Verslas

Kol visi trokšta uždirbti daugiau, visos aplinkybės suka nugarą. Jei norime euro, ekonomikos stabilumo ir kuo mažiau staigmenų, didesnės MMA teks palaukti, ir tikriausiai ne vienerius metus. Nors valdantieji mažiausiai uždirbančius ir labiausiai pažeidžiamus vis audrina kalbomis apie dar šiemet iki 1509 Lt kilsiančią MMA, ekonomistai į tokias svajones atsako kibiru šalto vandens – kol ne vėlu, reikia atsipeikėti ir priimti blaivius, racionalius sprendimus.

JAV Senatas pirmadienį patvirtino Janet Yellen naująja Federalinės rezervų sistemos vadove – tai reiškia, kad galingiausiam pasaulyje centriniam bankui pirmąkart vadovaus moteris. Prezidento Baracko Obamos pasiūlyta kandidatė užsitikrino abiejų partijų palaikymą smarkiai susipriešinusiuose JAV Kongreso aukštuosiuose rūmuose, tačiau balsavimo rezultatų skirtumas (56 prieš 26) buvo vienas iš mažiausių per tos institucijos 100 metų istoriją.

Rygos apygardos teismas priėmė nagrinėti 142,3 mln. eurų (beveik 500 mln. litų) vertės ieškinį „Maxima“ parduotuvės Rygoje griūties kaltininkams – bendrovėms „Maxima Latvija“, „Re&Re“, „Tineo“, “Homburg Zolitude“ ir Rygos savivaldybei. Tragedijos aukoms atstovaujantys advokatai per nurodytą laiką pašalino ieškinio trūkumus, todėl ieškinys priimtas nagrinėti, pranešė Rygos apygardos teismo atstovas spaudai Aigaras Bėrzinis.

Ūkininkams europinę paramą skirstančiai Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) pradeda vadovauti buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Erikas Bėrontas, BNS patvirtino žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė.

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kritiškai vertina mėginimą projektuoti "Globalią Lietuvą“. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R.Kuodis sakė, jog nėra prieš lietuvaičių bendravimą, kad ir kur jie būtų.   „Aš kritikavau tokios minties institucionalizavimą, kad Lietuva tai globali Lietuva. Man tai pasirodė labai kapituliantiška strategija. Aš puikiai suprantu, kodėl politiškai tokie dalykai atsiranda. Politikai bando didžiausias tragedijas paversti pranašumais.

Valdančiųjų partijų politinė taryba antradienį svarstys Darbo partijos pareiškimus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo iki 1509 litų. Socialdemokratų, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai aptars galimybes dar šiemet gerokai didinti MMA. Praėjusią savaitę Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė pareiškė, kad minimali alga 2015 metais turės būti 1509 litai, jei valdantieji siekia įvesti eurą.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdantieji ir net opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog švediškas gerovės valstybės modelis yra bene pagrindinis Lietuvos siekis. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad apie švedišką gerovę nė svajoti nėra ko, mat ši kainuoja per brangiai, be to, Lietuvoje egzistuoja ir stiprios interesų grupės, kurioms toks valstybės modelis – nepalankus. „Švediško gerovės valstybės modelio siekis yra suformuluojamas nežinant viso paveikslo.

Turbūt pastebėjote, kad kai kurie žmonės atlieka krūvas darbų ir vis tiek jaučiasi ir atrodo laimingi, pailsėję. Kiekvienas žmogus turi tas pačias 24 valandas per parą, tačiau jų išnaudojimo lygis ypač skiriasi. Kilus klausimui, kaip kai kuriems žmonėms produktyviai išnaudoti paros laiką, naujienų portalas inc.com dalijasi patarimais, kuriais vadovaujantis jūs pasieksite tą patį.

Dar visai neseniai svajodavome apie pirmąjį milijoną, tačiau infliacija daro savo – milijonas didmiesčio gyventojui tėra pakankama suma būstui įsigyti ir įsirengti, rašoma businessinsider.com. Sakoma, kad reikia svajoti daug – tad kodėl gi nepasvarsčius apie milijardą. Tad ko reikia, norint pajusti tikrąjį turto skonį.

2013-aisiais bendrovė „Apple“ teikė naujoves inkrementiškai. Rafinuotumas ir perfekcionizmas – tai vertybės, kuriomis technologijų milžinė vadovavosi visą laiką ir jiems tai puikiai sekasi išlaikyti, rašo qz.com. Vis dėlto, 2014-ieji metai, atrodo, bus kiek kitokie. Bendrovės galva Timas Cookas leidžia suprasti, kad šiais metais bendrovė skirs dėmesį esamų modelių tobulinimui.

Salomėja Pranaitienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet, kaip reta, miškininkai laukia tikros žiemos. Dėl šiltų orų sudėtinga įvažiuoti į kirtavietes ir išvežti medieną, ypač problemų kyla Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos urėdijoms, kur sunkesnės ir drėgnesnės žemės. „Medieną vežame medienvežiais, kurie sveria iki 40 tonų. Išvežant iš kirtaviečių technika klimpsta, sąlygos dirbti sudėtingėja. Šiemet neįprasta žiema, todėl prognozuojame, kad apie 20–30 proc.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per Naujuosius sulaukusi didžiulio žmonių srauto, svečių Palanga nestokoja ir šiomis dienomis. Į kurortą plūsta rusai. Vietos verslininkai dosnius poilsiautojus pasitinka įvairiomis dovanomis ir nuolaidomis. Basanavičiaus gatvėje tarsi vasarą: atviri langai, skamba muzika, o ir poilsiautojų čia netrūksta. Daugiausiai jų – iš Rusijos.

Simona PUŽAITĖ Šiauliuose metus galioja nauja tvarka – socialiai remtini asmenys už piniginę socialinę paramą privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšiene kalbėjomės apie tai, ar naujoji tvarka pasiteisino, ar ji vis dar vadinama baudžiava. Atvažiuodavo iš kitų miestų Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių bedarbiai pašalpų gavėjai jau seniai darbuojasi visuomenės labui.

Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Su Ukraina dirbantys Lietuvos verslininkai ir diplomatai sako, kad neigiamos protestų Maidane įtakos ekonominiams šalių santykiams nematyti. Su Ukrainos gamybininkais dirbančios įmonės „Aplinkos vadyba“ bendrovės vadovo Nerijaus Dilbos teigimu, darbo nestinga. Mat Ukrainos verslas kuo toliau, tuo labiau ieško, kaip parduoti savo produkciją didžiulei ir geografiškai patogiai ES.

Jau ilgą laiką beveik visame pasaulyje stebimos itin sparčios elektroninio verslo plėtros tendencijos ir Lietuva čia – ne išimtis. Šioje srityje pirmaujančiose šalyse elektroniniai sprendimai apima vis daugiau komercinės veiklos sričių, tačiau didžiąją dalį mūsų šalies elektroninės prekybos rinkos užima elektroninės parduotuvės. Pavyzdžiui, Vakaruose jau ilgą laiką rinkoje sutinkami itin kokybiškus ir profesionalius sveikatingumo sprendimus teikiantys projektai.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas, kokį siūlo Darbo partija, turėtų pasekmių ir nedarbo lygiui, ir infliacijai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, MMA kėlimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Savo ruožtu opozicija „darbiečių“ siūlymą didinti minimalų atlyginimą laiko viešųjų ryšių akcija.

 Vilniaus mero Artūro Zuoko bei Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ valdoma įmonė Trakų miesto Žalgirio jachtklubas neteisėtai pastatė du lieptus Galvės ežero pakrantėje Trakuose, nutarė Vilniaus apygardos teismas. Jei sprendimas įsigalios, lieptai turės būti nugriauti. Statybų inspektoriai nustatė, kad jachtklubas savavališkai pastatė du lieptus, skirtus švartuotis jachtoms. Trakų miesto Žalgirio jachtklubas sprendimą apskundė teismui ir pirmosios instancijos teisme bylą pralaimėjo.

 2014 m. sausio 1 d. Latvija įsivedė eurą ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Prie euro pereinama pagal planą. Naujausios, 2014 m. sausio 4 d. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, jau ketvirtąją dieną parduotuvėse net du trečdaliai mokėjimų grynaisiais atlikti tik eurais. Beveik visi pirkėjai (95 %) grąžą gavo eurais.

 Gruodį Lietuvą iš Skandinavijos pasiekusios elektros kainos buvo rekordiškai žemos, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Praėjusiais metais Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina siekė beveik 17 centų už kilovatvalandę, tuo metu gruodį ji buvo beveik 13 centų. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Roberto Staniulio, tam įtakos turėjo naujos elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos atsiradimas.

 Pirmadienį prekyba NASDAQ OMX Vilniaus biržoje vyko ramiai, o apyvarta nebuvo didelė – 210 tūkst. eurų. Atlikti 263 sandoriai, o biržos indekso vertė beveik nepakito. Aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“ vertybiniais popieriais, jų kaina smuko 1,76 proc. Šioje pozicijoje jau gana seniai dominuoja pardavėjai, kainai niekaip nepavyksta ilgesnį laiką demonstruoti teigiamo pokyčio.

Tarptautinė Varšuvos vertybinių popierių biržoje listinguota aviacijos verslo įmonių grupė „Avia Solutions Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausia Rusijos valstybine korporacija „Rostec“ dėl bendros „Ramenskoe“ oro uosto vystymo įmonės steigimo. Bendrovė į naujai steigiamos įmonės įstatinį kapitalą įneš beveik 80 mln. litų ir kontroliuos iki 75% įmonės akcijų.

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

Verslininkas Sigitas Sirusas siūlo alternatyvų būsto šildymo būdą infraraudonaisiais spinduliais. Kuo šis būdas ypatingas, ar jis noriai pritaikomas? Žinių radijo laidai „Verslo ritmu“ S.Sirusas sakė, jog principas labai paprastas.  „Yra specialus varžos šildymo elementas. Kai juo teka elektros srovė, sukeliamos tam tikros vibracijos. Elementas įšyla ir išspinduliuoja infraraudonuosius spindulius. Aš orientuojuosiu į mažesnius objektus.

 Didžioji dauguma bendrovių tendenciją „Bring Your Own Device“ (BYOD), kai darbuotojai naudojasi asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais darbo tikslais, vertina kaip augančią grėsmę savo verslui. Tačiau tik maža dalis bendrovių išsprendė šią problemą, liudija 2 895 verslo atstovų iš 24 šalių apklausos „Global corporate IT security risks 2013“, atliktos analitinės agentūros „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“, rezultatai.

Didžiosios Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as pirmadienį perspėjo, kad vyriausybė po ateinančiais metais vyksiančių visuotinių rinkimų turės imtis skausmingų taupymo priemonių, siekiant sumažinti biudžeto išlaidas dar 25 mlrd. svarų. Savo kalboje, kurią paskelbs vėliau pirmadienį, G.Osborne'as ketina perspėti, kad 2014-ieji bus „sunkios tiesos“ metai ir kad Britanija, nors ir sugebėjusi šiek tiek sumažinti biudžeto deficitą, vis dar priversta skolintis apie 100 mlrd.

 Vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), arba 9,6 proc. aukštesnė, nei 2012 metais. Žemiausia praėjusiais metais paros elektros kaina, 8,4 ct/kWh, buvo susiformavusi balandžio 23 dieną, aukščiausia, 43,6 ct/kWh, spalio 1 d. Žemiausios kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vyravo vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais.

 Draudimo įmonės ne visada užtikrina, kad investicinio gyvybės draudimo sutartys geriausiai atitiktų vartotojų tikslus. Lietuvos banko atliktas tyrimas rodo, kad pažeidimų padaryta sudarant 24 % investicinio gyvybės draudimo sutarčių. „Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – sudarant sutartį vartotojui pasiūlomos netinkamos investicinės kryptys ar jų proporcijos.

 Visoje Europoje bankai nemoka didelių palūkanų – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2013 metų spalio mėnesį vidutinės namų ūkio indėlių iki vienerių metų vidutinės palūkanos eurozonos šalyse siekė 1,83 proc. Tuo tarpu „Swedbank“ už pusės metų indėlius moka 0 proc. palūkanas, „Seb“ – 0,05 proc. Bankai Lietuvoje už indėlius moka bene mažiausias palūkanas Europoje dėl to, kad čia yra vienos didžiausių indėlių draudimo įmokos Bendrijoje, siekiančios 0,45 proc.

„Šįryt direktorė nusiuntė mane nupirkti jai pieno. Nežinau, kuo jai netiko tas, kurį parnešiau, bet, rėkdama, kad ne tą nupirkau, sugriebė pakelį ir tiesiog sviedė jį į mane. Gerai, kad į veidą nepataikė“, – ašarodama portalo balsas.lt žurnalistams pasakojo vilnietė. 22-ejų metų mergina, pavadinkime ją V. V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad vadovė ją dažnai siųsdavo į parduotuvę su tokiomis užduotimis. „Manau, kad taip neturėtų būti, bet iki šiol taiksčiausi.

 Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, šiemet bus vidutinė socialinių neramumų rizika. Tokius vertinimus naujame tyrime pateikia britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinys „Economist Intelligence Unit“. Vidutinė rizika prognozuojama 12 ES valstybių, tarp jų – trijose Baltijos šalyse.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

 Lietuvos derybų su "Gazprom" tempas ir rezultatas priklausys nuo būsimų Rusijos dujų monopolijos derybų su Europos Komisija (EK) dėl antimonopolinės bylos, teigia "Verslo žinių" šaltiniai. Su šia nuostata sutinka ir apie derybų su "Gazprom" padėtį informuoti Lietuvos atstovai.

2013-ųjų metų pabaigą nekilnojamo turto (NT) rinka baigė rekordais. Nors tikslūs metų ir paskutinio mėnesio skaičiai bus įvertinti tik po kelių savaičių, panašu, kad rinka po sudėtingo laikotarpio grįžta prie „ikikrizinių“ skaičių. Ką šie ženklai žada 2014 metams ir kaip į juos reaguoja pati NT rinka bei vartotojai? Negalutiniais „Registrų centro“ duomenimis, rekordas buvo pasiektas spalio mėnesį, kai rinkoje buvo užfiksuota daugiau nei 11,9 tūkst. sandorių (palyginimui, 22 proc.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Tiems, kurie buvo įpratę pirmadienį prie kavos puodelio paimti į rankas dienraštį, perskaityti vedamąjį ir kitas politikos, ekonomikos ar sporto naujienas, tenka keisti įpročius. „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“ ir „Lietuvos žinios“ nuo šių metų pirmadieniais laikraščių nespausdins, nors taip elgtis, sako, reikėjo jau prieš ketverius metus.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginti su Estija ir Latvija.  „Latvija ir Estija holdingo kompanijoms yra patraukli tuo, kad užsienyje uždirbtiems dividendams, palūkanoms netaikomi mokesčiai. Šiuo aspektu Lietuva tampa tikrai nepatraukli investicijoms.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA keturių metų tyrimo duomenimis, šventiniu laikotarpiu palikti be priežiūros būstai daugiausiai nukenčia nuo vandens užliejimų. Vagysčių ir vandalizmo atvejų fiksuojama 2,3 karto daugiau nei paprastomis dienomis. Pasak BTA specialistų, didžiausia paliktų būstų problema – vandens užliejimai. Analizuojant keturių metų duomenis, matyti, kad kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu šių įvykių vis daugėja.

 60,6 proc. gyventojų mano, kad įvedus eurą viskas brangtų, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamos apklausos duomenimis, 25 proc. gyventojų laikosi nuomonės, kad kai kas brangs dėl vartotojams nepalankaus kainų apvalinimo. 5,5 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad kainos nesikeis, 1,1 proc. – kad kai kas atpigs. Lietuvos gyventojai, tyrimo metu paklausti, ar tiki, kad 2015 metais Lietuva įsives eurą, atsakė įvairiai: 37 proc. nurodė, jog mano, kad tai realu, o 42 proc.

Portalui „Delfi“ pradeda vadovauti Darius Gudačiauskas, kuris pakeis Aleksandrą Česnavičių. Iki šiol D. Gudačiauskas vadovavo lietuviškam startuoliui „Cheap Data Communications“. Prieš tai, 2006–2013 metais, D. Gudačiauskas ėjo „Teo LT“ direktoriaus pavaduotojo pareigas (buvo pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovas)....

Alma Mosteikaitė Alytuje veikiančiai statybų bendrovei „Kortas“, siejamai su buvusiu miesto meru Česlovu Daugėla, paskutinį praėjusių metų mėnesį pradėjo vadovauti buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Statybų bendrovė „Kortas“ Alytuje veikia nuo 1992-ųjų. Jos akcininkai yra buvęs Dzūkijos sostinės meras Č.Daugėla, jo žmona Virginija Daugėlienė ir mama Ona Aldona Daugėlienė.

Šalies savivaldybės nori turėti galimybę įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį. Dabar tai leidžiama tik kurortams. Toks mokestis paprastai taikomas už naudojimąsi turizmo ir poilsio viešąja infrastruktūra. Pasigendama aiškumo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad asociacija prieš tokį mokestį, nes tai dar vienas apynasris verslui.

14 metų didžiausią pasaulio valstybę ir vieną svarbiausių geopolitinių žaidėjų tvirta ranka suėmęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigė pasiruošimo darbus žiemos olimpinėms žaidynėms Sočio mieste. Modernių laikų carui olimpinės žaidynės yra puiki proga įrodyti, kad dar 1999 metais duotas pažadas sugrąžinti Rusiją į galingųjų gretas tesimas sėkmingai.

Atšalus orams, bene pagrindiniais derliaus niokotojais tampa graužikai. Jie sulenda į pastatus, kur šilta ir yra maisto. Rapolas Tamošiūnas Su pelėmis ir žiurkėmis, pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Nijolės Stankevičienės, žmonės kovoja įvairiomis priemonėmis: nuo paprasčiausių seniai žinomų spąstų iki itin efektyviai veikiančių nuodų rodenticidų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

Medijų kompanija „Rovio“, išleidusi „Angry Birds“ galiausiai įsitraukia į nemokamų programėlių pasaulį. Naujausias jų kūrinys „Angry Birds Go!” yra pirmasis nemokamas šios serijos žaidimas. Dažniausiai tokio modelio imamasi, kai siekiama sulaukti pajamų iš papildomų mokamų žaidimo funkcijų, kai vartotojas „užsikabina“. Šiuo atveju viskas kiek kitaip, rašoma portale qz.com.

Šiais metais daržovių derlius buvo prastesnis, todėl jų kainos išaugo. Lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, atsargos mažėja. Jolita Žurauskienė Lietuviškos daržovės realizuojamos ne tik mūsų šalyje. Jos išvežamos į Rusiją, Vakarų Europos šalis. Pardavė beveik visą derlių Anykščių rajono ūkininkas Tomas Baravykas augina bulvės ir kopūstus. Jis sakė, kad šiais metais sulaukė mažesnio derliaus. Daržovėms pakenkė pavasarinės liūtys. Dalis derliaus, ypač kopūstai, užmirko.

 Indrė Genytė-Pikčienė, banko DNB vyresnioji analitikė Lietuvos BVP kitais metais augs 2,5 proc., Estijos ūkis augs 1 proc., o Latvijos – 4 proc. Kitąmet 2008-ųjų augimo piką pirmoji pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija – 2015 m. pabaigoje. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir santykinai nedidelės valdžios sektoriaus skolos. Todėl mūsų šalis 2015 m. galės tapti euro zonos nare.

ES ketina griežtinti aplinkos apsaugos reikalavimus, o amerikiečiai ir toliau plės genetiškai modifikuotų augalų plotus ir iš jų pagamintų produktų eksportą. Albinas Čaplikas Kas nuveikta 2013-aisiais ir ko Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis 2014-aisiais ir kitais metais? Šiuos klausimus įvairios ūkininkų asociacijos aptarė tradiciniame bendrame susitikime Kaune.

Vismantas Žuklevičius „Europos rinkos atsigauna, o euras grįžta į madą“, – sakė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai Vakarų Europos rodikliai teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos ekonomikos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus trukusios letargijos.

Pernai su žemės ūkiu ir maisto pramone susijusių finansinių nusikaltimų viršūnėje tradiciškai išsilaikė nelegali prekyba mėsos produktais. Albinas Čaplikas Jeigu yra galimybių nelegaliais būdais uždirbti daugiau, šešėlinės rinkos atstovai numoja ranka į riziką, kad, darydami nusikaltimus, gali būti nutverti už rankos. Pateikiame tik nedidelę dalelę 2013-aisiais išaiškintų finansinių nusikaltimų, susijusių su nelegalia mėsos produktų gamyba ir prekyba jais.