dėl naujų finansų sektoriui skirtų taisyklių. Interviu N. Sarkozi taip pat pažymėjo esąs patenkintas Europos centrinio banko (ECB) veiksmais, skirtais pagerinti bankų likvidumą ir išvengti kreditų krizės. N. Sarkozy tikisi, kad ECB veiksmai padės sumažinti nepagrįstą nerimą dėl valstybių skolų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinių mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlytoji mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Kaip Rusijos verslininkų santykių aiškinimasis griauna Vakarų politikų karjeras. Noksta tarptautinis skandalas Siekdami pranašumo kovoje dėl nuosavybės, Rusijos verslininkai naudoja visas turimas priemones. 1990 metų pradžioje geras argumentas buvo šarvuotas automobilis „Mercedes“ ir ištikimas automatas „Kalašnikov“, o šiandien verslo problemos sprendžiamos pasitelkiant sunkiąją politinę artileriją.

Lietuvos teisinė bazė gana lanksčiai leidžia derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai: iš 17 įmanomų lankstaus darbo formų Lietuvoje galima rinktis net 15, bet šios galimybės nepakankamai išnaudojamos, rodo advokatų kontoros „Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX“ atlikta studija.